Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir naujų patirčių. Tačiau kartu tai ir metas, kai moters kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie gali sukelti įvairių nemalonių pojūčių ir nerimą. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių reiškinių nėštumo metu - gimdos susitraukimai. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra gimdos susitraukimai nėštumo metu, kokios jų priežastys, kada jie yra normalus reiškinys, o kada reikėtų sunerimoti ir kreiptis į gydytoją.

Gimdos susitraukimų priežastys nėštumo metu

Gimdos susitraukimus nėštumo metu gali sukelti įvairios priežastys. Kai kurios iš jų yra visiškai normalios ir nekelia jokio pavojaus, o kitos gali būti susijusios su tam tikromis komplikacijomis.

Normalūs gimdos susitraukimai

• Braxton-Hickso susitraukimai: Tai nereguliarūs, neskausmingi gimdos susitraukimai, kurie prasideda maždaug nuo antrojo nėštumo trimestro. Jie yra normalus reiškinys ir padeda gimdai pasiruošti gimdymui. Šie susitraukimai gali būti jaučiami kaip pilvo sukietėjimas, kuris trunka nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių. Jie dažnai pasitaiko po fizinio krūvio, lytinių santykių ar kai moteris jaučia stresą. Mylintis nėštumo metu gimdos susitraukimai gali būti jaučiami santykių metu arba po jų. Orgazmas, spermoje esantys prostaglandinai gali sukelti gimdos susitraukimus. Dauguma mokslinių tyrimų neįrodė ryšio tarp sekso nėštumo metu ir priešlaikinio gimdymo.
• Gimdos augimas: Augant gimdai, jos raiščiai įsitempia, o tai gali sukelti gimdos susitraukimus. Auganti gimda, besitempiantys raiščiai ar hormonų svyravimai - tai priežastys, dėl kurių nėštumo metu gali pasireikšti gimdos spazmai. Tai tarsi traukimo, maudimo ar lengvo skausmo pojūtis pilvo apačioje.
• Vaisiaus judesiai: Kartais vaisiaus judesiai gali provokuoti gimdos susitraukimus. Kai vaisius aktyviai juda, gimda gali sureaguoti susitraukimu.

Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurių dalis gali pasireikšti neįprastais pojūčiais - vienas dažniausių jų yra gimdos spazmai. Toliau aptarsime pagrindines spazmų priežastis, kaip atskirti normalius pojūčius nuo pavojingų, ir ką galima padaryti norint pagerinti savijautą.

Kodėl nėštumo metu atsiranda gimdos spazmai? Hormoniniai pokyčiai ir gimdos prisitaikymas, raiščių įtampa ir gimdos tempimas, virškinimo sistemos veikla ir dehidratacija, emocinė įtampa ir stresas - tai pagrindiniai veiksniai. Nėštumo pradžioje organizmas staiga pradeda gaminti didelius kiekius progesterono, kuris atpalaiduoja gimdos raumenis, tačiau tuo pačiu gali sukelti ir lengvą jų susitraukinėjimą. Be to, pati gimda pradeda augti ir keisti savo formą, o tai neišvengiamai veikia aplinkinius audinius. Antrojo trimestro metu gimda pradeda reikšmingai didėti, o kartu ir įsitempia ją laikantys raiščiai. Nėštumo metu sulėtėja žarnyno veikla - tai tiesioginė progesterono įtaka. Dėl to gali kauptis dujos, atsirasti pilvo pūtimas ar net vidurių užkietėjimas, kurie sukelia žarnyno spazmus, klaidingai palaikomus gimdos susitraukimais. Stresas nėštumo metu - ne tik psichologinis, bet ir fiziologinis veiksnys. Padidėjęs kortizolio kiekis (streso hormonas) veikia raumenų tonusą, gali paskatinti netikėtus susitraukimus ar spazmus.

Kada gimdos spazmai yra normalūs?

Ne visi spazmai nėštumo metu reiškia pavojų - kai kurie yra tiesiog natūrali kūno reakcija į nėštumo eigą. Priklausomai nuo trimestro, gimda patiria skirtingus pokyčius, ir tai gali pasireikšti trumpalaikiais maudimo ar tempimo pojūčiais. Mokėjimas suprasti, kada tokie spazmai yra tik „fiziologinis fonas“, padeda išvengti bereikalingos baimės.

• Pirmasis trimestras - prisitaikymo etapas: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (iki 12 savaičių) spazmai dažniausiai susiję su gimdos implantacija ir pradine jos plėtra. Moteris gali jausti panašius į menstruacinius spazmus: maudžiantį ar tempiantį jausmą pilvo apačioje, dažnai abu šonus vienu metu. Tai yra normalu, ypač jei nėra kraujavimo ar aštraus, stipraus skausmo. Šiuo laikotarpiu spazmai dažniausiai būna epizodiniai - trunka kelias minutes ir praeina savaime. Jie neturėtų būti lydimi kraujavimo ar intensyvaus spaudimo pojčio.
• Antrasis trimestras - auganti gimda ir tempimas: Vidurinio nėštumo laikotarpiu gimda jau užima didesnę vietą pilvo ertmėje, pradeda veikti aplinkinius organus, tempiasi ją laikantys raiščiai. Spazmai dažnai jaučiami vienoje pusėje, ypač keičiant padėtį, vaikštant ar po fizinės veiklos. Tai vadinamieji apvaliųjų raiščių skausmai, kurie yra normalūs ir paprastai praeina pailsėjus arba pakeitus pozą. Jų metu spazmas gali būti aštresnis, bet trunka labai trumpai.
• Trečiasis trimestras - gimdos „treniruotės“: Nuo 28 savaitės ir vėliau gali pasireikšti Braxton-Hicks susitraukimai - netikri gimdymo spazmai, dar vadinami „gimdos treniruotėmis“. Jie padeda gimdai ruoštis artėjančiam gimdymui, bet nesukelia gimdos kaklelio atsidarymo. Šie spazmai dažniausiai jaučiami vakare arba po aktyvesnės dienos, būna nereguliarūs, neskausmingi arba tik su šiek tiek diskomforto. Jie nėra pavojingi, jei trunka trumpai, nėra reguliarūs ir neintensyvėja. Mylintis nėštumo metu gimdos susitraukimai gali būti jaučiami santykių metu arba po jų.

Kada gimdos spazmai tampa pavojingi?

Nors dauguma gimdos spazmų nėštumo metu yra normalūs, yra situacijų, kai jie gali reikšti rimtą problemą. Svarbu išmokti atskirti fiziologinius pojūčius nuo tų, kurie gali signalizuoti apie komplikacijas, ypač jei juos lydi papildomi simptomai.

Pavojingi požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

• Jeigu gimdos spazmus lydi stiprus, aštrus arba reguliarus skausmas, ypač jei skausmas vis stiprėja ar tampa ritmingas, tai gali būti ženklas, kad vyksta gimdos kaklelio pokyčiai ar net prasideda priešlaikinis gimdymas.
• Dar labiau sunerimti reikėtų, jei kartu atsiranda: kraujavimas ar rudos išskyros, spaudimo pojūtis į dubenį ar tiesiąją žarną, vandeningos išskyros (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas), reguliarūs, kas kelias minutes pasikartojantys spazmai.

Šie požymiai gali pasireikšti bet kuriame trimestre ir visada turi būti įvertinti gydytojo. Jie dažniausiai siejami su: grėsiančiu persileidimu (ypač pirmąjį trimestrą), priešlaikiniu gimdymu (nuo 20-37 savaitės), placentos atsiskyrimu, kai placenta ima atsiskirti nuo gimdos sienelės - tai ypač pavojinga ir lydima stipraus skausmo bei kraujavimo, šlapimo takų infekcijomis, kurios gali sukelti spazmus kartu su deginimo pojūčiu šlapinantis.

Jeigu spazmai pasireiškia ramybės būsenoje, ypač naktį ar ryte po miego, nėra susiję su fizine veikla ir nesilpnėja keičiant padėtį - tai rimtas signalas nedelsti.

Kaip palengvinti gimdos spazmus nėštumo metu?

Daugeliu atvejų gimdos spazmai yra nekenksmingi, bet vis tiek gali kelti diskomfortą. Laimei, yra daugybė būdų, kaip sumažinti jų intensyvumą ir dažnumą, ypač jei žinoma priežastis - tempimo pojūtis, nuovargis, stresas ar virškinimo sutrikimai.

• Poilsis ir pozų keitimas: Vienas efektyviausių būdų mažinti spazmus - pakeisti kūno padėtį. Jei spazmai prasideda stovint ar vaikštant, geriausiai padeda atsigulti ant kairiojo šono. Tai ne tik pagerina kraujotaką į gimdą, bet ir sumažina spaudimą apatinei tuščiajai venai. Taip pat gali padėti trumpas atsipalaidavimas - pagulėjimas su pakeltomis kojomis, gilus kvėpavimas, užtemdyta ir rami aplinka. Jei spazmai kyla dėl per didelio aktyvumo, svarbu skirti laiko reguliariam poilsiui net ir dienos metu.
• Šiluma ir lengvas masažas: Šiluma - vienas saugiausių būdų malšinti tempimo ir spazmų pojūtį. Šilta (ne karšta!) šildyklė ant apatinės pilvo dalies ar šilto dušo srovė gali akimirksniu sumažinti įtampą. Taip pat galima atlikti švelnų pilvo masažą, tačiau tik tuomet, kai nėra jokių komplikacijų ar kontraindikacijų.
• Mityba ir hidratacija: Kartais spazmus sukelia paprasti veiksniai - per mažas suvartojamų skysčių kiekis ar mitybos klaidos. Reguliariai geriant vandenį (ypač jei jaučiami ir galvos skausmai), sumažėja dehidratacijos rizika, o kartu ir raumenų spazmai. Į mitybą verta įtraukti daugiau magnio turinčių produktų - bananų, grikių, špinatų, riešutų. Magnis padeda raumenims atsipalaiduoti.

Kada kreiptis į gydytoją dėl gimdos spazmų?

Nors daugelis spazmų yra nekenksmingi ir susiję su natūraliais nėštumo pokyčiais, svarbu žinoti, kada situacija peržengia „normalumo“ ribą ir reikalauja profesionalios medicininės pagalbos.

Jei kyla bent menkiausių abejonių, verta pasitarti su gydytoju - ypač jei nėštumas yra pirmas, arba jei jau yra buvę komplikacijų ankstesnių nėštumų metu. Geriau vienu kartu pasirodyti „per daug“, nei praleisti svarbų ženklą.

Nedelskite ir kreipkitės, jei:

• Spazmai tampa reguliarūs, stiprėja arba atsiranda ritmingai kas kelias minutes.
• Pajutote kraujavimą, rudų ar rožinių išskyrų.
• Jaučiate stiprų spaudimą į dubenį, ypač trečią trimestrą.
• Atsirado vaisiaus vandenų nutekėjimas - net ir labai nedidelis.
• Spazmus lydi karščiavimas, pykinimas, šaltkrėtis, stiprus nugaros skausmas.
• Vaisiaus judesiai tapo ženkliai retesni ar neįprasti.

Kiekviena nėštumo savaitė svarbi, todėl neverta spėlioti ar „išlaukti“ - net jei pasirodo, kad viskas praeina, gydytojo apžiūra nuramins ir leis toliau džiaugtis nėštumu be streso.

tags: #susitraukineja #gimda #nesant #nestumui

• Susipažinkite su ugdomuoju planu
• Sauliaus Pilinkaus gyvenimas
• Funkcionalumas ir saugumas vaikų kambaryje
• Vaiko skiepijimas sergant
• Kaip keičiasi krūtys laukiantis