Vaiko gerovė: teisėjos dilemos ir sudėtingi pasirinkimai
Vaiko gerovė: teisėjos dilemos ir sudėtingi pasirinkimai
Romanas pasakoja apie Fioną, 59-erių teisėją, kuri dirba su vaikų gerovės bylomis. Fiona yra itin gerai vertinama savo srities profesionalė, tuo tarpu asmeniniame gyvenime jai klostosi prasčiau.
Fiona Mėj yra Aukštojo teismo teisėja, pirmininkaujanti sprendžiant Šeimos bylų skyriaus bylas. Ji nepaprastai protinga, gerbiama ir visiškai atsidavusi savo profesijai. Iš šalies bylos sprendimas neretai gali atrodyti paprastas, o bylos tikslas - užtikrinti vaiko gerovę - akivaizdus. Tačiau net ir profesinė sėkmė negali apsaugoti nuo nesantaikos namuose. Fionos vyras Džekas prašo jos pagalvoti apie atvirą santuoką, o po barnio tiesiog išeina iš namų. Tai ją sutrikdo.
Ji nė pati nesupranta, ko baiminasi - ar kad neteks Džeko meilės, ar kad praras aplinkinių pagarbą, sulauks jų pasmerkimo ir bus atstumta visuomenės. Ji pasineria į darbą ir visą dėmesį skiria sudėtingai bylai, kurios centre - septyniolikmetis vaikinas. Jis ir jo tėvai, priklausantys Jehovos liudytojų bažnyčiai, neleidžia vaikinui perpilti kraujo, nors tai ir išgelbėtų jam gyvybę. Tačiau Fiona vis tiek negali liautis galvojusi apie Džeką, o būtinybė kuo greičiau išspręsti bylą ir kaip nors išgelbėti yrančią santuoką jai tampa tikru išbandymu.
Pagrindine knygos byla, kuri išjudina moterį iš sąstingio, tampa septyniolikamečio vaikino, sergančio leukemija, atvejis. Jis ir jo tėvai priklauso Jehovos liudytojų bažnyčiai. Kraujo perpylimas, kuris lieka vieninteliu būdu, galinčiu išgelbėti sergančiojo gyvybę, pagal Jehovos tikėjimą, yra draudžiamas, tad jie visi atsisako gydymo. Tačiau gydymo įstaiga tai mato kaip šiurkštų pažeidimą ir religijos, o ne sveiko proto nulemtą sprendimą.
Pirma knygos pusė tapo įdomiausia knygos dalimi. Net nelabai galvojau, kuri istorija ar kokia priežastis galėtų sukoncentruoti siužetą į vieną situaciją, nes to visai nepasigedau. Teismą pasiekiančios bylos domino ne tik savo aplinkybėmis, bet ir tuo, kaip viską apsvarstyti turi teisėjas, kokios galimos pasekmės gali įvykti, jei sprendimas pasirodys ne toks teisingas kaip buvo iki tol manyta. O kur dar žiniasklaida, kuri visas įdomesnes bylas visuomenei nušviečia su smulkiausiomis detalėmis bei dažniausiai pasirinkdama vieną konkrečią pusę. Kai kurios bylos tokios komplikuotos, kad atrodo tiesiog neįmanoma priimti tinkamos išeities, nes tiek vienas, tiek kitas sprendimas turės kažkokią žalą. Negana to, kai prijungiama religija (nebūtinai Jehovos liudytojai, buvo ir kitokių atvejų) bei kultūriniai skirtumai, išlaikyti profesionalumą ir surasti teisingiausią bylos baigties variantą yra tik dar sudėtingiau. Tad skaitant dirba smegenys, nes nejučia svarstydavau, o ką, mano nuomone, vienoje ar kitoje situacijoje reikėtų rinktis.
Tekstas nėra įmantrus, gal kiek ir sausokas (anotacijoje minimas britiškas humoras nelabai mane pasiekė. Siužetui apsistojus ties anksčiau minėta byla apie leukemija sergantį Jehovos liudytojų sūnų, įdomumas kiek prislopo. Kažkiek tuštumos atsirado, t.y. teksto blokų, kuriuos norėjosi perbėgti akimis pernelyg neapsistojant. Na bet įtariu, jog daugiausiai įtakos sumažėjusiam susidomėjimui turėjo tai, kad sergančiajam iš karto pajaučiau antipatiją. Niekaip negalėjau nuo to atsiriboti, kad ir logiškai mąstant jo elgsena suprantama, tad neaišku iš kur toks mano nusiteikimas. Pasakojimas lėtas ir be veiksmo, o teksto ne tiek ir daug, kiek gali pasirodyti (raidės didelės. Jau esu tame amžiuje, kai nekritikuoju jų, nes patogu skaityti, kai smulkaus šrifto akys nebenori).
Socialinės temos, moraliniai klausimai, bylų aprašymai - netikėtai nustebinusi knyga, kuri pagal sukeltą įspūdį atsiduria antroje vietoje po „Atpirkimo“ skaitytų I. 2017-aisiais knyga buvo ekranizuota, pagrindinius vaidmenis atliko Emma Thompson ir Stanley Tucci.
Meistriškai parašytas romanas. Observer
Įžvalgus, puikiai parašytas, kupinas įtampos kūrinys. McEwanas, kuriam niekada netrūksta išmonės ir gebėjimo sudominti, čia ir vėl pasitelkia kiekvienam pažįstamas gyvenimiškas situacijas, tačiau jas pasakodamas, pasiūlo vis kažką naujo, kas tiesiog negali nežadinti emocijų. Kirkus
Jaudinanti, stebinanti ir kartu kandi knyga. Kai rašytojas yra taip puikiai įvaldęs prozą, skaitytojui nelieka nieko kito kaip versti puslapį po puslapio. Guardian
Meistriškas, nesišvaistantis žodžiais. Kupinas ironijos ir komizmo. Puikus grožinės literatūros kūrinys. The Times
Niekas iš McEwano negali atimti vieno iš geriausių britų romanistų titulo. Publishers Weekly
Šis romanas patrauklus tuo, kad neturi šiuolaikinei prozai būdingo rėksmingumo, o autorius taip meistriškai perteikia pagrindinių veikėjų charakterius, kad per juos visiškai kitaip sugebame pažvelgti patys į save. Book Page
McEwanas, kaip ir visada, rašo gražiai ir elegantiškai. Jo proza - tai angliškos prozos įsikūnijimas: santūrus stilius, kiekvienas žodis iki galo apgalvotas, todėl puikiai perteikia pačias giliausias emocijas. Sunday Express
Patrauklus portretas ir jaudinanti, už širdies griebianti pabaiga. Tatler
Jaudinantis kūrinys suaugusiesiems... glaustas, koncentruotas ir elegantiškas... Nebrandaus cinizmo laikais taip norisi daugiau brandžios [McEwano] kūrybos. Independent
Mums gerai pažįstamas McEwano stilius... sklandus ir prikaustantis dėmesį, neleidžiantis atsitraukti, kol nebus užverstas paskutinis puslapis... nedaug esama rašytojų, kurie šitaip sugeba valdyti prozą kaip [McEwanas]... „Vaiko gerovė“ parašyta taip meistriškai ir sklandžiai, kad ją su didžiausiu malonumu perskaitysite vienu prisėdimu. David Sexton, Evening Standard
Turbūt pats politiškiausias [McEwano] faktų ir išmonės derinys... McEwanas ir toliau demonstruoja neprilygstamą rašytojo meistriškumą... knyga, maloniai stebinanti siužeto netikėtumais ir įžvalgumu. Camilla Cavendish, The Sunday Times
Du įdomiausi dalykai šioje knygoje - tai laikini santuokiniai nesklandumai ir nerangios sutuoktinių pastangos gelbėti savo santuoką, ir visa tai perteikta su McEwanui būdinga elegantiška psichologine įžvalga. James Walton, Daily Telegraph
Niūroka, tačiau bemat įtraukianti neišsakytos meilės studija, pasakojanti apie krizės ištiktą santuoką ir apie brandaus amžiaus moterį, pasiekusią išsekimo ribą... Neįmanoma atsitraukti. Robert McCrum, Observer
Įtikinama... patraukli... profesionali teisinių subtilybių studija. The Law Gazette
Puikus rašytojas. Vienas įžvalgiausių šių dienų gyvenimo ir jo keliamo nepasitenkinimo metraštininkų. „Vaiko gerovė“ bemat suintriguos savo aktualia tema ir visiškai pakerės. Andrew Marr, „The Andrew Marr Show“ (BBC)
Tikras tikslumo ir santūrumo šedevras... McEwanas puikiai valdo detales, kurios jam padeda kurti asmeninio ir viešojo gyvenimo tragedijos foną... be to, jis puikiai perteikia santykių subtilybes... unikalumo šiam romanui suteikia tai, kad jame nepaprastai gyvai pavaizduotas profesinis ir intelektualusis pasaulis... Jo romane šeimos teisės pasaulis tiesiog atgyja. Christina Patterson, The Sunday Times
Apie nepaprastai stiprias ir gilias emocijas McEwanas rašo labai subtiliai ir stilingai. Tom Adair, Scotland on Sunday
Tikrai vertas dėmesio vieno geriausių mūsų dienų rašytojų kūrinys. Ron Charles, The Washington Post
Santūrus, bet intriguojantis. Mona Simpson, Los Angeles Times
Autoriaus kūrybiškumo nepaneigsi... Jam būdingu santūriu, nepaprastai precizišku ir sklandžiu stiliumi McEwanas ir vėl neįprastose aplinkybėse sugeba įžvelgti visatos tiesas.
