Vaikų globos namų ugdymas: nuo institucinės globos prie šeimai artimų paslaugų
Vaikų globos namų ugdymas: nuo institucinės globos prie šeimai artimų paslaugų
Vaikų globos namų veikla ir uždaviniai. Vaikų globos namų veiklos tikslas - užtikrinti trumpalaikę (ilgalaikę) socialinę globą, ugdymo ir socialines paslaugas nuo 1 iki 18 metų amžiaus likusiems be tėvų globos vaikams, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) bei vyresniems kaip 18 metų asmenims (iki pilnametystės gyvenusiems VGN), kuriems išlaikymas globos namuose yra pratęstas (asmens prašymu ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimu), iki jis baigs bendrojo lavinimo mokyklą.
Pagrindiniai vaikų globos namų uždaviniai: Vykdyti globėjo (rūpintojo) funkcijas, užtikrinti vaikams kokybiškas valstybės teisės aktuose nustatytas sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir brandą. Sudaryti sąlygas vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Rengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje. Sudaryti sąlygas tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo(si), saviraiškos poreikius, skatinti mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas. Atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuoti kvalifikuotą socialinę, pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir kt. pagalbą, siekiant pozityvių vaiko elgesio ir socialinės patirties pokyčių.
Vaikų globos namuose teikiamos dvi pagrindinės socialinės globos rūšys: trumpalaikė ir ilgalaikė. Trumpalaikė socialinė globa skirta vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėnesių. Ilgalaikė socialinė globa skirta be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams (išskyrus trumpalaikę socialinę globą iki 3 mėn.), pradėjusiems gauti šią globą iki 2020 m. sausio 1 d., gali būti teikiama iki 2023 m. gruodžio 31 d., netaikant tam tikrų reikalavimų, išskyrus reikalavimą, kad vaikų socialinės globos namuose vaikų skaičius yra ne didesnis negu 30. Nuo 2020 m. sausio 1 d. Priėmimas į vaikų globos namus.
Vaikų globos namuose priimami gyventi nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikai, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Taip pat gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo, esant pilnamečio motyvuotam prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas iki jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.
Apgyvendinant vaiką, pateikiami šie dokumentai: VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktas; Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo; Teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo; Vaiko gimimo liudijimas arba piliečio pasas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (jeigu turi); Išrašas iš vaiko gimimo įrašo; Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimas apie vaiko sveikatą; Pagal poreikį dokumentai (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę; Kiti susiję su vaiku dokumentai.
Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.
Vaikų globos namų veikla organizuojama vadovaujantis šeimai artimos aplinkos sukūrimo principu ir teikiama 24 valandas per parą. Tai reiškia, kad siekiama sukurti vaikams kuo jaukesnę ir saugesnę aplinką, kurioje jie galėtų gauti visą reikiamą pagalbą ir paramą.
Svarbus vaikų globos namų uždavinys - rengti auklėtinius savarankiškam gyvenimui. Buitinius įgūdžius: maisto gaminimas, tvarkymasis, skalbimas ir kt. Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius: gebėjimas bendrauti su kitais, spręsti konfliktus, dirbti komandoje. Asmeninius įgūdžius: savarankiškumas, atsakingumas, savikontrolė. Sveikatai palankius įgūdžius: sveika mityba, higiena, fizinis aktyvumas. Finansinio raštingumo įgūdžius: gebėjimas planuoti biudžetą, taupyti, skolintis atsakingai. Mokymosi ir profesinės karjeros įgūdžius: gebėjimas mokytis, pasirinkti profesiją, ieškoti darbo.
Tyrimai rodo, kad bendruomeniniuose globos namuose, kuriuose sukuriama artimesnė šeimos aplinka, vaikai geriau ugdosi savarankiško gyvenimo įgūdžius. Pasikeitusi fizinė, socialinė ir emocinė aplinka bei kasdienės veiklos organizavimas sudaro palankesnes sąlygas vaikų ugdymui.
Viena iš svarbiausių socialinės politikos krypčių Lietuvoje - deinstitucionalizacija, t. y. perėjimas nuo institucinės globos prie šeimai artimų paslaugų. Tai reiškia, kad siekiama, jog kuo daugiau vaikų augtų šeimose arba šeimai artimoje aplinkoje, o globos namai būtų kraštutinė priemonė.
Norint sustabdyti didelių globos įstaigų plėtrą, būtina užtikrinti kokybiškas paslaugas šeimoms, kuo arčiau namų. Tam skirtos įvairios priemonės:
- Vaikų dienos centrai: teikia prevencinę pagalbą vaikams iš riziką patiriančių šeimų, siūlo individualias ir grupines konsultacijas, užsiėmimus, maitinimą.
- Mobiliosios komandos: teikia pagalbą šeimoms, patiriančioms iššūkių, ypač smurtą ar nepriežiūrą prieš vaikus. Komandoje dirba socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis.
- Pagalba besilaukiančioms moterims: teikiama saugi aplinka krizių centruose, psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, naujagimių priežiūros ir tėvystės įgūdžių kursai.
- Kompleksinė pagalba šeimai: apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą krizės atveju, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas.
- Globos centrai: veda mokymus ir užtikrina praktinę, psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams.
Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios galėtų padėti vaikams be tėvų globos.
Nors vaikų globos namai atlieka svarbų vaidmenį, jie negali visiškai pakeisti šeimos. Auklėtiniai gali susidurti su įvairiais iššūkiais:
- Emociniai sunkumai: netektis, atskirtis, vienišumas, sunkumai kuriant artimus santykius.
- Socialiniai sunkumai: adaptacija naujoje aplinkoje, bendravimo problemos, diskriminacija.
- Ekonominiai sunkumai: nepakankamas finansinis raštingumas, sunkumai įsidarbinant.
- Pasirengimo savarankiškam gyvenimui trūkumas: nepakankami buitiniai, socialiniai ir profesiniai įgūdžiai.
Svarbu užtikrinti, kad globos namų auklėtiniai gautų visapusišką pagalbą, kuri padėtų jiems įveikti šiuos iššūkius ir sėkmingai integruotis į visuomenę. Tai apima:
- Psichologinę pagalbą: individualias ir grupines konsultacijas, terapiją.
- Socialinę pagalbą: socialinių darbuotojų konsultacijas, pagalbą ieškant būsto ir darbo.
- Švietimo pagalbą: pagalbą mokantis, profesinį orientavimą.
- Finansinę pagalbą: stipendijas, pašalpas, paramą pradedant savarankišką gyvenimą.
Be to, svarbu toliau plėtoti alternatyvias pagalbos formas šeimoms, siekiant sumažinti vaikų patekimą į globos įstaigas.
Labai dažnai socialinės rizikos šeimų tėvai neveda vaikų į darželius, ypač jei ugdymo įstaiga yra atokiau nuo namų ir vaikus tenka vežioti patiems. Todėl šiuo metu vaikams iš socialinės rizikos šeimų ikimokyklinis ugdymas daugelyje Lietuvos savivaldybių yra privalomas bei nemokamas. Ankstyvajame amžiuje vystosi vaiko pažintiniai, socialiniai, emociniai ir kt. gebėjimai, ypač sparčiai turtėja žodynas. Todėl nuspręsta įteisinti ne tik priešmokyklinį, bet ir ikimokyklinį ugdymą 2-6 m. vaikams. 2024 m. startavo Europos socialinio fondo agentūros projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“. Iki 2027 m. projekto paramą planuojama suteiki daugiau nei 4,2 tūkst.
Jei tėvai savo atžalų neleidžia į darželį, anksčiau atsižvelgiant į lankomumą buvo siūloma proporcingai mažinti vaiko pinigus ar taikyti kitas pinigines sankcijas.
Prireikus tiek vaikui, tiek ir tėvams paslaugas teikia švietimo pagalbos specialistai.
Šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ne tik įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti paslaugomis, kurios skirtos stiprinti šeimas bei sudaryti joms palankesnes sąlygas. „Be bazinių paslaugų šeimoms teikiama ir prevencinė bei individualizuota kompleksinė pagalba - socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų, individualios priežiūros darbuotojų ir kitų specialistų pagalba šeimai.
Bazinis paslaugų paketas - tai dvylikos svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, kurį turi teisę gauti visos šeimos be išimties. Už šių paslaugų teikimą atsakingos šalies savivaldybės. Jos turi išsiaiškinti šeimų poreikius ir užtikrinti, kad šeimos gautų reikalingas paslaugas. Jei konkreti paslauga savivaldybėje neteikiama, savivaldybės administracija turi organizuoti pavėžėjimą ir užtikrinti, kad paslauga būtų suteikta kitoje savivaldybėje, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Kompleksinių paslaugų šeimai koordinavimas, organizavimas ir informacijos apie paslaugas teikimas bei konsultavimas vykdomas vieno langelio principu savivaldybėse veikiančiuose bendruomeniniuose šeimos namuose.
Sunkumų patiriančiai šeimai, turinčiai ar besilaukiančiai vaikų, siekiant ją įgalinti savarankiškai rūpintis savo vaikais ir tinkamai juos prižiūrėti, savarankiškai spręsti problemas, užtikrinti emocinę ir psichologinę gerovę, palaikyti glaudesnį santykį su socialine aplinka, stiprinti šeimos narių gebėjimus prižiūrėti, pozityviai auklėti ir ugdyti vaikus nuo gimimo, padėti šeimai sukurti vaikų raidai palankią aplinką ir išvengti socialinės atskirties, gali būti teikiama socialinė priežiūra.
Individualios priežiūros darbuotojai teikia praktinę pagalbą auginant vaikus iki 2 metų amžiaus arba vaikus su negalia iki 3 metų amžiaus. Šių specialistų pagalbą gali gauti socialinę riziką patiriančios šeimos, šeimos, kuriose auga vaikai su negalia arba asmenų su negalia šeimos, auginančios vaikus. Kompleksiškai įvertinus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, socialinė priežiūra šeimoms gali būti teikiama ir atvejo vadybos proceso šeimai metu.
Dar viena pagalbos forma savivaldybėse - krizių centrai, kuriais dažniausiai naudojasi mamos su vaikais.
Vaikų dienos centrai yra tinkama prevencinė priemonė vaikams iš riziką patiriančių šeimų, kai kuriuose jų dirbama ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis. Ten galima gauti individualias ir grupines konsultacijas, praleisti laiką, ruošti pamokas, pavalgyti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 426 vaikų dienos centrai, kurių didžiąją dalį per konkursus finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Mobilioje komandoje dirba 3 specialistai: socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Mobiliosios komandos teikia pagalbą, kai šeimoje panaudojamas smurtas prieš vaikus, kai vaikai patiria nuolatinę nepriežiūrą: jeigu šeima sutinka keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio ir smurto, tuomet vaikas gali saugiai augti šeimoje, nes ten jam kur kas geriau nei globos namuose. Sėkmė tampa dar labiau pasiekiama, kai savivaldybės tinkamai užtikrina tęstinę pagalbą pasibaigus mobiliosios komandos darbui.
Dar viena svarbi sritis - pagalba besilaukiančioms ir iki 3 metų vaikus auginančioms moterims. Tikrai egzistuoja ne vienas ir ne du atvejai, kai moteris pastoja neturėdama ekonominio saugumo, stabilios gyvenamosios vietos ir palaikymo iš partnerio ar sutuoktinio. Tokiomis sąlygomis moteris turi gauti kuo skubesnę pagalbą: jai gali būti suteikiama saugi aplinka krizių centre, ji gali kreiptis dėl psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijų, išklausyti naujagimių priežiūros, tėvystės įgūdžių kursus, dalyvauti šeimų pagalbos sau grupėse ir gauti kitą pagalbą, kuri padėtų pasijusti tvirčiau kūdikiui atkeliaujant į pasaulį. Šis procesas gana ilgas, nes dažnai bėdos persekioja nedirbančias, išsilavinimo neturinčias moteris, kurioms labai sunku pradėti savarankišką gyvenimą.
Kiekviena savivaldybė teikia ir kompleksines paslaugas šeimai, kurios apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą, kai ištinka netektys ar krizės, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas. Lankant išvardintus užsiėmimus galima prašyti pavėžėti arba iki 4 val. Dėl šios priežasties Lietuvoje jau yra atsiradę 66 globos centrai, kurie veda mokymus ir užtikrina praktinę ir psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams. Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios turėtų motyvacijos ir gebėjimų padėti vaikams be tėvų - jų indėlis apsaugo mažuosius nuo globos namų patirties.
Informavimas - darbuotojai vaikui ir jo artimiesiems teikia informaciją apie socialinės globos ir kitas paslaugas vaikų socialinės globos namuose, savivaldybėse teikiamą nemokamą teisinę, socialinę pagalbą, paramą ir kitais klausimais. Sudaromos sąlygos vaikui gauti reikiamą informaciją iš kitų institucijų (apie švietimą, profesinį parengimą, įdarbinimą ir kt.).
Konsultavimas -sudaromos sąlygos konsultuotis su vaikų socialinės globos namų ir kitų institucijų specialistais, gauti reikiamą informaciją. Supažindinama su vaikų globos vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigomis ir teisėmis.
Tarpininkavimas ir atstovavimas - suteikiama pagalba vaikui sprendžiant įvairias vaiko problemas (teisines, sveikatos, buitines, socialines, tvarkant asmens dokumentus, mokant mokesčius), jo turto administravimo problemas reikalingose institucijose.
Aprūpinimas drabužiais, avalyne - aprūpinama drabužiais, avalyne, patalyne, įranga ir priemonėmis specialiems poreikiams tenkinti. Vaikai patys, padedami socialinių darbuotojų, rūpinasi drabužių, avalynės pirkimu.
Darbinių įgūdžių ugdymas (užimtumas) - darbinė veikla organizuojama individualiai ir šeimynose. Vaikų darbiniai įgūdžiai ugdomi kasdieninėje savitvarkos ir tikslinėse veiklose.
Laisvalaikio ir užimtumo organizavimas - sudarytos sąlygos vaikų saviraiškai, parenkant jų poreikiams ir pomėgiams atitinkančias ugdymo įstaigas. Vyksta įvairūs laisvalaikio renginiai: susitikimai su įdomiais žmonėmis, švenčiami gimtadieniai ir pan. Organizuojama kultūrinė veikla: valstybinių, tradicinių švenčių šventimas.
Asmeninės higienos paslaugų organizavimas - globos namuose teikiamos asmens higienos paslaugos: vaiko aprūpinimo individualiomis higienos priemonėmis, skalbimo mašinomis ir kita įranga.
Maitinimas - organizuojant maitinimą, atsižvelgiama į galiojančią higienos normą ir teisės aktus. Kartu su vaikais šeimynose nusprendžiama, kokius produktus pirks, sudaromas meniu. Vaikai dalyvauja perkant maisto produktus ir gaminant maistą. Esant reikalui, atsižvelgiant į medikų rekomendacijas, organizuojama speciali, dietinė mityba ir keičiamas maitinimo ritmas.
Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas - organizuojama vaikų psichinės ir fizinės sveikatos priežiūra, medicininis sveikatos patikrinimas. Aprūpinama medikamentais, esant poreikiui slaugos priemonėmis. Esant reikalui, vaikai hospitalizuojami, organizuojamas sanatorinis gydymas. Vykdoma traumų ir nelaimingų atsitikimų, ligų prevencija.
Socialinis darbas, bendravimas - socialinis darbas vaikams organizuojamas pagal individualius socialinės globos planus, kuriuos rengia tiesiogiai su vaiku dirbantys specialistai. Vaikas skatinamas turėti asmeninį patikėtinį (savąjį asmenį). Bendradarbiaujama su valstybės ir savivaldybės įstaigomis ir institucijomis, sprendžiant socialinės globos organizavimo ir teikimo, globėjų (rūpintojų) paieškos bei įvaikinimo klausimus. Padedama (skatinama) įvairiomis formomis pagarbiai bendrauti su artimaisiais su kitais bendruomenės nariais.
Transporto paslaugų organizavimas - vaikai yra aprūpinti vilniečio kortelėmis, kurios periodiškai yra pildomos.
Ugdymo paslaugų organizavimas - organizuojant vaikų ugdymą pagal amžių, sudarytos sąlygos ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui. Sudarytos sąlygos mokyklinio amžiaus vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. Sudarytos galimybes gauti neformalaus ugdymo paslaugas miesto įstaigose.
Kitos paslaugos, reikalingos pagal asmens savarankiškumo lygį ir poreikius - organizuojama psichologinė pagalba - siekiama padėti spręsti globotinių psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas bendradarbiaujant su pačiu vaiku, su globos namų darbuotojais, globėjais. Vykdomas vaikų globos namų bendruomenės švietimas aktualiais vaiko psichologijos, amžiaus tarpsnių, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais. Vaikai patys dalyvauja savo gyvenimo kokybės gerinimo procese.
Palydėjimo paslauga - visuma tarpusavyje susijusių paslaugų ir (ar) priemonių, kurios teikiamos, siekiant padėti jaunuoliams prisitaikyti prie socialinės aplinkos, ugdyti jų gebėjimus spręsti kylančias socialines ir kitas problemas, t. y.
Į vaikų globos namus vaikai patenka keliais būdais. Taip gali nutikti, jeigu žūsta vaiko tėvai. Kartais tėvai savo vaikų atsisako, kūdikiai būna paliekami gyvybės langelyje, kai kada vaikai yra apsaugomi nuo suaugusių savo šeimos narių, kurie smurtauja, neprižiūri ar net kankina.
Straipsnyje pateikiami kokybinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys vaikų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymąsi bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Aptariamos savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymosi galimybės, susijusios su pasikeitusia fizine, socialine ir emocine globos namų aplinka, pasikeitusiu kasdienės veiklos organizavimu. Bendruomeniniuose globos namuose vaikai ugdosi buitinius, bendravimo ir bendradarbiavimo, asmeninius, sveikatai palankius, finansinio raštingumo, mokymosi ir profesinės karjeros įgūdžius.