Termino palikimui priimti praleidimas ir jo atnaujinimo galimybės
Termino palikimui priimti praleidimas ir jo atnaujinimo galimybės
Nuosavybės teisės gali būti įgyjamos paveldėjimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnį. Civilinio kodekso (CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas: įpėdinis turi faktiškai pradėti valdyti palikimą ar palikimo vietos notarui paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tačiau praleistas palikimo priėmimo terminas teismo gali būti atnaujintas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba, palikimą praleidus terminą, gali būti priimtas ir nesikreipiant į teismą, jei su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
Dažniausiai teismų praktikoje pasitaikantis praleistas terminas yra būtent CK 5.50 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas dėl palikimo priėmimo. Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiškai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis. Tai reiškia, kad praleidus šį terminą jūsų teisę į palikimą įprastai pasibaigia, nebent teismas nuspręstų terminą atnaujinti ir pripažinti jūsų teisę į palikimo priėmimą.
Termino palikimui priimti atnaujinimas
Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, jeigu jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėnesius). Teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, visada atsižvelgia į tai, ar buvo nuo jūsų nepriklausančios kliūtis priimti palikimą, taip pat ar termino atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių interesų, kurie savalaikiškai rūpinosi savo teisės į palikimą įgyvendinimu. Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
Jeigu praleidote 3 mėnesių terminą, į teismą dėl palikimo priėmimo turite kreiptis visada. Praleidus terminą, notaras nebegalės priimti iš jūsų pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kol notarui nebus pateikta teismo nutartis dėl jūsų teisės į palikimą atnaujinimo. Jeigu praleidote šį terminą, galima kreiptis į advokatų profesinę bendriją dėl pagalbos atkuriant paveldėjimo teisę teismine tvarka ir parengiant visus reikiamus dokumentus teismui, gaunant reikiamus registro išrašus ir pažymas, taip pat konfidencialiai konsultuojantis viso proceso metu.
Įstatyme yra aiškiai išskirti du atvejai, kaip įpėdinis gali priimti palikimą per teismą. Vienas būdas - "termino palikimui priimti atnaujinimu". Šiuo atveju teismas įtvirtina termino praleidimo priežastis, atnaujindamas jums praleistą terminą palikimui priimti, kai teismas pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Antras būdas - "palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą". Šiuo atveju teismas gali pripažinti jūsų teisę į palikėjo nuosavybę, jeigu po palikėjo mirties rūpinotės palikėjo turtu ir šį turtą naudojate (jame gyvenate ir pan.), tačiau liko nesutvarkyti palikimo priėmimo notarine tvarka formalumai.
Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įrodyti, kad asmuo palikimą priėmė faktiškai pradėjęs jį valdyti, gali padėti šios aplinkybės: (1) aktyvus rūpinimasis turtu (pvz., remontavimas, turto gerinimas ir pan.); (2) naudojimasis, disponavimas palikėjo daiktais; (3) mokesčių mokėjimas (pvz., komunalinių mokesčių, mokesčių sodų bendrijai mokėjimas, finansinis prisidėjimas prie daugiabučio renovacijos ir pan.).
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Taigi apibendrinant darytina išvada, kad bylose dėl juridinio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti - nustatymo faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius.
Jeigu teikiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškinio senaties terminas nėra taikomas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.
Kaip priimti palikimą? Dažniausios klaidos ir pavojai!
Turtas, esantis keliose valstybėse
Vienoje kasacinėje nutartyje buvo pasisakyta dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kada palikimą sudaro turtas, esantis keliose valstybėse. Kasacinis teismas išaiškino, jog kada palikimą sudarantis turtas yra skirtingose valstybėse, laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali. Atitinkamai, tais atvejais, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, ir prašoma atnaujinti terminą priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar toks pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą kurioje nors valstybėje, ir tik tada spręsti klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo.
Išimtys ir svarbios aplinkybės
Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuostatas ir dėl palikimo atnaujinimo negalimumo. Neretas atvejis, kada įpėdiniai termino praleidimą motyvuoja tuo, jog nežinojo, kokio turto palikėjai turėjo ir ar aplamai jo turėjo. Taip pat pasitaiko situacijų, kada termino praleidimas grindžiamas įpėdinio gyvenimu užsienyje. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl tokių atvejų, kada praleistą terminą įpėdiniai mėgina pateisinti teisinio išsilavinimo stoka. COVID-19 pandemija ir paskelbti ribojimai tarp savivaldybių ir pan. taip pat gali būti laikomi svarbiomis priežastimis terminui praleisti.
Jeigu šeimos nariai ar kiti įpėdiniai nepriima palikimo ir nesikreipia į teismą dėl teisės į paveldėjimą atkūrimo, jis pereina valstybės žinion (tampa išmariniu turtu) ir yra perduodamas valstybės nuosavybėn. Valstybės paveldėtas turtas įprastai yra parduodamas valstybinio turto aukcionuose (varžytynėse).
| Palikėjo mirties data | Terminas kreiptis į notarą |
|---|---|
| Iki 2001 m. birželio 30 d. | 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str.) |
| Po 2001 m. birželio 30 d. | 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.) |
Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju, rekomenduojama kreiptis į advokatų profesinę bendriją.
tags: #tevyste #nebuvo #nustayta #atnaujinti #termina #palikimui