Sauliaus Pilinkaus biografija ir karjera
Sauliaus Pilinkaus biografija ir karjera
Saulius Pilinkus - menotyros, kultūros ir meno pasaulio žinovas, savo gyvenimo kelią raižęs per įvairias veiklas: nuo restauratoriaus ir galeristo iki diplomato ir televizijos laidų vedėjo. Jo biografija - tai įdomių faktų, netikėtų posūkių ir kūrybinių iniciatyvų kupina kelionė.
Vaikystė ir jaunystė: ankstyvas brandumas ir meilė
Saulius Pilinkus gimė 1966 m. vasario 28 d. Vilniuje. Nuo pat vaikystės jis pasižymėjo apmąstymų polinkiu ir ankstyvu brandumu, dėl ko buvo pravardžiuojamas „Seneliu“. Nors augo mylinčioje ir rūpestingai jį saugančioje šeimoje, pats save vadina „laimės kūdikiu“, kuriam visada sekėsi. Šis požiūris lydėjo jį visą gyvenimą, padėdamas įveikti sunkumus ir džiaugtis kiekviena akimirka.
Jaunystėje Saulius neskubėjo kurti šeimos, mėgo „laisvo agento gyvenimą“. Jis atvirauja, kad santykiai ir šeima jam atrodė kaip nereikalingas apsikrovimas, tačiau vidinis poreikis atrasti „fantastišką moterį“ vis tiek egzistavo.
Studijos ir karjeros pradžia: nuo dailės iki menotyros
Saulius Pilinkus mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, tačiau vėliau suprato, kad nėra ryškus kūrėjas. Bičiulio patarimu pasirinko menotyros studijas. Po studijų, sovietmečiu, jis dirbo auksuotoju restauratoriumi tuometiniame Paminklų restauravimo treste. Šis darbas reikalavo didelio kruopštumo, buvo įdomus ir pelningas. Vėliau Saulius tapo įmonės menotyrininku, keliavo po Lietuvą, Latviją ir Sankt Peterburgą, rinkdamas medžiagą restauruojamiems objektams.
Pradžioje jo alga su „privačiu uždarbiu“ siekdavo apie 300 rublių, kas buvo žymiai daugiau nei jo mamos, pedagogės, alga (apie 160 rublių). Tai leido jam parodyti tėvams, kad „darbininkiška profesija suteikia netgi skalsesnės duonos, nei inteligento“.
Atsidūrimas komunistų partijoje ir tarnyba sovietinėje armijoje
Nuo vaikystės Saulius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, buvo „spaliuku“, pionieriumi, komsomolcu. Studijuodamas Dailės institute, jam buvo pasiūlyta tapti komunistų partijos nariu. Po svarstymų ir konsultacijų su įvairiais žmonėmis, jis nusprendė „nestoti“. Tačiau vėliau, būdamas fakulteto komsomolo sekretoriumi, susidūrė su įtampomis. Penktame kurse jam buvo pasiūlyta arba savo noru tapti sovietinės armijos kareiviu, arba pasigydyti psichiatrinėje. Taip jis „savanoriu“ pateko į sovietinės armijos priešlėktuvinės gynybos dalinius prie Leningrado 1984 m. rudeniop.
Tarnybos metu Saulius nematė nestatutinių santykių, tačiau buvo liudininku žiaurių kareivių kankinimų, tokių kaip „Leningrado tiltai“. Dėl savo padėties komuniūgos jis jautėsi saugesnis, nes kiti kareiviai vengė jo, manydami, kad jis gali pranešti karininkams apie nesąmones.
Veikla po studijų ir karjeros posūkiai
Po sovietinės armijos tarnybos Saulius Pilinkus grįžo į studijas ir gavo diplomą. Jis pasirinko darbą Paminklų restauravimo treste, kur ilgainiui tapo įmonės menotyrininku. Vėliau, su studijų draugais, jis įkūrė galeriją „Vartai“, o vėliau su Valentinu Gyliu - „Lango“ galeriją. „Langas“ tapo garsiausia galerija, kur rinkdavosi įvairūs žmonės. Tačiau komercinė veikla S. Pilinkui nebuvo prie širdies, jis dažnai meno kūrinius tiesiog dovanodavo.
Saulius taip pat dirbo Kultūros ministerijoje ministro patarėju ir valstybės programų koordinatoriumi, prisidėdamas prie tokių projektų kaip Signatarų namų atkūrimas, Liepos 6-osios švenčių organizavimas ir M. K. Čiurlionio instituto gimimas. Vėliau tapo Vilniaus Rotušės ceremonmeisteriu ir valdytojo pavaduotoju.
Diplomatinė misija Izraelyje ir naujas požiūris į Lietuvą
Nuo 2013 m. Saulius Pilinkus dirbo Lietuvos ambasados Izraelyje kultūros atašė. Dvejus metus praleidęs šalyje, jis grįžo į Lietuvą su nauju požiūriu į gimtinę. „Anksčiau maniau, kad čia galėtų būti gerai. Dabar matau, kad yra gerai“, - džiaugėsi menotyrininkas. Jis pastebėjo, kad izraeliečiai ir lietuviai iš dalies panašūs - gyvena šia diena, tačiau izraeliečiai tai daro iš tikrųjų vertindami dabartį, o lietuviai - iš kvailumo. Izraelyje žmonės jautėsi kaip kariuomenėje, nuolat lydimi įtampos ir nerimo dėl rytojaus, todėl veikė, kūrė, statė, augino - taip bandydami nuraminti įtampą.
Grįžęs į Lietuvą, Saulius suprato, kad esame maži tik dėl istorinių aplinkybių susikurtų įsitikinimų, o iš tikrųjų esame lygiaverčiai ir net lyderiai kai kuriose srityse. Jis pastebėjo, kad Lietuva jam pasirodė linksmesnė, žmonių nuotaika geresnė, o gamta - nepaprastai žalia.
Santykiai su Edita Mildažyte: meilė ir kūrybinis bendradarbiavimas
Po skyrybų su pirmąja žmona, S. Pilinkaus gyvenime atsirado Edita Mildažytė. Jų draugystė sustiprėjo po jo grįžimo iš Izraelio. Nors pažinojo vienas kitą nuo paauglystės, susitikę brandesniame amžiuje, suprato, kad vienas kitam yra per ryškūs, per išskirtiniai, per pavojingi. Tačiau laikas ir bendri interesai juos suartino.
2023 m. birželio 2 d. Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus oficialiai tapo vyru ir žmona. Jie ne tik kartu gyvena, bet ir dirba, kurdami populiarią LRT laidą „Daiktų istorijos“. Nors dažnai kyla audringi ginčai ir emocingi debatai, abu jie žino, kad tai yra kūrybinis procesas. „Mes abu žinome, kad toks yra procesas. Iš tiesų, esame dideli draugai su žmona, o tai ir yra svarbiausia“, - sako Saulius.
„Daiktų istorijos“: pasakojimai per daiktus
Saulius Pilinkus yra LRT laidos „Daiktų istorijos“ vedėjas ir kūrėjas. Laida tapo populiari dėl jo gebėjimo įdomiai pasakoti ir atskleisti netikėtus faktus. „Kiekvienas daiktas turi galybę temų bei istorijų. Paimi stiklinę ir gali pasakoti... apie uolienas, kvarcinį smėlį, naudingųjų iškasenų gavybą, apie technologinius procesus, apie dizainą, funkciją, istorinius laikotarpius ir tuos, kurie gėrė iš tos stiklinės“, - pasakoja Saulius.
Jo nuomone, laida yra sėkminga, nes visiems, kurie ją kuria, yra įdomi istorija. Net ir paprasti daiktai gali atverti duris į praeitį, atskleisti pamirštas istorijas ir priminti, kad viskas jau buvo, tik gal truputį kitaip.
Užupio Respublika: idėjos įgyvendinimas ir rajono pokyčiai
Saulius Pilinkus yra vienas iš Užupio respublikos kūrėjų. Su režisieriumi Romu Lileikiu jis įsitraukė į užupiečių veiklą, statė Angelą, įkūrė Užupio respubliką su sava Konstitucija ir prezidentu. „Mums patiko Užupis, nes atrodė, kad jame galima įgyvendinti visas idėjas“, - prisimena Saulius. Jis stebėjo rajono pokyčius ir pastebėjo, kad Užupis pamažu virsta pragmatišku rajonu, skirtu turistams.
Pomėgiai ir kolekcijos: istorijos paieška daiktuose
Saulius Pilinkus domisi istorija ir renka įvairius daiktus, pavyzdžiui, senus saldainių popierėlius ar L. Brežnevo vapesių brošiūras. Jis save vadina „daiktų rinkėju“, tačiau jam svarbesnė ne materialinė daiktų vertė, o istorijos, slypinčios už jų. „Iš tiesų dažniausiai net ne patys daiktai, o už jų slypinčios istorijos ir žinojimas apie tai kuria vertę“, - teigia jis.
Požiūris į gyvenimą: pozityvumas, meilė ir laimės pojūtis
Saulius Pilinkus save laiko „laimės kūdikiu“ ir džiaugiasi gyvenimu. Jis vertina meilę, šeimą ir galimybę daryti tai, kas jam įdomu. „Svarbiausia yra meilė. Meilė vaikams, Tėvynei, moteriai. Tai - pozityvi emocija. Juk tik mylint norisi ką nors daryti, kurti“, - sako jis.
Po dviejų infarktų jo gyvenimas pasikeitė: jis metė rūkyti, atsisakė žalingų įpročių ir daugiau judėti. Su žmona Edita jie palaiko vienas kitą, rūpinasi sveikata ir mėgaujasi gyvenimu. Saulius teigia, kad gyvena taip, kaip nori, ir jaučiasi laimingas, nes supranta, kad ne taip daug visko reikia, jog gyventi būtų paprasčiau ir geriau.
Jo gyvenimo kredo - gyventi įdomiai. Net ir brandžiame amžiuje jis nesustojo ieškoti naujų idėjų ir projektų, džiaugdamasis laisve ir galimybe kurti.
