Čiunė Sugihara: Japonų diplomato, išgelbėjusio tūkstančius gyvybių, palikimas
Čiunė Sugihara: Japonų diplomato, išgelbėjusio tūkstančius gyvybių, palikimas
Čiunė Sugihara (1900-1986) - tai vardas, kurį šiandien prisimename su ypatinga pagarba. Jis buvo Japonijos diplomatas, konsulinis pareigūnas, kuris 1939-1940 m. rezidavo Kaune kaip Japonijos imperijos vicekonsulas. Jo dėka tūkstančiai žmonių, daugiausia žydų, pabėgusių nuo karo siaubo Europoje, gavo gyvybę gelbėjančias vizas ir galimybę išlikti.
Sugiharos istorija yra apie drąsą, ryžtą ir nepaprastą žmogiškumą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietijai ir Sovietų Sąjungai okupavus Lenkiją, daugybė Lenkijos žydų, ieškodami prieglobsčio, atsidūrė Lietuvoje. Siekdami išvykti į saugesnes šalis, jie desperatiškai bandė gauti vizas. Kelionės be vizų buvo kupinos pavojų, o rasti diplomatinę atstovybę, kuri sutiktų išduoti vizą, tapo itin sunkiu uždaviniu.
Tuo metu Japonijos vyriausybė laikėsi neutralumo politikos žydų klausimu. Išduodant imigracines vizas, buvo reikalaujama laikytis imigracijos formalumų ir įrodyti turint pakankamai lėšų pragyvenimui. Dauguma pabėgėlių neatitiko šių griežtų reikalavimų.
Čiunė Sugihara tris kartus konsultavosi su Japonijos Užsienio reikalų ministerija (URM) dėl tolesnio elgesio ir instrukcijų. Tačiau, matydamas tūkstančius beviltiškų žmonių, jis priėmė drąsų sprendimą veikti asmeninės iniciatyvos pagrindu. 1940 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, kartu su žmona, konsulate jis pradėjo masiškai išdavinėti tranzitines vizas į Japoniją. Jis daug kartų ignoravo taisyles, rizikuodamas savo karjera ir reputacija.
Atsižvelgiant į jo pareigas (jis buvo tik konsulinis pareigūnas, o ne ambasadorius) bei Japonijos URM praktiką ir tarnybos kultūrą, tai buvo beprecedentinis atvejis. Sugihara susitarė su SSRS tarnautojais dėl žydų kelionės Transsibiro geležinkeliu, penkiaguba kaina nei buvo įprasta. Dirbdamas po 18 valandų per dieną, jis išduodavo ranka pasirašytas vizas, viršydamas įprastinę mėnesio statistiką. Tikslus išduotų vizų skaičius nėra žinomas, tačiau manoma, kad jis išgelbėjo apie 6000 žmonių.
1940 m. rugsėjo 4 d. konsulatas buvo uždarytas. Liudininkų teigimu, paskutinėmis akimirkomis prieš išvykdamas į Vokietiją, konsulas pildęs vizas netgi traukinyje Ryga-Berlynas, jas pasirašytas mesdamas pro traukinio langą.
Grįžęs į tėvynę 1947 m., Čiunė Sugihara atsistatydino iš Japonijos diplomatinės tarnybos. Japonijos vyriausybė jam išmokėjo išeitinę kompensaciją ir suteikė pensiją. Nors jo veiksmai nebuvo oficialiai pripažinti, Sugiharos palikimas gyvuoja.
Sugiharos palikimo įamžinimas Lietuvoje ir pasaulyje
Sugiharos atminimas Lietuvoje ir visame pasaulyje yra puoselėjamas ir įamžinamas įvairiais būdais:
- Sugiharos namų muziejus Kaune: Buvusiame Japonijos konsulato pastate (Vaižganto g. 30) įrengtas Memorialinis Sugiharos namų muziejus. Čia lankytojai gali susipažinti su ekspozicija, pasakojančia apie Č. Sugiharos diplomatinę ir humanistinę veiklą. Muziejus taip pat rengia seminarus moksleiviams ir jaunimui bei edukacines programas. 2008 m. ekspozicija buvo atnaujinta ir modernizuota Japonijos vyriausybės lėšomis.
- Sugiharos fondas - diplomatai už gyvybę: 1999 m. Lietuvos ir Belgijos intelektualų iniciatyva įkurta viešoji įstaiga, siekianti skleisti pilietinės visuomenės ir tolerancijos idėjas bei skatinti nesitaikyti su ksenofobijos apraiškomis. Fondas kasmet renka „Tolerancijos žmogų“.
- Sakurų alėjos ir paminklai: 2001 m. Vilniuje, minint Č. Sugiharos 100-ąsias gimimo metines, pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja. Sakuros taip pat pasodintos ir kitose Lietuvos vietose, įskaitant Kauną, prie buvusio Japonijos konsulato.
- Memorialinės lentos ir skulptūros: Kaune įrengtos memorialinės lentos ant pastatų, kuriuose Sugihara dirbo ir gyveno, bei skulptūros, įamžinančios jo atminimą.
- Turistiniai maršrutai: Sukurtas turistinis maršrutas „Sugiharos kelias“, apimantis su šia asmenybe ir Japonija susijusias vietas Kaune.
- Filmai ir knygos: Apie Č. Sugiharos veiklą sukurta dokumentinių ir vaidybinių filmų, parašyta knygų bei monografijų, kurios pristato jo nepaprastą istoriją.
Čiunė Sugihara buvo ne tik diplomatas, bet ir didis humanistas, kurio dėka tūkstančiai žmonių gavo antrąjį gimimą. Jo istorija yra svarbus priminimas apie tai, kad net ir sunkiausiais laikais vieno žmogaus drąsa ir principingumas gali pakeisti pasaulį.
„Sugihara Čiunė ir Sovietų Sąjunga: nauji dokumentai, naujos perspektyvos“, autorius Davidas Wolffas (2022-09-14)
Informacija apie muziejų:
| Bilieto tipas | Kaina |
|---|---|
| Standartinis bilietas | 10 Eur |
| Standartinis bilietas su dokumentiniu filmu (20 min) | 12 Eur |
| Vaikams (7-12 m.) | 5 Eur |
Muziejaus darbo laikas:
- Trečiadienis: 11:00-16:00
- Ketvirtadienis: 11:00-16:00
- Penktadienis: 11:00-16:00
Pastaba: Vizitai ne darbo valandomis galimi grupėms nuo penkių žmonių.