Imprintingas: Ankstyvoji žirgų socializacija ir jos reikšmė
Imprintingas: Ankstyvoji žirgų socializacija ir jos reikšmė
Žirgų auginimas ir treniravimas įvairaus amžiaus kumeliukams turi įtakos įvairiems žirgininkystės, žirginio sporto bei pajėgumo bandymų aspektams. Jaunų žirgų treniravimo ir auginimo metodikų efektyvumas turi ženklią įtaką darbe su žirgais įvykstantiems nelaimingiems atsitikimams. Nuo žirgų paklusnumo lygio ar jų neigiamų charakterio bruožų priklauso daugelio žmonių, susijusių su jaunais ir suaugusiais žirgais, sveikata ar net gyvybė.
Su žirgais kasdien dirba ir yra jų įtakos sferoje kalviai, kaustantys žirgus, veterinarijos gydytojai, atliekantys pačias įvairiausias, neretai skausmingas žirgams, procedūras, žirgų treneriai, sportininkai ir laisvalaikį leidžiantys žirgų mėgėjai. Reikia pažymėti, kad su žirgais dirba, sportuoja, juos prižiūri įvairiausio amžiaus žmonės, pradedant penkiamečiais vaikais ir baigiant senjorais.
Darbo tikslas yra nustatyti imprintingo įtaką Trakėnų veislės kumeliukų charakteriui ir tolimesniam jo ugdymui. Buvo nustatyta, kad norint pasiekti gerų sportinių rezultatų, tikslinga taikyti kumeliukams imprintingo metodą, nes tai leistų pradėti ankstyvą jaunų žirgų treniravimą, ne tik jiems sulaukus 2,5-3 metų amžiaus.
Imprintingo metodas ir jo taikymas
Imprintingo metodas yra ankstyvosios socializacijos procesas, kuomet naujagimis žirgas supažindinamas su aplinka, žmonėmis ir kitais svarbiais stimulais. Šis metodas padeda formuoti žirgo charakterį, mažinti jo baimingumą ir agresyvumą ateityje.
Vilniaus ir Nemuno žirgynuose kumeliukams taikant imprintingo metodo, buvo įskiepytos elgesio normos ir pripratinama prie visų procedūrų, kurios bus atliekamos suaugusiam žirgui. Imprintingo pagalba sumažinama sužeidimų rizika tiek pačio žirgo atžvilgiu, tiek žirgų augintojų ir priežiūros specialistų atžvilgiu.

Žirgų vertinimas ir demonstracija
Atvežus žirgus į darbingumo bandymus, jie yra matuojami: matuojamas aukštis, krūtinės apimtis ir plaštakos apimtis. Žirgas statomas ant lygaus pagrindo, išvedus jį iš gardo. Dažniausiai tai vyksta arklidėje.
Žirgo demonstravimas - labai svarbus renginys žirgininkystėje, susijęs su žirgo eksterjero vertinimu. Žirgo demonstravimui reikia pasiruošti ir jis atliekamas pagal tam tikrus reikalavimus, kurie galioja visose šalyse.
Žirgas išvedamas vertinimo komisijai žingsniu ir pastatomas 3-4 metrų atstumu nuo jos šonu. Komisija apžiūri ir įvertina žirgo eksterjerą. Davus ženklą, žirgas vedamas nuo komisijos žingsniu tolyn tiesia linija, apsisuka ir žingsniu grįžta atgal.
Žmogus, kuris demonstruoja žirgus, turi būti tvarkingai apsirengęs. Ta pačia ranka galima laikyti ir pavadžio galą, kai pavadys sulenkiamas ir jo kilpa dedama į delną. Žmogus, vedantis žirgą, turi stengtis, kad jo judesių tempas ir ritmas sutaptų su žirgo judesiais, kad žirgas išlaikytų natūralią padėtį. Pavadžiai turi būti neįtempti.
Sustojus prieš vertinimo komisiją, žmogus atsistoja prieš žirgą ir išskiria pavadžius, laiko juos abiem rankom, pavadžio galas - vienoje rankoje. Kai vedamas žirgas žingsniu ir risčia, žmogus turi posūkyje sukti žirgą į dešinę, o pats visą laiką eiti kairėje (taip jis neužstoja žirgo ir vertinimo komisija geriau, teisingiau įvertina žirgą).
Kai žirgas eilės tvarka įvedamas į maniežą, jis pirmiausia pastatomas prieš komisiją ir garsiai paskelbiamas žirgo vardas, kilmė, gimimo metai, jo matmenys, veisėjas ir savininkas. Po to žirgą pravedama žingsniu, kad komisija galėtų įvertinti. Žirgas paleidžiamas laisvėje. Komisija vertina žirgo aliūrus (risčia, zovada). Šokdinimo komanda padeda žirgą pavaikyti.

Žirgų šokinėjimas ir rezultatai
Žirgą šokdina šokdinimo komanda šokdinimo koridoriuje. Savininkas gali jiems padėti. Šokdinimo aukštį gali koreguoti savininkas arba vertinimo komisija. Minimalus šokdinimo aukštis 110-120 cm.
Žirgui šokdinant laisvėje, dedamos apsaugos. Po šuolio žirgas pagaunamas virvele ir vedamas vėl į šokdinimo koridoriaus pradžią.
Kai suvedami rezultatai, skelbiamas geriausių žirgų ringas. Kumelių ir eržilų ringas skelbiamas atskirai. Žirgai atvedami į ringą su kamanomis ir vedžiojami ratu aplink komisiją.
Hipoterapija: Terapija su žirgais
Hipoterapija - kineziterapija asistuojant žirgams - taikoma negalią turintiems žmonėms gydyti. Kineziterapeutės Rita Gikarienė ir Giedrė Šiudeikytė hipoterapiją taiko vaikų negalioms palengvinti.
Ši terapija turi holistinį poveikį žmogui ir apima kelias sritis - fizinę, psichologinę, socialinę, pedagoginę. Kineziterapeutės Klaipėdos universitete studijuoja papildomos ir alternatyvios medicinos magistro programą. Kadangi terapija asistuojant gyvūnams yra priskiriama prie alternatyviosios medicinos, studentės, galvodamos apie būsimą magistro darbą, nutarė užsiimti hipoterapija.
Giedrė Šiudeikytė pastebėjo, kad terapija su šunimis daugiausia padeda vaikų emocijoms atsiskleisti. Šia sritimi merginos daug domisi, įgyti patirties vyko ir į Šiaulius, kur hipoterapija viename žirgynų praktikuojama jau kurį laiką. Taip pat lankėsi ir Latvijoje, kur hipoterapija yra įteisinta kaip gydymo metodas.
Latvijoje hipoterapeutai yra rengiami, tačiau iš pradžių jie turi įgyti medicininį išsilavinimą - tarkim, kaip kineziterapeutės, po to papildomai galėtų siekti tapti hipoterapeutėmis. Lietuvoje tokie specialistai nėra rengiami, tačiau papildomos ir alternatyviosios medicinos specialybė suteikia galimybę tuo užsiimti.
Rengdamos užsiėmimus kineziterapeutės vadovaujasi Čekijoje taikomais kriterijais, pagal juos rinkosi žirgyną, maniežą ir žirgą. Taip pat aktyviai domisi Vokietijos ir Austrijos hipoterapijos pasiekimais. Čekija yra viena pagrindinių šalių Europoje, turinti tvirtus hipoterapijos pagrindus.
Pasak G. Šiudeikytės, Čekai akcentuoja, kad hipoterapijos užsiėmimui nereikia jokių papildomų pratimų - gydoma žirgo impulsais gyvūnui einant.
Kineziterapeutės tikino, kad susidomėjimas hipoterapija yra didelis. Tėvai sutinka mokėti už užsiėmimus, jie patys pastebi naudą ir dauguma jų jau žino apie hipoterapiją, ypač auginantys neįgalius vaikus - tėvai domisi visomis alternatyvomis, kaip vaikui padėti.
Pašnekovių pastebėjimu, daugėja ir autizmo ar kitų raidos sutrikimų turinčių vaikų. Pasak R. Gikarienės, turime vaikų, kuriems, atrodo, yra viskas gerai, tačiau tam tikri elementai išduoda negalią. Jau dabar visuomenė, medikai žino, kad yra toks sutrikimas ir „nenurašo“ visko vaiko charakteriui.
Hipoterapiją lanko vaikai, turintys raidos, mišrių raidos sutrikimų, autizmą, Dauno sindromą, cerebrinį paralyžių. Jiems specialistės taiko individualią terapiją.
Nenaudojamas tradicinis jojimui skirtas balnas, naudojamas specialus balnelis, į kurį vaikas galėtų įsikibti, tačiau liktų kuo mažesnis atstumas tarp vaiko ir žirgo, kad vaikas jaustų žirgą, jo judesius, impulsus.
Žirgą Viesulą „Pegaso“ žirgyne Pozingiuose Klaipėdos rajone merginos rinkosi taip pat labai atsakingai - žirgas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Merginos jodinėja ir pačios, kadangi nori pažinti gyvūną. Specialistės balnoja žirgą, jį šukuoja, rūpinasi, atlieka kitokią būtiną priežiūrą.
Užsiėmimą merginos veda dviese, tačiau jame dalyvauja ir žirgo vedlys, kuris rūpinasi, kad gyvūnas nepasibaidytų, kontroliuoja jį, valdo situaciją.
Kineziterapeutės hipoterapijos užsiėmimus taiko 12-ai autizmą turinčių vaikų, kurių tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais. Tėvai pastebi, kad vaikai pradeda geriau koncentruoti dėmesį, bent jau kurį laiką po terapijos.
Terapiją taikoma 12 metų vaikui su Dauno sindromu ir autizmu. Tėvai pastebėjo, kad jis pradėjo tikslingai sakyti žodžius, nors anksčiau iš viso nekalbėjo. Tėvai taip pat pasidžiaugė, kad jau nuo pirmo karto, kai pradėjo lankyti hipoterapiją, vaikas neturėjo nė vieno pykčio priepuolio.
Kai kurie autizmą turintys vaikai yra jautrūs sensoriniams prisilietimams, pavyzdžiui, kailiui, kvapui, kitiems paviršiams, garsams. Turime vaikų, kurie jau glosto žirgą, stebi, kaip žirgas iškvepia, šukuoja jį, ko anksčiau nebūtų darę.
Vieni vaikai greitai pripranta prie žirgo, tačiau yra tokių, kuriems pradžia yra sudėtingesnė. Tokiais atvejais bandoma susipažinti su žirgu, kartu su tėvais vaikas vedžioja jį, bandoma paliesti, paglostyti.
Hipoterapija naudinga ne tik emociniam intelektui gerinti, bet ir fiziniams aspektams - pusiausvyrai, koordinacijai, laikysenai pagerinti. Sėdint ant žirgo visas kūnas, raumenys treniruojasi, nors tu tarsi ir nieko nedarai - tiesiog joji. Žirgo eisena atkuria žmogaus eiseną. Žirgui einant visi jojančiojo raumenys dirba tam, kad išlaikytų kūną ir žmogus nesvirduliuotų.
Sėdint ant žirgo, pavyzdžiui, nevaikščiojančio vaiko smegenys arklio ėjimą suvokia taip, tarsi pats vaikas eitų. Jojimas ant žirgo tarsi apgauna smegenis, kad visi judesiai yra valingi.
Kineziterapeutės hipoterapijos užsiėmimus taiko ir dviem cerebrinį paralyžių turintiems vaikams. Terapiją lanko ir penkerių metų berniukas, sergantis cerebriniu paralyžiumi, turintis spazminę diplegiją - didelį raumenų tonusą. Pastebėta, kad sustiprėjo jo liemuo, veikiant žirgo skleidžiamai šilumai, atsipalaiduoja kojos. Keičiasi vaiko elgesys, jis jaučiasi labiau motyvuotas.
Motyvacija persikelia ir į šeimos namus. Kai rengiamasi kirpti plaukus, tėtis sugalvojo pasakyti, kad gyvūnus irgi kerpa. Kai jam parodė vaizdo įrašą, kaip kerpamas žirgas, tuomet vaikas pirmą kartą apsikirpo visiškoje ramybėje.
Laikysenai, pusiausvyrai, rankoms stiprinti per terapiją vaikai daro tam tikrus pratimus. Jeigu vaikas, pavyzdžiui, sergantis cerebriniu paralyžiumi, turi fizinių sutrikimų, kineziterapeutės taiko ir gydymą padėtimis. Sodinant vaiką nugara į žirgą, ant šono, ar kitaip, vaikas kitaip suvokia erdvę, kitaip dirba ir pilvo, nugaros raumenys, vystosi mąstymas.

Lietuvoje jojamieji žirgai yra veisiami kaip atvira populiacija, naudojant ne gilias tradicijas turintį konservatyvų, o atvirą, genetinio branduolio struktūrą palaikantį, sportinį žirgų veisimą. Veislinė žirgų grupė pradėta formuoti 1999 m., atrinkus turimus eržilus reproduktorius ir vietines jojamųjų veislių kumeles. Lietuvos jojamųjų žirgų veisimo tikslas - gauti universalų sportinį žirgą, tinkamą konkūrams ir išjodinėjimui.
Vienas iš žirgų vertinimo metodų yra eksterjero aprašymas, kuris leidžia atskirti dažnai nežymius atskirų kūno dalių teigiamus ir nepageidaujamus nukrypimus. Toks eksterjero aprašymas selekcininkui leidžia teisingai įvertinti žirgo eksterjerą ir atrinkti tinkamus derinius. Išmatavus atskiras žirgo kūno dalis galima nustatyti žirgo stambumą, kūno sudėjimo tipą, harmoningumą ir atskirų kūno dalių išsivystymą. Kūno matmenų fiksavimas ir analizė yra vienas iš būdų įvertinti žirgo eksterjerą.
Marvelė - unikali vieta, tikina archeologai. Didžiausiame Baltijos šalių kapinyne rasta apie 1,5 tūkst. senųjų baltų kapų. Marvelėje randama ir išskirtinai daug paaukotų - gyvų palaidotų arba užkapotų - žirgų kapų. Tai liudija sąmoningą siekį dauginti stiprius tam tikros veislės palikuonis.
Žirgų aukojimo ritualai atliepia svarbias tam metui būdingas iniciacines arba įšventinimo apeigas - tai galėjo būti berniukų įšventinimo į vyrus apeigos. Baltiškoji Marvelės tradicija kiek kitokia - čia labai ryšku, kad jie yra aukojami. Ir nebūtinai su kariu - gali būti su bet kuriuo bendruomenės nariu: moterimi, vaiku. Galbūt tai buvo vėlinių paprotys - prisimindami mirusiuosius, dabar mes ant kapų deginame žvakeles, o anksčiau į mirusiųjų pasaulį tuo tikslu galėjo būti pasiunčiamas žirgas.
Žirgo sakralumas baltų kultūroje - ypatingas. Baltų mitologijoje tai vienintelis žemės gyvūnas, galėjęs skraidyti. Jo simbolika pripildyta įvairiausių prasmių. Senojoje lietuvių kultūroje žirgas buvo labai svarbus. Visų pirma kaip sakralinis simbolis - baltas žirgas perneša vėlę iš gyvųjų į mirusiųjų pasaulį. Jei senovės graikų mitologijoje Charonas kelia vėles per Letą valtimi, tai lietuvių mitologijoje į mirusiųjų pasaulį jos keliauja ant žirgo.
tags: #zirgu #naujagimiu #imprintingas
