Rūta Meilutytė: kelias nuo jauniausios olimpinės čempionės iki pasaulio rekordininkės
Rūta Meilutytė: kelias nuo jauniausios olimpinės čempionės iki pasaulio rekordininkės
Rūta Meilutytė - vardas, kurio Lietuvoje pristatinėti nereikia. Ji tapo nacionaline didvyre, kai būdama vos 15 metų sudrebino pasaulį ir parvežė olimpinį auksą. Tačiau už žvilgančių medalių, pasaulio rekordų ir šypsenų ant pakylos slypi sudėtinga, įkvepianti ir daugybės iššūkių kupina asmenybė. Daugelis sporto gerbėjų žino jos rezultatus baseine, tačiau retas susimąsto, koks sunkus ir vingiuotas buvo jos kelias į šlovę, kokie asmeniniai išgyvenimai formavo jos charakterį ir ką ji veikia, kai nusiima plaukimo kepurėlę.
Rūta Meilutytė gimė 1997 m. kovo 19 d. Kaune. Ji - Lietuvos plaukikė, daugkartinė šalies moterų plaukimo rekordininkė, pasaulio bei Europos rekordininkė, olimpinė, pasaulio ir Europos čempionė. Jauniausia pasaulio ir olimpinė čempionė Lietuvos sporto istorijoje, pirmoji nepriklausomos Lietuvos plaukikė, iškovojusi olimpinį medalį - tai tik keletas brandžių titulų jaunajai šalies sportininkei.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Plaukimo Pradžia
Nuo pat mažens atkaklią merginą traukė sportas. Ji lankė krepšinį, išmėgino lengvąją atletiką, šokius. Tačiau 2004 metais atėjusi į Kauno Šilainių plaukimo mokyklą, kad išmoktų plaukti ir pagerintų laikyseną, Rūta labai pamėgo šią sporto šaką ir ėmė aktyviai treniruotis. Mokėsi Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje. Mokytis plaukti pradėjo nuo septynerių Kauno plaukimo mokyklos „Šilainių“ baseine. Pirmasis treneris - Giedrius Martinionis.
Avarijoje žuvusios mamos plaukikė neteko būdama vos ketverių, o Rūtos tėtis darbo reikalais dažnai būdavo išvykęs Didžiąją Britaniją, kur galiausiai 2010 m. Rūtos šeima persikėlė gyventi. 2010 m., kartu su dviem vyresniaisiais broliais Mindaugu ir Margiriu, R. Meilutytė atvyko paskui darbą Plimute radusį tėtį. Anksčiau į Didžiąją Britaniją persikėlęs Rūtos tėtis Saulius Meilutis norėjo, kad duktė augtų su juo ir prieš jai atvykstant rūpinosi Rūtos treniruočių sąlygomis.
Plimute Rūta Meilutytė treniravosi „Plymouth Leander“ plaukimo klube, vadovaujama trenerio Jon Rudd. Vienas iš svarbiausių jos gyvenimo posūkių įvyko, kai būdama 13 metų ji persikėlė gyventi pas tėtį į Jungtinę Karalystę, Plimuto miestą. Būtent čia ji pateko į trenerio Jon Rudd rankas. Įdomu tai, kad J. Rudd iš pradžių net nenutuokė, kokį deimantą laiko rankose. Pasakojama, kad Rūta į „Plymouth Leander“ plaukimo klubą atėjo kaip paprasta paauglė, ieškanti vietos treniruotėms. Tačiau trenerį pribloškė ne tik jos fiziniai duomenys - didelės pėdos ir plačios plaštakos, kurios plaukime veikia kaip natūralūs irklai - bet ir neįtikėtinas užsispyrimas. Treniruočių krūviai Plimute buvo milžiniški, tačiau Rūta niekada nesiskundė.
2008 m. Italijoje vykusiose tarptautinėse „Memorial Luciana“ varžybose R. Meilutytė pelnė bronzos medalį 100 m laisvu stiliumi rungtyje. 2009 m. gruodį tapo Lietuvos vaikų plaukimo čempione.
Jaunimo Pasiekimai ir Olimpinis Triumfas Londone
Rūtos Meilutytės atkaklumas ir uolus treniravimasis netrukus atvedė jaunąją plaukikę į šios sporto šakos jaunimo elitą. 2011 m. Europos jaunimo olimpiniame festivalyje ji tapo absoliučia lydere ir pelnė net 3 medalius: 100 m plaukimo krūtine rungties aukso medalį, sidabrą 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi distancijoje ir bronzą 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje. Tais pačiais metais Meilutytė pasiekė OQT normatyvą ir pateko į 2012 m. Olimpinių žaidynių 100 m plaukimo krūtine atranką.
2012 Londono olimpinėse žaidynėse 100 m plaukimo krūtine atrankos varžybose R. Meilutytė pasiekė 1:05:56 rezultatą, 1,74 sekundės pagerino sau pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą ir buvo greičiausia tarp visų 46-ių atrankos dalyvių bei pasiekė geriausią pasaulyje sezono rezultatą. 100 m plaukimo krūtine pusfinalyje ji užėmė pirmą vietą, distanciją nuplaukusi per 1:05:21 ir pagerinusi Europos rekordą. Finale iškovojo aukso medalį (1:05:47).
2012-ųjų žaidynėse laimėjusi 100 m plaukimą krūtine ji tapo ir jauniausia olimpine čempione Lietuvos istorijoje, ir apskritai jauniausia visų laikų mūsų šalies olimpiete.
Pagrindiniai pasiekimai 2012 m. Londono olimpiadoje:
- Atranka: 1 min. 5,56 sek. (Lietuvos rekordas)
- Pusfinalis: 1 min. 5,21 sek. (Europos rekordas)
- Finalas: 1 min. 5,47 sek. (Aukso medalis)
Londono olimpinės žaidynės tapo lūžio tašku ne tik Rūtai, bet ir visai Lietuvai. Tačiau nedaugelis žino, kad prieš pat startą tvyrojo didžiulė įtampa, kuri galėjo viską sugriauti. Rūta buvo jauniausia Lietuvos olimpinės delegacijos narė ir apskritai viena jauniausių plaukikių varžybose. Prieš pat finalą, kuriame ji iškovojo auksą 100 metrų krūtine rungtyje, Rūta demonstravo neįtikėtiną šaltakraujiškumą, kuris nebūdingas paaugliams. Tačiau užkulisiuose vyko tikra drama. Pasiruošimo metu kyla daugybė techninių nesklandumų - nuo plyštančių plaukimo kepurėlių iki problemų su akiniais. Plaukikų pasaulyje tai yra didžiulis streso šaltinis. Nepaisant to, Rūta sugebėjo atsiriboti nuo aplinkos. Jos reakcijos laikas starte buvo vienas geriausių, o finišas prieš JAV žvaigždę Rebeccą Soni tapo istorija.
Kiti Svarbūs Pasiekimai ir Pasaulio Rekordai
Tuo stulbinantys jaunos sportininkės pasiekimai nesibaigė. 2012 m. pasaulio čempionate Stambule (Turkijoje) Rūta Meilutytė, pagerinusi Europos ir pasaulio čempionatų plaukimo rekordus, pelnė 2 aukso ir 1 sidabro medalius. 2013 m. pasaulio čempionė Rūta tapo šešiolikos - 2013 pasaulio moterų 100 m plaukimo krūtine, ji įveikė per 1 min. 4,42 sek. Pusfinalyje ji distanciją įveikė per 1 min. 4,35 sek. ir pasiekė pasaulio rekordą.
2013 m. spalio 12-13 d. Maskvoje (Rusija) vykusiame Pasaulio plaukimo taurės etape Rūta pelnė tris aukso medalius (100 m plaukimo krūtine, 50 m plaukimo krūtine ir 100 m kompleksinio plaukimo) bei pagerino Europos ir pasaulio plaukimo rekordus. 1 min. 2,36 sek. trukęs Rūtos 100 m plaukimas krūtine Maskvoje (25 m ilgio baseine) - naujasis šios rungties pasaulio rekordas (ankstesnysis nuo 2009-ųjų priklausė amerikietei Rebeccai Soni (1 min. 2,70 sek.)). O plaukdama 50 m krūtine rungties finale Maskvoje Rūta 0,46 sek. pagerino jai pačiai priklausiusį pasaulio rekordą.
2013 m. gruodžio 12-15 dienomis Herninge (Danija) vykusiame Europos plaukimo čempionate Rūta Meilutytė pelnė 2 aukso medalius (100 m kompleksinio moterų plaukimo rungties bei 100 m plaukimo krūtine rungties) ir 1 sidabro medalį (50 m plaukimo krūtine).
2013 m. Europos jaunimo plaukimo 100 m krūtine čempionė, 50 m laisvuoju stiliumi vicečempionė. 2013 4 kartus pasaulio jaunimo čempionė: 50 m laisvuoju stiliumi, 50 ir 100 m krūtine, 200 m kompleksiniu būdu ir dukart vicečempionė: 100 m laisvuoju stiliumi ir 4 × 100 m kombinuotosios estafetės. 2014 jaunimo olimpinių žaidynių (50 m baseinas) čempionė - 50 m ir 100 m krūtine.
R. Meilutytei priklauso trys pasaulio plaukimo krūtine rekordai: 50 m (29,48 sek.) ir 100 m (1 min. 4,35 sek.) ilgame baseine bei 100 m (1 min. 2,36 sek.) trumpame baseine. Tarp moterų daugiau planetos rekordų - keturis, įskaitant ir du estafetėse - savo sąskaitoje turi tik amerikietė Missy Franklin. Vienas įspūdingiausių jos pasiekimų - 2023 metais Japonijoje (Fukuokoje) pasiektas 50 m krūtine pasaulio rekordas (29,16 sek.). 2024 metais Dohoje (50 m baseinas) ir 2024 Budapešte (25 m baseinas) ji vėl tapo 50 m krūtine rungties aukso medalių laimėtoja.
Apdovanojimai ir Pripažinimas
2012 m. Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) 41-oje generalinės asamblėjos sesijoje Rūta Meilutytė išrinkta geriausia 2012 m. jaunąja Europos sportininke. Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) 42-oje generalinės asamblėjos sesijoje Rūta Meilutytė išrinkta geriausia 2013 m. Plimute (D. Britanija) leidžiamas laikraštis „The Herald“ plaukikę išrinko 2012 m.
2012, 2013, 2014, 2018, 2022 Lietuvos metų sportininkė. Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) išrinkta geriausia 2012 jaunąja Europos sportininke ir apdovanota Piotro Nurowskio prizu. 2022 geriausia Europos metų plaukikė.
Tarp jos asmeninių prizų - geriausios Europos jaunosios sportininkės, geriausios pasaulio jaunosios plaukikės, geriausios Lietuvos sportininkės (2012 ir 2013 metais) apdovanojimai. R. Meilutytei taip pat buvo įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius.
Karjeros Pauzė ir Sugrįžimas
Sportininkų gyvenimas dažnai idealizuojamas, pamirštant traumas. Vienas iš dramatiškiausių epizodų Rūtos karjeroje įvyko 2015 metais, likus mažiau nei metams iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių. Plaukikams, ypač plaukiantiems krūtine, alkūnės lankstumas ir jėga yra kritiškai svarbūs. Gydytojai buvo atsargūs su prognozėmis, o Rūtai teko atlikti sudėtingą operaciją, kurios metu į ranką buvo įstatyta metalinė plokštelė. Daugelis ekspertų manė, kad tai gali būti jos karjeros pabaiga arba bent jau reikšmingas rezultatų suprastėjimas.
Vienas iš skaudžiausių ir labiausiai visuomenėje aptarinėjamų Rūtos karjeroje etapų buvo jos diskvalifikacija ir pirmasis pasitraukimas iš sporto 2019 metais. Jos diskvalifikacija įvyko dėl biurokratinės „buvimo vietos“ (angl. whereabouts) taisyklės pažeidimo. Pagal antidopingo taisykles, elitiniai sportininkai privalo kiekvieną dieną nurodyti valandą, kur ir kada juos gali rasti dopingo kontrolieriai. Rūta tris kartus per 12 mėnesių nebuvo rasta nurodytoje vietoje. Tai dažnai nutinka dėl žmogiškųjų klaidų, pamiršus atnaujinti sistemą keliaujant ar pasikeitus planams. Rūta tuo metu išgyveno sunkų psichologinį laikotarpį, kovojo su depresija ir motyvacijos stoka, todėl sistema jai tapo našta. Diskvalifikacija buvo skirta ne už draudžiamų preparatų vartojimą, bet už antidopingo taisyklių pažeidimą, susijusį su buvimo vietos nedeklaravimu. Rūta pati išreiškė didelį nusivylimą šiuo įvykiu ir tvirtino, kad nepripažįsta jokių draudimų pažeidimo.
2019 m. gegužės mėn. R. Meilutytė paskelbė baigianti sportinę karjerą. Anot plaukikės, vienam sudėtingiausių sprendimų gyvenime - palikti sportą - ji brendo ilgai: „Iki šiol visą save atidaviau plaukimui. Nuo ankstyvos paauglystės gyvenau šiuo sportu. Dėl įtempto treniruočių režimo atidėjau mokslus, o dabar noriu prie jų sugrįžti. Noriu patirti paprastus dalykus, augti, geriau suprasti save ir mane supantį pasaulį.“
Po pasitraukimo 2019 metais, Rūta dingo iš viešumos. Ji keliavo, domėjosi menais, dirbo paprastus darbus ir bandė gyventi „normalų“ žmogaus gyvenimą be baseino chloro kvapo. Tačiau 2021 metų pabaigoje pasklido gandai, kad Rūta vėl lankosi baseine. Iš pradžių tai buvo tik plaukiojimas savo malonumui, be trenerių spaudimo ir be tikslo grįžti į olimpines žaidynes. Bet talentas niekur nedingo.
2021 m. gruodžio mėn. sugrįžo į varžybas ir atvirame Lietuvos plaukimo čempionate (25 m baseinas) iškovojo 3 aukso (100 m ir 50 m krūtine ir 50 m laisvuoju stiliumi), 1 sidabro (50 m peteliške) medalius, pagerino Lietuvos 50 m plaukimo laisvuoju stiliumi rekordą. 2022 metais ji oficialiai grįžo į didįjį sportą ir padarė tai, kas atrodė neįmanoma - ji vėl tapo pasaulio čempione ir pagerino pasaulio rekordą 50 m krūtine rungtyje.
Rūta Meilutytė Šiandien
Stebint Rūtą šiandien, galima pastebėti ne tik jos sportinį užsidegimą, bet ir brandų požiūrį į sportą ir gyvenimą. Jos tikslas buvo rasti subalansuotą gyvenimo būdą tarp sporto, asmeninio gyvenimo ir sveikatos. Ji mėgsta keliauti, leisti laiką su artimaisiais ir draugais, bei mėgautis skaitymu.
Rūta Meilutytė yra daugkartinė pasaulio rekordų autorė. Ji taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose socialinėse iniciatyvose, prisideda prie vaikų sporto populiarinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo. Labdaros veikla: Rūta Meilutytė, be savo išskirtinių plaukimo gebėjimų, taip pat pasižymi nuoširdumu.
2019 m. spalio mėn. R. Meilutytė tapo Kauno miesto savivaldybės mero patarėja. Rūta nevengia reikšti savo nuomonės svarbiais klausimais. Ji domisi daile ir fotografija.
Rūtos Meilutytės Fenomenas ir Palikimas
Rūtos Meilutytės fenomenas peržengia vieno žmogaus pasiekimų ribas. Jos pergalės tapo katalizatoriumi pokyčiams visoje Lietuvos sporto sistemoje. Po 2012 metų triumfo Lietuvoje drastiškai išaugo susidomėjimas plaukimu - tėvai masiškai vedė vaikus į baseinus, norėdami užauginti „antrąją Rūtą“. Galima drąsiai teigti, kad naujų baseinų statybos bumas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose miestuose yra tiesioginė Rūtos pergalių pasekmė. Kaune iškilęs modernus „Žalgirio“ arenos baseinas ir rekonstruotas Girstučio baseinas tapo namais ne tik jai, bet ir šimtams jaunųjų talentų.
Rūta Meilutytė įrodė, kad net ir iš mažos šalies, neturint idealiausių sąlygų, galima pasiekti pasaulinę viršūnę, o jos palikimas bus matuojamas ne tik medaliais, bet ir sveikatingumo kultūros pokyčiu visoje valstybėje.
tags: #reda #varankeviciene #gimimo #data