Teisinis palikimas ir tolima giminė: globa bei atsakomybė
Teisinis palikimas ir tolima giminė: globa bei atsakomybė
Teisinė sąvoka „tėvų atsakomybė“ apima globos teises, t. y. bet kurio iš tėvų pareigą ir teisę rūpintis savo nepilnamečiu vaiku.
Tėvų globos teisės apima teisę rūpintis vaiko asmeniu (asmens globos teisės), teisę valdyti vaiko turtą (turto valdymo teisė) ir teisę spręsti su vaiku susijusius klausimus.
Turto valdymo teisė apima teisę ir pareigą valdyti vaiko turtą, t. y., be kita ko, atstovauti vaikui.
Bet kuris iš tėvų turi įgaliojimus priimti sprendimus nepilnamečio vaiko atžvilgiu, t. y. teisę spręsti klausimus, susijusius su vaiko kasdieniu gyvenimu (toliau - įprastinė globa).
Sprendimai kasdieniais klausimais paprastai turi būti suprantami kaip įprasti sprendimai, kurie priimami dažnai ir neturi ilgalaikio poveikio vaiko vystymuisi.
Globo teises turintis bet kuris iš tėvų turi ne tik teisę priimti sprendimus, bet ir teisę atstovauti savo nepilnamečiam vaikui.
Abu tėvai turi teisę matytis su vaiku, o tai reiškia abiejų tėvų pareigą ir teisę asmeniškai bendrauti su vaiku.
Tėvų teisė matytis su vaiku nepriklauso nuo globos teisių buvimo.
Tėvų ir vaikų tarpusavio teises ir pareigas lemia vaiko kilmė, kuri nustatoma įstatymo nustatyta tvarka.
Motina yra vaiką pagimdžiusi moteris. Tėvas yra vyras, pradėjęs vaiką.
Tėvų valdžią vaiko globos teisių forma bendrai įgyvendina susituokę tėvai.
Tais atvejais, kai nė vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neturi atstovavimo teisės arba kai neįmanoma nustatyti vaiko kilmės, paskiriamas to vaiko globėjas.
Šiuo atveju globos teises turi globėjas.
Teisėtu globėju gali būti visiškai veiksnius suaugęs fizinis asmuo (pavyzdžiui, vaiko giminaitis arba trečiasis asmuo) arba juridinis asmuo (įmonė arba vietos valdžia).
Juridinis asmuo skiriamas globėju, jei tinkamo fizinio asmens rasti nepavyksta arba jei vienas iš tėvų to pageidauja testamentu arba paveldėjimo susitarimu.
Kol nepaskirtas teisėtas globėjas, globėjo pareigas laikinai vykdo į gyventojų registrą įrašytos vaiko gyvenamosios vietos kaimo ar miesto savivaldybė, jeigu yra įvykdytos globos nustatymo sąlygos.
Jeigu tėvai negali arba nenori naudotis globos teisėmis vaiko atžvilgiu, jie gali duoti sutikimą vaiką įvaikinti.
Vieno iš tėvų sutikimas atiduoti vaiką įvaikinti įsigalioja ne anksčiau kaip praėjus aštuonioms savaitėms nuo vaiko gimimo, o prašymas į teismą negali būti teikiamas, kol neįsigaliojo vieno iš tėvų sutikimas.
Jeigu tėvai yra nutraukę santuoką arba gyvena skyrium, jie turi nuspręsti, kaip ateityje bus sprendžiami globos teisių klausimai.
Kiekvienas iš tėvų turi teisę prašymu pradėjęs bylą prašyti teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų.
Globo teises turintys tėvai gali susitarti laisvai organizuoti bendrą naudojimąsi atstovavimo teise, tačiau bet koks globos teisių pakeitimas, įskaitant bendros globos nutraukimą, galimas tik teismuose.
Su globa susijusius klausimus teisiškai privaloma tvarka sprendžia ir nustato teismas.
Nagrinėdamas su vaiku susijusias bylas, teismas visų pirma vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgdamas į visas aplinkybes ir teisėtus suinteresuotųjų asmenų interesus.
Ginčai dėl globos teisių pripažįstami šeimos teisės bylomis, kurias teismai nagrinėja gavę prašymus ir sprendžia duodami nurodymus.
Tėvai susitarimui pasiekti taip pat gali naudotis nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugomis.
Nacionalinės sutuoktinių taikinimo tarnybos paslaugos tėvams yra nemokamos; norėdami jomis naudotis, jie turi kreiptis į Socialinio draudimo valdybą (est. Sotsiaalkindlustusamet).
Sutuoktinių taikinimo proceso rezultatas - tėvų pasirašytas susitarimas dėl tėvystės.
Socialinio draudimo valdybos patvirtintas susitarimas dėl tėvystės yra vykdomasis dokumentas.
Nustatydamas teisę matytis su vaiku įgyvendinimo tvarką, teismas taip pat veikia kaip taikinimo organas teismo procese, siekiantis, kad tėvai sudarytų susitarimą dėl teisės matytis su vaiku.
Teismas kuo ankščiau išklauso suinteresuotas šalis ir atkreipia jų dėmesį į galimybę naudotis šeimos konsultanto pagalba, visų pirma kad jos pasiektų bendrą poziciją dėl vaiko globos ir pareigų jo atžvilgiu.
Tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos kyla iš teisės aktų numatyta tvarka nustatytos vaiko kilmės, o tai reiškia, kad bet kuris iš tėvų, kurio palikuonis yra vaikas, turi pareigą rūpintis vaiku.
Bet kurio iš tėvų ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos priklauso nuo to, kas turi vaiko globos teises, t. y. Vienas iš tėvų gali nuo vaiko gimimo momento turėti visas vaiko globos teises, pvz., jeigu pripažindamas tėvystę tėvas pareiškia norą globos teises palikti tik vienam iš tėvų.
Globo teises tik vienam iš tėvų suteikiamos, jeigu tas iš tėvų, prašymu pradėdamas bylą, paprašė teismo jam perduoti visas vaiko globos teises arba dalį jų.
Globo teisėmis tik vienas iš tėvų naudojasi ir tada, kai globos teises kartu turi abu tėvai, tačiau vieno iš tėvų teisės yra sustabdytos.
Jeigu tėvai turi bendros globos teises, jie bendros globos teisėmis savo vaiko atžvilgiu naudojasi ir globos pareigas vykdo savo atsakomybe ir bendru sutarimu, atsižvelgdami į bendrą vaiko gerovę.
Jeigu bendros globos teises turintys tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, teismas vieno iš tėvų prašymu gali suteikti teisę spręsti šį klausimą vienam iš tėvų.
Teisminis procesas dėl tėvų atsakomybės
Su globos teisėmis susijusius ginčus sprendžia apygardų teismai.
Ginčuose, susijusiuose su globos teisėmis, pareiškėjas turi pateikti prašymą apygardos teismui, kad šis priimtų sprendimą dėl prašymo.
Prašyme turi būti nurodomas teismo pavadinimas, pareiškėjo, byla suinteresuoto asmens ir jų vaikų tapatybė, taip pat turi būti aiškiai išdėstomas konkretus pareiškėjo reikalavimas.
Prašyme taip pat turi būti nurodyti bylos faktai, o pareiškėjas turi išvardyti ir pateikti turimus įrodymus.
Prašymą turi pasirašyti ieškovas arba jo atstovas.
Prašymas ir tvirtinamieji dokumentai teismui turi būti pateikti raštu, estų kalba.
Bylos, kuriose nustatomos vieno iš tėvų teisės vaiko atžvilgiu ir teisės matytis su vaiku įgyvendinimo tvarka.
Prašymu pradėtas su globos teisėmis susijusias bylas teismai nagrinėja remdamiesi nuostatomis dėl ieškinių ir atsižvelgdami į nustatytus prašymu pradedamos bylos skirtumus (žr. Civilinio proceso kodeksą).
Su vaiku susijusio pagreitinto proceso tvarka teismas gali išnagrinėti tik reikalavimą, kad atskirai nuo nepilnamečio vaiko gyvenantis vienas iš tėvų mokėtų išlaikymo išmokas.
Su globos teisėmis susijusios bylos negali būti nagrinėjamos supaprastinta tvarka.
Tačiau su globos teisėmis susijusios bylos nagrinėjamos pateikus prašymą, todėl jos skiriasi nuo įprastų ieškiniu pradedamų bylų.
Prašymu pradedamose bylose teismas pats nustato faktus ir tuo tikslu surenka reikiamus įrodymus, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip.
Teismas neprivalo vadovautis nei bylos šalių pateiktais prašymais, nei jų nurodytais faktais, nei jų pateiktais faktų vertinimais, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.
Posėdžių protokolavimo ir dokumentų įteikimo reikalavimai taip pat yra ne tokie griežti.
Teismas gali taikyti apsaugos priemones arba laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra priežasčių manyti, kad netaikant šių priemonių teismo sprendimą taps sunku arba neįmanoma įvykdyti.
Nagrinėdamas šeimos bylą pagal prašymą, laikinąją teisinę apsaugą gali skirti bet kuris teismas, kurio teritorinėje jurisdikcijoje atitinkama priemonė turi būti taikoma.
Prašymu pradėtoje byloje priimta nutartis yra nurodymas, kuriam taikomos nuostatos dėl teismo nurodymų davimo ieškiniu pradedamoje byloje, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.
Nurodymą dėl globos teisių galima apskųsti pagal bendrąsias apeliacinio proceso reglamentavimo nuostatas, jeigu apeliacinio skundo teikėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama teisės nuostatos pažeidimu (pavyzdžiui, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės arba procesinės teisės nuostatą).
Vykdymas ir tarptautiniai aspektai
Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą.
Su globos teisėmis susijusios bylos nagrinėjamos prašymu pradedamoje byloje.
Kai nagrinėjama prašymu pradėta šeimos teisės byla, teismas duoda nurodymą, kuris yra vykdytinas nuo jo įsigaliojimo datos, jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip.
Prašymu pradedamoje byloje duotas nurodymas yra vykdomasis dokumentas.
Jeigu skolininkas savanoriškai nevykdo nutarties dėl globos teisių, ji vykdoma remiantis ieškovo prašymu vykdymo byloje.
Šiuo tikslu ieškovas turi pateikti prašymą teismo antstoliui, kurio jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje yra nuolatinė arba kita skolininko gyvenamoji vieta arba kurioje yra skolininko turtas.
Byloje dėl teisės matytis su vaiku įgyvendinimo teismo antstolis vykdymo proceso metu bendradarbiauja su vaiko gyvenamosios vietos arba, išimtiniais atvejais, prievolę turinčio asmens gyvenamosios vietos valdžios atstovu, kuris turi ekspertinių bendravimo su vaikais žinių.
Jeigu reikia, teismo antstolis gali siūlyti vietos valdžios atstovui vaiką laikinai apgyvendinti socialinės apsaugos įstaigoje.
Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo valstybėje narėje priimtas sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse nereikalaujant jokios specialios procedūros.
Valstybėje narėje priimtas ir joje vykdytinas bei įteiktas teismo sprendimas dėl tėvų valdžios vykdymo vaiko atžvilgiu yra vykdomas kitoje valstybėje narėje tada, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo pripažintas joje vykdytinu.
Remiantis Estijos tarptautinės privatinės teisės įstatymu (est. Rahvusvahelise eraõiguse seadus), teismas gali spręsti dėl kitos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo.
Be to, 1996 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje.
Taikytina teisė taip pat gali būti nustatoma remiantis susitarimais dėl teisinės pagalbos.
Kadangi visos su Lietuva, Latvija ir Lenkija sudarytų susitarimų dėl teisinės pagalbos šalys taip pat yra 1996 m. Hagos konvencijos dalyvės, šios konvencijos nuostatos taikomos ir tarp šių šalių.
Palikimas ir globa
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto palikimo jo paskirtiems įpėdiniams, tačiau įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą.
Mirus palikėjui, pirmąja eile pagal įstatymą turi teisę paveldėti palikėjo neįgalus-neveiksnus sūnus.
Palikėjo sutuoktinė su šiuo pirmos eilės įpėdiniu turi teisę paveldėti vieną ketvirtadalį palikimo (jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinės).
Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.
Asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai.
Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius.
Neveiksnaus asmens paveldėtą turtą globos namai privalo naudoti išimtinai tik jo interesais.
Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja.
Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę.
Jeigu tokių įpėdinių nėra arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtą paveldi valstybė.
Vaiko globa Lietuvoje
Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje.
Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais.
Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai.
Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui.
Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku.
Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.
Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis.
Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė.
Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę.
Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
Pagrindiniai reikalavimai globėjui
- Amžius: Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų.
- Šeimos aplinka: Svarbu, kad šeimos aplinka būtų tinkama vaiko ugdymui ir vystymuisi.
- Kiti svarbūs reikalavimai: Pagal Civilinio kodekso 3.269 straipsnį, asmuo, norintis tapti globėju, turi atitikti šiuos reikalavimus:
- Neturi būti teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu.
- Nesirgti ligomis, kurioms esant negali globoti (rūpinti) vaiko.
- Nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia.
- Nebuvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų.
- Nėra kitų Civilinio kodekso 3.269 straipsnyje nurodytų pagrindų.
- Neturi būti teistas už tyčinį nusikaltimą žmoniškumui, žmogaus gyvybei, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, visuomenės saugumui, dorovei, nusikaltimą, pavojingą žmogaus gyvybei ir sveikatai, sunkų sveikatos sutrikdymą, taip pat nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka.
Svarbu! Dėl globėjo, kurio sutuoktinis ar kartu gyvenantis santuokos neįregistravęs asmuo arba kiti kartu gyvenantys vyresni kaip 16 metų asmenys neatitinka nustatytų reikalavimų, skyrimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius sprendžia, įvertinęs šių asmenų sveikatos sutrikimo pobūdį, pavojingumą ir atsižvelgęs į vaiko interesus.
Kaip tapti globėju?
- Kreipkitės į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių.
- Pateikite reikiamus dokumentus, įskaitant:
- Prašymą.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
- Gyvenimo aprašymą.
- Medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų.
- Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus.
- Laukite, kol specialistai išnagrinės jūsų prašymą.
- Jeigu nebus nustatyta aplinkybių, dėl kurių jūs negalėtumėte būti globėju, Globos centras pakvies jus į GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) mokymus.
- Pasibaigus mokymams, globos centro specialistai parengs išvadą dėl jūsų tinkamumo vykdyti globėjo veiklą.
- Pasirašius teigiamą Išvadą, Jūs privalėsite Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruoti fizinio asmens individualią veiklą pagal pažymą.
- Globos centras sudarys su Jumis tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
Mokymai privalomi asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui.
„Apie vaikų globą atvirai“: kuo globa skiriasi nuo įvaikinimo?
Budintis globotojas: laikina, bet svarbi stotelė
GLOBOS CENTRAS - tai socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui.
Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai), galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau ne visada tai įmanoma.
Budintys globotojai yra laikina, tačiau labai svarbi stotelė.
Jų dėka sudėtingą laikotarpį vaikas gali išgyventi jaukioje ir saugioje šeimos aplinkoje, nepatekdamas į institucinę globą.
Taip vaikas patiria mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu sugrįžti į namus.
Budinčio globotojo veikla - tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška.
Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
Vaiko atstovas pagal įstatymą yra Globos centras, kuris teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei teikia pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat bendradarbiauja su specialistais, kurie teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Budintis globotojas prižiūri vaiką, nesusijusį giminystės ryšiais, savo gyvenamojoje vietoje ir natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrina jam emocinį bei fizinį saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas.
Budintis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų.
Bendras vaikų skaičius budinčio globotojo šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip 5.
Globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartyje konkrečiai nurodoma, kiek ir kokio amžiaus, kokių poreikių vaikus budintis globotojas vienu metu įsipareigoja prižiūrėti.
Globos centro pagalba
- Nemokama socialinių darbuotojų bei kitų specialistų pagalba.
- Nemokamos psichologų konsultacijos ne tik prižiūrimiems vaikams, bet ir pačiam budinčiam globotojui bei kartu gyvenantiems jo šeimos nariams.
- Kvalifikacijos kėlimas.
- Savitarpio pagalbos grupės, supervizijos.
- Laikinos vaikų priežiūros paslaugos.
Laikinas atokvėpis darbingumui atkurti
Laikino atokvėpio paslauga - tai globos centro organizuojamos ir teikiamos paslaugos, kad budintis globotojas susigrąžintų darbingumą laikotarpiu, kai prižiūrimas vaikas perduodamas globėjui (rūpintojui) arba grąžinamas į šeimą, taip pat kriziniais atvejais ar išimtinais atvejais.
Laikino atokvėpio metu teikiama intensyvi specialistų pagalba budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams ir prižiūrimam, globojamam (rūpinamam) vaikui, išskyrus darbingumo susigrąžinimo atvejį.
Atlygis budinčiam globotojui
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytos 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlygis per mėnesį, nepriklausomai nuo faktiškai prižiūrimų vaikų skaičiaus, ir tais atvejais, kai neperduotas prižiūrėti vaikas, ir tuo metu, kai budinčiam globotojui suteikiamas laikinas atokvėpis.
Atlygis budinčiam globotojui didinamas po 0,75 MMA per mėnesį už kiekvieną budinčiojo globotojo šeimoje apgyvendintą vaiką (už faktiškai suteiktas paslaugas).
Atlygis budinčiam globotojui didinamas po 1 MMA per mėnesį už kiekvieną budinčiojo globotojo šeimoje apgyvendintą kūdikį arba vaiką, kuriam nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumo lygis (už faktiškai suteiktas paslaugas).
Pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, jeigu asmuo ir toliau yra prižiūrimas budinčio globotojo ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, šio asmens mokymosi laikotarpiu budinčiam globotojui mokamas atlygis, bet ne ilgiau, iki asmeniui sukaks 24 metai.
Tais atvejais, kai sutartį sudaro abu sutuoktiniai, atlygis mokamas tik vienam iš jų.
Lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko (-ų) išlaikymui
Vaiko globos (rūpybos) išmokos, mokamos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka.
Globo (rūpybos) išmokų tikslinius priedus, mokamus Išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka.
Išmokas vaikui, mokamas Išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka, vaikui skirtą slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitas išmokas, jei teisė gauti šias išmokas vaikui ir globėjui (rūpintojui) numatyta įstatymuose.
1 MMA dydžio išmoką per mėnesį, mokant proporcingai dienų skaičiui prižiūrimo vaiko išlaikymui, kol bus nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
Lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko (-ų) apgyvendinimui
1,25 MMA dydžio vienkartinę įsikūrimo išmoką vaiko apgyvendinimui skirtai vietai įkurti.
Išmoka naudojama vaiko gyvenimo sąlygoms pritaikyti, įsigyti būtiniausiems daiktams, namų apyvokos reikmenims, taip pat kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su prižiūrimo vaiko poreikių tenkinimu.
Ji mokama už kiekvieną įkurtą vaiko apgyvendinimui skirtą vietą pas budintį globotoją ir pervedama per 3 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos.
Vienkartinė įsikūrimo išmoka grąžinama, jeigu sutartis su budinčiu globotoju nutraukiama nepraėjus trijų mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos laikotarpiui.
Pagalbos pinigai mokami pagal Materialinės paramos Įstatyme nenumatytais atvejais teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T2-342 „Dėl Materialinės paramos Įstatyme nenumatytais atvejais teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, XIV skyriuje numatytus atvejus.
Mokėjimus už vaiko priežiūrą budinčio globotojo šeimoje organizuoja globos centras.
Mitai apie globą
Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose.
Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai.
- Mitas: Norint globoti reikia turėti nuosavus namus.
- Mitas: Reikia turėti vaikų auginimo patirties.
- Mitas: Globėju gali būti tik vedęs žmogus.
Svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Alternatyvos globai institucijoje
Vaiko prigimtinė teisė yra augti ir vystytis šeimoje, todėl vaiko interesus visada labiausiai atitinka globa šeimoje.
Globos centras, savivaldybė ir tarnybos teritorinis skyrius turi dėti visas pastangas, kad surastų galinčią globoti šeimą.
Vaikui globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatoma tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti (juo rūpintis) šeimoje, globos centre arba šeimynoje.
Visus, norinčius ir galinčius prisijungti prie šios reikšmingos iniciatyvos, dėl išsamesnės informacijos kviečiame kreiptis į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centrą I - IV - 8.00 val. - 16.45 val. V - 8.00 val. - 15.30 val.
Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris savo namuose ilgam laikotarpiui priima vaiką, netekusį tėvų globos, kai vaiko įstatyminis atstovas yra globos centras.
Jis prižiūri tik tuos vaikus, kuriems būdingas bent vienas iš šių požymių: vaikas vyresnis nei 10 metų, turi raidos ar elgesio sunkumų, priklausomybių, neįgalumą, yra kartu su broliais/seserimis ar yra nepilnametis tėvas/motina, turi nesėkmingos globos ar įvaikinimo patirties.
Nuolatinio globotojo veikla - nuolatinis globotojas ilgam priima vaiką į savo namus, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, ugdymu ir emocine gerove.
Atokvėpis kriziniu atveju - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams.
Atokvėpis - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams.
Kai vaiko globėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių negali pasirūpinti vaiku, kai ištinka krizinė situacija, jam padeda kitas globėjas - laikinai suteikia globojamam vaikui namus, rūpestį ir saugumą.
Globėjas, nesusijęs giminystės ryšiais, globoja (rūpina) vaiką savo gyvenamojoje vietoje, natūralioje šeimos aplinkoje ir įgyvendina Civiliniame kodekse numatytas globėjo (rūpintojo) teises bei pareigas, veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra įstatyminis vaiko atstovas.
Globėjas, nesusijęs giminystės ryšiais, su Globos centru gali pasirašyti Vaiko priežiūros paslaugų teikimo sutartį.
Globėjas, nesusijęs giminystės ryšiais, vienu metu negali globoti (rūpinti), prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų.
Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius globėjo, nesusijusio giminystės ryšiais, šeimoje - ne daugiau kaip 6.
Kaip nukeliauti iki tapimo globėju?
- Žingsnis 1: Sprendimo priėmimas. Informacijos surinkimas, konsultacijos.
- Žingsnis 2: Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046a formos gavimo.
- Žingsnis 3: Dokumentų pateikimas. Kreipkitės į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio darbuotojams padedant, bus pradėta globos šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai:
- Prašymas
- Sveikatos pažyma 046a formos
- Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju
- Žingsnis 4: Laukimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Specialistai išnagrinės jūsų prašymą. Tai užtruks ilgiausiai 20 dienų.
- Žingsnis 5: Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus, kurių trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai, tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką.
Budintis globotojas- tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą.
Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, siektina, kad jis iš karto patektų į šeimos aplinką, kur jam būtų suteiktas rūpestis ir šiluma.
Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai), galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau ne visada tai įmanoma.
Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą.
Budinčio globotojo veikla - tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška, tai veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą.
Minimalus atlygio budinčiam globotojui dydis, nepriklausomai nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus, - 1 minimalios mėnesinės algos dydis per mėnesį.
Atlygis didinamas, budinčiam globotojui priimant į savo šeimą vaiką (-us).
Tuo laikotarpiu, kai vaikas (-ai) yra prižiūrimas (-i) budinčio globotojo šeimoje- 1 MMA išmoka už kiekvieną apgyvendintą vaiką už faktiškai suteiktas paslaugas, ar vaiko priežiūrą kriziniais atvejais (už vaiką iki 3 metų, paauglį nuo 12 m., ar neįgalų vaiką - po 1,25 MMA dydžio per mėnesį) tuo laikotarpiu, kai vaikas yra perduotas prižiūrėti budinčiam globotojui (rūpintojui).
Ši išmoka skaičiuojama proporcingai dienų, kurias vaikas/ vaikai gyvena budinčio globotojo (rūpintojo) šeimoje, skaičiui.
Šios lėšos įskaitomos į budinčio globotojo (rūpintojo) pajamas ir nuo šių lėšų sumokami teisės aktais nustatyti mokesčiai.
Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus.
Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su Globos centru ir budinčiu globotoju.
Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 6.
Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
2025 m. lapkričio 18 d., Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-277 „Dėl Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 7 d., sprendimo Nr. T-249 „Dėl Kuršėnų šeimos namų Globos centro veiklos ir budinčio globotojo bei nuolatinio globotojo veiklos finansavimo” pakeitimo”, savivaldybė budinčiam globotojui, per Globos centrą skiria vienkartinę 10 BSI dydžio išmoką vaiko apgyvendinimo vietai pas budintį globotoją įkurti.
Vienkartinė išmoka turi būti naudojama vaiko gyvenimo sąlygoms pritaikyti ir būtiniausiems daiktams įsigyti.
Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas iš nepilnamečių tėvas/motina su vaiku (vaikais), o jeigu nuolatinis globotojas vykdo ir budinčio globotojo veiklą, vienu metu jis negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų.
Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius nuolatinio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 4.
Globėjas giminaitis - fizinis asmuo, atitinkantis Civilinio kodekso globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, susijęs giminystės ryšiais su prižiūrimu ar globojamu vaiku.
Globėjas giminaitis yra vaiko įstatyminis atstovas.
Vaiko artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
Kiekvienam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama globos (rūpybos) išmoka.
Pagalbos pinigai skiriami ir mokami vaikus globojančioms šeimoms, šeimynoms, budintiems globotojams, kurių globojamiems vaikams laikinoji globa (rūpyba) nustatyta Šiaulių rajono savivaldybės Mero potvarkiu, o nuolatinė globa - teismo sprendimu (nutartimi).
Pagalbos pinigai skiriami ne daugiau kaip už 3 praėjusius mėnesius nuo prašymo ir visų dokumentų pateikimo dienos.
Globėjas, nesusijęs giminystės ryšiais, vienu metu negali globoti (rūpinti), prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų.
Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius globėjo, nesusijusio giminystės ryšiais, šeimoje - ne daugiau kaip 6.
Globėjui, nesusijusiam giminystės ryšiais, turinčiam savo šeimoje globojamą (rūpinamą) vaiką, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama.
