Vaiko gimimas: kaip sustiprinti šeimos ryšius ir įveikti iššūkius
Vaiko gimimas: kaip sustiprinti šeimos ryšius ir įveikti iššūkius
Vaiko gimimas - didžiausias stebuklas ir džiaugsmas kiekvienai porai. Tai ne tik įprasmintos meilės simbolis, tačiau ir naujas gyvenimo etapas tiek vyrui, tiek moteriai. Nors daugelis kūdikio atėjimą į šį pasaulį sieja tik su labai švelniais, romantiškais ir pakiliais jausmais, tačiau visuomenėje vis dažniau girdime ir kitas sąvokas: depresija po gimdymo ar šeimos krizė. Vaiko gimimas yra džiugus įvykis, bet kartu ir didelis iššūkis, nes pakeičia daugelį dalykų šeimos gyvenime.
Paties vaiko gimimo įvykis, daugeliu atvejų, nei suvienija, nei išskiria šeimų, nes šeimos santykiai priklauso nuo to, kokie jie buvo iki vaikui gimstant. Iš dviejų šeimos narių atsiranda trijų narių šeima ir prie to reikia prisitaikyti. Nenuostabu, kad 67 proc. tėvų, gimus vaikui, patiria tarpusavio santykių pablogėjimą, kaip buvo nustatyta amerikiečių psichologo 2019 m. Jono Gottmano tyrime. Vaiko gimimas, bet kokiu atveju, yra stresas. Pats vaiko gimimas, savaime, nei pablogina, nei pagerina tėvų tarpusavio santykius. Tai yra iššūkis, kurį tėtis ir mama mokosi/nesimoko įveikti, o pats vaiko gimimas nei suvienija, nei išskiria tėvus.
Pagrindinis klausimas - kokie tėvų tarpusavio santykiai buvo iki vaiko gimimo. Tai klausimas, kaip mes jaučiamės ir, kokia mūsų vidinė pozicija bei nusiteikimas, kaip reaguojame į vaiką ir jo atsiradimą. Tai papildomas stresas, bet kaip šeima su tuo susitvarkys, priklausys nuo santykių brandumo. Jeigu jums nepavyksta greitai išeiti iš konfliktinių situacijų, tai nereiškia, kad ir ateityje negali pavykti. Vienos poros iki vaiko gimimo turi įsisenėjusių tarpusavio santykių konfliktų, kuriems spręsti reikia daugiau laiko ir abiejų pastangų, o kitos poros jau yra išmokusios įveikti kasdienius buitinius sunkumus.
Kaip vaiko gimimas pakeičia šeimos dinamiką?
Vaiko atėjimas į pasaulį kardinaliai pakeičia šeimos gyvenimo ritmą ir dinamiką. Keičiasi šeimos narių socialiniai santykiai, mažiau laiko lieka pabendrauti su draugais, kitais šeimos nariais. Gyvenimo ritmo pokyčiai yra neišvengiami - vaiko atėjimas pakeičia dienos ritmą ir laiko dinamiką, tėčio ir mamos laisvalaikį, susitikimų laiką su bičiuliais, net bazinių poreikių patenkinimo galimybes (WC, dušas, mityba, poilsis). Tėvams lieka mažiau laiko rūpintis savimi.
Keičiasi ir šeimos finansinė padėtis, nes vienas iš tėvų, dažniausiai mama, turi nustoti dirbti bent kurį laiką, o šeimos išlaidos didėja. Anglijoje atliktas tyrimas parodė, kad, gimus vaikui, ypač pasikeičia moterų užimtumas ir darbo valandos. Vadinasi, pasikeičia mamų finansinė padėtis, o sumažėję finansai taip pat kelia stresą.
Lieka mažiau laiko tėvams pasirūpinti savo sveikata ir emocine gerove, nes vaikui reikia papildomos priežiūros. Tai gali lemti nuvargį, miego trūkumą, sveikatos problemas ir nuotaikų kaitą.
Kokie veiksniai lemia santykių pagerėjimą ar pablogėjimą?
Vaiko gimimas suvienija tėvus ar išskiria? Jeigu pagalvotume ir įsivertintume, kokio brandumo buvo mūsų tarpusavio santykiai iki vaiko gimimo, tikriausiai rastume paralelių, kad ir anksčiau kilusius sunkumus spręsdavome nebrandžiai, stokodami empatijos ir pagarbos vienas kitam. Jeigu jau kalbame apie vaiko gimimą, į tuos pačius dalykus žmonės reaguoja labai skirtingai. Tai reiškia, kad esmė yra ne pats įvykis, bet šeimos santykių brandumas.
Kokie požymiai rodo, kad tėvų santykių pamatai nėra brandūs ir stiprūs, net ir gimus vaikui - jie kaltina, barasi, reiškia pretenzijas, numeta kitam atsakomybę. Elgesys paremtas pretenzijomis vienas kitam. Tai neatsirado vaikui gimus, tai jau buvo prieš tai. Vaikui gimus, tai tik paaštrėjo, nes atsirado naujų iššūkių, kas sukelia partneriui dar didesnį apmaudą, įtampą, nepasitenkinimą, nusivylimą ir t. t.
Normalu, kad tėvų požiūriai į vaiko auginimą ir jo priežiūrą skiriasi. O vaikas rūpi abiem tėvams. Spręsti galima per konfliktą arba susitarimą, ir tai priklauso nuo tėvų tarpusavio santykių. Jeigu jie brandūs ir sąmoningi, sprendžiama susitariant, o jeigu infantilūs, sprendžiama konfliktuojant. Vaikas yra bendras, o jų požiūriai skiriasi. Gaili vaiko ir gina jį nuo tėčio arba atvirkščiai - nuo mamos.
Brandūs santykiai grįsti abipuse pagarba, jie vienas kitą priima su empatija, todėl stengsis padėti vienas kitam, nekaltinti, nepriekaištauti, neatsiriboti. Gali būti taip, kad partnerių būsenos keičiasi. Vienas būna labiau emociškai raštingas ir brandus, o kitas mažiau brandus ar labiau pavargęs, išsekęs. Kiekvienas šeimos narys gali būti skirtingos emocinės būsenos. Tas, kuris turi daugiau vidinių resursų, rodo pagarbą ir tiesia pagalbos ranką partneriui, kuriam tuo metu to reikia. Tada kitas imasi atsakomybės padėti prastesnės emocinės būsenos partneriui.
Kaip stiprinti šeimos ryšius po vaiko gimimo?
Suvokimas, kad santykiai nebebus tokie, kokie buvo iki gimus vaikeliui, tačiau tai nereiškia, kad jie bus blogesni. Tiesiog į santykius reikės daug daugiau investuoti, juos puoselėti ir auginti bei augti patiems.
- Gebėjimas dalintis savo jausmais, mintimis ir girdėjimas vienas kito. Kartais vyrai įsivaizduoja, kad pasidalinimas savo nerimu ar baimėmis, nusivylimu ar nuoskauda, padarys juos silpnus, moteris jaus, kad negali savo antrąja puse pasitikėti. Tačiau realybė yra priešinga. Šalia „stiprių“, tačiau emociškai užsidariusių, vyrų moterys jaučiasi vienišos, paliktos, bejėgės.
- Gebėjimas aiškiai pasakyti savo norus ir poreikius. Nekaltinkite ir nekritikuokite vienas kito. Čia labai padeda „aš“ kalba, pavyzdžiui, „kai tu išeini kiekvieną penktadienį, aš jaučiuosi vieniša ir palikta. Norėčiau, kad mes turėtume kelis penktadienio vakarus per mėnesį kartu. Ką tu apie tai manai?“
- Galėjimas kūrybingai ieškoti sprendimų, kurie iš tiesų tenkina abi puses. Tai reiškia, kad pokalbiai ir susitarimai turi būti nuoširdūs, šeimoje negali būti jokių nutylėjimų, kurie kaupiasi į kažkada sprogsiantį pykčio burbulą.
- Konfliktuoti „neužmušant“ vienas kito. Tyrimais nustatyta, kad poros, kurios konflikto metu stebi savo partnerį ir, emocijoms įsisiūbavus, šiek tiek atsitraukia ir suteikia kitam erdvės pasisakyti, gali sukurti labai darnų ryšį. Tam reikia tam tikro susivokimo savo jausmuose, kad emocinis viesulas nesugriautų santykių. Ir kartu reikia rūpesčio kitu bei suvokimo, kad vieno laimėjimas yra dažnai abiejų pralaimėjimas.
- Gebėjimas atsisakyti savo individualių poreikių. Tais pačiais tyrimais nustatyta, kad toms poroms, kurių santykiai pagerėjo gimus vaikeliui, būdingas gebėjimas paaukoti savo norus ir poreikius dėl bendros šeimos gerovės. Šeima tampa aukščiausia vertybe.
- Matyti, priimti kitą tokį, koks jis yra. Sugebėti pamatyti pasaulį kito akimis - labai svarbi užduotis kiekvienai šeimai.
- Naudotis pagalba - močiučių, auklių, draugų. Supaprastinti savo buitį, sumažinti tvarkos ir švaros reikalavimus. Nuovargis yra tai, kas tikrai apsunkina visą šeimos gyvenimą.
Kaip tėčiai gali būti lygiaverčiai partneriai auginant vaiką?
Mamos turi siekti jokiu būdu neatriboti tėčio nuo vaiko auginimo. Dažniausiai mamos anksčiau pradeda megzti ryšį su kūdikiu, nes nešioja jį savyje, pradeda anksčiau už tėčius į jį investuoti. Tad dažniausiai mamų ryšys vaiku užsimezga anksčiau nei tėčių. Norint užmegzti tarpusavio ryšį su vaiku, tiek tėčiai, tiek mamos turi investuoti, t. y. aukoti savo laiką, resursus, laisvalaikį, sveikatą. Tad labai svarbu įtraukti tėčius ir neatriboti jų nuo vaiko auklėjimo bei kasdieninių rūpesčių. Tai padeda jiems užmegzti ryšį su vaiku ir pamilti jį dar stipriau, lygiaverčiai su mama dalyvauti vaiko gyvenime. Tai sustiprina ir šeimos santykius.
Tėčių ir vaikų tarpusavio santykis gali stiprėti kasdien - leisti jam atsikelti naktį, maudyti, pamaitinti, nes jis liks tėčiu visą gyvenimą. Tėčiams labai svarbu būti lygiaverčiams. Moterys dažnai labai nori, kad vyras ne lauktų paliepimų, o pats imtųsi iniciatyvos pažaisti su vaiku, jį numaudyti, pasiūlytų mamai išeiti pasivaikščioti vienai ar susitikti su draugėmis.
Vienas iš pavyzdžių, iliustruojančių skirtingas šeimų ginčų priežastis: kai žmona gamina, mėgsta atidaryti virtuvės spintelės stalčius - taip jai patogiau. Vyras mėgsta pasiimti daiktus, kurių reikia, ir uždaryti stalčius. Tad jeigu jie gamina kartu, kas kartą kyla atviras arba vidinis konfliktas, nes neišsako, kaip jaučiasi, nes vienas atidaro, o kitas uždaro. Vienos poros apie tai kalbėsis ir stengsis vienas kitą priimti su empatija, o kitos poros kilusį konfliktą dar labiau eskaluoja. Minėta pora rado sėkmingą šios problemos sprendimą - įdėjo mechanizmus, kurie pritraukia stalčius.
Svarbiausi aspektai, kaip išsaugoti darnius santykius
Susikurkite ritualus, skirtus tik jums dviem. Kai vaikelis paauga ir jį galima kuriam laikui palikti su močiute, seneliu, krikšto mama, aukle, skirkite laiko sau. Tai neturi būti kažkas ypatingo (vakarienė drauge, pasivaikščiojimas, filmo pažiūrėjimas). Tačiau labai gerai, kai tai tampa tradicija. Nes buityje lengva „užsisukti“. Atrasti vienas kitą iš naujo, naujai pamilti ir pažinti - tai meilė, kuri gali surišti visam gyvenimui.
Dažniau pastebėkite, įvertinkite, pagirkite vienas kitą. Paprastas „ačiū“, „tu esi nuostabi mama“, „tau puikiai sekasi!“ turi stebuklingą galią.
Leiskite savo intymiam gyvenimui būti lėtam, švelniam, jautriam. Pažinkite vienas kitą. Moterys labai dažnai nerimauja, ar jos traukia vyrą, su savo pasikeitusiu kūnu. Dėl to labai svarbu, kad vyras parodytų savo meilę ir susižavėjimą.
Rūpinkitės vaikelu drauge taip, kad tai suteiktų bendrumo jausmą. Klaidą daro tos moterys, kurios vyrą tarsi atstumia ir viską nori pačios daryti.
Atsisakykite pretenzijų. Jeigu žmogus kaltina ir yra agresyvus, jam pačiam blogai. Agresijos priešingybė - empatija. Kai tėtis stengiasi rodyti pagalbą pavargusiai nuo bemiegių naktų su vaiku ir dėl to blogai besijaučiančiai žmonai, tai yra empatijos rodymas.
Žiūrėkite į savo gyvenimo partnerį su empatija. Reikia suvokti, kad žmogaus požiūrį į kitus lemia jo požiūris į save.
Rūpinkitės savo emocine būsena. Pažinkite ir reikškite emocijas, neslėpkite ir nemeluokite apie savo emocinę būseną.
Nepermeskite atsakomybės už savo veiksmus kitam. Nebijokite atsiprašyti už savo veiksmus ir nesistenkite kito perauklėti.
Pasirūpinkite savimi ir savo fizine bei emocine gerove. Nepamirškite fizinių pratimų, nes jie padės pašalinti susikaupusį stresą. Nepamirškite intymumo, nenutraukti socialinių ryšių, pasirūpinti savo sveikata.
Susitarkite. Tarpusavio bendravimas paremtas susitarimais. Susitarkite, kaip spręsti.
Apsikabinkite.
Greitai išeikite iš konfliktinių situacijų. Džiugiai gyventi, dažniau šypsotis, nežiūrėti į smulkmenas kaip į tragediją. Džiaugtis gyvenimu, nes vaikas labai greitai užaugs.
Tėvų santykių kokybė priklauso nuo to, kokiu požiūriu jie vadovaujasi šeimoje: infantiliu, pagrįstu pretenzijomis arba meile, pagarba sau ir kitiems, rūpinimusi savimi ir kitais, susitarimais ir kt.