Sunkiai kalasi dantukai: priežastys ir pagalba
Sunkiai kalasi dantukai: priežastys ir pagalba
Rūpestis mažylio dantimis prasideda jau nėštumo metu. Pieninių dantų pradmenys formuojasi pačioje nėštumo pradžioje, nuolatinių dantų užuomazgos - maždaug trečiajame nėštumo trimestre. Kūdikio laukianti moteris turi maistingai ir reguliariai valgyti, kokybiškai ilsėtis. Žalingų įpročių atsisakymas tiesiog kritiškai svarbus. Tai padidins tikimybę, kad vaikelis gims sveikas ir stiprus, o jo pieniniai ir nuolatiniai dantys formuosis laiku bei tinkamai atliks savo funkcijas.
Svarbu suvokti, kad dantų dygimo terminai nėra griežtai apibrėžti. Jeigu visi tiksliai žinotų, kada pasirodys pirmieji dantys, tuomet viskas būtų daug paprasčiau. Vis dėlto dėl skirtingo dantų dygimo laiko dažnai šeimai tiesiog sudėtinga suvokti, kad vaikelį kamuoja neramumai būtent dėl besikalančių dantų.
Odontologai teigia, kad patys pirmieji dantys (dažniausiai tai apatiniai centriniai kandžiai) pasirodo maždaug 6-8 kūdikio gyvenimo mėnesį. Tačiau tai tikrai nėra taisyklė, mat kai kurie kūdikiai šypseną pirmaisiais dantimis papuošia dar iki 6 mėnesių sukakties, o kiti jų sulaukia tik apie pirmąjį gimtadienį ar net vėliau. Yra buvę ir ypatingų atvejų, kai susilaukiama kūdikių su pilna pieninių dantų šypsena - taip nutinka retai, bet gamta kartais sugeba nustebinti.
Dantų dygimo laiką lemia įvairūs faktoriai. Vienas svarbiausių faktorių - paveldimumas. Jei tėveliams dantys dygo anksčiau ar vėliau, labai tikėtina, kad mažylis jų sulauks panašiu metu. Dantų dygimo laikui įtaką daro ir ligos, įvairūs metaboliniai sutrikimai, gimimo laikas, netgi mityba. Anksčiau laiko gimusiems ir mažiau sveriantiems mažyliams dantukai paprasčiau dygsta vėliau. Pakanka žinoti, kad pirmųjų dantų reikėtų sulaukti iki pirmojo gimtadienio, o visų pilnos šypsenos - maždaug iki trečiojo gimtadienio. Dėl bet kokių nuokrypių būtina konsultuotis su vaikelio odontologu.
Pieninių dantų dygimo požymiai
Tėvus apie artėjantį dantų prasikalimą įspėti gali šie simptomai:
- Dantenų pakitimai (paburkimas, paraudimas);
- Ženkliai padidėjęs seilėtekis;
- Suintensyvėjęs pirštų ir daiktų čiulpimas;
- Įvairių daiktų kišimas į burną;
- Kandžiojimasis;
- Nedideli bėrimai aplink burną;
- Dantenų jautrumas.
Be šių simptomų vaikelis gali tapti kur kas irzlesnis. Gali pablogėti jo apetitas ir miego kokybė. Kartais šiek tiek pakyla kūno temperatūra ir dėl nusilpusio imuniteto organizmas tampa imlesnis įvairioms infekcijoms.
Kaip palengvinti dantukų dygimo skausmą?
Tikrai įmanoma šiek tiek palengvinti mažylio patiriamus nemalonius pojūčius - tereikia kantrybės ir atsidavimo. Toliau pateikta šiek tiek idėjų, padedančių lengviau ištverti dantų dygimo periodą:
- Jei vaikelis leidžiasi, jautrias dantenas galima švelniai pamasažuoti silikoniniu antpirščiu (jų galima įsigyti vaistinėse) arba švariu vandeniu atvėsintu pirštu.
- Sudirgusias dantenas taip pat galima patepti specialiu biogeliu, padengiančiu uždegimo apimtus audinius ir padedančiu apsaugoti juos nuo aplinkos poveikio.
- Gerą efektą duoda įvairūs naudojimui saugūs kramtukai, ypač jei jie atšaldyti.
- Jei vaikas jau valgo kietesnį maistą, jam patiks ir šaldytuve palaikytas vaisiaus gabalėlis ar riestainis.
- Vaikeliui reikia daugiau dėmesio ir švelnumo - tai geriausias vaistas.
Šaldyti kramtukai - viena iš geriausių priemonių palengvinti dantų dygimo skausmą. Šaltis padeda sumažinti dantenų patinimą ir nuraminti diskomfortą. Svarbu rinktis kramtukus, pagamintus iš natūralių, saugių medžiagų, kad kūdikis galėtų juos kramtyti be jokių rizikų.
Švelnus dantenų masažas su švariu pirštu arba specialiu masažo įrankiu taip pat gali padėti palengvinti skausmą. Toks masažas gali nuraminti patinusias dantenas ir suteikti kūdikiui laikinas palengvėjimą.
Kramtukai - būtina pagalba dantukų dygimo metu. Kramtukai yra viena iš populiariausių ir efektyviausių priemonių, padedančių kūdikiams per dantukų dygimo laikotarpį. Kramtymas padeda mažyliams atsikratyti diskomforto, o taip pat skatina jų motorinių įgūdžių vystymąsi. Pasirinkdami kramtukus, būtinai rinkitės tuos, kurie pagaminti iš natūralių ir ekologiškų medžiagų, nes jie yra saugesni kūdikiui ir nekenkia aplinkai. Kramtukai būna įvairių formų ir tekstūrų, kurie ne tik padeda sumažinti dantenų skausmą, bet ir stimuliuoja kūdikio pojūčius. Kai kurie kramtukai turi įmontuotus masažuojančius paviršius, kurie padeda dar efektyviau palengvinti skausmą ir niežėjimą.
Kada kreiptis į gydytojus?
Jei vaikas jaučiasi blogai, sloguoja, kosėja ir karščiuoja, būtina kreiptis į gydytojus - tikriausiai tai ne dantų dygimo, o infekcijos požymiai. Jei karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C, labai viduriuoja, vemia ar atrodo labai silpnas - nedelsiant kreipkitės į šeimos gydytoją ar greitąją pagalbą, nes tai gali būti ne dantų dygimas, o infekcija. Vaistus nuo skausmo ir karščiavimo duokite tik pagal gydytojo ar vaistininko rekomendaciją, tiksliai laikydamiesi dozės pagal svorį ir amžių.
Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - tai dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu. Jei vaikas iki 2,5 m. neturi visų dantų arba turi jų mažai, reikėtų apsilankyti pas vaikų odontologą. Jei odontologas matys, kad dantų raida netipinė, gali duoti siuntimą pas vaikų ortodontą.
Pirmas vizitas pas vaikų odontologą rekomenduojamas išdygus pirmam dantukui arba iki 1 metų. Jei karščiavimas aukštesnis nei 38,5 °C, dantenos labai kraujuoja ar pūliuoja, dantukas vėluoja ilgiau nei iki 18 mėn. - būtina kreiptis į vaikų odontologą.
5 kūdikių dantų dygimo priemonės, kurios iš tikrųjų veikia
Dantukų dygimo schema ir svarba
Paprastai pirmieji pieniniai dantukai vaikams išdygsta apie 5-7 gyvenimo mėnesį, tačiau gali atsitikti ir taip, kad pirmieji dantukai išdygs gerokai anksčiau (pvz., 4 mėnesių amžiaus). Dantų dygimui įtakos gali turėti sunkios ligos, vaiko medžiagų apytakos sutrikimai ir kitos priežasties, tačiau tai yra labai reti atvejai. Sunkios ligos, pvz., rachitas, gali lemti vėlesnį dantų dygimą. Kai kurie vaikai pirmųjų dantų dygimą išgyvena lengvai, kiti - sunkiau. Didelis kūdikio noras kandžiotis ir kišti pirštus į burnytę gali būti vienas iš požymių.
Dantukų dygimas kūdikiams paprastai prasideda apie 6 mėnesį, tačiau kai kurie kūdikiai gali pradėti šį procesą anksčiau arba vėliau - kai kuriems mažyliams pirmieji dantukai išdygsta net ir 4 mėnesių amžiaus. Pirmieji išdygsta apatiniai priekiniai dantukai, o vėliau seka viršutiniai. Visų pieninių dantų atsiradimas užtrunka iki maždaug 3 metų amžiaus, tačiau šis procesas vyksta palaipsniui.
Dantų dygimas yra labai svarbus vaiko vystymosi etapas, nes tai padeda kūdikiui pereiti prie tvirtesnės mitybos ir pradėti mokytis kalbos. Be to, tai yra laikotarpis, kai kūdikis pradeda tyrinėti pasaulį per kramtymą ir gali tobulinti savo motorinius įgūdžius. Šiuo laikotarpiu vaiko smegenys vystosi ir formuojasi pagrindiniai gebėjimai, kuriuos jis toliau stiprins visą gyvenimą.
Pieniniai dantukai labai svarbūs todėl, kad vaikutis galėtų gerai maitintis. Be to, jie lemia normalų žandikaulio augimą, veido kaulų, raumenų vystymąsi, padeda taisyklingai kalbėti ir užlaiko vietą nuolatiniams dantims.
Kada pradeda dygti pirmieji dantukai? (Dantų dygimo schema)
Kiekvienas vaikas skirtingas, bet vidutiniškai:
- 6-10 mėn. - apatiniai priekiniai dantys (centriniai kandžiai)
- 8-12 mėn. - viršutiniai priekiniai dantys
- 9-16 mėn. - šoniniai kandžiai
- 13-19 mėn. - pirmieji krūminiai
- 16-23 mėn. - iltiniai dantys
- 23-33 mėn. - antrieji krūminiai
Iki 3 metų vaikui išdygsta 20 pieninių dantukų. Jei pirmas dantukas vėluoja iki 18 mėn. - dar norma, bet verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu.
Priežiūra ir profilaktika
Ką tik išdygusį dantuką jau reikia pradėti valyti. Išdygus pirmiesiems dantukams, neduokite vaikui saldintos arbatos, atsisakykite naktinio žindymo, jeigu kūdikis normaliai priauga svorio. Pirmųjų kūdikio dantukų emaliui ypač kenkia vaisiai ir jų sultys. Mažas vaikas nemoka išskalauti burnos, o saldžioje aplinkoje sparčiai dauginasi dantis ardančios bakterijos. Seilės neutralizuoja į burną patekusias sultis gana ilgai - beveik valandą. Todėl kūdikiams ir mažiems vaikams patariama duoti sulčių per šiaudelį arba vandens.
Vertinga vos tik pasirodžius pirmajam dantukui apsilankyti pas odontologą. Tai reikėtų padaryti per pirmuosius mažylio gyvenimo metus - gausite naudingų patarimų, kaip rūpintis burnos higiena. Atminkite, kad pieninius dantis taip pat būtina valyti.
Mitas, jog pieninių dantų nereikia gydyti, nes jie vis tiek iškris. Toks mąstymas - didžiulė klaida. Nuolatiniai dantys dygsta simetriškai. Jei išdygsta dantis dešinėje pusėje, per 6 mėnesius turi išdygti dantis ir kairėje pusėje. Jei per pusmetį antras dantis neišdygsta, reikia kreiptis pagalbos į gydytoją odontologą.
Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vaikučiams iki 6-7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai.
Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems. 0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų. 3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.