Spermos kiekis ir jo įtaka apvaisinimui
Spermos kiekis ir jo įtaka apvaisinimui
Vyrų vaisingumas, panašiai kaip ir moterų, metams bėgant kinta. Tačiau amžius anaiptol nėra vienintelis veiksnys, lemiantis vyrų nevaisingumą. Vertinant globalią statistiką, visiškai nevaisingų vyrų yra tarp 2,5-12 proc., o su vaisingumo problemomis susiduria apie 15 proc. vyrų.
Amžius neabejotinai turi įtakos vyrų vaisingumui. Vyrų vaisingumas apytiksliai pradeda mažėti jiems sulaukus 40 metų. Tiksliau, viename tyrime preliminariai paskaičiuota, kad jau sulaukus 39 m. vyrų vaisingumas kasmet gali sumažėti net iki 21-23 proc. Vyresniems nei 40 m. vyrams tikimybė pastoti per 12 mėn. - 30 proc. Nustatyta, kad metams bėgant kinta spermatozoidų judrumas. Spermatozoidai patys judriausi jaunesnių nei 25 m. vaikinų amžiaus grupėje, o mažiausiai judrūs - jei vyras yra 55 m. ir vyresnis. 30-35 m. metų vyrų spermatozoidai vis dar yra dvigubai judresni nei 55 m. Palyginimui, kiti tyrėjai nustatė, kad didžiausias spermos kiekis išsiskyrė vyrui esant 30-35 metų. Be to, įtakos turi ir sveikatos būklė, kurią nulemia senėjimas. Amžius taip pat turi įtakos genetinei vyrų spermos kokybei. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad vyresnio amžiaus vyrams gresia ne tik nevaisingumas: jie dažniau vaikams perduoda įvairias genetines patologijas. Jeigu abu tėvai yra vyresni, apsigimimų (pavyzdžiui, Dauno sindromo) rizika dar labiau išauga. Dauno sindromas nėra vienintelė rizika, kurią patiria vėliau šeimos pagausėjimą planuojantys vyrai. Įprastai apie esamą ar gresiantį nevaisingumą galima įtarti, jei porai nesisaugant nepavyksta pastoti per vienerius metus. Senėjimas - natūralus neišvengiamas procesas. Nors galima stengtis pagerinti spermatozoidų būklę, būdo, padedančio visiškai sustabdyti amžiaus poveikį vyrų vaisingumui, nėra.
Blogos spermos kokybės priežastys yra dvejopos: vienos įgimtos, susijusios su genetika ir paveldimumu, kitos įgytos - priklausančios nuo aplinkos, ligų ar gyvenimo įpročių. Dažniausiai blogą spermos kokybę lemia kelių veiksnių sąveika, todėl rūpinimasis sveikata, subalansuotas gyvenimo būdas ir laiku atliekami sveikatos patikrinimai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti gerą spermos kokybę.
Spermatozoidų skaičius spermoje mažėja visame pasaulyje dėl nežinomų priežasčių. Nevaisingumas- tai negalėjimas sulaukti nėštumo, nepaisant 1 metų trukmės nesaugių lytinių santykių. Šį sutrikimą patiria 15 proc. porų, o iki 50 proc. atvejų nevaisingumo priežastys yra susijusios su vyro sveikatos būkle.
Svarbiausi vyrų vaisingumo rodikliai
Svarbiausi rodikliai, lemiantys vyrų vaisingumą, - spermos kiekis ir jos kokybė. Pastebima, kad abu šie rodikliai pastaruosius dešimtmečius prastėja. Pavyzdžiui, žurnale „Human Reproduction Update“ paskelbta analizė rodo, kad 1973-2018 m. vyrų spermos koncentracija sumažėjo beveik perpus, o bendras spermatozoidų skaičius sumažėjo daugiau nei 60 proc. Maža spermos koncentracija dažnai susijusi ne tik su sumažėjusiu bendru spermatozoidų skaičiumi, bet ir su spermos kokybe bei struktūra, o tai esminiai veiksniai, kurių prastėjimas turi didžiausią įtaką apvaisinimui. Šią esminių vyrų reprodukcinės sveikatos rodiklių prastėjimo tendenciją patvirtina ir naujesni tyrimai - 2022 m. atlikta analizė rodo, kad kasmetinis spermos koncentracijos sumažėjimas siekia apie 1,1 proc. Šios problemos ryškiausios JAV ir Europoje, tačiau jų aktualumas auga ir kituose pasaulio regionuose. Manoma, kad spartus vyrų vaisingumo rodiklių mažėjimas susijęs su aplinkos veiksniais, netinkama mityba ir gyvenimo būdo įpročiais, pavyzdžiui, rūkymu, alkoholio vartojimu bei padidėjusiu stresu.
Spermą sudaro sėklos plazma ir spermatozoidai. Spermatozoidai gali apvaisinti moters kiaušialąstę. Abu spermos komponentai turi būti geros kokybės - taigi, sveiki - kad galėtų įvykti apvaisinimas. Spermatozoidų kokybė priklauso nuo spermos konsistencijos ir judrumo. Iki ketvirtadalio spermos ląstelių gali būti negyvos ir tai nėra nukrypimas nuo normos. Geriausiai vaginoje kelią randa ilgas spermatozoidas nesusisukusia uodega ir vidutinio dydžio galva.
Geros spermos rodikliai:
- 20 milijonų spermatozoidų mililitrui skysčio
- 2 mililitrai skysčio vienai ejakuliacijai
- 40 milijonų spermatozoidų vienai ejakuliacijai
- 75 procentų spermos turėtų būti gyvybinga
- 30 procentų spermatozoidų - normaliai atrodantys
- 25 procentai spermatozoidų - greitai judantys
- 25 procentai spermatozoidų - judantys pirmyn
Blogos spermos rodikliai:
- Mažiau nei 13,5 milijono spermatozoidų vienam mililitre skysčio
- Mažiau nei 9 procentai normaliai atrodančių spermatozoidų
- Mažiau nei 30 procentų spermatozoidų juda pirmyn
Svarbu žinoti, kad spermos kokybė to paties vyro organizme gali stipriai skirtis. Egzistuoja tam tikra spermos „momentinė forma“, kuri priklauso nuo streso, sėklidžių temperatūros, mitybos, medikamentų ir tabako vartojimo. Savaime suprantama, kad alkoholis ir nikotinas neigiamai veikia spermos kokybę.
Priežastys, darančios įtaką spermos kokybei
Nors niekas negali įvardinti tikslių spermos kokybės blogėjimo priežasčių, tačiau prie spermos kokybės blogėjimo prisideda nejudrus gyvenimo būdas, dažnas stresas, miego trūkumas ir kitos priežastys. Yra daug tyrimų, kurie rodo, kad spermos kokybę labai stipriai blogina rūkymas, nutukimas, alkoholio vartojimas ir nejudrumas. Taip pat ilgalaikis darbas aukštoje temperatūroje, ilgas buvimas saunoje ar laikant nešiojamąjį kompiuterį ant dubens, taip pat kontaktas su cheminėmis medžiagomis.
Lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, nutukimas ar hormonų disbalansas taip pat gali pakenkti spermos judrumui ir kiekybei. Vis dėlto, dalis problemų gali būti susijusios ir su įgimtais, paveldėtas veiksniais. Kai kurie genetiniai sutrikimai lemia prastesnę sėklidžių funkciją ar net visai sutrikdo spermatogenezę. Pavyzdžiui, Y chromosomos mikrodelecijos ar Klainfelterio sindromas yra būklės, turinčios tiesioginę įtaką vaisingumui. Tokiais atvejais vyras gali susidurti su spermos kokybės problemomis nuo pat jaunystės, nepriklausomai nuo gyvenimo būdo.
Daugybė studijų rodo, kad labiausiai dėl dramatiškų spermos pokyčių reikėtų kaltinti visą pasaulį paskandinusį plastiką, daugiausia bisfenolį A arba BPA. Ši industrinė medžiaga jau naudojama daugiau nei 50 metų ir ja labai gausiai užterštas vanduo, dirvožemis ir mūsų maistas. Dažniausiai BPA į žmogaus organizmą patenka geriant iš plastikinių butelių, laikant maistą ar jį šildant plastikiniuose maisto laikymo induose. Tyrimai rodo, kad BPA atlieka tam tikrą vaidmenį dalyvaudami kai kurių endokrininių sutrikimų atsiradime, todėl dažniausiai jo neigiama įtaka pasireiškia vystantis vyrų ir moterų vaisingumo sutrikimams ar nuo hormonų priklausomiems navikams. Dėl savo struktūros šios medžiagos organizme sąveikauja su estrogeno receptoriais, jungiasi prie jų. Daugybė tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad gaunant nedidelį BPA kiekį 7-14 d. ženkliai sumažėja testosterono ir folikulus stimuliuojančio hormono koncentracija bei stipriai pablogėja spermos kokybė.
Mitai ir realybė apie spermos kokybę
Apie vyrų vaisingumą viešojoje erdvėje sklando daugybė pasvarstymų. Galima rasti informacijos, kad užtenka kelių vakarų pirtyje ir sperma sugadinta ilgam. Kiti dėl spermos kokybės kaltina bokalą alaus, išgertą kartą per dvi savaites, ar kasdienį įprotį dirbti su nešiojamu kompiuteriu laikant jį ant sėklidžių. Kiek verta dėl viso to nuogąstauti?
Spermos ląstelės jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Nuolatinės, labai aukštos temperatūros, pavyzdžiui, dažnos karštos pirtys ar ilgas gulėjimas karštoje vonioje tikrai gali laikinai pabloginti spermos kokybę. Tai nėra negrįžtamas poveikis, bet jei tokia praktika tampa įpročiu, vaisingumas gali susilpnėti. Kitas galimas veiksnys, bloginantis spermos kokybę, - alkoholis. Saikingas jo vartojimas, pavyzdžiui taurė vyno ar bokalas alaus didelės žalos paprastai nepadaro. Tačiau reguliarus ir gausus alkoholio vartojimas aiškiai siejamas su prastesne spermos gamyba, hormonų disbalansu ir net spermos ląstelių pažeidimais. Kita problema - labai sparčiai didėjantis marihuanos vartojimas. Tyrimai rodo, kad reguliarus jos vartojimas gali mažinti spermatozoidų kiekį, judrumą ir keisti jų formą. Kitaip tariant, poveikis gali būti gana tiesioginis ir ryškus.
Dar visai neseniai buvo paplitusi savotiška legenda, kuriai antrino ir kai kurių medikų lūpos, esą kiekvienam vyrui „duotas“ ribotas ejakuliacijų skaičius gyvenime, todėl nereikėtų „švaistyti“ spermos be reikalo. Tokios mintys, pasak urologo, nors ir įneša intrigos, šiandien skamba daugiau kaip mitas nei moksliniais tyrimais įrodyta tiesa. Medicina aiškiai įrodė, kad vyro organizmas nuolat gamina naujas spermos ląsteles ir šis procesas vyksta visą gyvenimą, nors su amžiumi gali sulėtėti ar tapti mažiau efektyvus. Taigi jokio „užprogramuoto rezervo“, kurį galima išnaudoti, nėra ir negali būti.
Tiesa, lytinių santykių dažnis, pasak urologo, išties gali turėti tam tikros įtakos spermos kokybei. Jei ejakuliacijos labai retos, sperma linkusi kauptis, joje gali daugėti nejudrių ar net pažeistų spermatozoidų. Priešingai, jei ejakuliacijos vyksta labai dažnai, pavyzdžiui, kasdien ar kelis kartus per dieną, bendras spermos kiekis ir spermatozoidų koncentracija trumpam gali sumažėti. Vis dėlto, tai nebūtinai reiškia prastą vaisingumą - daugeliu atvejų vyro organizmas prisitaiko, o spermatozoidai atsinaujina nuolat. Medikai dažniausiai rekomenduoja „aukso vidurį“ - reguliarius lytinius santykius, kurie turėtų būti intensyvesni apie 1 savaitę prieš moters ovuliaciją. Pavyzdžiui, poroms, planuojančioms nėštumą, dažniausiai patariama mylėtis kas 2-3 dienas. Toks ritmas užtikrina, kad sperma bus pakankamai kokybiška, o kartu padidinamos pastojimo galimybės. Tad drąsiai galima sakyti, kad mitai apie ribotą ejakuliacijų skaičių jau seniai nugulė į praeitį, o tikroji tiesa - kad svarbiausia yra gyvenimo būdas, sveikata ir balansas.
Spermos gerinimu galite užsiimti ir patys
Vyrai savo veiksmais gali pabloginti spermos kokybę, bet lygiai taip savarankiškai gali ir ją pagerinti. Svarbu suvokti, kad teigiami pokyčiai pasireiškia palaipsniui, nes spermos gamybos ciklas trunka apie tris mėnesius, tad kantrybės ir atkaklumo keičiant įpročius tikrai reikės.
Viskas prasideda nuo gyvenimo būdo - vienas didžiausių spermos kokybę veikiančių veiksnių yra rūkymas, alkoholis ir narkotinės medžiagos. Atsisakius šių įpročių, ženkliai pagerėja spermos rodikliai. Didelę įtaką turi ir mityba. Subalansuotas, antioksidantų turintis maistas - daržovės, vaisiai, riešutai, žuvis - padeda apsaugoti spermatozoidus nuo oksidacinio streso. Ypač svarbūs yra cinkas, selenas, vitaminas C, vitaminas E ir omega-3 riebalų rūgštys. Vyrams rekomenduojama gerti pakankamai vandens, nes dehidratacija gali mažinti spermos kiekį. Fizinė veikla taip pat yra būtina. Reguliari mankšta didina testosterono koncentraciją, gerina kraujotaką, skatina hormonų pusiausvyrą, tačiau svarbu nepersistengti - per didelis fizinis krūvis ir steroidų vartojimas gali turėti priešingą poveikį. Ne mažiau reikšmingas ir miegas. Nuolatinis miego trūkumas ar stresas mažina testosterono lygį ir blogina spermos parametrus. Be to, verta atkreipti dėmesį į aplinkos veiksnius. Sėklidžių perkaitimas, pavyzdžiui, dėl ilgo sėdėjimo karštose pirtyse, voniose ar nešiojant aptemptus drabužius, gali sumažinti spermatozoidų judrumą. Taip pat reikėtų vengti nuolatinio kontakto su chemikalais, pesticidais ar kitomis toksinėmis medžiagomis darbe ar buityje.
Geriausias pasirinkimas norintiems pagerinti savo reprodukcinę sveikatą ir spermos kokybę - puoselėti sveikesnį gyvenimo būdą. Vartoti maisto papildus. Nors jų poveikis ir nėra patvirtintas moksliniais tyrimais, tačiau tiek nėštumą planuojančioms moterims, tiek ir vyrams rekomenduojama savo mitybą papildyti folio rūgštimi, omega-3 riebalų rūgštimis, geležimi, kalciu bei vitaminu D.
Jeigu vaikų planuojate susilaukti būdami 40+ metų, spermą, kol ji dar yra puikios būklės, galite užšaldyti.
Medicinos laimėjimai stebuklus verčia realybe
Nevaisingumo tema dažnai kelia daug nerimo vyrams, išgirdusiems apie prastesnę jų spermos kokybę. Vis dėlto, pasak gydytojo, retai būna taip, kad situacija beviltiška ir porai nėra šansų susilaukti vaikų. Šiuolaikinė medicina nuėjo ilgą kelią ir šiuo metu medikų pasiekimai gali būti net prilyginami stebuklui.
Dar prieš kelis dešimtmečius situacijos, kuriose ejakuliate buvo nerandama spermatozoidų arba jų yra labai mažai, buvo laikomos beveik beviltiškomis. Šiandien tokios diagnozės nebėra nuosprendis. Jei nustatoma, kad spermos kokybė labai prasta, pirmiausia ieškoma priežasties - hormonų pusiausvyros sutrikimų, žalingų gyvenimo būdo veiksnių, infekcijų, įgimtų anomalijų. Daugeliu atvejų gydant hormonais, keičiant gyvenimo įpročius ar atliekant specialias procedūras situacija bent dalimi pagerinama. Net ir tais atvejais, kai ejakuliate nėra spermatozoidų, gydytojai gali tokioms poroms padėti pastoti ir susilaukti taip trokštamų atžalų.
Viena tokių procedūrų yra microTESE - mikrochirurginė sėklidžių audinio ekstrakcija. Tai sudėtinga ir didelio kruopštumo reikalaujanti procedūra, kuri daugeliui vyrų tapo tikru vilties spinduliu, kai atrodo, kad kelias į tėvystę užsivėrė visiems laikams. Ši procedūra atliekama tada, kai spermoje visai nerandama spermatozoidų (tai vadinama azoospermija). Tokiu atveju paprasti tyrimai ar įprasti metodai jau nebepadeda. Ši diagnozė daugeliui skamba bauginančiai, tačiau verta žinoti, kad ji nebūtinai reiškia nevaisingumą. Šiuolaikinė medicina nuolat ieško kelių, kaip padėti net ir sudėtingiausiais atvejais. O vyrų su azoospermija sparčiai daugėja. Mikrochirurginės procedūros leidžia rasti pavienes gyvybingas ląsteles tiesiogiai sėklidėse, o pagalbinio apvaisinimo metodai, tokie kaip ICSI (vieno spermatozoido suleidimas į kiaušialąstę), suteikia šansą net ir tada, kai jų randama tik vienetai.
Spermos donorystė
Kuomet vyro sperma vis dėlto neleidžia net naudojantis medicinos pažanga apvaisinti moters, kai kurios poros ryžtasi naudotis spermos donorystės galimybe. Visgi, pasak mediko, spermos donorystė Lietuvoje - tema, kuri vis dar apgaubta tam tikro atsargumo ir netgi mitų šydu. Kaip bebūtų, tokios paslaugos poreikis ne tik egzistuoja, bet ir sparčiai auga, o kai kurioms šeimoms tampa vieninteliu keliu į tėvystę bei motinystę.
Tai nėra labai plačiai aptariama viešai, tačiau klinikose, kuriose gydomas nevaisingumas, poreikis šiai paslaugai tikrai juntamas. Iš donorų pusės vis dar išlieka nemažai atsargumo. Iš tiesų tai yra anoniminis, griežtai reglamentuotas procesas, užtikrinantis, kad donoras neturės jokių teisių ar pareigų vaiko atžvilgiu. Kita vertus, būtent šis mitas, jog „kažkur vaikščios mano vaikai“, dažnai atbaido potencialius donorystės dalyvius. Poros, svarstančios donorystę, taip pat neretai susiduria su vidinėmis abejonėmis. Ar vaikas „bus tikrai mūsų“? Ar aplinka supras? Tačiau laikas rodo, kad tokios abejonės pamažu sklaidosi - vis daugiau šeimų supranta, kad svarbiausia yra ne genetinis ryšys, o galimybė auginti ir mylėti vaiką. Taigi, nors Lietuvoje dar gajūs mitai ir tam tikras atsargumas, spermos donorystė po truputį tampa priimtinesnė. Tai ne „svetimas vaikas“, o reali medicininė pagalba tiems, kuriems kitų kelių nebėra. Ir galbūt didžiausias žingsnis, kurį turime nueiti kaip visuomenė, yra atsikratyti nepagrįstų baimių ir į šį reiškinį pažvelgti su daugiau atvirumo bei supratimo.
| Parametras | Normalios vertės |
|---|---|
| Tūris | >2 ml |
| Spalva | Pilkai geltona |
| Spermos tankis | >20 milijonų/ml |
| Judrumas | >50% po 4 valandų |
| Nenormalios formos | <40% |
| Normalių, judrių spermatozoidų tankis | >2 milijonai/ml |
tags: #spermos #kiekis #apvaisinimui #vidijos