Vaiko gerovė po tėvų skyrybų
Vaiko gerovė po tėvų skyrybų
Skyrybos - tai sunkus ir sudėtingas laikotarpis visai šeimai, o ypač vaikams. Pasak specialistų, jos vaikus beveik visada užklumpa netikėtai ir sukrečia iki širdies gelmių. Nuo to, kaip per skyrybas ir po jų elgsis abu tėvai su vaiku ir tarpusavyje, labai priklausys tolimesnis vaiko gyvenimas, jo raida ir net ateities gerovė.
Pasak psichologės, link skyrybų einama skirtingai - vienais atvejais vaikai mato konfliktuojančius tėvus, atšalusius santykius ir numano, kuo tai gali baigtis, kitais - ši žinia būna lyg iš giedro dangaus, kai tėvai ilgą laiką nuo vaikų slepia savo nesutarimus. „Koks bebūtų kelias iki skyrybų, vaikams tai - didelė trauma ir netikėtumas. Ši žinia jiems sukelia baimę, nerimą, nesaugumą, nes prarandamas ne tik vienas iš tėvų, vientisas šeimos modelis, bet ir pastovumas, saugumas, dalis giminaičių, draugų, šeimos tradicijų“, - pranešime spaudai aiškina E. Belanoškienė.
„Jei tėvai nepaiso vaikų interesų, o vaikosi tik savo principų, skyrybų trauma vaikui būna labai didelė ir pasekmės išlieka ilgai“, - aiškina psichologė. Pasak jos, mažiausiems vaikams tėvų skyrybų metu gali sutrikti miegas, mityba, atsirasti šlapinimasis į lovą, pykčio protrūkių, regresavimas į mažesnį amžių. Tokie vaikai išgyvena atstūmimo baimę, nori, kad šalia jų nuolat kažkas būtų, jiems kyla nerimas dėl ateities, baimė būti paliktam ir kito tėvo, su kuriuo liko po skyrybų.
7-10 metų vaikai atvirai rodo liūdesį, pyktį, gali pradėti skųstis pilvo, galvos skausmais, suprastėti mokymosi rezultatai, sumažėti motyvacija eiti į mokyklą. „Vaikai patiria baimę būti nemylimi, atstumti, gali pradėti fantazuoti, meluoti, kurti planus kaip susigrąžinti prarastą tėvą. Vaikas, norėdamas suprasti tėvų skyrybų priežastis, kaltina save, kad buvo nepakankamai geras, prisiima skyrybų priežastis sau. Paaugliai demonstruoja pyktį, prieštaravimą arba tampa mamos ar tėčio bendrininkais, pagalbininkais, todėl būna perdėtai geri, kad nesudarytų dar daugiau problemų“, - sako E. Belanoškienė.
Pasak specialistės, tėvų skyrybos turi įtakos ne tik pačiam vaikui, bet ir santykiams. Tėvai susiduria su vaikų pykčiu, kaltinimu, priešiškumu, nepaklusimu drausmei, taisyklėms. Tėvui, palikusiam šeimą, metami kaltinimai, nenorima su juo susitikti, bendrauti.
Vieni mokslininkai teigia, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams skyrybos ne tokios skausmingos, kaip vyresniems vaikams, nes jų mąstymo gebėjimai nėra tokie išsivystę, kad suprastų tėvų emocinius sunkumus. „Tokie vaikai liūdi ir vis tikisi, kad tėvai ir vėl kartu gyvens. Tuo tarpu mokyklinio amžiaus vaikai ir paaugliai labiau supranta priežastis, nes stebi tėvų konfliktus, neigiamas emocijas ir juos šokiruoja pats faktas, kad tėvai nusprendė skirtis. Kilus abejonėms dėl skyrybų ar santuokos išsaugojimo vardan vaikų gerovės, verta pagalvoti, kas labiau vaikus žaloja - skyrybos, ar gyvenimas nuolatinėje konfliktinėje aplinkoje“, - pažymi E. Belanoškienė.
Vaikas, praradęs priešingos lyties tėvą, neturi galimybės išmokti tinkamų elgesio normų su kita lytimi, nebent šeimoje yra vyresnių sesių ar brolių. Todėl vėlesniame amžiuje tai gali atsiliepti užmezgant ar palaikant santykius su priešingos lyties partneriu, santykiai gali būti trumpalaikiai, atsitiktiniai, nesėkminga santuoka, aiškina psichologė. „Tačiau nepriklausomai nuo lyties, visi vaikai išgyvena baimę, pyktį, nusivylimą, gali kaltinti save dėl skyrybų, vaidinti tėvų taikytoją arba jaustis tėvų ginčų priežastimi, kai tėvai nesutaria dėl auklėjimo.
Skyrybos - tai vienas iš sudėtingiausių išbandymų šeimos gyvenime, kuris paliečia ne tik partnerius, bet ir jų vaikus. Vaikai dažnai jaučia nerimą, nesaugumą ir praranda stabilumo jausmą, kai šeimos dinamika kardinaliai keičiasi. Tokiais momentais kyla klausimas: kaip tėvai gali padėti savo vaikui ar vaikams, užtikrinant vaiko emocinį stabilumą, nepaisant vykstančių pokyčių?
Skyrybos neišvengiamai palieka pėdsaką ne tik tėvų gyvenime, bet ir vaikų emocinėje gerovėje. Tai yra vienas iš svarbiausių įvykių, galinčių sukrėsti vaiko suvokimą apie šeimos struktūrą, stabilumą ir saugumą. Vaikai, kurių šeimos išgyvena šį procesą, dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais, kurie gali paveikti jų psichologinį stabilumą, savivertę ir santykių su tėvais kokybę. Tokie pokyčiai gali būti ypač skausmingi, jei tėvų skyrybos lydimos konfliktų, nesutarimų dėl globos ar kitų situacijų, kurios dar labiau gilina vaiko nerimą. Šios patirtys vaikams gali reikšti ne tik gyvenamosios vietos, kasdienės rutinos ar tėvų prieinamumo pasikeitimą, bet ir priverstinį prisitaikymą prie naujos tikrovės. Jie gali prarasti pasitikėjimą, kad tėvai, kuriuos jie myli, išliks kaip vieninga jėga jų gyvenime. Net jei skyrybos yra neišvengiamos, jų emocinis poveikis priklauso nuo to, kaip tėvai elgiasi šiuo sudėtingu laikotarpiu ir kokius sprendimus priima vaiko atžvilgiu.
Skyrybos veikia ne tik vaikus, bet ir pačius tėvus, kurie susiduria su didžiuliais emociniais ir praktiniais iššūkiais. Tėvams šis procesas gali tapti vienu iš sudėtingiausių gyvenimo etapų, reikalaujančiu gebėjimo valdyti ne tik savo jausmus, bet ir priimti sprendimus dėl vaikų gerovės. Emocinis stresas, atsakomybės pasidalijimas ir santykiai su buvusiu partneriu tampa kasdienybe, kurią reikia įveikti, siekiant užtikrinti stabilumą šeimoje.
Skyrybų poveikis vaikams
Nerimas ir nesaugumas
Vaikai dažnai jaučiasi pasimetę, kai šeima, kuri anksčiau buvo jų stabilumo ir saugumo šaltinis, staiga keičiasi. Jie gali bijoti, kad tėvų išsiskyrimas reiškia praradimą, ne tik vieno iš tėvų fizinę nebuvimą, bet ir emocinį ryšį.
Savęs kaltinimas
Daugelis vaikų pradeda jausti atsakomybę už tėvų skyrybas, ypač jei šeimoje kyla konfliktų jų akivaizdoje. Jie gali manyti, kad jų elgesys prisidėjo prie šios situacijos, kas dar labiau gilina emocinę įtampą ir kaltės jausmą.
Atstūmimo ir praradimo jausmas
Skyrybos dažnai reiškia, kad vaikas praleidžia mažiau laiko su vienu iš tėvų. Tai gali lemti, kad vaikas jaučiasi atstumtas arba pradeda tapatintis su vienu iš tėvų, o kitą - nuvertinti. Ši dinamika gali pakenkti ilgalaikiams santykiams, kai vienas tėvas gali tapti patraukliuoju, o kitas atstumtuoju tėvu.
Elgesio ir emociniai sutrikimai
Vaikai, patiriantys emocinį stresą, dažnai pradeda elgtis impulsyviai ar užsisklendžia savyje. Kai kurie vaikai gali prarasti susidomėjimą mokykla, nes sunkiai susidoroja su jausmais, kuriuos sukelia skyrybos.
Skyrybų poveikis tėvams
Emocinis stresas ir konfliktai
Tėvams skyrybos dažnai tampa emocinio streso šaltiniu - nuo kaltės jausmo iki finansinių sunkumų. Be to, konfliktai tarp tėvų gali apsunkinti jų bendravimą, net jei jie nori užtikrinti gerovę vaikui.
Pasikeitęs tėvų vaidmuo
Po skyrybų daugeliui tėvų tenka peržiūrėti savo vaidmenį vaiko gyvenime. Tėvai, su kuriais vaikas gyvena rečiau, gali jaustis atitolę, o tėvai, gyvenantys kartu su vaiku, dažnai jaučia per didelę atsakomybę.
Nerimas dėl vaiko ateities
Tėvai nerimauja, kaip skyrybos paveiks jų vaiką, ypač jei šeimoje buvo daug konfliktų. Šis nerimas gali apsunkinti jų gebėjimą priimti racionalius sprendimus dėl vaiko gerovės.
Supratimas, kaip skyrybos veikia vaiką, yra pirmasis žingsnis link pokyčių. Bendratėvystės modelis, aptariamas šiame straipsnyje, gali padėti sumažinti šį poveikį, suteikiant vaikui stabilumą ir užtikrinant, kad abu tėvai išliktų svarbia jo gyvenimo dalimi.
Kas yra bendratėvystė?
Bendratėvystė - tai tėvystės modelis, kai abu tėvai aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime po skyrybų, nepaisant to, kad gyvena atskirai. Šis modelis remiasi idėja, kad tėvai, net būdami išsiskyrę, gali sukurti vaikui saugią, stabilią ir palaikančią aplinką. Bendratėvystė ne tik padeda sumažinti skyrybų poveikį vaikui, bet ir leidžia abiem tėvams išlaikyti stiprų ryšį su vaiku.
Kodėl bendratėvystė po skyrybų yra svarbi?
Skyrybos dažnai sukelia vaikui jausmą, kad jis praranda vieną iš tėvų. Tačiau bendratėvystė padeda įveikti šią baimę, užtikrindama, kad abu tėvai išliktų svarbūs ir įsitraukę į kasdienį vaiko gyvenimą. Tyrimai rodo, kad vaikai, augantys pagal bendratėvystės modelį, yra emociškai stabilesni, turi geresnį savivertės jausmą ir lengviau prisitaiko prie skyrybų situacijos.
Pagrindiniai bendratėvystės po skyrybų privalumai:
- Vaiko emocinio stabilumo palaikymas: Vaikas jaučiasi saugiau, kai žino, kad abu tėvai yra įsitraukę į jo gyvenimą. Tai padeda jam įveikti nerimą ir nesaugumo jausmą, kuris dažnai kyla po skyrybų.
- Nuoseklumas ir rutina: Bendratėvystė skatina tėvus suderinti kasdienę vaiko rutiną, užtikrinant, kad jis turėtų aiškų gyvenimo ritmą, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų būna.
- Stipresnis tėvų ir vaikų ryšys: Vaikas turi galimybę kokybiškai praleisti laiką su abiem tėvais, o tai padeda išsaugoti artimą emocinį ryšį.
- Mažesnis konfliktų poveikis vaikui: Bendratėvystės modelis remiasi pagarba ir komunikacija tarp tėvų, kas padeda sumažinti konfliktų poveikį vaikui. Tai ypač svarbu, nes ilgalaikiai tėvų nesutarimai gali pakenkti vaiko psichologinei gerovei.
- Vaiko savarankiškumo ugdymas: Vaikai, matantys abu tėvus bendradarbiaujant, išmoksta svarbių gyvenimo įgūdžių, tokių kaip konfliktų sprendimas, pagarba ir gebėjimas išlaikyti sveikus santykius.
Kaip bendratėvystė gali atrodyti praktikoje?
Bendratėvystė reiškia, kad abu tėvai dalijasi atsakomybe už vaiką ir stengiasi išlaikyti nuolatinį ryšį su juo. Tai gali būti įgyvendinama įvairiai: Kai kuriose šeimose vaikas praleidžia vienodai laiko su abiem tėvais, gyvendamas jų namuose pagal suderintą grafiką, pavyzdžiui, savaitė pas mamą savaitė pas tėtį. Kitais atvejais tėvai susitaria lanksčiau, atsižvelgdami į vaiko veiklas, mokyklą ar kitus jo poreikius. Pavyzdžiui, vaikas gali dažniau būti su vienu iš tėvų, jei tai praktiškiau, bet abu tėvai išlieka aktyvūs jo gyvenime.
Svarbiausia bendratėvystėje - ne tai, kiek tiksliai laiko vaikas praleidžia su kiekvienu tėvu, o tai, kad abu tėvai rodo dėmesį, įsitraukimą ir bendradarbiauja, siekdami užtikrinti vaiko emocinį stabilumą.
Praktiniai patarimai tėvams: kaip kurti sėkmingą bendratėvystę?
Įgyvendinti bendratėvystę po skyrybų nėra lengva - tai reikalauja abiejų tėvų pastangų, bendravimo, geranoriškumo ir lankstumo. Štai keli praktiniai patarimai, kurie padės kurti vaiko emocinį stabilumą ir stiprinti bendradarbiavimą tarp tėvų:
1. Pagarba ir bendravimas tarp tėvų
Net jei skyrybos buvo ar yra sudėtingos, svarbu išmokti bendrauti pagarbiai. Vaikai pastebi tėvų santykius, todėl konfliktai ar įtampa tarp tėvų gali neigiamai paveikti jų savijautą. Susitarkite, kad bendrausite ramiai ir konstruktyviai, sutelkdami dėmesį į vaiko gerovę. Jei tiesioginis bendravimas sudėtingas, galite naudoti rašytines žinutes ar specialias bendravimo programas.
Čia norėčiau prisiminti kaip gerbiamas psichologas E. Meiženis, kartą, mūsų diskusijoje išklėlė klausimą/ idėją "Ar tėvai, po skyrybų, vienas į kitą vis dar žiūri kaip į suotuoktinę ar sutuoktinį ar kaip į vaiko mamą ar tėtį?". Šis atrodytų paprastas klausimas ir atviras atsakymas į jį, gali kardinaliai pakeisti tėvų elgesį vienas su kitu.
2. Sudarykite labai aiškų ir lankstų tvarkaraštį. Laikykitės susitarimų.
Vaikams svarbus aiškumas ir stabilumas. Kartu sudarykite tvarkaraštį, kuris leistų vaikui praleisti laiką su abiem tėvais. Taip jis žinos, kada ir su kuo bus, o tai mažina nerimą. Taip pat sutarime numatykite lankstumą - kartais gali tekti tvarkaraštį koreguoti dėl vaiko poreikių ar nenumatytų situacijų.
3. Venkite kalbėti neigiamai apie buvusį partnerį
Vaikai dažnai jaučiasi įstrigę tarp tėvų, kai vienas ar abu tėvai kalba apie kitą neigiamai. Stenkitės nesidalinti savo asmeninėmis nuoskaudomis ar pykčiu dėl buvusio partnerio. Pavyzdžiui, vietoj sakinio „Tavo tėtis/mama visada vėluoja“, geriau sakykite: „Kartais žmonės vėluoja“.
4. Suderinkite taisykles ir vertybes
Vaikams svarbu jaustis, kad abu tėvai laikosi vienodų taisyklių ir vertybių. Jei vienas tėvas leidžia per daug laisvės, o kitas laikosi griežtų ribų, vaikas gali jaustis sumišęs ir nesaugus. Kartu aptarkite pagrindines taisykles, pavyzdžiui, miego laiką, ekranų naudojimą ar namų darbus.
5. Įtraukite vaiką į sprendimų priėmimą
Leiskite vaikui išreikšti savo nuomonę dėl gyvenimo pokyčių. Nors pagrindinius sprendimus priimate jūs, vaikui svarbu jausti, kad jo nuomonė yra girdima. Pavyzdžiui, galite paklausti: „Kaip Tu manai, kur Tau būtų patogiau mokytis, kai esi pas mamą ar pas tėtį?“
6. Išlaikykite emocinį ryšį su vaiku
Praleistas laikas su vaiku turėtų būti kokybiškas. Pasistenkite, kad bendravimas nebūtų tik apie kasdienius reikalus, bet ir apie emocijas. Klausinėkite, kaip jam sekasi, žaiskite kartu, eikite pasivaikščioti ar kalbėkite apie jo pomėgius. Tai padeda vaikui jaustis svarbiam ir mylimam.
7. Spręskite konfliktus atvirai ir ramiai
Konfliktai tarp tėvų ko gero neišvengiami, bet svarbu, kad jie būtų sprendžiami ne vaikų akivaizdoje. Susitarkite, kad diskusijos dėl nesutarimų vyks privačiai, o ne per vaiką. Jei konflikto išvengti nepavyksta, galite kreiptis į mediatorius ar šeimos konsultantus.
8. Nenaudokite vaiko kaip tarpininko
Vaikas neturėtų tapti žinianešiu ar „tiltu“ tarp tėvų. Jei tėvai perduoda vienas kitam žinutes per vaiką, tai gali kelti jam stresą ir priversti jaustis atsakingam už tėvų santykius. Vaikas gali jausti kaltę ar nerimą, bijodamas, kad neteisingai perteiks informaciją arba sukels konfliktą.
Bendraukite su buvusiu partneriu tiesiogiai, nesvarbu, ar tai būtų žinutės, skambučiai ar specialios bendravimo platformos. Pasistenkite išlaikyti bendravimą ramų ir konstruktyvų, kad vaikas jaustųsi laisvas nuo tėvų konfliktų ir nesijustų priverstas „rinktis pusę“.
Pavyzdžiui, vietoj: „Pasakyk mamai/tėčiui, kad aš neatvažiuosiu anksčiau“, geriau tiesiogiai perduokite žinutę buvusiam partneriui. Tai parodys vaikui, kad jūs, kaip tėvai, rūpinatės jo emocine gerove ir netraukiate jo į suaugusiųjų problemas.
9. Atsisakykite materialinio „varžymosi“ dėl vaiko dėmesio
Kartais tėvai, norėdami pelnyti vaiko meilę, stengiasi jį „palepinti“ dovanomis ar privilegijomis. Tačiau vaikui svarbiausia ne materialinės gėrybės, o laikas, dėmesys ir meilė. Pavyzdžiui, vietoj to, kad pirktumėte dar vieną brangią žaislą, praleiskite laiką kartu, užsiimdami jo mėgstama veikla.
10. Venkite per dažnai klausinėti apie kitą tėvą
Vaikas neturėtų jaustis kaip informacijos šaltinis apie kitą tėvą ar būti verčiamas atsakyti į klausimus, kurie gali būti nepatogūs ar perteikti suaugusiųjų konfliktus. Jei dažnai klausinėjate: „Ką veikia tavo tėtis/mama?“, ypač jei tai daroma su pašaipa, paslėptu priekaištu ar per dažnai, vaikas gali pradėti jaustis įpareigotas rinktis „pusę“ ar net bijoti atvirai kalbėti apie savo laiką su kitu tėvu.
Suteikite vaikui laisvę dalintis tik tiek, kiek jis nori. Galite pasakyti: „Jei norėsi papasakoti, kaip sekėsi pas mamą/tėtį, visada mielai išklausysiu.“ Tokia frazė suteikia vaikui galimybę jaustis saugiai ir kalbėti tik tada, kai jis pats to nori, nesijausdamas spaudžiamas.
Taip pat venkite bet kokių komentarų, kurie galėtų sukelti vaikui įtampą. Pavyzdžiui, vietoj frazės: „Ar tavo mama/tėtis ir vėl pamiršo kažką padaryti?“, geriau pasakykite: „Svarbiausia, kad Tau viskas gerai.“
11. Ieškoti pagalbos, jei konfliktai tarp tėvų nepraeina
Jei tėvai nesugeba efektyviai spręsti konfliktų ar bendradarbiauti. Senos nuoskaudos vis kyla į paviršių ir neleidžia užtikrinti vaiko emocinio stabilumo ir saugumo jausmo, verta kreiptis į psichologą ar mediatorių. Tai padės ne tik sumažinti įtampą, bet ir išmokti efektyviai bendrauti dėl vaiko gerovės.
Jeigu bendratėvystės planavimas kelia iššūkių, o santykiai tarp tėvų darosi sudėtingi, pagalba iš šio gali būti naudingas sprendimas. Esu pasirengusi padėti jums sukurti harmoningą bendratėvystės modelį, atsižvelgiant į jsų šeimos poreikius.
Bendratėvystės sėkmės istorijos
Štai keletas realių pavyzdžių, kaip bendratėvystė padeda sukurti harmoningą aplinką po skyrybų:
1. Tėvai, kurie susitarė dėl lankstumo
Eglė ir Tomas nusprendė, kad jų dukra Emilė gyvens pas abu tėvus po savaitę. Tačiau jie susitarė būti lankstūs - jei Emilė norės daugiau laiko praleisti su vienu iš jų, tėvai leis jai pačiai priimti sprendimą. „Mes norėjome, kad ji jaustųsi laisvai ir žinotų, jog abu ją mylime ir suprantame“, - sako Eglė. Po metų toks susitarimas pasiteisino - Emilė jaučiasi mylima ir laiminga, o tėvai išmoko pagarbiai bendrauti.
2. Bendras susitikimas gimtadienio šventėje
Mindaugas ir Viktorija po skyrybų nusprendė, kad visos jų dukters gimtadienio šventės vyks kartu. Jie abu dalyvauja rengdami šventę, planuodami žaidimus ir kviesdami draugus. „Tai nebuvo lengva iš pradžių, bet mes supratome, kad mūsų dukrai svarbu matyti mus abu kartu šypsantis“, - dalijasi Mindaugas. Toks požiūris padėjo sukurti vaiko emocinį saugumą, ypač šventinėmis dienomis.
3. Pagalba sprendžiant kasdienius klausimus
Rasa ir Andrius susitarė, kad sprendžiant vaiko mokyklos klausimus jie visada pasitars tarpusavyje. Net jei sprendimas atrodo paprastas, jie aptaria jį kartu, kad vaikas matytų, jog abu tėvai yra vieningi. „Tai padeda mūsų sūnui jaustis užtikrintai, kad abu rūpinamės jo ateitimi“, - teigia Rasa.
4. Profesionalų pagalba
Po skaudžių skyrybų Lina ir Dainius kreipėsi į šeimos psichologą, kuris padėjo jiems suprasti, kaip bendrauti be konfliktų ir sutarti dėl bendratėvystės taisyklių. Psichologo pagalba jie išsprendė nesutarimus, ir dabar abu jaučia, kad gali pasitikėti vienas kitu, kai kalbama apie vaiko gerovę. Jų sūnus Jonas pastebimai tapo ramesnis ir mažiau nerimavo dėl tėvų santykių.
Skyrybos yra sudėtingas procesas, kuris paliečia visus šeimos narius, tačiau vaikai patiria sudėtingus emocinius išgyvenimus. Bendratėvystės modelis yra vienas efektyviausių būdų sumažinti skyrybų poveikį vaikui, nes jis padeda išlaikyti abiejų tėvų ryšį su vaiku ir užtikrinti jo emocinį stabilumą.
Šiame straipsnyje aptarti principai - pagarbus bendravimas tarp tėvų, aiškios ribos, nuolatinis dėmesys vaiko poreikiams ir bendradarbiavimas - yra esminiai kuriant saugią ir stabilią aplinką vaikui po tėvų išsiskyrimo.
Leiskite padėti spręsti klausimus, kuriais nesutariate su sutuoktiniu. Skyrybos ir vaikų dalybos - vienas nuo kito neatskiriami procesai. Jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų, nutraukiant santuoką visais atvejais turi būti išsprendžiami vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant klausimai. Kai santuokos nutraukimo procese egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai teismai skiria ypatingą dėmesį. Atsižvelgiant į tai, skyrybos turint vaikų, ypatingai kai tėvai nesutaria dėl vaikų globos, yra pakankamai sudėtingas procesas. Teismų praktikoje pasisakoma, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Laikoma, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Kai santuoka yra nutraukiama bendru sutuoktinių sutikimu teismo tvarka, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų pagal tėvų susitarimą. Atvejais, kuomet sutuoktiniai nesutaria ir kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu. Pažymėtina, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Ši pareiga neišnyksta net ir po skyrybų bylos. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalo ją vykdyti. Tuo tarpu į vaiko norą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų teismas atsižvelgia, tačiau tai teismo neįpareigoja priimant sprendimą dėl globos. Lietuvos teisės aktai numato, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Europos žmogaus teisių teismas savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją. Tuo atveju, kai sprendžiamas su vaiku susijęs klausimas, vaikas (nepriklausomai nuo jo amžiaus), sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vis dėlto, vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje. Dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašiai, vaiko norai ir interesai ne visada sutampa, todėl kiekvienu atveju turi būti išsiaiškinama, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Pažymėtina, kad vaiko apklausos metu dažnai nustatoma, kad tėvas ar motina, siekiantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, darė įtaką vaiko apsisprendimui, pavyzdžiui, žadant nupirkti, ko vaikas nori. Tokiais atvejais į vaiko norą, jeigu jis neatitinka vaiko interesų apsaugos, neatsižvelgiama.
1️⃣ Kaip vyksta vaikų dalybos procesas?
Vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma pačių tėvų susitarimu. Visuotinai pripažįstama, kad skyrybos ar ilgalaikių santykių nutrūkimas yra vienas iš skausmingiausių gyvenimų įvykių, kuriuos žmogus gali išgyventi. Atsiskyrimo procesas (ir vėliau vykstančios derybos dėl finansinių ir rūpinimosi vaikais susitarimų) gali užtrukti mėnesius ar net metus. Po skyrybų ar išsiskyrimo daugelis tėvų aktyviai dalyvauja savo vaikų gyvenime ir vis daugiau tėvų dalijasi lygiaverte tėvyste.
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma besiskiriančių porų yra darbingo amžiaus ir dalis iš jų turi nepilnamečių vaikų, darbdavių vaidmuo tampa itin svarbus. Išgyvenamas stresas dėl skyrybų ir tėvystės įsipareigojimų gali paveikti darbo produktyvumą ir rezultatus, santykius su bendradarbiais ir / ar klientais. Akivaizdu, kad tai gali turėti įtakos ir visai darbo aplinkai. Skyrybos nėra vienkartinis įvykis - tai procesas, kuris iškelia daugybę itin sudėtingų klausimų, kuriuos paprastai tenka spręsti vienu metu. Patiriama įtampa dažnai gali paveikti net atspariausius ir sutrikdyti jų kasdienį gyvenimą.
- darbuotojui gali būti sunku susikoncentruoti į darbą ir atlikti savo darbo užduotis įprastu būdu.
- dėl įtampos gali keistis darbuotojo įprastas elgesys: vienas darbuotojas gali greičiau nei įprastai supykti ir audringiau reikšti emocijas, o kitas gali lengvai susierzinti ir ašaroti.
- gali pablogėti sveikata ir daugėti nedarbingumo dienų dėl ligos.
Tačiau vieno iš likusių stabilumo šaltinių darbuotojo gyvenime (t. y. jo darbas) stiprinimas gali padėti jam įveikti sunkų laikotarpį. Darbdavių vaidmuo gali būti labai svarbus, teikiant palaikymą darbuotojams, kurie išgyvena skyrybas.
- Pasiūlyti lankstesnį darbo modelį, pavyzdžiui, lanksčią darbo tvarką, kuri padėtų darbuotojui prisitaikyti prie tokių dalykų kaip numatyti susitikimai, vaikų perėmimas iš tėvo / motinos, nuvežimas ir paėmimas iš ugdymo institucijos ar konsultacijos; arba leisti dažniau daryti pertraukas darbo dienos metu, jei jaučiasi sukrėsti, įsitempę arba turi telefonu išspręsti būtinus klausimus, susijusius su skyrybomis ir / ar vaiko priežiūra.
- Vis daugiau tėvų siekia lygiaverčio rūpinimosi vaikais. Todėl itin svarbu, kad darbovietė sudarytų kuo palankesnes sąlygas tėvams.
- Suteikti finansinę paramą.
Kartais dėl patiriamų išgyvenimų ir iššūkių, susijusių su skyrybomis, darbuotojo elgesys ar darbiniai gebėjimai gali būti paveikti tiek, kad to negalima nepastebėti ir toleruoti. Naudinga prisiminti. Sudėtingos situacijos ir sunkus darbuotojo gyvenimo etapas (skyrybų procesas) yra laikinas ir nesitęs begalybę laiko. Be to, vaikai irgi turi savybę augti ir tapti savarankiškais. Kviečiame būti aktyviais socialinės kampanijos „Padėkite savo vaikui jaustis mylimu!” dalyviais.
Jei mirsta vienas iš tėvų po skyrybų, ir likęs tėvas neturi kitų vaikų, vaiko turtas po tėvo mirties atitenka jam. Jei mirusysis turėjo kitą sutuoktinį, vaikas paveldėtų didesnę dalį turto. Jei mirusysis turėjo kelis vaikus, turtas dalinamas tarp jų.
Priešingai nei manoma, vaiko išlaikymas - tai ne tik finansinė parama, bet ir teisė gyventi visavertį gyvenimą. Nutraukiant santuoką, tėvai privalo susitarti dėl vaiko išlaikymo dydžio, atitinkančio jo poreikius. Teismų praktikoje nustatytas minimalus vaiko išlaikymo dydis yra pusė minimalios mėnesinės algos (350 eurų). Jei tėvai nesutaria, išlaikymo dydis nustatomas teismo tvarka, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis. Jei vienas iš tėvų nevykdo savo įsipareigojimų, galima kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją.
Nors gyvenant atskirai ir turint vaikų išlieka bendri tikslai - užtikrinti vaikų gerovę šiandieną ir ateityje. Nors gyvenant atskirai taupyti drauge yra sunku, reikia nepamiršti, kad užaugus atžaloms teks jas išleisti į aukštąsias mokyklas, gal netgi į kitą miestą ar šalį.