Ryto Rato Svarba ir Veiklos Vaikų Ugdyme
Ryto Rato Svarba ir Veiklos Vaikų Ugdyme
Ryto ratas - tai bendra vaikų veikla, vykdoma grupėje, kurios metu aptariamos naujienos, planuojama diena, žaidžiami žaidimai ir atliekamos kitos veiklos. Tai laikas, kai vaikai gali pasidalinti savo mintimis, jausmais ir patirtimi, taip pat išklausyti kitus. Ikimokyklinis ugdymas yra svarbus etapas vaiko gyvenime, o ryto ratas - puiki priemonė pradėti dieną darželyje. Ši veikla ne tik padeda vaikams nusiteikti dienai, bet ir lavina įvairius įgūdžius, reikalingus sėkmingam ugdymuisi ir socializacijai.
Aktyvus mokymasis turi daug privalumų, kurie gali padėti mokiniams geriau įsisavinti žinias ir įgūdžius. Siūlau Jums mano išbandytus ir pasiteisinusius 4 aktyvius Ryto Rato žaidimus - ugdomąsias veiklas ir Rugsėjo 1-osios staigmeną vaikams, kuria puikiai nuteiksite vaikus visai dienai. Kiekvienas žaidimo planelis pilnai aprašytas ir pateikiamos spausdinimui reikalingos priemonės (galite naudoti ir savo, grupėse dažniausia tokių priemonių turime visos). Žaidimai tinka vaikams nuo 3 iki 7 metų, tiesiog juos sunkinant palaipsniui ar keičiant sąlygas. Juos galėsite žaisti dažnai, nes vaikams labai patinka.
Ryto Rato Esmė ir Tikslai
Pagrindiniai ryto rato tikslai:
- Socialinių įgūdžių ugdymas: Vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, išklausyti kitus ir reikšti savo nuomonę.
- Emocinio intelekto lavinimas: Vaikai mokosi atpažinti ir įvardyti savo emocijas, suprasti kitų jausmus ir tinkamai reaguoti į skirtingas situacijas.
- Kalbos ir komunikacijos įgūdžių tobulinimas: Vaikai plečia savo žodyną, mokosi rišliai kalbėti, formuluoti mintis ir klausyti kitų.
- Pažinimo procesų aktyvinimas: Vaikai skatinami domėtis aplinka, užduoti klausimus, ieškoti atsakymų ir įgyti naujų žinių.
- Pozityvios nuotaikos kūrimas: Ryto ratas padeda sukurti jaukią ir draugišką atmosferą grupėje, kur vaikai jaučiasi saugūs ir priimti.
Ryto Rato Veiklos ir Jų Nauda
Ryto rato metu gali būti vykdomos įvairios veiklos, pritaikytos vaikų amžiui ir poreikiams. Štai keletas pavyzdžių:
- Naujienų aptarimas: Vaikai pasakoja apie savo patirtis, įvykius namuose ar darželyje. Tai skatina kalbos įgūdžius, pasitikėjimą savimi ir domėjimąsi aplinka.
- Dienos plano sudarymas: Vaikai kartu su mokytoju aptaria, ką veiks tą dieną, kokios veiklos jų laukia. Tai padeda vaikams jaustis saugiau, planuoti savo laiką ir ugdo savarankiškumą.
- Žaidimai ir mankštos: Vaikai žaidžia įvairius žaidimus, atlieka mankštos pratimus. Tai lavina motorinius įgūdžius, koordinaciją, dėmesį ir sukuria žvalią nuotaiką.
- Pirštukų žaidimai: Pirštukų žaidimai lavina smulkiąją motoriką, kūrybinę vaizduotę, kalbą ir dėmesingumą.
- Pusiausvyros pratimai: Pusiausvyros pratimai gerina judesių koordinaciją, lavina motorinius įgūdžius ir padeda vaikams geriau pažinti savo kūną.
- Tyla: Tyloje vaikai mokosi susikaupti, valdyti savo judesius ir pažinti savo vidinį pasaulį.
- Emocijų atpažinimas ir įvardijimas: Vaikai mokosi atpažinti ir įvardyti savo emocijas, suprasti kitų jausmus ir tinkamai reaguoti į skirtingas situacijas.
- Muzikinės veiklos: Dainavimas, šokis, grojimas muzikos instrumentais lavina muzikinį skonį, ritmą, koordinaciją ir padeda išreikšti emocijas.
- Teminiai pokalbiai: Vaikai diskutuoja apie įvairias temas, susijusias su gamta, kultūra, istorija ar socialiniais klausimais. Tai plečia jų žinias, skatina kritinį mąstymą ir domėjimąsi pasauliu.
- Kūrybinės užduotys: Vaikai piešia, lipdo, konstruoja, kuria istorijas ar vaidina. Tai lavina kūrybiškumą, vaizduotę, smulkiąją motoriką ir padeda išreikšti save.
Ryto Rato Svarba Montessori Grupėje
Montessori pedagogikoje ryto ratas užima ypatingą vietą. Tai ne tik dienos pradžia, bet ir galimybė suburti grupę bendrai veiklai, ugdyti savarankiškumą, pagarbą ir atsakomybę. Pasidžiaugti visais atėjusiais ir pagalvoti apie tuos, kurie neatėjo. Pasikalbėti apie tai, kaip jaučiasi, kas gero ir svarbaus įvyko ar dar įvyks grupėje, namie ir pasaulyje. Aptarti, kokia diena jų laukia, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų į juos, diskutuoti, kurti, atlikti grupines užduotis. Mokytis ne tik išgirsti, bet ir tyliausią prakalbinti.
M.Montessori ugdymo sistema - viena iš netradicinio ugdymo sistemų, kurioje žmogus suvokiamas kaip nedaloma visuma. M. Montessori ugdymas tai pagalba asmenybei, kad ji galėtų tobulėti ir pasiekti dvasinį nepriklausomumą. Čia akcentuojamas žmogaus individualumas, savarankiškumas, pagarba.
Ryto ratas montessori grupėje - mūsų geros, ramios ir turtingos dienos pradžia. Ratas suburia grupės ugdytinius bendrai veiklai, naujų įgūdžių įgijimui, sužinojimui kažko naujo, kai susėdame ratu, kad pasidžiaugtume visais atėjusiais, kad pagalvotume apie tuos, kurie neatėjo, kad pasikalbėtume apie tai kaip jaučiamės, apie tai kas gero ir svarbaus įvyko ar dar įvyks grupėje, namie ir pasaulyje.
Ryto rate aptariame, kokia diena mūsų laukia, keliame klausimus ir ieškome atsakymų į juos, diskutuojame, kuriame, atliekame grupines užduotis, tai puiki dienos pradžia, kai mokomės ne tik išgirsti, bet ir tyliausią prakalbinti.
Pirštukų Žaidimai - Smulkiosios Motorikos ir Kūrybiškumo Lavinimas
Neatsiejama „Ryto rato“ dalis - pirštukų žaidimai. Pirštukų žaidimai yra puiki meninės išraiškos forma, tuo pačiu lavinanti vaikų smulkiąją motoriką, kūrybinę vaizduotę, kalbą, dėmesingumą.
Pusiausvyros Pratimai - Judesių Koordinacijos Gerinimas
Tarp daugelio prasmingų užsiėmimų ir veiklos sričių montessori grupėje ryto rato metu - pusiausvyros pratimai. M.Montesori susidomėjo tuo, kad viso pasaulio vaikai spontaniškai bando lavinti savo judesius tai eidami šaligatvio krašteliu, tai lipdami ant gulinčio rąsto ir t.t. Ji neabejojo, kad vaikai tai daro nesąmoningai, jausdami tokių pratybų poreikį.
Kad tą vidinį vaikų poreikį patenkintų M.Montessori parengė specialius pratimus vaikų judesiams lavinti. Pusiausvyros pratimai atliekami einant linija, kuri užklijuota ant kilimo. Jie atliekami kasdien, kaip vaikų gyvenimo ritmo dalis, lydimi skirtingo muzikos charakterio. Eiti ant grindų nubrėžta linija ir nuo jos nenukrypti vaikui nėra taip paprasta, tačiau šiuos pratimus vaikai labai mėgsta.
Tyla Montessori Grupėje - Vidinio Pasaulio Pažinimas
Tyla M.Montessori grupėje - kolektyvinis pasiekimas. Tyla yra tai, ką vaikai padaro valios pastangomis, suvaldydami savo judesius. Tyla - pasak M. Montessori, padeda suprasti, kad žmoguje yra vidinis gyvenimas. Tyloje su vaikais atliekame įvairius pratimus. Mokomės išgirsti garsus, kuriuos sukelia žmogaus judesiai, tyloje stengiamės atpažinti įvairių daiktų, kurie krito garsus. Išgirstame garsus, kurie girdimi plėšant, kerpant, glamžant popierių.
Emocinio Intelekto Ugdymas Ryto Rate
Šiandieniniame pasaulyje vis dažniau kalbama apie emocinį intelektą (EI) kaip apie vieną svarbiausių įgūdžių, lemiančių sėkmę gyvenime. Emocinis intelektas apima keletą esminių komponentų: savęs pažinimą, savireguliaciją, motyvaciją, empatiją ir socialinius įgūdžius. Ikimokykliniame amžiuje šie įgūdžiai tik pradeda formuotis, todėl tai yra itin palankus metas juos ugdyti.
Vilniaus miesto darželiuose, kaip šiame, pastebima vis didėjanti tendencija integruoti emocinio intelekto ugdymą į kasdienę veiklą. Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigos tapo savotiškais emocinio intelekto laboratorijomis, kuriose taikomi įvairūs metodai, pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms.
Vienas populiariausių - „Kimochis” programa, kurios metu vaikai supažindinami su minkštais žaislais-personažais, turinčiais skirtingus charakterius ir išreiškiančiais įvairias emocijas. „Kimochis” personažai padeda vaikams identifikuotis su skirtingomis emocinėmis būsenomis ir mokytis jas išreikšti žodžiais, o ne impulsyviais veiksmais. Kitas inovatyvus metodas - „Emocijų kampelis”, kurį galima rasti tokiuose darželiuose kaip „Rūta” ar „Šypsenėlė”. Tai speciali erdvė, kurioje vaikai gali nusiraminti, kai jaučia stiprias emocijas.
Vilniaus darželiuose emocinio intelekto ugdymas vyksta ne tik per specialias programas, bet ir per kasdienę veiklą. Darželyje „Žiogelis” pedagogė Gintarė Vaičiūnienė sukūrė originalų žaidimą „Emocijų detektyvai”, kurio metu vaikai gauna užduotis atpažinti emocijas iš nuotraukų, situacijų aprašymų ar net muzikos kūrinių.
Emocinio intelekto ugdymas neapsiriboja vien darželio sienomis - tęstinumas namuose yra būtinas norint pasiekti ilgalaikių rezultatų. Darželyje „Gintarėlis” vyksta mėnesiniai „Emocinio intelekto vakarai”, kurių metu tėvai kartu su vaikais dalyvauja dirbtuvėse, mokosi žaidimų ir technikų, kurias gali taikyti namuose. Kita sėkminga iniciatyva - „Emocijų lagaminėlis”, kurį vaikai paeiliui parsineša namo savaitgaliui. Lagaminėlyje yra knygų, žaidimų ir veiklų, skirtų emocinio intelekto ugdymui šeimoje. Tėvų atsiliepimais, tokios iniciatyvos nebuvo tik padeda vaikams, bet ir gerina šeimos mikroklimatą.
Nepaisant akivaizdžios naudos, emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas didžiausių - nevienodas pedagogų pasirengimas. Šiai problemai spręsti Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo projektą „Emociškai intelektualus pedagogas”, kurio metu per dvejus metus planuojama apmokyti visus miesto ikimokyklinio ugdymo specialistus. Kitas iššūkis - kultūriniai skirtumai požiūryje į emocijas. Kai kuriose šeimose vis dar vyrauja nuostata, kad berniukai neturėtų rodyti jausmų, o mergaitės - pykčio.
Darželio „Eglutė” psichologė Vaida Butkienė pasakoja: „Susidūrėme su situacija, kai tėtis buvo nepatenkintas, kad jo sūnus darželyje verkia. Šiai problemai spręsti darželiai organizuoja teminius tėvų susirinkimus, kviečia psichologus skaityti paskaitas apie emocinio intelekto svarbą ir lyčių stereotipų žalą.
Emocinio intelekto ugdymo nauda atsiskleidžia per konkrečias vaikų sėkmės istorijas. Darželio „Papartis” auklėtoja Ramunė pasakoja apie Luką, kuris į grupę atėjo būdamas 4 metų: „Berniukas sunkiai valdė pyktį, dažnai griebdavo žaislus iš kitų vaikų, stumdydavosi. Po pusės metų intensyvaus darbo su emocijų atpažinimu ir valdymu, Lukas išmoko sustoti ir įkvėpti prieš reaguojant, pradėjo naudoti žodžius savo jausmams išreikšti.
Darželyje „Pažinimo Medis” grupė vaikų, su kuriais buvo nuosekliai dirbama taikant emocinio intelekto ugdymo metodikas, parodė ženkliai geresnius rezultatus perėjus į priešmokyklinę grupę. Psichologė Jurgita Stankevičienė, dirbanti su keliais Vilniaus darželiais, pastebi: „Vaikai, kurie nuo mažens mokosi atpažinti ir įvardyti savo emocijas, paauglystėje rečiau susiduria su elgesio ir emociniais sunkumais.
Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo strategijoje 2023-2027 metams emocinio intelekto ugdymas įvardintas kaip vienas prioritetinių sričių. Pedagogai ir psichologai vieningai sutaria - investicija į vaikų emocinį intelektą yra investicija į visuomenės ateitį. Emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose primena sodininko darbą - kantriai ir nuosekliai puoselėjant jaunus daigus, vieną dieną jie išaugs į tvirtus medžius.
Stebint Vilniaus darželių patirtį, aiškėja, kad sėkmingiausias emocinio intelekto ugdymas vyksta tuomet, kai jis nėra traktuojamas kaip atskira programa ar pamoka, bet tampa natūralia kasdienybės dalimi. Šiandien darželiuose ugdomi vaikai augs pasaulyje, kuriame emociniai įgūdžiai bus vertinami ne mažiau nei techninės žinios.
🧠 EMOCIJŲ VALDYMAS vaikams 💖 SAVIREGULIACIJA vaikams 😊😢
Ugdymas Lauke: Alternatyva Tradiciniam Ryto Ratui
Nors ryto ratas dažniausiai vyksta grupėje, patalpoje, ugdyti vaikus galima ir lauke. Ugdymas lauke atitinka vaikų smalsumą, poreikį tyrinėti ir atrasti naujus dalykus. Toks ugdymas ne tik daro vaikus laimingesnius, bet ir pagerina jų ugdymosi pasiekimus.
Dirbant su mažesniais vaikais, veiklas galima atlikti darželio kieme, o su didesniais - miesto parke ar botanikos sode. Lopšelyje-darželyje „Rugelis“ veikla vykdoma remiantis Valdorfo pedagogikos elementais. Vaikai į ryto ratą sukviečiami varpeliu. Susirinkus visiems vaikams, sustojama arba susėdama į ratą, pasisveikinama su visais. Jei kuris vaikas neturi noro prisijungti, tai padaro vėliau. Su vaikais sveikinasi rankos lėlė Nykštukas. Sveikinasi ratu su kiekvienu vaiku atskirai, paminėdamas kiekvieno vardą ir paduodamas rankutę. Palinkima visiems geros dienelės. Po palinkėjimų susiskaičiuojame kiek vaikų yra grupėje, prisimenami neatėję draugai. Sustojame ir sakome pasižadėjimą. ( Tyra kaip saulė…). Vaikai susikaupia, nusiramina. O tada pirštukų žaidimas. Jis irgi parenkamas pagal temą ar metų šventės tematiką. Kiekvienas vaikas žaidimuose dalyvauja tiek, kiek nori ir gali. Vaikai dažniausiai noriai įsitraukia į ryto rato žaidimus ir ratelius. Svarbu jų neskubinti ir neraginti, nes jie dalyvauja natūraliai. Rato ir pirštų žaidimai ugdo vaiko dvasingumą, nes jie neša džiaugsmą, o džiaugsmas - sielos būsena. Šie žaidimai padeda vaikams išgyventi metų švenčių laukimo, ruošimosi joms ir bendrumo jausmą.
Auklėtoja dainele sukviečia vaikus pasakai. Vaikai susirenka į ratelį, uždegama žvakutė, skamba varpelis ir pakviečiama pasaka. Pasaka pasirenkama atsižvelgiant į metų laiką, artėjančias šventes. Pasakos sekimas - kaip ritualas. Pasakai pasibaigus, vėl skamba varpelis, vaikai su auklėtoja žaidžia ramius žaidimus - su akmenėliais, kaštonais, pirštukais.
Mūsų darželio gyvenime svarbus vaidmuo skiriamas metų šventėms. Jų laikas atitinka kertinius gamtos virsmus, padeda vaikams teisingai ugdyti savo įpročius, kaupti jėgas. Metų šventės padeda vaikams ugdytis dvasinius ir tikėjimo bei pasitikėjimo jausmus. Vis labiau, mūsų skubėjimo ritme, esame nutolę nuo gamtos. Pavasaris - Užgavėnės, Verbos, Velykos. Šeštinės, Sekminės. Vasara - Joninės, Žolinė. Ruduo - Mykolinės, Derliaus šventė, šv. Martyno diena. Metų ritmas be švenčių negalimas. Švenčių išgyvenimas vaikams suteikia pasitikėjimo, bendrystės jausmą. Su jomis siejami žaidimai, pasakos, dainelės sąlygoja glaudų ryšį su gamta ir žmonėmis. Šventės turi būti gyvos. Svarbu darželyje kaip ir šeimoje, pasikartojančios tradicijos. Dirbant su vaikais ir organizuojant šventes, labai svarbu, kad vaikas ne tik išoriškai stebėtų jų eigą, bet ir išgyventų pačius gražiausius jausmus.
Rugsėjo mėnesį švenčiame Mykolines. Ant metų stalo puikuojasi kviečių varpų vainikas, šalia miežių ir rugių pėdas. Aplinkoje tvyro salstelėjęs javų kvapas, kurį vėliau vaikai pajunta kepdami duonelę. Kita šios šventės pusė, tai gėrio ir blogio kova. Jį vaikams atskleidžiame ir parodome žaisdami žaidimą „Princesė, riteris ir drakonas“. Spalio mėnesį atkeliauja dėdė Derlius. Tai pati realiausia ir žemiškiausia šventė, kurios metu vaikai ragauja daug vaisių, daržovių, pajusdami rūgštų, saldų, truputį aštroką skonį, gėrisi daržovėmis ir vaisiais, mena mįsles. Lapkričio mėnesį artėja vėlyvo vėlyvo rudens metas: ilgėja naktys, trumpėja dienos. Vaikai nori šilumos, šviesos, jaukumo. Ateina Martyno metas - žibintų šventė. Vaikai gamina žibintus, vaikšto su jais: taip išgyvena tamsos ir šviesos efektą. Visą gruodžio mėnesį vyrauja šventinis laukimo ir ramybės laikas. Jo metu vaikai skaičiuoja ir atvirukais žymi praėjusias dienas - taip sukuriama laukimo ir šventės atėjimo nuotaikos. Moliniuose dubenėliuose vaikai kuria mini Betliejukus, kuriuos vėliau parsineša į namus Kalėdų šventėms. Įš eglės šakų pinama adventinė spiralė, kurioje sužiba „Obuolio šviesa“, simbolizuojanti kelią į žmogaus sielą. Šios šventės metu vaikai uždega žvakutes, kurias parsineša į namus, uždega ant šventinio Kalėdinio stalo. Kalėdoms sekama arba vaidinama istorija, apie kūdikėlio Jėzaus gimimą. Sausio mėnesį naujieji metai prasideda žaidimais apie tris karalius: Kasparą, Merkelį ir Baltazarą. Šiuose žaidimuose vyrauja didelė trauka žvaigždėm, kurios šviečia žmonėms.
Priešmokyklinukų išleistuvių šventė, tai visų metų ugdymo(si) rezultatas ir atsisveikinimo su darželiu šventė. Jos metu vaikai tėveliams surengia mažą koncertėlį. Vaikai šoka, dainuoja, groja įvairiais muzikos instrumentais, vaidina pasaką. Kartais pasaką vaikams suvaidina tėveliai ar auklėtojos. Ir čia jau būna tėvelių, auklėtojų siurprizas- staigmena vaikams. Paskutinė pasekta ir suvaidinta pasaka darželyje, vaikams suteikia ypač gerų emocijų. Darželį paliekančius vaikučius sveikina ir jiems geros kloties linki direktorė įteikdama priešmokyklinio ugdymo(si) programos baigimo diplomėlius. Vaikučius sveikina tėveliai, auklėtojos ir darželyje pasiliekantys jaunesnieji jų draugai. Auklėtojos kiekvienam priešmokyklinukui pasiuva ir padovanoja po mažą nykštuką su kuprinėle. Kuprinėlėje vaikai randa mažą ,,stebuklų“ akmenėlį, kuris nukelia vaikus į prisiminimų dienas praleistas darželyje. Jau tradicija tapo pasodinti darželio teritorijoje obelaitę, taip paliekant nors mažą dalelę savęs.
Pagal Valdorfo metodiką, vaikai žaisdami ir vaidindami skambant muzikai išlaisvėja, atsipalaiduoja. Ankstyvoje vaikystėje ypač svarbu, kad vaiko pojūčiai patirtų ritmą. Gražus skambesys yra svarbiau nei prasmė . Kuo daugiau regimų bei girdimų įspūdžių - tuo geriau. Vystytis vaikui itin padeda šokio judesys pagal rimtą. Skatinti ir palaikyti vaiko norą judėti, būti aktyviam, perprasti judesį, išreikšti save, jaustis visaverčiu. Muzikinė veikla veikia ritminę sistemą (kraujotaką, kvėpavimą) glaudžiai susijusi su jausmais. Salėje veikla būna vieną kartą per savaitę. Atėję į salę, sustojame į ratą, dainuodami pasisveikiname ir kartų keliaujame į muzikos ir garsų pasaulį. Dainuojame daineles, kurias sujungiame į siužetą, žaidžiame ritminius žaidimus, grojame muzikos instrumentais. Grojant, vaidinant vaikai atsiveria emocijoms. Aplinka skatina augti, drąsiai būti savimi. Euritmijos metu reiškiamas džiaugsmas, nuotaika, augimas. Kiekvienas judesys daromas su vaikais, turi būti laisvas, tikras ir tikslus. Šokio, judesio ir muzikinių ritmų reikšme, padedame vaiko vystymuisi. Vaikai jaučiasi gerai ir džiaugiasi skambančia muzika, judėjimu. Pasisveikina (dalyvauja) ne tik vaikas, bet ir atskiros kūno dalys: galva, rankos, kojos. Vaikas užsiėmimo metu išgyvena įvairius pojūčius. Šokinėjimas aukštyn, žemyn, bėgimas ratu, gali pajausti laisvę, erdvės laisvę. Stipriai, garsiai žengdami išgyvena jėgos, drąsos pojutį. Išgyvena ir metų laikus, šviesą, tamsą. Ranka rodydami lapo kritimą, saulės švietimą, lietų išgyvena įvairius gamtos reiškinius. Euritmijos pagalba vaikai įvedami į raidžių pažinimą, jas suvokia erdvėje savo kūnu, išgyvena savo vidumi. Vaikai įvedami į geometrinių figūrų, formų suvokimą, pažinimą atliekant įvairius judesius. Eidami ratu, spirale, apskritimu suvokia laiko pojūtį (greitai, lėtai).
Aplinka darželyje turi būti šilta ir svetinga, skoningai suformuota. Ji nesunkiai pritaikoma įvairioms veikloms, tarsi lengvai keičiamos „dekoracijos”. Žaislų yra nedaug, jie paprasti, estetiški ir kokybiški (turint mintyje, kad aukščiausia kokybė randama gamtoje). Tokie žaislai skatina vaiko vaizduotė, provokuoja kūrybiškumą. Primityvios valdorfiškos lėlės suaktyvina vaiko fantaziją žmogiškuoju aspektu (ugdomas empatiškumas, globos, rūpestingumo savybės, turtinamos emocijos, kt.). Primityvi mazgelinė lėlė virsta žmogaus atvaizdu vien vaiko fantazijos galių pagalba. Šio sugebėjimo dėka žaisdamas vaikas galės įsivaizduoti žmogų įvairiai. Žaislų paprastumas bei gamtinių medžiagų įvairovė ne tik skatina vaiką užbaigti mintį, sukurti, parodyti iniciatyvą, bet ir ugdo tokias savybes, kaip smalsumas ir noras tyrinėti. Natūralios medžiagos, daiktai iš gamtos vaiko aplinkoje suteikia jam prasmingų žinių apie pasaulį (apie daiktų proporcijas, dydį, svorį, medžiagų faktūrą, formų įvairovė). Kuo mažiau daiktų patalpoje, tuo lengviau ją transportuoti, keisti žaidimo reikmėms, joje kurti. Tokioje neperkrautoje aplinkoje išsaugojamas vaiko noras ir sugebėjimas susieti su aplinkos daiktais. Grupėje stengiamasi sukurti aplinką artimą namams. Ir suaugusieji ir vaikai sėdi prie vieno stalo (kaip šeimoje). Uždegama žvakelė. Mokomasi atsargiai apsieiti su ugnimi. Grupėje yra įvairios priemonės rankų darbams: siūlai, adatos, žirklės, medžiagų atraižos. Vaikai turi galimybė stebėti auklėtoją dirbančią įvairius darbus, ir ją pamėgdžioti. Kiekvienoje grupėje stovi metų stalas. Ant jo dedama viskas kas randama gamtoje: tuo laiku žydinčios gėlės, šakelės, akmenėliai, kriauklės, medžio žievė ir kt.
Vaikams leidžiama užsiimti tuo, kas jiems iš tiesų įdomu. Būnant kieme taip pat galima piešti ir rašyti, raiškos priemonių čia kur kas didesnė įvairovė: pagaliuku ant smėlio, kreidelėmis ant medžio lentos ar gėlės žiedu ant akmens. Žaisdami lauke, vaikai neprisimena, kad jiems trūktų mašinėlių ar lėlių. Jie skatinami žaislus pasidaryti iš gamtinių medžiagų. Didelis džiaugsmas vaikams kieme turėti galimybę prižiūrėti savo pasidarytus daržus, stebėti dygstančius ir augančius augalus, rūpintis jais. Žygiai į parką vaikams visada sukelia daug teigiamų emocijų. Vaikai turi nuostabią galimybę stebėti kaip saulė pažadina gyvybę gamtoje, išgirsti vėją, paukščių čiulbėjimą, stebėti upės tėkmę, tyrinėti, matyti gamtoje esančias spalvas, jas išjausti. Žemės kalbos klausymasis reikalauja didelio vidinio susikaupimo. Natūralioje gamtoje daug lengviau su vaikais bendrauti nei uždarose erdvėse.
