Vaikų darželių istorija, raida ir reikšmė Lietuvoje
Vaikų darželių istorija, raida ir reikšmė Lietuvoje
Vaikų darželiai yra svarbi švietimo sistemos dalis, atliekanti reikšmingą vaidmenį ankstyvojoje vaikų raidoje. Šiame straipsnyje aptariama vaikų darželių istorija Lietuvoje, ugdymo metodikos, skirtumai tarp lopšelių ir darželių, bei šių įstaigų reikšmė vaiko socialiniam ir emociniam vystymuisi. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant istorinius duomenis ir šiuolaikines ugdymo praktikas.
Lopšelis ir Darželis: Skirtumai ir Paskirtis
Lopšelis ir darželis yra dvi ankstyvojo vaikų ugdymo įstaigos, skirtos mažiems vaikams, tačiau jos dažnai painiojamos dėl panašios funkcijos - vaikų priežiūros ir ugdymo. Šios įstaigos skiriasi savo paskirtimi, vaikų amžiumi ir ugdymo metodais.
Lopšelis:
- Vaikų amžius: Lopšeliai yra skirti vaikams nuo 1 iki 3 metų amžiaus.
- Ugdymo veikla: Lopšelyje ugdymo veikla yra pagrįsta žaidimais ir socialiniais įgūdžiais.
- Priežiūra: Lopšelyje pagrindinis dėmesys skiriamas kasdieniams vaikų poreikiams, tokiems kaip miegas, maitinimas, higiena.
Darželis:
- Vaikų amžius: Darželiai skirti vaikams nuo 3 iki 6 metų amžiaus.
- Ugdymo veikla: Darželyje vaikai mokomi per žaidimus, tačiau veiklos yra labiau struktūruotos.
- Savikontrolė ir savarankiškumas: Darželyje vaikai pradeda mokytis būti savarankiškesni - valgyti, apsirengti, susitvarkyti asmeninius daiktus.
Lopšelis labiau orientuotas į mažų vaikų priežiūrą ir emocinį palaikymą, o darželis ruošia vaikus mokyklai, skatindamas savarankiškumą ir ugdymą.
Ikimokyklinio Ugdymo Raida Lietuvoje
Vaikų lopšeliai-darželiai (dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip) yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, t. p. Vaikų lopšeliai-darželiai yra valstybiniai ir privatūs (dažniausiai išlaikomi privačių asmenų, religinių ir visuomeninių organizacijų). Jie skirstomi į grupes pagal amžių.
Pirmieji Žingsniai: Kūdikų Ėdėlės ir Labdaros Draugijos
20 a. pradžioje Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos. 1921 vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune. Iki pat 4-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio vidurio vaikų darželiai nepriklausė švietimo sistemai. Juos steigė įvairios visuomeninės, vaikais besirūpinančios organizacijos. 20 a. 3-4 dešimtmetyje daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą, Montessori pedagogika), vaikų lopšelius-darželius t. p.
Pedagogų Rengimas
1921 Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti. 1932 Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus, 1936 ir 1939 Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus, 1936, 1937 ir 1938 Lietuvos vaiko draugija - vaikų lopšelių-darželių vedėjų mokamus 8 mėn. kursus; tris šių kursų laidas iš viso baigė 123 klausytojos. Veikė ir privačių kursų (1934, 1935 ir 1936 R. Rozentalienės, pagrįsti O. Decroly pedagogine sistema, 1932 ir 1935 M. Varnienės, pagrįsti M. Montessori pedagogine sistema).
Pirmasis Lietuviškas Vaikų Darželis
Pirmieji kartai visada ypatingi - jie patenka į istoriją. Štai kodėl toks išskirtinis yra visai paprastas, truputį pavargęs, Kretingos dvaro parke, šalia antrojo tvenkinio stovintis raudonų plytų namas. Tai - pirmasis Lietuvoje lietuviškas vaikų darželis. Jį 1898 metais įkūrė grafaitė Marija Tiškevičiūtė. Nuo tada ir prasideda lietuviško darželio istorija.
Istoriniame darželyje vaikai, kuomet jų tėvai dirbo dvaro ūkyje, buvo ne tik prižiūrimi, tačiau pramokdavo ir trupučio mokslo pradmenų. Darželyje vasaros darbų įkarštyje buvo globojami kumečių vaikai. Iki įkuriant darželį, tas pats pastatas tarnavo kaip svečių namelis, vėliau įkurta dvaro ligoninė ir prieglauda. Šiuo metu name gyvena paprasti kretingiškiai, pastatas netekęs dalies savo grožio, tačiau istoriškai jo sienos tokios pačios vertingos, kaip ir XIX amžiuje.
Tačiau neseniai švietimo istorijos tyrinėtojams pavyko aptikti žinutę, kad pirmasis vaikų darželis lietuvių vaikams buvo įkurtas 1898 metais Kretingoje, grafo Aleksandro Tiškevičiaus dvare. Vaikų darželis veikė dvaro ligoninės pastate, kuris tebestovi prie buvusio dvaro parko antrojo tvenkinio. Tame pačiame pastate senoji grafienė Sofija Tiškevičienė įkūrė prieglaudą vienišiems seneliams, našlaičiams ir pamestinukams. Išlaikant prieglaudą grafienei daug padėdavo jos duktė Marija Tiškevičiūtė, gyvenusi Palangoje. Prieglaudoje lauko darbų sezonu prieglobstį rasdavo ir ikimokyklinio amžiaus kumečių vaikai. Vaikus prieglaudoje - darželyje prižiūrėjo dvaro samdoma auklė, kuri mokydavo juos namų ruošos darbų, skaityti ir rašyti. Manoma, kad ši ikimokyklinė vaikų auklėjimo įstaiga veikė iki 1915 m., taigi iki kaizerinės okupacijos. Tarpukariu šiame pastate buvo įrengta kalkių degykla, o pokario metais čia apgyvendinti žmonės.
Marija domėjosi senove, mėgo žirgų sportą, daug keliavo po užsienį. Apart įkurto vaikų darželio, ji Kretingoje išlaikė mokytoją, kuri gerų manierų, siuvimo, mezgimo, lenkų, lietuvių ir rusų kalbų mokė dvaro tarnautojų ir gabesnes valstiečių bei miestelėnų dukras.
Ikimokyklinis Ugdymas Panevėžyje
Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas pasakoja, kad mūsų mieste ikimokyklinės ugdymo įstaigos būtent taip ir atsirado. Vaikų lopšelį M. Tiškevičiaus aikštėje, pavyzdžiui, išlaikė Šv. Vincento Pauliečio draugija. Čia jis veikė ir anksčiau, nuo 1920-ųjų, tačiau nuo 1927 metų jį perėmė katalikiška labdaros organizacija. Ir, pasak D. Kai kurie vaikai buvo visiški našlaičiai, kai kurių motinos sėdėjo kalėjime.
1930 metais Šv. Vincento Pauliečio draugija buvo atidariusi vaikų darželį dar ir Varnaičių gatvėje. 1933 metų lapkričio 26 dieną buvo iškilmingai pašventintos šio darželio patalpos, - pasakoja D. Įstaigos, pavadintos Frederiko Ozanamo - prancūzų mokslininko, vieno minėtos draugijos steigėjų vardu, šventinimo apeigas atliko Šv. Tarpukariu sunkiai pragyvenančios šeimos buvo šelpiamos būtent taip, per darželius. Vargstančiųjų vaikai čia gaudavo pavalgyti, prireikus - dar ir drabužių ar avalynės.
1931 metų kovo vidury buvo įsteigtas Lietuvos vaiko draugijos Panevėžio skyrius, kuriam vadovavo burmistrienė Jadvyga Chodakauskienė. D. Pilkausko duomenimis, 4-ojo dešimtmečio pradžioje šis skyrius mieste išlaikė du darželius ir daugiausia rūpinosi neturtingų mažylių šelpimu. Remiantis 1935 metų duomenimis, draugija pirmąjį darželį Panevėžyje įsteigė tais pačiais 1931-aisiais, birželio 1-ąją. Ir nors patalpos 72 auklėtiniams buvo ankštos (paprastai darželiai veikė privačiuose namuose), jie rinkdavosi jau nuo šeštos ryto - geros dvi valandos prieš oficialią užsiėmimų, trukdavusių iki pirmos popiet, pradžią. Į darželį atėję vaikai buvo apaunami gerais batukais, perrengiami gražiais rūbeliais. Išeidami į namus, jie šiuos rūbelius palikdavo ir persirengdavo savais, - pasakoja D. Pilkauskas, sakantis, jog su mažaisiais čia būdavo išties užsiimama: jie siuvinėjo, karpė. Vaikams čia labiau patikdavo nei namuose, - priduria istorikas.
Tiek mokėti išgalėdavo labai nedaug tėvų. Be to, D. Pilkausko teigimu, netrūko ir žmonių pasipiktinimo, kad darželis priima tik išrinktuosius. Pasak D. Pilkausko, Lietuvos vaiko draugija per metus tokiai labdaringai veiklai skirdavo 1 tūkst. 506 litus, miesto savivaldybė - dar 1 tūkst. 200 litų.
1939 metų rudenį Senamiesčio parapijos iniciatyva buvo įsteigtas vaikų darželis katalikų vaikams. Bet Panevėžys anuomet buvo gan margas miestas, tad kitų tautų ir konfesijų atstovai steigė savus darželius. Pasak D. Pilkausko, remiantis tarpukario spaudos duomenimis, 1934 metais visoje Lietuvoje buvo vos 80 darželių, kuriuose dirbo 97 pedagogai. Lietuviškų buvo 58, turėję 70 mokytojų, žydų - 15 (ir 19 mokytojų), lenkiškų - 5 su tiek pat pedagogų. Valstybinis darželių tinklas taip ir nebuvo sukurtas, - kalba apie nepriklausomos Lietuvos laikus D.
Sovietinis Laikotarpis ir Nepriklausomybės Atkūrimas
SSRS okupavus Lietuvą vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius. 1941 pradžioje veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų). Po Antrojo pasaulinio karo imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių. 1959 vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga.
Pirmosios sovietų okupacijos metais vienas naujos valdžios darbų buvo kurti vaikų darželius. Antrosios sovietų okupacijos metais vyko sparti industrializacija, tėvai ilgai dirbo, tad įstaigų, kuriose būtų prižiūrimi vaikai, reikėjo dar labiau. 1944 metais Panevėžyje veikė 6 vaikų darželiai, kurių šešiose grupėse buvo 160 vaikų. 1945 metais skiriant lėšų mokyklų remontui, nepamiršti ir miesto vaikų darželiai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos. 1998 priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai. Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienerių metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517‑oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Buvo ugdoma apie 120 900 vaikų.
Tarpukario Lietuva ir Pedagoginės Sistemos
Tarpukariu pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo veiklą koordinuojanti organizacija buvo Švietimo ir kultūros draugija „Lietuvos vaikas“, visoje šalyje įsteigusi 116 vaikų darželių. Veikė ir kitos visuomeninės organizacijos, bendruomenės, draugijos: „Caritas“, Šv. Vincento Pauliečio, Lietuvos M. Visuomenė ikimokyklines vaikų lavinimo įstaigas priėmė teigiamai − jos tapo reikalingos ir paklausios, pirmiausia tarp miestų gyventojų, ypač dirbančių tėvų. „Lietuvos vaiko“ draugija buvo didžiausia vaikų darželių sistemos dalis, kuri pirmą darželį atidarė 1925 m. ir savo veiklą plėtė iš centro į periferiją.
Vaikų darželių sistemos Tarpukario Lietuvoje populiarūs ir visuotinai pripažinti buvo trys vaikų pedagogikos grandai: Friedrichas Fröbelis (1782-1852), Ovide‘as Decroly (1871-1932) ir Maria Montessori (1870-1952). Būtent jų idėjomis vadovavosi Lietuvoje besikuriantys vaikų darželiai. Šie vaiko ugdymo ir švietimo idėjų autoriai suprato, kad ekonominiai ir socialiniai žmonių ryšiai turi įtakos ir šeimos vidiniam gyvenimui. Vaikų darželio idėjos autoriumi laikomas Fröbelis. Jis įsivaizdavo vaikus kaip augalus, kurie savo dienas leidžia sode, yra prižiūrimi ir puoselėjami auklėtojo, atliekančio sodininko vaidmenį. Jo idėjomis tarpukariu rėmėsi „Lietuvos vaiko“ darželiai. Decroly vaiko ugdymo metodas buvo sukoncentruotas tenkinti vaiko poreikius. Jo pagrindinė mintis: „Gyvenimo mokykla per gyvenimą“. Tokias nuostatas palaikė žydiški vaikų darželiai. Maria Montessori sukūrė visame pasaulyje gerai žinomą vaikų ugdymo sistemą, kurią iki šių dienų taiko privačios ir valstybinės vaikų ugdymo įstaigos. Ji teigė, kad „vaiko atradimas“ yra esminis jo ugdymo proceso veiksnys. Montessori idėjos paskatino kurtis netradicinius vaikų ugdymo darželius.
Remiantis šiomis teorinėmis idėjomis, Lietuvoje sistemingas ir kryptingas 3−6 metų vaikų švietimas suaktyvėjo nuo XX a. trečio dešimtmečio, o ketvirtame dešimtmetyje įvyko vaikų darželių tinklo plėtra. Paskutiniais nepriklausomybės metais vaikų darželius lankė daugiau nei 6 tūkst. vaikų, kuriuos prižiūrėjo 214 auklėtojų. Lietuvoje kasmet per mėnesį vidutiniškai buvo įsteigiami 2-3 darželiai, kurie galėjo priimti apie tūkstantį vaikų.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymu užsiėmė įvairios draugijos ir pavieniai asmenys, o nuo ketvirto dešimtmečio prie šios veiklos prisidėjo ir Lietuvos valstybė. Kaip matyti, priešmokyklinis vaikų ugdymas iš privačia iniciatyva pradėto judėjimo vis labiau tapo finansiškai ir teisiškai priklausomas nuo valstybės. Ketvirto dešimtmečio antroje pusėje pradėtas ir sistemingas, Švietimo ministerijos taisyklėmis paremtas ikimokyklinio amžiaus vaikų pedagogų ugdymas.
Auklėtojų pedagoginiam parengimui skirta daug dėmesio, o darželių savininkai buvo atsakingi už savo darbuotojus, kuriems laiku turėjo mokėti atlyginimus ir suteikti privalomas socialines garantijas. Auklėtojas rengė „Lietuvos vaiko“ draugija, Šv. Vincento Pauliečio draugija, Ronė Rozentalienė ir Marija Varnienė. Per metus kursus vidutiniškai baigdavo apie 60−70 studenčių.
Vaikų Darželių Raida Lietuvoje (Lentelė)
| Laikotarpis | Svarbiausi įvykiai |
|---|---|
| XIX a. pabaiga | Pirmasis lietuviškas vaikų darželis Kretingoje (1898 m.) |
| XX a. pradžia | Lopšelių steigimas, labdaros draugijų veikla |
| 1920-1940 m. | „Lietuvos vaiko“ draugijos dominavimas, Montessori sistemos įdiegimas |
| Sovietmetis | Darželių suvalstybinimas, tinklo plėtra |
| Po 1990 m. | Įvairių ugdymo metodikų plėtra, privačių darželių atsiradimas |
Juodupės Lopšelis-Darželis: Pavyzdys Iš Regionų
Juodupės lopšelis-darželis įsteigtas 1954 m. rugsėjo mėnesį, priklausė Švietimo skyriui. Tai buvo vienas seniausių darželių rajone. Darželiui nuo jo įkūrimo vadovavo Adelė Dudėnienė. Ji vedėja dirbo 25 metus. Pirmosios auklėtojos buvo Janina Stasiulionytė ir Genė Motuzienė. Senajame darželyje veikė viena mišraus amžiaus vaikų grupė. 1963 m. buvo pastatytas naujas lopšelio-darželio pastatas ir Juodupės lopšelis-darželis priklausė tuo metu veikusiam vilnos audinių fabrikui ,,Nemunas“. Ugdymas vyko 7 grupėse. Nuo 1979 m. 1982 - 1983 m. 1984 - 2017 m. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 2008 m. atliktas Juodupės pradinės mokyklos vidaus struktūros pertvarkymas ir Juodupės lopšelis - darželis funkcionuoja kaip atskira įstaiga. Šiuo metu darželyje veikia 4 grupės.
Valdorfo Pedagogika: Holistinis Požiūris Į Ugdymą
Valdorfo pedagogika − ugdymas, siekiant visuminiai (holistiškai) integruoti intelektinį, praktinį ir meninį mokinių vystymąsi. Besimokant einama nuo pojūčių, patyrimo, išgyvenimo, fenomeno prie analizės, dėsningumų, sistemizavimo, teorijos, siekiant, kad teorija būtų ne pateikiama, o tarytum atrandama. Pradinėje pakopoje mažiau skiriama laiko teorijai, daugiau mokomasi žaidžiant, patiriant, vaizdiniais, piešiant, vaidinant, muzikuojant, šokant. Tai kas anksčiau suvokta pojūčiais, moksliškai gilinama vyresnėje pakopoje. Taip kuriamos aplinkybės savarankiškam, sąmoningam patirtų žinių apmąstymui. Einama nuo ugdymo prie saviugdos. Pedagogika grindžiama mokslu ir intuicija, ugdomas kūnas ir dvasia, nesusiejant su konkrečia religija.
Rudolfas Šteineris (1861-1925) buvo austrų filosofas, pedagogas ir socialinis reformatorius, žinomas dėl Valdorfo pedagogikos sukūrimo. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams pagalbą teikia specialioji pedagogė-logopedė. Logopedė dirba su vaikais, turi...
Vaikų Darželių Pavadinimų Svarba Vaikų Socializacijai
Vaikui augant, plečiasi jo aplinka, į socialinio ugdymo procesą įsijungia ikimokyklinio ugdymo įstaigos, mokykla. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socializacijos ypatumai aktualūs darželio pedagogams, įgyvendinantiems ikimokyklinio ugdymo tikslus ir uždavinius, rengiantiems ugdymo programas.
Ikimokyklinės įstaigos pedagogas, siekdamas tinkamo vaiko brandumo mokyklai, ugdymo procesą organizuoja taip, kad būtų atsižvelgta į kiekvieno vaiko gebėjimus ir individualumą, bendradarbiauja su vaiko šeima. Į asmenybę orientuotas (ugdymo ir bendravimo) modelis grindžiamas principu ne „šalia“ ir ne „virš“ vaiko, o kartu su juo (Juodaitytė, 2002). Tokio ugdymo tikslas - vaiko kaip asmenybės formavimasis per jo paties natūralią sąveiką su aplinka.
Nuo pat įsikūrimo mūsų įstaiga Vilniaus lopšelis-darželis „Žilvitis“ rėmėsi tokia praktika, kad ankstyvojo amžiaus grupių vaikai buvo ugdomi atskirai. Šio amžiaus grupės nebuvo integruojamos į darželio bendruomenės gyvenimą, nedalyvavo įstaigos renginiuose, parodose, teatro spektakliuose. Mes kaip pedagogės, pastebėjome, kad tai neigiamai veikia vaikų raidą, apsunkina adaptaciją ir stabdo socializacijos procesą.
Išėję iš lopšelio grupės vaikai atsiduria jiems patiems naujoje aplinkoje, nes iki tol nebūna susipažinę su visos įstaigos darbu ir antrus metus turi iš naujo adaptuotis. Pernai mūsų įstaigoje pasikeitė vadovas, juo tapo jauna, energinga direktorė Inga Bielinienė, kuri pasiūlė pakeisti ugdymo modelį ir ankstyvojo amžiaus vaikus integruoti į darželio bendruomenės gyvenimą nuo pirmųjų dienų. Mes savo ruožtu palaikėme šią iniciatyvą ir tokią praktiką taikydamos jau antrus metus, pastebėjome teigiamų pokyčių.
Vaikai tapo drąsesnis, laisvesni, nuo pat pradžių susipažinę su darželio struktūra jaučiasi saugūs, tai palengvina ir paspartina jų adaptaciją. Šiais metais kilo idėja vykdyti tarp grupinį projektą „Labas, aš atėjau“ skirtą vaikų socializacijai. Šio projekto tikslas - padėti ankstyvojo amžiaus vaikams adaptuotis įstaigoje per socialinę kompetenciją.
Projekto "Labas, aš atėjau" Pavyzdys
Projekto dalyviai yra „Žiogelių“ grupės ( 3-4 metų ) ir „Pelėdžiukų“ grupės (2-3 metų) ugdytiniai. Projektas prasidėjo rugsėjo mėnesį nuo ekskursijos po darželį. Kartu su vaikais aplankėme sekretorės kabinetą apžiūrėjome jos darbo stalą ir dokumentų spintą, sekretorė leido vaikams pasėdėti jos kėdėje. Aplankėme slaugytojos kabinetą, susipažinome su jame dirbančia slaugytoja, kuri noriai parodė vaikams medikamentų spintą, leido apžiūrėti pleistrus.
Paaiškino, kad susižeidę vaikai kartu su savo auklėtoja gali ateiti pas slaugytoją ir ši sutvarstys žaizdą. Spalio mėnesį vyko pramoga „Bulvės diena“. „Žiogeliai“ pakvietė „Pelėdžiukus“ į svečius kartu paminėti „bulvės dieną“. „Pelėdžiukai“ atsinešė žalių bulvių, kurias ugdytiniai visi kartu lygino, svėrė, lytėjo. Visi drauge pažaidė ratelį: „Verdu bulvienę“ ir pasivaišino virtomis bulvėmis.
Daugybę teigiamų emocijų vaikams sukėlė kolektyvinis darbas atliktas štampavimo technika. Vaikams buvo įdomu sužinoti, kad bulves galima netik valgyti, bet ir panaudoti netradiciškai - pasigaminti antspaudus. Pramogai pasibaigus dalyviams buvo įteiktos atminimo dovanėlės, knygelės apie „Bulvę“.
Lapkričio mėnesį „Pelėdžiukai“ vėl gavo kvietimą pasisvečiuoti „Žiogelių“ grupėje. Šį kartą kalbėjome apie žmogų. Mokėmės kūno dalių pavadinimus, sąvokas : „aukštas- žemas“, „mažas- didelis“, „berniukas- mergaitė“. Vaikai pasiskirstė grupelėmis ir kartu su auklėtojomis apipiešė vaiką. „Pelėdžiukai“ apipiešė didelį „Žiogelių“ grupės vaiką, o „Žiogeliai“- mažą „Pelėdžiukų“ grupės ugdytinį.
Vėliau kiekviena grupė nuspalvino savo trafaretą: nupiešė akis, nosį, burną, berniukui kelnes ir švarką, mergaitei kasytes ir sijoną. Iškirptas vaiko dydžio trafaretas, kaip ,,ugdytinis“ buvo grąžintas į savo grupę. Būnant lauke , taip pat stengiamės, kad abiejų grupių vaikai dažniau būtų kartu ir bendrautų savarankiškai.
Šis projektas dar tik startuoja. Esame numatę daug bendrų renginių, pramogų ir kasdieninio bendravimo situacijų. Tikime, kad toks socialinės kompetencijos ugdymas padės ne tik įgyti patirties ankstyvojo amžiaus vaikams, bet bus labai naudingas ir vyresniesiems.
tags: #vaiku #darzelio #pavadinimai