Malonūs susitikimai globos namuose: bendrystė, parama ir orus senatvės laukimas
Malonūs susitikimai globos namuose: bendrystė, parama ir orus senatvės laukimas
Senatvė - tai natūralus gyvenimo etapas, kuris daugelio žmonių yra laukiamas su nerimu. Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie senatvę kaip apie naštą, laikotarpį, kai žmogus tampa nebereikalingas ir izoliuotas. Tačiau vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad senyvo amžiaus žmonės gyventų oriai, pilnavertį gyvenimą, jaustųsi reikalingi ir laimingi.
Socialinės paslaugos yra viena iš šiuolaikinės valstybės socialinės apsaugos sistemos dalių, kurios padeda garantuoti žmonėms reikalingą apsaugą ir gerovę, kuo ilgesnį jų savarankiškumą ir galimybes dalyvauti bendruomenės bei visuomenės gyvenime.
Senų žmonių diskriminacija ir stereotipai
Deja, vyresni žmonės dažnai susiduria su diskriminacija, vadinama eidžizmu, kai jie yra išstumiami net iš tų veiklų, kurias galėtų atlikti. Šis požiūris formuojamas daugybės veiksnių: socialinių nuostatų, politinių sprendimų, tokių kaip menkas paslaugų prieinamumas, ir demografinių tendencijų, pavyzdžiui, visuomenės senėjimo. Toks "probleminis mišinys" dažnai lemia klaidingą nuomonę apie visus senus žmones, prarandama pagarba jiems.
Viskas priklauso nuo požiūrio: įsitikinimas, kad dauguma senų žmonių yra bejėgiai, sutrikusios psichikos, nuskurdę, arba atvirkščiai - kad dauguma senų žmonių yra malonūs, išmintingi, turintys didelę gyvenimo patirtį, priklauso nuo mūsų požiūrio. Kokią žinią mes skleisime apie senus žmones, tokią nuomonę formuosis jaunimas. Vaikai mokosi iš pavyzdžio, ir jeigu viena karta blogai elgiasi su kita, tai trečia karta to ir išmoks.
Psichologas Antanas Kairys pastebi, kad darbo rinkoje vyresnių žmonių išstūmimas nėra naujas reiškinys, tačiau naujas yra visuomenės požiūris, kai jie išstumiami ir iš veiklų, kurias galėtų atlikti. Tai ir yra diskriminacija dėl amžiaus.
Socialinės paslaugos ir parama senjorams
Nuo 2023 m. sausio 1 d. sulaukus pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl emancipacijos, santuokos sudarymo, gali būti skiriama 3000 eurų dydžio išmoka savarankiško gyvenimo pradžiai. Vienkartinė išmoka įsikurti nėra mokama grynaisiais pinigais, išimtis gali būti daroma, kai panaudojus didžiąją dalį sumos, likutis sudaro mažiau nei 80 eurų.
Kai vaikas yra globojamas šeimoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jam skiriama globos (rūpybos) išmoka, kuri per mėnesį siekia 160 eurų. Ši išmoka mokama iki pilnametystės, bet gali būti pratęsta iki 24 metų, jeigu jaunuolis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Kai vaikas arba jaunuolis gauna našlaičio pensiją arba vaikui išlaikyti skirtą periodinę išmoką, globos išmoka yra mažinama taip, kad bendra suma neviršytų 160 eurų.
Taip pat gali būti skiriama išmoka automobiliui įsigyti, jeigu buvęs globotinis turi galiojantį B kategorijos motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimą.
Bendrystė ir ryšys: laikinai svečiuotis kviečiant vaikus
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad trumpalaikiai susitikimai su vaikais nekelia nepagrįstų lūkesčių, nes bendrystei atsakingai paruošiamos abi pusės. Žmogus, kuris pakvies į savo namus, pakvies santykiui ir gali tapti pačiu svarbiausiu vaiku.
Šiuo metu šalies globos įstaigose auga 1600 vaikų ir jaunuolių. Tarnybos Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė atskleidžia, ką reikia žinoti, norint priimti jaunąjį svečią į savo namus. O globos namuose užaugęs, dabar dvidešimtmetis Liudas, dalijasi prisiminimais apie savo savaitgalio išvykas į Kauną.
Liudas, kurio gyvenimą pakeitė tėvelių žūtis avarijoje, iki pilnametystės augo globos namuose netoli Kauno. Jaunas vyras atviras: blogai nebuvo, jautėsi mylimas auklėtojų, gerai mokėsi. Pažintis su socialine darbuotoja, vedusi mokymus paauglių grupei, pakeitė jo gyvenimą dar kartą. Su grupelės vadove jis iš karto rado bendrą kalbą, vėliau pradėjo pas ją svečiuotis savaitgaliais, per šventes ir bendrauja iki šiol. „Iš pradžių tą draugystę priėmiau labiau kaip pramogą. Labai laukdavau išvykos į Kauną [...]. Tikrąją šio ryšio vertę supratau tik palikęs globos namus. Dabar aš turiu žmogų, į kurį galiu remtis besąlygiškai“, - asmenine patirtimi dalijasi Liudas.
Priimdami svečiuotis, užmezgame saugų ryšį. Globos ir įvaikinimo ekspertė Rugilė Ladauskienė atkreipia dėmesį, kad pakviesti laikinai svečiuotis galima ne jaunesnį nei septynerių metų amžiaus vaiką. Vyresniems vaikams, kaip ir mažiesiems, itin svarbus artimas žmogaus ryšys, jis ne tik padeda išgyventi emociškai sudėtingą laikotarpį iki pilnametystės, bet dažnai tęsiasi ir uždarius globos įstaigos duris.
Ekspertė paaiškina, kad svečiavimasis yra kaip savanorystė: „Kartu dėliojame kontraktą, pavyzdžiui: mes susitiksime kartą per mėnesį metus laiko [...]. Susitikimų dažnumą ir numatomą draugystės trukmę įvardyti būtina.“
Pagrindinė taisyklė: laikytis susitarimų. Jokiu būdu negalima žadėti, ko ištesėti negalėsite. Jeigu jaunąjį svečią pakvietėte į savo namus ir sutarėte susitikti kartą per mėnesį bei šventes, tą ir turite padaryti.
Svečiavimasis kartais perauga į globą. R. Ladauskienė patvirtina, kad atvejų, kai draugystė perauga į tvirtą ilgalaikį ryšį, pasitaiko, bet jie nėra dažni ir nėra savaime svečiavimosi tikslas. Gali būti, kad ryšys užsimezgė ir jūsų gyvenime atsiras vietos dar vienam žmogui. Jeigu santykis užaugs - puiku. Tai labai natūralus procesas.
Emocinė ir psichologinė parama globos namuose
Dauguma, jausdami personalo moralinę paramą, palaikymą, geranoriškumą ir pagarbą, jaučiasi gerai. Senjorams suteikiama galimybė bendrauti tarpusavyje, dalyvauti išvykose, renginiuose, koncertuose, įvairiose užimtumo veiklose. Tuomet pagerėja jų emocinė būsena, kuri teigiamai veikia jų psichinę ir fizinę sveikatą.
Kartais senjorus lydi sunkūs ir prieštaringi jausmai - sielvartas, liūdesys, nerimas. Daugelis jaučia mirties baimę dėl praeityje padarytų klaidų ir blogų darbų. Pasąmonėje jie nesugeba įsivaizduoti savo egzistencijos žemėje baigties, todėl atsiranda dvasinis skausmas, įtampa, stresas.
Jeigu mes kalbamės su vaikais, tai turime kalbėtis ir su vyresniais tėvais. Jiems taip pat įdomu, jie taip pat nori kažką pasipasakoti, jaučia įvairiausias emocijas ir tuo nori dalintis. Tiesiog elementariausias ir pagrindinis dalykas - nuoširdus bendravimas ir iškylančių problemų neignoravimas. Jeigu vyresnio amžiaus žmogus nori kalbėti, pavyzdžiui, mirties ar sveikatos tema, kalbėkime. Mes kai kada bėgam nuo šitokių temų, nes jos mums patiems dažniausiai yra sunkesnės nei senyvo amžiaus žmonėms.
Suteikti vilties ir kantrybės, stengtis sumažinti baimės ir nerimo jausmą. Stengtis, kad jie nuolat jaustų palaikančią ranką ir girdėtų raminantį žodį. Tiesiog paimti už rankos, nusišypsoti ir atsakyti į jų klausimus. Lengvinti artėjančius simptomus, suteikti kuo didesnį komfortą.
„VšĮ Socialinė priežiūra namuose“ - akredituota socialinių paslaugų organizacija, kurios misija - kurti saugią, palaikančią ir pagarbą žmogaus orumui užtikrinančią aplinką, kad kiekvienas galėtų gauti reikiamą pagalbą savo namuose, išsaugodamas savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Rūpinamės maisto organizavimu, gyvenamosios aplinkos pritaikymu, vaistų ir higienos priemonių tvarkymu, konsultuojame dėl dokumentų ir finansų, organizuojame užimtumą, padedame rūpintis kasdieniais įsipareigojimais, užtikriname transporto organizavimą ir palydą.
Pagyvenusių žmonių emocinių poreikių supratimas | Amerikos globėjų asociacija
„Gydytojai klounai“ - džiaugsmo ir vilties nešėjai
Jau ištisus metus „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ reguliariai lanko senjorus lydimi šokių, dainų, individualių užsiėmimų, žaidimų, kuriančių gilų tarpusavio ryšį. Aštuonerius metus veikiančios organizacijos aktoriai - klounai, humoru teikiantys emocinę ir psichosocialinę pagalbą.
Nuoširdus ir užkrečiantis juokas, teigiamos emocijos yra labai svarbios visiems, o ypatingai senoliams. Šiandieninės visuomenės senėjimo bei senyvo amžiaus žmonių kokybiško gyvenimo užtikrinimo problema ir paskatino organizaciją „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ rūpintis labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių emocine ir psichosocialine būsena.
Senjorų socialinės globos namų direktorius Vytautas Gricius dalijasi nuostaba apie neįtikėtiną juoko ir gydytojų klounų poveikį senjorams: „Labai greitai pamatėme ir patikėjome, kad po nerūpestingumo šypsena yra tikri profesionalai [...]. Klounai atneša į mūsų namus šypseną, nuoširdumą, pagarbą, jautrumą ir svarbiausia - individualų santykį.“
Net atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad juokas gerina socialinės globos įstaigose gyvenančių senjorų gyvenimo kokybę. Klounų lankymasis pas senelius jau tapo vienu svarbesnių resursų, padedančių senjorams bent trumpam atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, pamiršti ligas ir prisiminti, kokie jie gali būti gyvybingi.
tags: #susitikimai #malonus #globos #namuose