Vaikų apetito stoka - tai dažna problema, kelianti nerimą tėvams. Suprasti, kodėl vaikas nenori valgyti, ir rasti tinkamiausius sprendimus yra itin svarbu jo augimui ir vystymuisi. Daugybė veiksnių gali lemti sumažėjusį apetitą, pradedant nuo fizinių priežasčių ir baigiant psichologiniais aspektais.

5 sutrikusio apetito priežastys

Medikai sumažėjusio apetito priežastimis įvardina skrandžio, inkstų bei kepenų ligas. Tačiau, pasak šeimos daktarės Irmos Spėčiūtės, dažniau pasitaiko atvejų, kai apetito stoka vargina dėl psichologinių priežasčių, kurių būna pačių įvairiausių.

„Kalbant apie nevalgumo priežastis, negalima pamiršti vaikus kamuojančio streso, patiriamo namie, darželyje ar mokykloje, o kartais ir net depresijos,“- teigia medikė.

Dar viena labai svari priežastis, kuri lemia sumažėjusį apetitą, yra vaiko nepakankamas fizinis aktyvumas ir netinkama dienotvarkė. „Mažiesiems yra itin svarbus fizinis aktyvumas. Kuo daugiau išnaudojama energijos fizinėje veikloje, tuo greičiau vaikas išalksta. Nemažiau svarbi yra ir griežta dienotvarkė,“ - teigia I. Spėčiūtė. „Maistas turėtų būti patiekiamas kasdien tuo pačiu metu, kad mažylis priprastų prie ritmo ir atitinkamomis valandomis praalktų,“ - tęsė šeimos daktarė.

Viena dažniausių priežasčių, kuri lemia dingusį apetitą, yra nekontroliuojamas užkandžiavimas prieš pietus ar vakarienę. „Mano mažylis nuolatos prašo saldumynų, bulvių traškučiai ir kitokių skanėstų. Be jų sunku prisivilioti vaiką į virtuvę,“ - rūpesčiais dalinasi jauna mama. Saldumynai sukuria dirbtinį sotumo jausmą, tačiau nesuteikia būtinos energetinės vertės, todėl, jei negalima išvengti saldumynų, juos geriau duoti po valgio. Taip pat prieš maistą negalima duoti duonos, riebių ar rūkytų produktų.

Virškinimo aktyvumą mažina pieniškos ir saldžios sriubos. Todėl nereikėtų patiekti jų prieš pagrindinius patiekalus. Mažyliams patiekiamas maistas turi būti subalansuotas. Svarbu, kad maistas ne tik būtų skanus, bet ir turtingas vitaminais, įvairiomis vertingomis maisto medžiagomis. Porcijos negali būti per didelės. Jei vaikas nesuvalgo visos lėkštės, galbūt jūs patiekiate per daug maisto, o gal jame trūksta įvairovės?

Medikė pastebi, kad tiršto maisto užsigėrimas skysčiu taip pat gali pabloginti vaiko apetitą. „Jeigu kiekvienas tiršto maisto (košės ir t.t) kąsnis užsigeriamas vaisvandeniais ar kitais skysčiais, tai mažylis pripranta ryti maistą nekramtęs, o dėl to pasunkėja virškinimas ir pablogėja apetitas,“ - tvirtina daktarė.

Vaistininkė Lijana Veismanienė pataria, kada mažą vaiko apetitą tikrai galima vadinti problema ir kokiomis priemonėmis ją išspręsti. Pasak jos, reikėtų sunerimti, kai pastebimi šie požymiai: akivaizdus blyškumas, staigus svorio kritimas, vangumas, silpnumas, dažnos infekcinės ligos. „Kaip žinome, didžiausia suvartojamo maisto dalis nukeliauja vaikų augimui. Iki paauglystės yra normalu priaugti 2 kilogramus kūno svorio ir užaugti apie 3-4 cm per metus. Sunerimti reikėtų tada, kai vaikas nepasiekia šių rodiklių“, - sako ji.

Vaistininkė taip pat priduria, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar vaikas po kiekvieno valgymo bėga į tualetą, ar po valgio atsiranda tokių nusiskundimų, kaip pilvo pūtimas, skausmas, baimė valgyti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nepasikeitė vaiko elgesys, ar jo miegas tapo neramus, galbūt padidėjo nervingumas ir dirglumas.

„Pastebėjus šiuos signalus, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją dėl detalesnių tyrimų. Be jų išvadų ar gydytojo rekomendacijų vaikams negalima savavališkai duoti virškinimo fermentų, vaistų nuo pilvo skausmo ir pan.“, - pažymi L. Veismanienė.

Kaip sugrąžinti norą valgyti

Norint išvengti galimų ligų dėl dingusio apetito, dažnai nepakanka vien liaudies patarimų ar artimųjų pamokymų. Pasaulyje itin populiarėja naujas apetito skatinimo metodas - maisto papildai.

„Renkantis maisto papildus būtina atsižvelgti į jų sudėtį, kokybę, galiausiai net ir į pakuotės dizainą, nes žaisminga ir patraukli pakuotė vaikui daug priimtinesnė nei ta, kuri yra konservatyvi,” - tikina farmacininkas Mantas Jakimavičius.

Anot farmacininko, produktai turėtų būti augalinės kilmės, nesukelti alergijos bei būti patrauklaus skonio, kad vaikai juos rinktųsi savo noru, o ne per prievartą. Tarp šių produktų galima išskirti „Oiledixin Niam - Niam”. Apetitą skatinančio sirupo pagrindą sudaro selenas, aronijos sultys, tikrojo alavijo ekstraktas, cinkas ir ypatingą reikšmę augančiam organizmui turintys A, C ir E vitaminai.

Pasak sveikos mitybos ekspertės Vaidos Kurpienės, labai dažnai tėvai kalbasi, kad jų vaikai nė dienos neišbūna nepaskanavę saldumynų. Ne ką rečiau tenka girdėti, kad vaikai nevalgo pietų arba jiems beveik neįmanoma įsiūlyti daržovių. Vaikai nuolat valgo saldžią varškę, jogurtus, bandeles ar saldumynus, tad nebestebina, kad po to jie nenori įprasto maisto. Taigi iš tiesų nereikėtų sakyti, kad vaikai neturi apetito: jie jį nuslopina užkandžiaudami. Mažieji padaužos žino, kad jiems nevalgius pietų mamos vis tiek po kurio laiko duos varškės sūrelį, riestainį ir kt.

Keičiant vaikų mitybą nereikia imtis jokių drastiškų priemonių. Sultis pakeisti vandeniu - ne taip ir sudėtinga. Tiesiog jas reikia skiesti, vis mažinant sulčių dalį ir didinant vandens. Tinkamus mitybos įpročius vaikams įdiegia tėvai, todėl labai svarbus tinkamas pavyzdys. V. Kurpienė pataria vengti vaikus versti kažką daryti. Daug svarbiau - rodyti gerą pavyzdį ir skatinti vaikus paragauti vienokio ar kitokio maisto.

Pasak V. Kurpienės, tėvams reikėtų pagalvoti, kaip daržoves patiekti patraukliai, išradingai. Galima pasitelkti mažas gudrybes. Pavyzdžiui, jei vaikui nepatinka lęšių spalva, galima parodyti nevirtus neskaldytus: jie - dailios oranžinės spalvos, tad, tikėtina, vaikas produktą greičiau pamėgs. Vakarienei tiktų varškės, kiaušinių ir kt. Vaikams vien pusryčių, pietų ir vakarienės neužtenka: reikia ir užkandžių. Vieno maitinimo metu geriau nemaišyti daugybės skirtingų produktų. Verčiau keisti racioną, o ne, pavyzdžiui, 2 kartus per dieną duoti žuvies ar mėsos. Kuo anksčiau pradedami formuoti sveikos mitybos įpročiai, tuo geriau.

Vitaminai apetitui gerinti

Kalbėdama apie apetitą gerinančius vitaminus vaistininkė sako, kad vienas svarbiausių ir pagrindinių šiuo atveju yra vitaminas C. „Vaikams jį derėtų duoti labai atsargiai, pasikonsultavus su gydytoju ir parinkus tinkamą dozę bei formą pagal atžalos amžių. Vitaminas C yra rūgštis, todėl labai greitai skatina virškinimo rūgščių bei fermentų išsiskyrimą, taip pagerindamas apetitą. Tačiau parinkus netinkamą formą ar dozę, galima nudeginti stemplę, burnos ertmę ar pažeisti vaiko dantukus. Todėl dar prieš išbandant vitaminą C, vertėtų pabandyti vaikui duoti raugintų kopūstų ar rūgštų obuolį“, - rekomenduoja ji.

Pasak L. Veismanienės, yra situacijų, kuomet vitaminų kompleksai yra reikalingi kaip pagalbinė priemonė, pavyzdžiui, kai dėl ligos ar patirtų stresinių situacijų sutrinka vaiko mityba, maisto medžiagų pasisavinimas ar įtariama, kad jis yra nepakankamas. „Tais atvejais maisto papildai su vitaminais, mineralais, būtinomis amino rūgštimis padeda vaiko organizmui greičiau atsistatyti, o ligai atsitraukus, atsiranda ir apetitas“, - aiškina ji.

Subalansuota mityba

Kaip vieną svarbiausių dalykų vaistininkė įvardija sveiką vaiko mitybą - tai reiškia, kad turi būti užtikrinta sveiko maisto įvairovė, laisvas pasirinkimas ir prie pietų stalo nebūtų prievartos, mat dažnai vaikai patys geba pasirinkti kada, ką ir kiek jie nori suvalgyti.

„Žinoma, reikia stebėti, kad tarp vaiko pasirinkimų neimtų dominuoti saldūs gėrimai, saldumynai ar kiti ne patys tinkamiausi maisto produktai. Taip pat reikėtų stebėti ir vaiko valgymo įpročius - kad kelių didelių valgymų per dieną nepakeistų nuolatinis užkandžiavimas“, - kalba L. Veismanienė.

Ji tęsia sakydama, kad valgymo režimas ir subalansuota mityba yra svarbu, bet praktikoje tai tinka ar patinka ne visiems. Pavyzdžiui, net vienoje šeimoje augantys du vaikai gali maitintis visiškai skirtingai - vienas mėgs morkas, o kitas net bijos prie jų prisiliesti, vienam patiks išbandyti naujus maisto produktus, o kitas jų net neparagaus.

„Tėvai turėtų žinoti, kad visai tai yra absoliučiai normalu. Pasirinkimo laisvė vaikui taip pat labai svarbi. Jei morka jam bus primygtinai brukama kaip vienintelė galimybė - vaikui ji bus nepatraukli, bet jei bus leidžiama rinktis iš kitų daržovių, morka gali tapti net ir labai patraukliu variantu.

Ką daryti, kai vaikas nenori valgyti?

Apetitas - tai pojūtis, kuris reiškia, kad organizmas yra pasiruošęs priimti ir svarbiausia, pasisavinti naują maisto porciją. Pavyzdžiui, stiprus smegenų sujaudinimas slopina apetitą - vaikas užsiėmęs įdomiu žaidimu pamiršta pavalgyti. Judėjimas, buvimas gryname ore apetitą gerina. Šiluma, tvankumas, nejudrumas, nuovargis apetitą malšina.

Geras apetitas - vienas iš normalaus vaiko augimo ir vystymosi veiksnių. Kai vaikas noriai valgo, nuo pat valgymo pradžios išsiskiria daugiau fermentų ir kitų maistą skaldančių medžiagų.

Jeigu ryte vaikas atsisako valgyti, duokite jam truputį vandens. Už 10-20 min. maistą paduokite atvėsintą iki kūno temperatūros.

Prieš valgį organizuokite ramius žaidimus. Nepriskirkite pilnos lėkštės sriubos, neprikraukite daug košės bei kito patiekalo, nes didelė porcija erzina.

Pasitaiko tokių mažų vaikų, kurie maistą lėtai kramto, nes jiems per mažai išsiskiria seilių ir nuolat džiūsta burna.

Blogas apetitas ir nepakankamas miegas būdingi nervingiems vaikams, kurie vėlai gulasi, ilgai neužmiega, nepakankamai išsimiega, o rytą atsikelia suirzę ir neapilsėję. Tokie vaikai pablyškę, verksmingi, greitai pavargsta, perdėtai judrūs, užsispyrę, agresyvūs.

Jeigu staiga vaikui ima nepatikti vienas ar kitas patiekalas, kuriuos jis anksčiau mėgo, neverskite ir neįkalbinėkite jo valgyti, nes šie valgiai taps vaiko priešai. Paliktas ramybėje vaikas tikriausiai vėl valgys patiekalą po savaitės ar mėnesio.

Jeigu gerai nusiteikęs vaikas be aiškiai pastebimos priežasties prarado apetitą, purtosi ir nenori valgyti jam įprasto maisto, patikrinkite ar jis sveikas, pamatuokite temperatūrą.

Kai vaikas, persirgęs ūmine liga, blogai valgo ištisas savaites, būtina kreiptis į gydytoją.

Apetitą sužadina ir skrandžio sulčių išsiskyrimą skatina malonus sriubos kvapas ir išvaizda. Saldžios ir pieniškos sriubos sumažina virškinimo aktyvumą. Todėl jų duokite tik po pagrindinio patiekalo (mėsos, žuvies).

Kad apetitas nesumažėtų, sriubos, kaip ir kitas visas maistas turi būti įvairios, nesikartoti. Ta pati sriuba neturi pasikartoti dažniau kaip kartą per 14 dienų. Netinka sriubą virti visai dienai ar net porai dienų.

Kartais vaikas atsisako valgyti, nes nori to, ką valgo vyresnis vaikas.

Pasitaiko, kad vaiko noras valgyti kitaip, nei tai daro suaugę, laikomas apetito netekimu. Normalu, jei vaikui užeina noras valgyti tik vieną kurį nors iš patiekalų - arba tik duoną, arba tik mėsą, arba visą dieną tik obuolius. Neįkalbinėkite daryti kitaip, nedrauskite obuolio gabaliuką kaišioti į daržovių tyrę ir jį valgyti su tyre.

Dažnai vaiko apetitas pablogėja vasarą. Kai karšta, neduokite vaikui riebių arba keptų patiekalų.

Kartais, o tai irgi dažniau pasitaiko vasarą, apetitas sumažėja užkietėjus viduriams.

Antrais gyvenimo metais ir vėliau blogai gali valgyti tie vaikai, kurių maistas buvo nuolat saldinamas.

Jeigu vaikas blogai valgo, jam neparodykite, kad tai namiškius jaudina. Jeigu tik jis supras, kad kam nors dėl jo nevalgymo skauda širdį, nevalgymas taps priemone erzinti bei atkreipti į jį dėmesį. Parodykite, kad nevalgymas visai nejaudina šeimos narių.

Jeigu ir tada atsisako valgyti, nebesiūlykite. Leiskite suprasti, kad valgymas yra malonumas, o ne kančia arba bausmė.

Vaiko organizmas yra tobulai save reguliuojanti sistema, žinanti, kada ir kiek reikia maisto. Dėl to niekada vaiko neįkalbinėkite valgyti daug. Vieną kartą suvalgęs daugiau, kitą kartą suvalgys mažiau. Nuolatiniai įkalbinėjimai ne tik vaikui įkyri, bet ir pamažu išugdo pasibjaurėjimą maistu.

Klaida, kai kiekvieną tiršto maisto kąsnį vaikas užsigeria (sultimis, pienu, kisieliumi, vaisvandeniais).

Kita klaida, kai vaikas bandomas pavalgydinti žaidžiant ar sekant pasaką.

Apetitą mažina ir maisto gausumas bei perteklius namie.

Liaudies medicinos patarimai

Vaikų nevalgumas - daug diskusijų sukelianti tema vien dėl skirtingo tėvų bei senelių suvokimo, kiek vaikas išties turi valgyti. Vaistininkė pataria, kada mažą vaiko apetitą tikrai galima vadinti problema ir kokiomis priemonėmis ją išspręsti.

Liaudies medicinoje apstu patarimų, kaip padėti vaikui.

• Kasdien gerkite 2-3 stiklines nesaldytos piliarožių lapų arbatos.
• Gerkite ajerų arbatos po stiklinę prieš valgį.
• Saulučių arbata: 2 šaukštelius džiovintų saulučių žiedų ir lapų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite 10 minučių prisitraukti.
• Pats populiariausias apetitą gerinantis vaistas yra česnakas. Kartą per dieną į paruoštą valgį įmaišykite sutrintą česnako skiltelę.
• Susmulkinkite 2-3 nedidelius svogūnus ir užpilkite pusę litro šilto virinto vandens, palikite 7-8 valandas prisitraukti, po to nukoškite. Gerkite po stiklinę 3 kartus per dieną 20 minučių prieš valgį.
• Nuo seno žinomas paprastas ir patikimas vaistas apetitui žadinti - rauginti agurkai. Keliskart per dieną jų suvalgius, pagerėja apetitas.
• Kasdien prieš valgį suvalgykite po šaukštelį krienų su duona.
• Apetitas pagerės suvalgius smulkiai kapotų meškinių česnakų lapų arba išgėrus 2-3 kartus per dieną po 10-20 lašų meškinių česnakų svogūnėlių sulčių su trupučiu pieno.
• Jei netekote apetito, du kartus per dieną pusę valandos prieš valgį išgerkite po 1-2 šaukštelius salierų sulčių.
• Kelis dienas iš eilės kelis kartus per dieną valgykite tarkuotų ridikų, užgerdami šaukštu vandens.
• Apetitui gerinti tinka ir kmynai: 50 g kmynų sėklų sutrikite į miltelius ir vartokite 1 valandą prieš valgį po truputėlį (ant peilio galo).
• Suberkite 4 šaukštelius aviečių uogų į termosą, užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palikite 2 valandas nusistovėti. Gerkite po puse stiklinės 4 kartus per dieną.
• Nevalgiems vaikams rekomenduojamas toks receptas: puse kilogramo prinokusių raugerškio vaisių išvirkite mažame kiekyje vandens, vaisius pertrinkite per sietą ir įbėrę tiek pat cukraus, dar kartą užvirinkite. Raugerškių marmeladas gerai laikosi, nors šiek tiek rūgštokas.
• Apetitą gerina dobilų žiedų nuoviras: šaukštelį dobilų žiedų užpilkite stikline verdančio vandens, pavirkite 5 minutes ant silpnos ugnies, po to nukoškite. Gerkite po šaukštą 4-5 kartus per dieną.
• Apetitą sužadina islandinių kerpenų ekstraktas: saują susmulkintų kerpenų įberkite į puodą ir užpilkite litru vandens, pavirinkite kelias minutes ant silpnos ugnies, palikite pusvalandžiui prisitraukti, po to nukoškite ir atvėsinkite. Gerkite kasdien po 1-2 šaukštus 5-6 kartus per dieną.
• Jei netekote apetito, 3 kartus per dieną po šaukštelį gerkite paprastosios kraujažolės sulčių.
• Sužadina apetitą ir pagerina viso virškinamojo trakto darbą kiaulpienių šaknų antpilas: du šaukštelius susmulkintų kiaulpienės šaknų užpilkite stikline šalto virinto vandens ir palikite nusistovėti 8 valandas laiko. Arba galite kiaulpienių antpilo pasigaminti ir kitaip: šaukštelį susmulkintų kiaulpienės lapų ir šaknų užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti valandą laiko, po to nukoškite. Gerkite kiaulpienių antpilo po ketvirtadalį stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį.
• Triskiaučio lakišiaus antpilas: du šaukštus triskiaučio lakišiaus užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, palikite 12 valandų nusistovėti šiltoje vietoje, po to nukoškite. Gerkite po šaukštą 3-4 kartus per dieną.
• Rugiagėlių žiedų antpilas: šaukštą rugiagėlių žiedų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti. Gerkite po pusę stiklinės pusę valandos prieš valgį.
• Melisos antpilas: 8 šaukštelius susmulkintų melisų užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti 4 valandas, po to nukoškite.
• Susmulkinkite ir sumaišykite 3 dalis pelynų ir 1 dalį paprastosios kraujažolės. Šaukštą vaistažolių mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti 20 minučių, po to nukoškite. Gerkite po šaukštą 15 minučių prieš kiekvieną valgį.
• Susmulkinkite ir sumaišykite 1 dalį blindės žievės, 1 dalį paprastosios kraujažolės, 2 dalis kiaulpienės ir 2 dalis pelynų. Šaukštą vaistažolių mišinio užpilkite pusantros stiklinės verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti 20 minučių, po to nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 2 kartus per dieną 15 minučių prieš valgį.
• Sumaišykite lygiomis dalimis pelynų, ajero šaknų, trilapio puplaiškio lapų ir kmynų sėklų. Šaukštą vaistažolių mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti 20 minučių, po to nukoškite. Galite geri ir paprastesnį mišinį: susmulkinkite ir sumaišykite lygiomis dalimis pelynus ir trilapio puplaiškio lapus, šaukštą šių vaistažolių mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir palikite nusistovėti 20 minučių, po to nukoškite.

Su šia problema susiduria nemažai tėvų. Norint suprasti vaiko nevalgumo priežastis, pirmiausia reikia išsiaiškinti, iš kur jos kyla. Vaiko nevalgumas, jei jo nekamuoja sveikatos bėdos - išsprendžiama problema. Žinoma, laiko ir pastangų tam prireiks, tačiau pasistengus galima pamaitinti ir didžiausią nevalgiuką. Tereikia pasitelkti kantrybę, vaizduotę bei pasiruošti skirti tam laiko.

Kodėl vaikai stokoja apetito?

Apetito stoką lemia įvairūs faktoriai: aplinka (karštis, šaltis), pokyčiai šeimoje (išsiskyrė tėvai, gimė brolis ar sesuo), patiriamas stresas, psichologinės traumos, aplinkos pasikeitimas (išvykimas į kelionę), įvairios ligos.

Dažnai apetito stoką lemia ir genai - pavyzdžiui, jei vaiko seneliai buvo nevalgūs, tikėtina, jog ir vaikas skųsis apetitu. Dažnai vaikai yra linkę perimti ne tėvų, o senelių savybes, taip pat ir mitybos įpročius.

Valgumas dažniausiai kinta su amžiumi - kai vaikas auga, jo apetitas kyla. Todėl nevalgumo problema yra kintama - vaikas gali nenoriai valgyti, o po kelių metų jo apetitas gali padidėti. Ypač tai pastebima paauglystės laikotarpiu, kuomet vaikams nuolat kyla nenumaldomas alkis.

Vaikas, kuris mažai juda, nėra fiziškai aktyvus, dažniausiai stokoja apetito. Todėl norint pakelti vaikui apetitą, būtina pasirūpinti, jog šis daugiau judėtų, atliktų įvairias fizines veiklas, dažniau būtų lauke, gamtoje. Judėjimas skatina apetitą, todėl dažniau judantis vaikas daugiau ir suvalgo, išgeria skysčių.

Svarbi psichologinė vaiko būsena. Jei vaikas skundžiasi apetitu, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar vaikui negresia kokia nors liga. Rekomenduotina įsitikinti, ar vaiko nekamuoja aukšta temperatūra, ar šis nėra apsinuodijęs, nevemia, neviduriuoja. Jei vaikas yra sveikas, tuomet galima pasitelkti įvairius būdus vaiko apetitui sukelti.

Specialistai teigia, jog negalima vaikų valgymo paversti kančia. Daugelis vaikų specialistų teigia, jog su vaikais apie maistą būtina kalbėtis, bendrauti su jais valgant, nes tik tuomet kartu praleistas laikas bus turiningas ir smagus. Be to, versti valgyti vaiko nederėtų, mat tai jam asocijuotųsi su neigiamomis emocijomis, o kasdieninio valgymo jis ne lauktų, o pradėtų bijoti. Svarbu ir kalbėjimo tonas - būtina su vaiku kalbėti ramiai, nepykti ir nerėkti.

Būtina pasitelkti vaizdingumą. Daugelis specialistų patvirtins, jog svarbu vizualinė patiekalo išvaizda. Vaikai, matydami lėkštėje kokį nors smagų piešinį, o ne nuobodoką, įprastą suaugusiems patiekalą, iš karto norės jo paragauti. Svarbu atminti, jog vaiko apetitą galima išsiugdyti, tačiau visą valgymo procesą reikėtų paversti savotišku žaidimu.

Žinoma, jei tėvai neturi tiek daug laiko, galima mažinti patiekalo porcijas, dalinti jas pusiau. Pavyzdžiui, vietoje vieno kepsnio iškepti daugybę mažų kepsniukų gabaliukų, vietoje vieno sumuštinio - daug gabaliukų mažų sumuštinių. Tokiu atveju vaikas išalkęs prisimins ant stalo patiektą maistą ir po kiek laiko vėl paims gabalėlį. Be to, daugelis specialistų akcentuoja tai, jog svarbu parinkti ir patiekalo temperatūrą - maistas negali būti nei per šaltas, nei per karštas. Jei vaikas vieną kartą nusidegins bevalgydamas maistą, jo atmintyje vis iškils prisiminimai apie šį nemalonų jausmą.

Pagrindiniai vaikų apetitą sukeliantys veiksniai

Veiksnys	Aprašymas
1. Gražiai patiektas maistas	Pavyzdžiui, jei vaikui nutarėte patiekti patiekalą iš dešrelių, galima patiekti dešreles marškinėliuose, dešrelių suktinukus, mažytes bandeles su dešrelėmis. Taip pat galima žaisti su įvairiomis košėmis, mėsos patiekalais, pilno grūdo makaronais, sriubomis ir t.t.
2. Augaliniai prieskoniai	Naudokite įvairius augalinius prieskonius, pavyzdžiui, bazilikus, rozmarinus. Jie ne tik pagerina patiekalo skonį, tačiau ir mažajam patiekalas atrodo vaizdingesnis. Pavyzdžiui, kiaušinienė su dešrelėmis, apibarstyta krapais ar petražolėmis.
3. Fantazija	Iš patiekalų gaminkite kirmėlaites, šuniukus, driežiukus, mašinas ar mažas lėlės - kuo vaizdingesnis patiekalas, tuo didesnė tikimybė, jog vaikas jį valgys.
4. Maloni aplinka ir santykiai	Svarbu, kokioje aplinkoje mažylis valgo - ar ten jam malonu, patogu, ar jūsų santykis su vaiku artimas, ar jūs nesate susipykę. Emocinė būsena ne ką mažiau svarbi nei vaizdingai paruoštas patiekalas. Todėl stenkitės prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo sėsti susitaikę, pozityviai nusiteikę.
5. Neskubinti	Neverskite vaiko valgyti per prievartą. Verčiamas valgyti vaikas gali jaustis spaudžiamas į kampą, todėl to patiekalo gali visai nebevalgyti. Verčiau palikite vaiką ramybėje, ir jis po savaitės vėl valgys tą patiekalą, dėl kurio raukėsi.
6. Vengti saldžių užkandžių prieš valgį	Prieš pagrindinius valgius neleiskite vaikams kramsnoti saldžių užkandžių, nes jie slopina apetitą. Tikėtina, jog suvalgęs saldainių vaikas nenorės karšto patiekalo. Ypač nenaudingos prieš pagrindinį valgį yra saldžios pieniškos sriubos.
7. Neaptarti apetito problemų girdint vaikui	Daugelis tėvų vaiko nevalgumo problemas akcentuoja jiems girdint, todėl vaikui atrodo, jog valgymas virto savotiška kančia, bausme. Vertėtų pasistengti vaikui girdint neaptarti jo valgymo problemų, nes taip valgiui jis dar labiau priešinsis.
8. Vanduo valgio metu	Valgio metu vaikui reikėtų duoti atsigerti kuo daugiau vandens - mažesniesiems kramtant dažnai džiūsta burna, todėl jie mažiau suvalgo.
9. Žaidimai tik su maistu, ne prie stalo	Žaidimu paverskite tik patį patiekalą, tačiau venkite žaidimų prie stalo. Mamos dažnai daro klaidą, bandydamos vaiką pavalgydinti skraidindamos lėktuvėlius. Vaikų maistas bus tinkamai suvirškintas tik tuomet, kai vaikai bus susikoncentravę į maistą. Todėl vaikams reikia sutelkti dėmesį ne į patį procesą, o į maistą.
10. Tinkamas maisto paruošimas	Verta nepersūdyti ir nepersaldinti gaminamo maisto, antraip vaikas pripras prie tokių skonių ir vėliau nenorės tokio maisto kaip košė, daržovės ar mėsa.

Mielos mamytės, atminkite - vaiko organizmas dažniausiai pats padiktuoja, kiek vaikui reikia valgyti, todėl šiukštu nesistenkite vaiko pamaitinti per prievartą. Vaikų skrandžiai - kur kas mažesni nei suaugusiųjų, todėl jei vaikas valgo mažomis porcijomis, tikėtina, jog jis yra sotus. O kad būtumėte įsitikinusios vaikų sotumu, skatinkite mažylius daugiau judėti. Ir nepamirškite virtuvėje pasitelkti fantazijos!

tags: #apetito #skatinimas #vaikams

• Vienkartinės išmokos gimus vaikui vadovas
• Alternatyvos darželiuose
• Kaip prižiūrėti pieninius dantukus
• Pažintiniai aspektai ikimokyklinėje stadijoje
• Nėrimo technikos vaikiškiems megztiniams