Eilėraščiai vaikams - tai ne tik gražūs, eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną.

Poezija atskleidžia kalbos žodžio grožį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė.

Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti.

Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.

Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, susimąstyti priverčiančių, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas ir kiti poetai sukūrė daug gražių eilėraščių.

Trumpų eilėraščių svarba vaikų ugdymui

Eilėraščiai vaikams yra neatsiejama ugdymo proceso dalis. Jie padeda vaikams pažinti pasaulį, ugdo vaizduotę, moko kalbos subtilybių.

Kaip mokyti vaikus deklamuoti eilėraščius?

1. Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus.
2. Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius.
3. Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį.
4. Kartojimas - būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį.
5. Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius.

Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui.

Pavyzdžiai iš vaikų poezijos

Skėtis

Skėtį imu už rankos tėtį
Ir prašau nupirkti skėtį.
- Reikia skėčio, - tarė tėtė
Ir nupirko žydrą skėtį.
Lyja lietūs - kas čia blogo?
Tegu lyja - aš po stogu!

Kaladėlės

Iš spalvotų kaladėlių
Aukštą pilį pastačiau.
Ir, įlipęs aš bokštą,
Visą miestą pamačiau.
Šimtas gatvių, šimtas aikščių.
O toliau - žali laukai.
Tai mane pamatę aikčioja
Ir suaugę, ir vaikai.
Garsiai šaukia:
- Tai drąsuolis!
Tai vikruolis iš tiesų.
Ką man reiškia -
Vienas šuolis...
Ir laikaus už debesų.
Ai, pabiro kaladėlės.
Juoko bus vaikam smagaus.
Ir sukuos kaip malūnėlis
Aš tarp žemės ir dangaus.

Gaidžiai

Pažiūrėkit atidžiai:
Piešinėly - du gaidžiai.
Ir abu jie su ilgom
Ir spalvotom uodegom.
Pagaliau esu tikra:
Skirtumas tarp jų yra.
Pažiūrėkit atidžiai,
Kuo skirtingi tie gaidžiai?

Rengės pempė skrist į puotą

Rengės pempė skrist į puotą,
Bet galvelė nešukuota.
Pasišiaušęs tartum kupstas
Nedailus jos kuodas pūpso.
Bus ten šarka, bus ten zylė,
Tetervinas ir dagilis.
Žiū, genelis tuku tuku -
Štai tau, pempe, pora šukų.
Ir šukuokis, kiek patinka,
Kad nebūtumei juokinga.

Kai meškinas skuodė

Kai meškinas skuodė,
Sutiko nykštuką.
Numynė nykštukui
Mažytį pirštuką.
Tai verkia nykštukas, tai ašaros rieda.
Išgirdo pelėda, atskrido pelėda.
Šalia atsitūpus paglostė nykštuką.
Žaliom samanėlėm aprišo pirštuką.

Uodas

Vidur girios
Košę virė
Laibakojis uodas.
Nepajuto
Kaip užsnūdo.
Ir... prisvilo
Puodas.
Juokias vilkas,
Šernas rudas,
Ir varlė iš pelkės:-
Pažiūrėsim,
Kaip nubudęs,
Uodas košę
Valgys!

Bebriukų pirkelė

Gal kas matė, gal nematė,
Kaip bebriukai namą statė
Ir, užtvenkę upelius,
Rausė pamatus gilius.
Iškasti jau pamatai.
Bet darbų dar du šimtai.
Reikia rąstų, reikia molio...
Prakaituoja, pluša broliai.
Ir durims jau kerta angą.
Kiekvienam kampe - po langą.
Kala vinį - vienas, du...
Oi, baltumas koks grindų...
Žiū, ir namas toks dailus:
Jau įdėjo ir stiklus.
Iš raudono molio plytų
Ir krosnelė pastatyta.
Tuoj ugnelę kurti bando.
Kai užkūrė - nusigando.
Verčias dūmų kamuoliai.
O bebriukai - a ja - jai.
A ja - jai - vienu balsu:-
Kas čia kaltas iš tiesų?
Verčias dūmai, krosnis rūksta.
Spėkit, ko pirkėlei trūksta?

Į malūną

Šarka rado grūdą.
Ruošės malti miltus.
Vežė į malūną
Per devynis tiltus.
Tai barškėjo ratai,
Tai zuikučiai klausės...
Ir todėl ištįso
Skeltalūpiams ausys.

Nemokyta pelėda

Ėmė pelėda šarkos prašyti:
- Šarka, išmokyk mane rašyti.
Šarka melagė jai pažadėjo.
Melagė žodžio neištesėjo.
Dabar pelėda, reikia nereikia,
Ką tik sutikus, šarką vis peikia:
- Oi, ta melagė! Kaip jai ne gėda!
Šitaip apgauti dorą pelėdą!

Vėjo piemenė

Debesis baltus padangėj ganė
Basa, vienplaukė vėjo piemenė.
Rankoj botagas plonas ir ilgas,
Skaudus botagas, vytas iš smilgų.
Nors ne snaudalė buvo piemenė,
Žiū, debesėlį vieną praganė.
Vėjas botagais į žemę kirto,
Vėjo piemenė smilga pavirto.

Ledo ašaros

Ant stogų tarytum akys.
Dega, dega ledo žvakės.
Ledo žvakės, ledo žvakės -
Krištolinės ledo akys.
Spėjau vos apsidairyti,
Vietoj ledo - ašarytė!
Ėjo saulė lingu lingu,
Ledo ašaras surinko.

Spanguolė

Minkštas sniegas - kailinėliai
Raudonskruostei spanguolėlei.
Džiaugias spanguolė:- Nešalta,
Man žiema pasiuvo paltą.
Baltos baltos ir plonytės
Dailios šerkšno pirštinytės.
Jokie šalčiai nebaisu -
Aprengta šiltai esu.

Kristolo tvirtovė

Šaltis spaudžia. Tvoros pyška.
Ledo šarvas dengia mišką.
Medžiai rymo, tyliai stovi
Tartum krištolo tvirtovė.

Bitutės avily

- Avily, avily, ko per žiemą tu tyli,
Neišleidi skrist bitučių?
- Juk bitutės be skaručių,
Be vilnonių pirštinaičių.
Tai todėl ir neišleidžiu.

Jau pavasaris arti

Žemė kužda:- Ei, kviety,
Jau pavasaris arti.
Jau iš grūdo laikas kaltis.
Šit, ir kovas - sprogo šaltis.
Upeliukai guru guru
Pro ledus gyvai sužiuro.
Strykt iš patalo kvietys.
- Sveikas!

Tai labai plonas, skurdokas leidinys. Raidė I sueiliuota, Y tik nupiešta, Į, Ę, Ų - praleistos visai; kiti nesklandumai - nenuoseklus eilių ir paveikslėlių išdėstymas lape, raganosio piešinys išdidintas iki kvadratėlių, bereikalingi tarpai tarp kai kurių teksto eilučių. Ant galinio knygos viršelio pateikiama dainelė su natomis (melodijos autorius - Linas Pečiūra), galinti būti naudinga ugdymo įstaigose. Nors rimas kartais stringa (pvz., apie jautį ir traktorių), visgi eiliavimas ir smagus, ir paprastas, - toks, kokį noriai įsimena patys mažiausieji: „Stato bebras sau namus, / lyg dailidė įžymus. […] Vėliavėlės linksmos mirga - / į svečius atvyko cirkas! / Dramblį cirke aš mačiau / ir su tuo drambliu žaidžiau. […] Tigro tėviškė toli, / pamatyt jos negali. / Tigras piktas ir baisus, / jo riaumojimas garsus. […] Ten, kur Afrikos savana, / žirafa grakšti gyvena. / Į visus iš aukšto žiūri - / tokio kaklo nieks neturi!“ ir pan. Sakytume, tekstas vertas geresnio - detalesnio, gausesnio - iliustravimo, atskiro puslapio kiekvienai raidei. Apie kritikų bergždžias pastangas nemažai mąstė Gendrutis Morkūnas. Tik patys vaikai gali suprasti vaikiškas knygas, jie intuityviai pamėgsta kai kurių knygų personažus (kad ir pasmerktus „nieko neišmanančių“ kritikų), - rašė jis. Tokia ir yra vienu žingsneliu priekyje einančiojo dalia: imti, kitąkart, ir šauti pro šalį, suklysti vertinant. Tačiau čia pamirštama tiesa, kad kritikas - tai literatūrą mylintis ir ypatingai daug skaitantis asmuo (2012 m. duomenys: Lietuvoje suaugusieji per dieną knygų skaitymui skiria 17 min.). Kompromisinė nuostata gali būti tokia: vaikiškos knygos turi (į)tikti ne suaugusiems, bet „ir suaugusiems“. Geri tekstai pačia bendriausia prasme - nenuobodžiai kalbantys apie amžinus dalykus, bet kaskart įgyjantys naujas prasmes ir kontekstus. Tokie, kurie, skaitant drauge, ir tėvams neliktų nebylūs, - kitaip tariant, būtų meistriškai sumanyti ir turėtų kelis prasminius lygmenis. O nuo nevykusios, vaiko kalbą imituojančios intonacijos, plagijato, lėkštų sakinių literatūrą reikia ginti, nesvarbu, kokio amžiaus žmonėms ji skirta. Be to, kalbant apie vaikų literatūrą, kuri apskritai skirta lavinimui (skaitymo, žodyno, dėmesio sukoncentravimo) - visada galime taikyti ir „darbo iš širdies“ kriterijų.

Saulius Kargaudas. Rainio išdaigos: eilėraščiai; iliustravo Gintaras Jocius. - Vilnius: Alma littera, 2013, 24 p. (kaina pegasas.lt el. Retai kada populiarumu mėgaujasi naujas, visai negirdėtas autorius (ir knyga apie jį nieko nepraneša; tyli net internetas). Juo labiau, kad ir paeiliavimas - toks truputį „beveidis“, anonimiškai neį(si)pareigojantis, nepaliekantis gilesnio įspūdžio: „Ir mamos, ir tėčio klausė / Ir Vytukas, ir Ona, / Štai kodėl čia atsikraustė / Katinėlis - dovana. // Jau geriau nei koks saldainis / Ar pabliaunanti meška - / Tikras katinėlis Rainis / Daug geriau mums už bet ką!!!“ („Kalėdų katinėlis“, p. 3); „Gaisrininkų ekipažas / Rainio gelbėti atvyko! / Kur tas katinėlis mažas? / Tas aukštalipys išdykęs?“ (p. 22) ir pan. Tiesa, esama humoro: „Ta medžioklė - gal ir nieko, / Bet kai grobis toks nartus, / Jau geriau medžioti sliekus / Arba kilimo kutus“ (p. 11), situaciją šiek tiek gelbsti ir sumanyta lavinamoji užduotis („O kad nuotykiai būtų dar įdomesni, piešinėliuose ieškok pasislėpusio nenuoramos peliuko. Būk atidus, ir be vargo jį surasi!“). Opiausias yra paveikslėlių klausimas. Iliustravęs tokius kanoninius kūrinius kaip Justino Marcinkevičiaus Grybų karas, Voro vestuvės, šįkart žinomas dailininkas pasirinko ne mišrią techniką, o eklektišką pačią iliustravimo strategiją. T. y. dalis iliustracijų piešta akvarele, didesnioji - kompiuteriu. Kas antras puslapis atrodo (vaizdavimo stiliaus prasme) tarsi pieštas skirtingų dailininkų, be to, personažų veidai nepatraukliai prirausvinti, šypsenos - dirbtinės.

Ayano Imai. Batuotas Katinas; iliustracijos autorės. Iš anglų kalbos vertė Tomas Einoris. - Vilnius: Nieko rimto, 2014, 28 p. (kaina niekorimto.lt el. Ne, tai ne Šarlio Pero pasaka! Klasikinę, visiems žinomą pasaką jauna (g. 1980) iliustratorė seka savitu būdu: viena vertus, naujoviškai ir šmaikščiai, antra vertus - atpažįstamai. Originaliame pavadinime anglų kalba šis žaidybinis santykis su garsiąja pasaka atsispindi kur kas geriau: Batuotas Katinas yra „Puss in Boots“, o Imai savo istoriją pavadino „Puss and Boots“ - taigi „taip pačiai“, bet tik iš pirmo žvilgsnio!.. Čia kalbama apie rinkos kūrimą: įžvalgus katinas įgyvendina sumanymą, padedantį jo šeimininkui batsiuviui nebankrutuoti: „Kai katinas grįžo su naujais batais, siaubūnui jie baisiai patiko, ir jis nutarė, kad būtų neblogai turėti batus kiekvienam padarui, į kurį jis gali pasiversti“ (p. Iliustracijos pagaulios ir labai dailios (aplinkos detalės šiek tiek susimbolintos); pasakojimas nenuobodus, bet, tiesa, ir neilgas. Tai universali paveikslėlių knyga, tinkama tiek pavartymui, tiek ir besimokančiajam skaityti (tekstas atspaustas aiškiu, stambiu šriftu). Šis tekstas buvo spausdintas žurnale „Artuma“, 2014 Nr.

Eilėraščiai vaikams - tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti žodyną. Jų įsiminimas ir deklamavimas naudingi vaiko pažinimo funkcijoms lavinti.

tags: #trumpi #eilerasciai #vaikams

• Vaiko sveikata ir gerovė
• Vaikų ausų lašai OTIPAX
• Individualizuoto ugdymo plano įgyvendinimo ypatumai
• Lietuvos scenos iki Amerikos salių
• Knygos vaikams nuo pirmųjų žodžių