Gyvūnų globa Lietuvoje: teisės aktai, iššūkiai ir galimybės
Gyvūnų globa Lietuvoje: teisės aktai, iššūkiai ir galimybės
Gyvūnų globa yra svarbi veikla, kuria siekiama užtikrinti gyvūnų gerovę, sveikatą ir gyvybę. Tai apima tiek naminius, tiek laukinius gyvūnus, kuriems reikalinga pagalba dėl įvairių priežasčių. Šiame straipsnyje aptarsime gyvūnų globos sąlygas, reikalavimus ir teisinį reglamentavimą Lietuvoje.
Kas yra gyvūnų globa?
Gyvūnų globa - tai veikla, kuria siekiama:
- Išgelbėti ar išsaugoti gyvūnų sveikatą ar gyvybę.
- Perkelti gyvūnus iš jiems kenksmingos ar neįprastos vietos.
- Suteikti laikiną ar pastovų prieglobstį.
- Tinkamoje vietoje paleisti į laisvę laukinius gyvūnus.
Globojami gali būti visi - naminiai (augintiniai, ūkiniai gyvūnai ir kiti) ir laukiniai gyvūnai. Gyvūnų globa yra vienas iš būdų užtikrinti gyvūnų gerovę, ypač tų, kurie pateko į nelaimę ar yra benamiai. Tai apima benamių ar nereikalingų gyvūnų surinkimą, jų identifikavimą, laikymą, priežiūrą ir gydymą, taip pat savininkų ar naujų globėjų paiešką.
Šių organizacijų veikla finansuojama iš paaukotų lėšų. Savivaldybės taip pat gali pasitelkti šias organizacijas gyvūnų globai savo teritorijose ir skirti tam finansavimą. Kai kurios organizacijos vykdo ir laukinių gyvūnų globą urbanizuotose teritorijose. Surinkti benamiai ar kiti gyvūnai, kuriems reikalinga globa, apgyvendinami gyvūnų prieglaudose.
Laukinių gyvūnų globa
Laukiniai gyvūnai savo gyvenamuose arealuose yra savarankiški ir nuo žmonių nepriklauso. Prielaidos laukinių gyvūnų globai atsiranda tada, kai gyvūnai patenka į gyvenamąsias teritorijas, ypač jei šiose teritorijose jie patenka į nelaimę. Laukinėje aplinkoje patekęs į nelaimę, sužeistas ar žūstantis laukinis gyvūnas, jei tai įvyko ne dėl žmonių kaltės, paprastai nėra gyvūnų globos objektas. Gyvūno žūtis dėl natūralių priežasčių gamtoje yra įprasta situacija.
Tačiau tokios situacijos nėra vienareikšmės, nes patekę į nelaimę laukiniai gyvūnai gali būti reti ir globojami valstybės, arba atvirkščiai - invaziniai ir nepageidaujami. Bet kokiu atveju, pamačius sužeistą, į nelaimę patekusį gyvūną, reikia kreiptis į bendrosios pagalbos centrą ar atitinkamas valstybės institucijas ir laukti tolesnių nurodymų arba specialistų atvykimo. Nerekomenduojama patiems imti laukinį gyvūną, nes jis gali būti infekcinių ligų šaltinis arba gali sužeisti jį liečiantį žmogų.
Dažniausiai laukiniai gyvūnai žmonių gyvenamose teritorijose nukenčia susidūrę su automobiliais. Patekę į nelaimę ir sužeisti laukiniai gyvūnai, jei jų neįmanoma pagydyti, yra eutanazuojami. Jei gyvūnai yra pagydomi, tačiau nebegali toliau savarankiškai gyventi gamtoje, jie neribotą laiką laikomi prieglaudose ar zoologijos soduose. Sveiki ar visiškai pasveikę gyvūnai paleidžiami į laisvę tam tinkamose vietose (toliau nuo gyvenamųjų teritorijų, konkrečiam gyvūnui tinkamame gamtiniame areale) ir tinkamu laiku (kad gamtoje būtų maisto ir palankios oro sąlygos).
Gyvūnų globa Lietuvoje: Istorinis kontekstas
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie gyvūnų globą aptinkami jau 18 amžiuje. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas ūkinių gyvūnų, ypač arklių, tinkamai priežiūrai. XIX amžiuje gyvūnų globa įgavo organizuotesnį pobūdį. 1873 m. Rietave Oginskių iniciatyva įkurta pirmoji Gyvulių globos draugija. 1874 m. draugijos nariams buvo paskelbtas valstiečiams skirto lietuviško veikalo apie gyvulių globą ir priežiūrą konkursas. Konkurso komisijai tik L. Ivinskis įteikė parašytą knygelę „Arkliai žemaičių; Pasauga kiekvieno gyvo sutvėrimo“.
XX amžiuje gyvūnų globos idėjos plėtojosi toliau. 1912 m. apie blogą elgesį su naminiais gyvūnais rašė Vydūnas. Gyvulių globos draugijos veiklą 1940 m. nutraukė sovietinė okupacija.
Atkūrus nepriklausomybę, gyvūnų globa vėl tapo aktualia tema. 1990 m. įvyko atkuriamasis Gyvulių globos draugijos suvažiavimas ir draugija buvo pavadinta Lietuvos gyvūnų globos draugija. 1999 m. gegužės 13 d. įkurta Gyvūnų globėjų asociacija.
Šiuo metu Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, kurios rūpinasi gyvūnų gerove, mažina beglobių gyvūnų skaičių, vykdo gyvūnų beglobystės ir nepriežiūros prevenciją.
Gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai
Lietuvos Respublikos Gyvūnijos įstatymas ir kiti teisiniai aktai reguliuoja sausumoje, vandenyje, atmosferos ore ir dirvoje laisvai gyvenančių laukinių gyvūnų apsaugą ir naudojimą.
Pagrindinės sąvokos
- Gyvūnai - visi daugialąsčiai, jutimus turintys gyvieji organizmai, t. y. visi gyvūnai nuo duobagyvių iki žinduolių imtinai.
- Dekoratyviniai gyvūnai - visi domestikuoti ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
- Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai - gyvūnai, auginami, veisiami ir laikomi mokslinio tyrimo, veterinarijos, medicinos tikslais. Šių gyvūnų kategorijai priskirtini gyvūnai, naudojami mokomosioms operacijoms, farmakologinių medžiagų veikimo demonstravimui, kitokioms manipuliacijoms jų kūnu ir elgesiu.
- Nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai - gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kuriose žmogus gali tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių esantys sąveikoje su žmogumi, gyvūnai.
- Gyvūno laikymas - žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigieninės sąlygos, komfortas ar diskomfortas.
Draudimai ir reikalavimai
- Be veterinarijos specialisto nurodymo draudžiama duoti ar įsakyti duoti gyvūnams nuodų ar kenksmingų medžiagų.
- Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.
- Skirtingų gyvūnų rūšių auginimo ir laikymo sąlygos turi atitikti standartus, nustatytus gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija bei Valstybinė veterinarijos tarnyba.
- Visuomeninėse transporto priemonėse leidžiama vežti šunis, kates bei kitus ne žemės ūkio paskirties gyvūnus pagal galiojančias “Keleivių ir bagažo vežimo taisykles”. Vežimo tvarką miesto ir rajono transportu nustato savivaldybės.
- Visi šunys kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės.
- Darbui, medžioklei ir kitiems tikslams gyvūnai naudojami tik pagal jų paskirtį.
- Gyvūnai turi būti transportuojami laikantis transportavimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine veterinarijos tarnyba. Gyvūnams pervežti turi būti naudojami specialūs talpintuvai, kuriuose nuolat palaikomi aplinkos parametrai, atitinkantys tų gyvūnų zoohigieninius reikalavimus. Ilgesnio pervežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai maitinami ir girdomi. Gyvūnus galima pervežti tik specialiai paruoštu transportu, kad transportavimo metu gyvūnai nebūtų sužalojami ir nepatirtų streso.
- Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti pervežami atskirai.
- Prekiauti naminiais gyvūnais leidžiama savivaldos institucijų nustatytose vietose ir laikantis prekybos naminiais gyvūnais reikalavimų, nustatytų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
- Ruošiami skerdimui gyvūnai turi būti vežami, laikomi, maitinami ir girdomi pagal atitinkamoms gyvūnų rūšims pritaikytus reikalavimus. Prieš skerdimą gyvūnai laikomi ir vėliau skerdžiami pagal reikalavimus, nustatytus Gyvūnų skerdimo taisyklėse, kurias tvirtina Valstybinė veterinarijos tarnyba. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami staigiai, nesukeliant nereikalingo skausmo ir kančių. Gyvūnai turi būti apsvaiginami ir skerdžiami Valstybinės veterinarijos tarnybos patvirtintais būdais ir instrumentais, pritaikytais konkrečiai gyvūnų rūšiai.
- Teisę operuoti ir gydyti gyvūnus turi veterinarijos gydytojai ir specialiai apmokyti asmenys.
- Gyvūnų pratinimas, mokymas ir dresavimas turi nesukelti jiems kančių.
- Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat įrengimais, naudojamais gyvūnui laikyti, eksploatuoti.
- Moksliniams laboratoriniams bandymams gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti gyvūnai. Gyvūnų naudojimą bandymams kontroliuoja laboratorinių gyvūnų naudojimo etikos komisija, sudaryta iš suinteresuotų institucijų ir organizacijų atstovų prie Valstybinės veterinarijos tarnybos.
- Numarinti nepagydomai sergančius, sužeistus, taip pat ir dėl kitų priežasčių kenčiančius gyvūnus galima tik laikantis humanizmo principų, nesukeliant jiems didelių kančių.
Augintinio laikinosios priežiūros reikalavimai
Augintinio šeimininkas įsipareigoja prieš paliekant savo augintinį laikinai priežiūrai suteikti priežiūros centrui teisingą ir išsamią informaciją apie gyvūną, įskaitant informaciją apie gyvūno ligas, dabartinę sveikatos būklę, agresijos atvejus bei kitą informaciją, kuri yra svarbi prižiūrint gyvūną. Šuns šeimininkas įsipareigoja prieš paliekant pirmą kartą savo šunį laikinai priežiūrai viešbutyje, iš anksto atvežti savo šunį į dienos centrą. Į viešbučio kainą yra įskaičiuotas rezervacijos mokestis, kurį augintinio šeimininkas sumoka užsakydamas paslaugą.
Gyvūnų globos iššūkiai ir problemos
Nepaisant teisinio reglamentavimo ir gyvūnų globos organizacijų veiklos, Lietuvoje vis dar yra daug iššūkių ir problemų šioje srityje. Kai kurie iš jų:
- Beglobystė: Didelis benamių gyvūnų skaičius, ypač kačių ir šunų.
- Nepriežiūra: Gyvūnų nepriežiūra ir žiaurus elgesys su jais.
- Finansavimas: Nepakankamas gyvūnų globos organizacijų finansavimas.
- Savanorių trūkumas: Trūksta savanorių, kurie galėtų padėti prižiūrėti gyvūnus prieglaudose ir globos namuose.
- Informacijos trūkumas: Visuomenės informuotumo apie gyvūnų globos svarbą trūkumas.
- Stereotipai ir mitai: Įvairūs stereotipai ir mitai apie benamius gyvūnus ir jų keliamą pavojų.
Kaip prisidėti prie gyvūnų globos?
Kiekvienas gali prisidėti prie gyvūnų globos įvairiais būdais:
- Savanoriavimas: Padėkite gyvūnų prieglaudose ir globos namuose.
- Parama: Aukokite lėšas gyvūnų globos organizacijoms.
- Globos namai: Tapkite laikinais globėjais benamiams gyvūnams.
- Adopcija: Priglauskite benamį gyvūną.
- Informacijos skleidimas: Dalinkitės informacija apie gyvūnų globos svarbą su savo draugais ir artimaisiais.
- Atsakingas elgesys: Elkitės atsakingai su savo augintiniais, sterilizuokite juos, kad sumažintumėte beglobių gyvūnų skaičių.
- Pranešimas apie pažeidimus: Praneškite atitinkamoms institucijoms apie žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą.
Gyvūnų laikymo sąlygos Vilniaus rajone
Vilniaus rajone gyvūnų laikymo sąlygas reglamentuoja specialios taisyklės, parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir kitais teisės aktais. Šios taisyklės nustato reikalavimus gyvūnų auginimui, laikymui, vedžiojimui, prekybai ir kitoms su gyvūnais susijusioms veiklos sritims.
Pagrindiniai reikalavimai
- Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui.
- Kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
- Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešąją rimtį.
- Daugiabučių namų butuose buto savininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
- Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai turi būti ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninių sklypų ribos.
- Sodų bendrijose ir atvirose valdose prie atskirų statinių šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose. Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo negali būti pririšamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų.
- Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje, nuosavoje, uždaroje valdoje ar uždaroje valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima.
- Uždarose, aptvertose, užrakintose savininko valdose, kurių tvorų aukštis garantuoja aplinkinių saugumą, šunys gali būti nepririšti, o prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir užrašas.
- Šuns savininkas privalo turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą.
- Viešojoje vietoje esantis šuo turi turėti pritvirtintą žetoną su savininko adresu ir telefonu.
- Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai vedami tik su pavadėliu, agresyvūs šunys - ir su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 m ir šunys vedami prie vedančiojo kojos.
- Šunis galima vedžioti šunims vedžioti skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose su pavadėliu.
- Draudžiama gyvūnus vedžioti masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, agresyvius šunis - ir prie gyvenamųjų namų žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šuns vedžiojimo aikšteles.
- Ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo savivaldybės prižiūrimose teritorijose draudžiama.
- Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės.
- Jei gyvūnas apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas nedelsdamas turi pranešti Vilniaus apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Visuomenės sveikatos centrui, už agresyvų šunį atsakingas asmuo - ir policijos komisariatui, o gyvūną izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti.
- Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima specializuotose parduotuvėse ar turgavietėse, laikantis Valstybinės veterinarinės tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų.
- Benamiams gyvūnams atsiradus įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose, privaloma juos surinkti ir perduoti ar padėti surinkti karantino tarnybai.
- Daugiabučiuose namuose draudžiama laikyti neregistruotus šunis.
Leidimai
Vilniaus rajono savivaldybės administracija išduoda leidimus agresyvių šunų ir kitų pavojingų gyvūnų įsigijimui, laikymui, veisimui, dresavimui, prekybai, palaidų specialiai apmokytų šunų laikymui aptvertose saugojimo vietose.
Atsakomybė
Už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė.
Gyvūnų laikymo sąlygos Kauno mieste
Kauno mieste gyvūnų laikymo sąlygas reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės. Šios taisyklės nustato reikalavimus gyvūnų auginimui, laikymui, vedžiojimui, prekybai ir kitoms su gyvūnais susijusioms veiklos sritims.
Pagrindiniai reikalavimai
Gyvūno savininkas privalo užtikrinti, kad nuo 22 val. iki 6 val. gyvūnai netrukdytų ramybės.
Dėdienytė ir Agotėlė. Gyvūnų globa.
Kadaise Panevėžio kalėjimo pagal panaudą jai suteiktas patalpas valstybės nekilnojamąjį turtą administruojantis Turto bankas ketina parduoti aukcione. Ieškos pirkėjų Turto banko svetainėje prie planuojamų parduoti objektų atsirado ir įrašas apie pastatus Karšinaukos kaime, Panevėžio rajone. Juose šiuo metu veikia Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglauda. Šios patalpos kadaise priklausė Kalėjimų tarnybai, ši, kaip ir dalį kito jai nebereikalingo turto, prieš kurį laiką perdavė jas Turto bankui. Dabar šis nusprendė valstybei nebereikalingus statinius, tapusius užuovėja šimtams šunų, parduoti. Aukciono data dar nėra žinoma, gali būti, jog jis bus surengtas jau šį rudenį. Bendras planuojamų parduoti statinių plotas siekia beveik 500 kvadratinių metrų. Pirkėjams numatyta pasiūlyti buvusią kiaulidę, gyvenamąjį namą, kiemo statinius, viralinę, garažą.
tags: #prijuostes #gamyba #gyvunu #globa