Vaiko Grupių Aprašymas: Individualūs Poreikiai ir Ugdymo Ypatumai
Vaiko Grupių Aprašymas: Individualūs Poreikiai ir Ugdymo Ypatumai
Kiekvienas vaikas yra unikalus, turintis savitą raidą, gebėjimus ir poreikius. Darželių grupės dažnai suburia skirtingų raidos lygių, gebėjimų ir specialiųjų poreikių vaikus. Siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą, būtina suprasti kiekvieno vaiko individualumą ir pritaikyti ugdymo procesą jo poreikiams.
Vaikų ugdymo įstaigų grupės formuojamos atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius bei amžiaus ypatumus, užtikrinant jam tinkamas ugdymo sąlygas. Vaiko pasiekimai vertinami pradėjus lankyti įstaigą, o vėliau - du kartus per metus. Vertinimo duomenys padeda planuoti grupės veiklą, individualizuoti ugdymą, teikti reikiamą specialistų pagalbą ir informuoti tėvus.
Šiame aprašyme nagrinėjami du skirtingi vaikų atvejai, atskleidžiantys jų individualius poreikius ir kaip jie gali būti ugdomi ikimokyklinio amžiaus grupėse.
Dominyko Raidos Ypatumai ir Ugdymo Būtinybės
Dominykas yra vaikas, turintis specialiųjų poreikių, jam diagnozuotas raidos sulėtėjimas, atsiliekantis nuo bendraamžių 2-3 metais. Jo kalba, smulkioji motorika ir emocijų suvokimas yra neišsivystę. Dominykas negali savarankiškai apsitarnauti, todėl tėvai visada viską daro už jį, ugdydami jį tvarkos ir švaros įpročius. Jam būdingas didelis fizinis aktyvumas, jis mėgsta judrią veiklą ir žaidimus su kitais vaikais. Visada sutinka žaisti, nuosekliai laikosi taisyklių ir noriai atlieka bet kurį vaidmenį.
Tačiau Dominykas neatpažįsta kitų žmonių emocijų išraiškų, nepastebi, kad iš jo šaipomasi ar juokiamasi, nesupranta sarkazmo. Jo žodynas yra skurdus, bet jis gali išsakyti savo norus. Jis supranta, kas ir kodėl vyksta, žino, kas jam būtina, pavyzdžiui, logopedo užsiėmimai. Neprieštarauja kitų prašymams, tačiau ir neteikia savo pasiūlymų.
Grupėje Dominykas dažniausiai būna ramus, nepastebimas, žodinėje veikloje pasyvus. Palygintinai su bendraamžiais, jis nemoka įprastų veiklų: palaikyti pokalbį, atpasakoti ar aprašyti. Laikosi grupėje numatytos tvarkos, tačiau, kai veiklos užsitęsė dėl jo negebėjimo pačiam daryti numatytus veiksmus, gali kaltinti save ir pykti. Kiti vaikai kartais skriaudžia jį, kaltindami už tai, kad jis domisi ne tuo, kas jiems įprasta ir įdomu.
Dominykas nesugeba skaičiuoti, sunkiai rūšiuoja pagal spalvą ir formą, nesuvokia sąvokų „didesnis“ ir „mažesnis“. Domisi raidėmis, bando skaityti, tačiau simboliai painiojasi ir jam nesiseka. Jis nemėgsta ir vaidinti skaitymo. Mėgsta dalyvauti išvykose, tačiau jų metu elgiasi kitaip - neklauso, domisi savais reiškiniais, kažko ieško, gali sustoti ir apžiūrinėti akmenį, kol kiti vaikai eina link tikslo. Po ekskursijų būna laimingas, gavęs naujų įspūdžių, noriai atsako į klausimus apie tai, ką matė ir pastebėjo.
Dominykas negali ilgai išlaikyti dėmesio ties viena veikla, viską daro lėčiau už bendraamžius. Jis gali įvardyti dažnų aplinkos objektų formas, spalvas, žmonių daromus veiksmus. Mėgsta piešti, lipdyti, plėšti, brūkšniuoti, tačiau nemėgsta kalbėti.
Dominyko Ugdymo Reikalavimai
Dominykui reikalinga pedagogo pagalba. Grupėje jis turi jaustis patogiai, saugiai ir būti priimtas. Būtina nuolatos padėti jam atlikti sunkius veiksmus, lavinti smulkiąją motoriką ir kalbinti. Reikėtų individualizuoti ugdymą, skiriant jam kitas užduotis ir siekiant jam tinkamų tikslų.
Taip pat svarbu skirti daugiau dėmesio kitiems ugdytiniams, mokant juos žaisti komandoje, priimti „kitokius“, toleruoti ir nesityčioti. Reikėtų sudaryti sąlygas Dominykui dalyvauti įvairiose ekskursijose, kuriose mažiau kalbinių situacijų, bet įsisavinamos naujos žinios. Svarbu padėti jam plėsti žodyną - kalbinti, aptarinėti, sekti pasakas, diskutuoti. Būtina padėti jam būti priimtam į visuomenę, t.y., padėti grupei jį priimti ir neskriausti.
Dovilės Raidos Ypatumai ir Ugdymo Būtinybės
Dovilė kilusi iš nepasiturinčios šeimos. Mergaitė yra netvarkinga, nemėgsta šukuoti plaukų, praustis, padėti namuose. Dovilė nekalba arba bendrauja garsažodžiais, sutrumpintais, labai iškreiptais žodžiais. Reikšdama norus ir mintis, ji vartoja gestus ir mimiką. Jos kalbos supratimas yra ribotas, ji nežino daugumos gramatinių formų reikšmių. Žodžių garsų analizė ir sintezė jai neįmanoma.
Dovilė yra labai drovi, bet tuo pačiu ir išdykusi. Kuomet ją kalbina giminaičiai ar seniai matyti žmonės, ji slepiasi už mamos, tėvo ar kito šeimos nario nugaros. Vengia kontakto ir bendravimo su aplinkiniais, nekalba rišliais sakiniais.
"Jonvabalio" Grupės Ugdomoji Aplinka ir Programos
Grupėje „Jonvabalis“ ugdomi 5-7 metų vaikai. Tai vaikui draugiška ir fiziškai saugi aplinka, kurioje vaikai turi teisę tenkinti prigimtinį poreikį - žaisti, bei atrasti save įvairiose veiklose. Mėgstantiems tyrinėti paruošiami informaciniai stendai, plakatai, sienos, kad vaikai galėtų rinkti informaciją savarankiškai ir patirtų atradimo džiaugsmą.
Siekiantiems išreikšti save meninėje srityje grupėje „apgyvendintos“ pirštininės lėlės, kurių pagalba vaikai improvizuoja savo patirtį, suvokimą apie gyvenimą, imituoja kasdieninio gyvenimo veiksmus, reiškia emocijas, plečia sakytinę kalbą. Norintiems surasti savo erdvę, atpažinti savo ir kitų jausmus, o gal tik minutėlei nusiraminti, grupėje įrengta erdvė „Ramuko namelis“. Tenkinant esminį vaiko poreikį - judėti, grupė įsirengė judėjimo takelį, kuris ugdo vaikų fizines savybes bei suaktyvina savaiminius pažinimo procesus.
Programos tikslas - atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
Programos Ugdomosios Sritys ir Kompetencijos
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Remiantis kompetencijų raidos aprašu, pateikiamu 1 priede, išskirtos pasiekimų sritys, sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimų lygiai skirti formuojamajam vertinimui.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kasdieninėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.
Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius, bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus.
Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu. Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas.
Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę.
Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami generuojant ir įgyvendinant jiems aktualias idėjas, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais.
Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.
Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio ugdymo, kalbinio ugdymo, matematinio ugdymo, meninio ugdymo, visuomeninio ugdymo, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti.
Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, linkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus.
Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi.
Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.).
Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendrų sprendimų, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką žino apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms.
Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.
Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, vaizdo įrašus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje.
Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.
Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.
| Pasiekimų sritis | Apibūdinimas |
|---|---|
| A1. Aplinkos pažinimas per pojūčius | Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. |
| A2. Gamtos reiškiniai | Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). |
| A3. Daiktai ir medžiagos | Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį. |
| B1. Informacijos rinkimas | Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis, ją pristato kitiems. |
| C1. Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius. | Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų, augalų, grybų naudą žmonėms. |
Nuotolinis ugdymo procesas vyksta informacinių technologijų pagalba. Mokytojai su vaikais ir tėveliais bendrauja naudodami elektroninį dienyną, skaitmeninę mokymosi aplinką, Zoom, Padlet, Powerpoint platformas.