Vaikų psichologinės problemos: supratimas, atpažinimas ir pagalba
Vaikų psichologinės problemos: supratimas, atpažinimas ir pagalba
Daugumai tėvų yra būdingas noras apsaugoti savo vaiką. Mes rūpinamės vaiko poreikiais: jei atsiranda nepaaiškinamas bėrimas, pakyla temperatūra ar lūžta kaulas - važiuojame pas gydytojus. Gana lengva yra atpažinti matomas žaizdas, tačiau yra kiek kitaip, jei išgirstame apie problemas mokykloje ar santykiuose su draugais, jei vaikas pasidaro nesukalbamas, patiria emocijų protrūkius.
Maždaug 1 iš 5 vaikų patiria emocijų arba elgesio sutrikimą. Toliau minimi ženklai, kurie gali reikšti, jog Jūsų vaiko sunkumams reikia ypatingo dėmesio. Įsiklausykite į tėvišką vidinį balsą ir drąsiai įvardykite vaiko poreikius bei kovokite už tai, kad juo būtų pasirūpinta, suteikiant būtiną pagalbą, esant reikalui. Priėmus psichikos sveikatos iššūkį, Jums gali tekti važinėti „Linksmaisiais emocijų kalneliais“, ir, kaip sako Douglas, Jums prireiks Vilties ir Pagalbos. Jūs turite pasirūpinti savimi, kad išliktumėte stiprūs dėl paties vaiko, Jūs taip pat turite žinoti, kada kreiptis pagalbos, susidraugauti su kitais, kad nepasijaustumėte vieniši, bejėgiai ir izoliuoti.
Kaip tėvai norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi, sveiki ir klestintys. Tačiau kartais mūsų vaikai gali susidurti su emocinėmis ar elgesio problemomis, su kuriomis patys nesugebame susitvarkyti. Čia gali padėti vaikų terapeutas arba psichologas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl vaikams gali prireikti apsilankyti pas psichologą ar terapeutą, kada geriausia kreiptis pagalbos ir ko tikėtis terapijos metu.
Pagrindinės įžvalgos
- Vaikams gali būti naudinga lankytis pas psichologą lygiai taip pat, kaip ir suaugusiesiems.
- Svarbu, kad tėvai atpažintų, kada jų vaikui gali prireikti psichologo pagalbos, pavyzdžiui, esant elgesio ar emociniams pokyčiams, socialiniams sunkumams ar traumuojantiems įvykiams.
- Tinkamo vaikų psichoterapeuto paieška gali daug ką pakeisti, todėl svarbu atlikti tyrimą ir rasti žmogų, kuris specializuojasi dirbti su vaikais.
- Nėra gėda skubiai ieškoti psichologinės pagalbos savo vaikui, jei įtariate, kad jis gali patirti psichikos sveikatos krizę.
- Suteikdami savo vaikui reikiamą paramą ir išteklius, galite padėti jam įveikti sunkumus ir klestėti tiek asmeniškai, tiek akademiškai.
Kodėl vaikams naudinga apsilankyti pas psichologą arba terapeutą
Vaikai gali susidurti su įvairiomis emocinėmis ir elgesio problemomis, kurioms gali būti naudinga terapija. Kai kurios dažniausiai pasitaikančios problemos, dėl kurių tėvai gali kreiptis pagalbos į psichologą ar terapeutą, yra šios:
- Nerimas ar depresija: Vaikai gali patirti nerimo ar depresijos jausmą, kuris gali paveikti jų kasdienį gyvenimą. Šiuos jausmus gali sukelti stresiniai veiksniai, pavyzdžiui, mokykla, konfliktai šeimoje arba aplinkos pokyčiai.
- Elgesio problemos: Vaikai gali elgtis taip, kaip nebūdinga jų amžiaus grupei, pavyzdžiui, agresyviai, nepaklusniai arba save žaloti. Tokį elgesį gali lemti pagrindinės emocinės ar psichikos sveikatos problemos.
- Traumos: Vaikams, patyrusiems traumą, pavyzdžiui, prievartą ar nepriežiūrą, gali prireikti pagalbos, kad jų jausmai ir emocijos būtų išgyventi saugioje ir palankioje aplinkoje.
- Vystymosi sutrikimai: Vaikams, turintiems raidos sutrikimų, tokių kaip autizmas ar ADHD, gali prireikti specialios terapijos, kuri padėtų jiems suvaldyti simptomus ir pagerinti socialinius įgūdžius.

Kada kreiptis skubios psichologinės pagalbos savo vaikui
Jei jūsų vaikas patiria rimtų emocinių ar elgesio problemų, svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos. Kai kurie požymiai, rodantys, kad jūsų vaikui gali prireikti skubios psichologinės pagalbos, yra šie:
- Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą
- Smurtinis elgesys su savimi ar kitais asmenimis
- Patiriamas stiprus nerimas ar panikos priepuoliai
- Psichozės požymiai, pavyzdžiui, haliucinacijos ar iliuzijos
Jei nesate tikri, ar jūsų vaikui reikia skubios pagalbos, visada geriau būti atsargesniems ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
Ko tikėtis terapijos metu
Terapija gali būti labai veiksmingas būdas padėti vaikams išspręsti jų emocines ir elgesio problemas. Terapijos metu psichologas arba terapeutas dirbs su jūsų vaiku, kad nustatytų pagrindines problemas, kurios sukelia jo problemas, ir parengtų strategijas, padedančias jam susidoroti su problemomis.
Terapijos rūšis, kuri bus taikoma jūsų vaikui, priklausys nuo jo individualių poreikių ir problemų, su kuriomis jis susiduria. Kai kurios įprastos terapijos rūšys, kurios gali būti taikomos, yra šios:
- Kognityvinė elgesio terapija: Ši terapijos rūšis skirta padėti vaikams nustatyti ir pakeisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius.
- Žaidimų terapija: Ši terapijos rūšis leidžia vaikams išreikšti savo jausmus ir emocijas žaidžiant.
- Šeimos terapija: Ši terapijos rūšis apima visą šeimą ir gali būti naudinga sprendžiant problemas, susijusias su šeimos dinamika ar bendravimu.
Jūsų vaiko terapeutas kartu su jumis parengs gydymo planą, pritaikytą individualiems jūsų vaiko poreikiams. Jis taip pat gali rekomenduoti papildomų išteklių, pavyzdžiui, paramos grupių ar vaistų, kad padėtų jūsų vaikui valdyti simptomus.
Vaikų psichologinės problemos: apžvalga ir statistika Lietuvoje
Vis dažniau su psichologiniais sunkumais susiduria ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Remiantis Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) duomenimis, Lietuva yra viena nepalankiausių šalių vaikų gerovei. Tą rodo ir užimama trečia vieta pagal vaikų savižudybių skaičių, kurio rodiklis yra 2,5 kartus didesnis už Europos vidurkį. UNICEF šią situaciją pavadino „nacionaline Lietuvos krize“, kuri, nepaisant minimalaus pagerėjimo nuo 2018-ųjų, vis dar yra viena opiausių problemų.
Higienos institutas vykdo Lietuvos gyventojų sveikatos būklės ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklos stebėseną. Analizuojant vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo (1 000 vaikų) rodiklius, nustatyta, kad Lietuvoje vaikams dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. Didžiausias vaikų psichikos sutrikimų paplitimas stebėtas Rokiškio r. (178,2 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių r. (173,3 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Mažiausias - Neringos (27,4 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Birštono (43,6 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse.
Analizuojant vaikų (1-17 m.) mirtingumo (100 000 vaikų) dėl savižudybių dinamiką Lietuvoje 2019-2023 m., nustatyta, kad vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst. Nors tai yra teigiama tendencija, rodanti prevencijos priemonių efektyvumą, problema išlieka aktuali.

Vaiką žalojantis elgesys ir jo pasekmės
Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, taip pat tai yra didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Vaiką žalojantis elgesys - tai suaugusio žmogaus neatsitiktinis veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, kuris sukelia ar gali sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.
Fizinė prievarta - tai tyčiniai suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos, raidos sutrikimus. Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Patirta fizinė trauma gali būti įvairi - nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdijimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo.
Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelną, išnaudojant vaiką.
Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savivertės tyčinis griovimas ar žymus trikdymas jį žemininant, gąsdinant, atstumiant, taikant bausmes, atmetimą, ir ribojant normalias socialines sąveikas. Emocinė prievarta apjungia veiksmus nukreiptus prieš vaiką (pvz., žodinės agresijos atakos) ir neveikimą vaiko atžvilgiu (pvz., vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nesuteikimas). Kai vaiko emociniai poreikiai yra nuolat netenkinami, jo nuolatinis žeminimas ar kritikavimas, blogos savijautos sukėlimas, savijautos destrukcija tampa auklėjimo stiliumi, pastoviu elgesio modeliu, tai yra emocinis vaiką žalojantis elgesys.
Praktika rodo, kad vaikas labai retai patiria tik vieną kurią nors smurto rūšį. Vaikai, kurie yra nuolatos skriaudžiami, dažniausiai patiria vienu metu įvairių rūšių smurtą - fizinį kankinimą ir emocinį žeminimą, seksualinį išnaudojimą ir grasinimus fiziniu, nepriežiūrą ir įtraukimą į asocialią veiklą.
Vaiką žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Tyrimai, atlikti įvairiose šalyse, patvirtina nepalankias vaiko raidai ir funkcionavimui pasekmes. Yra skiriamos trumpalaikės ir ilgalaikės prievartos prieš vaikus pasekmės. Trumpalaikės pasekmės - tai po patirtos prievartos betarpiškai atsirandantys fiziniai sužalojimai ar emociniai padariniai. Ilgalaikės pasekmės -tai asmenybės pokyčiai ir polinkiai, kurie galėjo susiformuoti dėl vaikystėje patirtos prievartos ar nepriežiūros, pastebimi jau vaikui suaugus.
Kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje, jie žaloja ir jau suaugus, sukurdami nesibaigiantį smurto ratą. Savižudybės. Vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudišką elgesį, jaunuoliai, patyrę seksualinę prievartą, aštuonis kartus dažniau bandė nusižudyti.

Kaip padėti vaikui ir kada kreiptis pagalbos?
Vaikų psichologinis konsultavimas yra atskira psichologinio konsultavimo rūšis, ganėtinai stipriai besiskirianti nuo suaugusiųjų psichologinio konsultavimo. Visų prima vaikų psichologinis konsultavimas skiriasi savo forma - be pokalbių, konsultacijose kaip terapinio poveikio priemonės naudojami terapiniai žaidimai, pasakos, piešiniai ir pan. Vaikų konsultavimas nuo suaugusiųjų konsultavimo skiriasi ir tuo, jog apie psichologinės pagalbos reikalingumą vaikui sprendžia jo tėvai, o ne jis pats. Be to, jaunesnio amžiaus vaikui tėvai yra svarbi jo pasaulio dalis. Todėl konsultuojamas ne tik vaikas, bet ir jo tėvai. Konsultuojant labai svarbus tėvų įsitraukimas į terapinį procesą, jų supratimas ir pagalba vaikui.
Vaikų psichologas teikia individualias psichologines konsultacijas vaikams ir jų tėveliams susidūrus su šiomis vaiko problemomis:
- Bendravimo problemos
- Elgesio problemos
- Sunkumai mokykloje
- Pernelyg didelės baimės
- Tėvų skyrybos, netektis, smurtas ir kitos krizės
- Kitos psichologinės problemos
Taip pat atliekamas asmenybės psichologinis įvertinimas: psichologinių testų pildymas, išvadų rašymas.
ABA terapija vaikams turintiems raidos sutrikimų: ABA terapija - taikomoji elgesio analizės terapija (angl. Applied Behavioral Analysis) - tai metodika, paremta mokymosi procesų principais. Ši metodika yra nuosekliai taikoma siekiant pagerinti socialiai svarbų elgesį.
Galima kreiptis į mokyklos psichologą ar vietinį psichinės sveikatos centrą. Pirmos vaikų psichologo konsultacijos eiga priklausys nuo vaiko amžiaus, konkrečios problematikos, susitarimo šeimos tarpe bei tarp šeimos ir psichologo. Kartais psichologinės problemos geriausiai sprendžiamos individualios vaiko konsultacijos ar psichoterapijos metu, o kartais efektyvesnė konsultacija visai šeimai.
Priklausomai nuo vaiko amžiaus ir kitų aukščiau minėtų aplinkybių, individualios vaikų konsultacijos ar psichoterapijos metu vaikas gali tiesiog kalbėtis su psichologu, tą daryti žaidžiant žaidimus ar atliekant specialius psichologinius pratimus, užduotis. Taip pat galima dalyvauti ir grupinėje terapijoje su kitais vaikais. Nepriklausomai nuo konsultacijos formos, svarbu, kad vaikas jaustųsi patogiai. Todėl prieš susitikimą su psichologu reikėtų vaiką nuraminti, paaiškinti jam apie psichologo darbą, padrąsinti, nuteikti jį pozityviai.
Taip pat svarbu suprasti ir skirtumą tarp psichologinės konsultacijos ir psichoterapijos. Konsultacijos dažniau būna pavienės ir nesąlygoja tęstinio proceso. Jų metu dažniau bandoma išsiaiškinti problemą, pateikti rekomendacijas, galimus jos sprendimo būdus. Tuo tarpu psichoterapija yra tęstinis procesas, kuriam reikalingas bent vienas susitikimas per savaitę. Kaip ir suaugusiųjų atveju, psichoterapija reikalinga, kai problema yra gilesnė ir/ar jos mastas didesnis, todėl pavienės konsultacijos nepadeda efektyviai išspręsti problemos.
Nereikėtų bijoti įsivaizduojamos stigmos dėl apsilankymo pas psichologą. Tai niekaip neįtakoja jūsų tėvystės gebėjimų ar vaiko psichinio statuso, lygiai taip pat kaip ir fizinis negalavimas niekaip to neįtakoja. Kaip minėjome aukščiau, vaikų psichologas gali būti naudingas ne tik vaikams, bet ir tėvams. Kiekvienas vaikas ir kiekviena šeima yra unikali, todėl net labiausiai apsiskaitę ir teoriškai tėvystei pasiruošę tėvai negali numatyti visų situacijų ir geriausių būdų jose elgtis. Būtent tokiose situacijose psichologo konsultacijos tėvams gali būti labai naudingos, nes jų metu galėsite pasikalbėti su profesionaliu specialistu, kuris ne tik turi profesinį pasiruošimą, bet ir įvairios patirties tėvystės problemoms spręsti.
Pagal tėvų poreikį, tokios konsultacijos gali būti susijusios ne tik su konkrečiomis auklėjimo situacijomis. Svarbu turėti realistiškus lūkesčius vaikų psichologinio konsultavimo ar vaikų psichoterapijos atžvilgiu. Nerealistiški lūkesčiai gali sukurti bereikalingos įtampos. Todėl lūkesčius svarbu aptarti dar pirmo susitikimo su psichologu metu. Specialistas gali padėti geriau įvertinti ir suprasti situaciją, padėti giliau analizuoti problemą, suprasti jos šaknis. Psichologas taip pat gali pateikti praktines rekomendacijas, įvertinimus, atkreipti dėmesį į sritis kurioms skiriama per daug ar per mažai dėmesio, suteikti erdvę atvirai išsikalbėti.
Vaikų psichologas taip pat gali suteikti profilaktinę pagalbą prieš svarbius gyvenimo etapus: laukiantis vaiko, išleidžiant jį į darželį ar mokyklą, keičiantis kitoms gyvenimo aplinkybėms. Tačiau reikėtų suprasti, kad joks psichologas negali garantuoti problemos sprendimo. Kartais, jei problema nėra gyli, viena ar kelios konsultacijos su psichologu gali ženkliai pagelbėti ar net išspręsti problemą.
Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje gali kilti emociniai, elgesio sunkumai ar pasireikšti dar sunkesni psichikos sveikatos sutrikimai. Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Jei įtariate, jog jūsų vaikas susiduria su sunkumais galite drąsiai kreiptis į specialistus.
Vaikystė yra kritinis vystymosi laikotarpis, pasižymintis sparčiu augimu ir pagrindine patirtimi, kuri formuoja žmogaus ateitį. Tačiau vaikai gali patirti įvairių psichologinių iššūkių, turinčių įtakos jų emocinei gerovei ir bendram vystymuisi. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime įprastas vaikų psichologines problemas ir aptarsime strategijas, kaip suprasti ir spręsti šiuos iššūkius, kad būtų skatinamas sveikas protinis augimas.
Dažniausios vaikų psichologinės problemos ir jų sprendimo būdai
Daugelis vaikų patiria nerimą dėl atsiskyrimo, ypač pereinamaisiais laikotarpiais, pavyzdžiui, pradedant lankyti mokyklą arba kai tenka atskirti nuo tėvų. Norėdami padėti savo atžalai, sukurkite guodžiančią rutiną: nuoseklios dienotvarkės nustatymas gali suteikti saugumo jausmą. Taip pat skatinkite atvirą bendravimą: sukurkite aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, išreikšdami savo baimes ir rūpesčius. Po truputį kurkite laipsnišką nepriklausomybę. Skatinkite mažus žingsnelius savarankiškumo link, kad laikui bėgant sustiprintumėte pasitikėjimą savimi.
Gana dažnas dėmesio trūkumo / hiperaktyvumo sutrikimas yra neurologinio vystymosi yda, galinti paveikti vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, kontroliuoti impulsus ir valdyti hiperaktyvumą. Tokiu atveju gali būti naudinga sukurti aiškią tvarką ir sukurti struktūrizuotą aplinką. Elgesio intervencijos - teigiamas pastiprinimas ir nuoseklios pasekmės - padeda valdyti tokį elgesį. Būtinas ir glaudus bendradarbiavimas su pedagogais, kad būtų suteikta pagalba klasėje.
Nors vaikai dažnai siejami su suaugusiaisiais, deja, jie taip pat gali patirti depresijos simptomus, įskaitant nuolatinį liūdesį ir susidomėjimo veikla praradimą. Tokiu atveju itin veiksmingas atviras bendravimas. Skatinkite vaikus reikšti savo jausmus ir mintis nereikalaudami sprendimo. Nustatykite patikimus suaugusiuosius: užtikrinkite, kad vaikai galėtų pasitikėti suaugusiaisiais tiek namuose, tiek mokykloje. Jei simptomai išlieka, kreipkitės profesionalios pagalbos į vaikų psichologus arba terapeutus.
Mokymosi negalios sutrikimai gali turėti įtakos vaiko gebėjimui įgyti, tvarkyti ar išreikšti informaciją, todėl kyla akademinių iššūkių. Anksti nustatykite mokymosi sunkumus, kad galėtumėte suteikti tinkamą pagalbą. Veiksmingi yra individualizuoti ugdymo planai: bendradarbiaukite su pedagogais, kad sukurtumėte asmeninius planus, pritaikytus vaiko mokymosi poreikiams. Pabrėžkite, ugdykite stipriąsias vaiko puses ir unikalius talentus, kad padidintumėte savigarbą.
Elgesio sutrikimai irgi gali pasireikšti kaip nuolatiniai trikdančio elgesio modeliai. Šiuo atveju turi būti nubrėžiamos ribos, nustatytos aiškios ir nuoseklios taisyklės struktūrai sukurti. Labai svarbus teigiamas pastiprinimas. Apdovanokite teigiamą elgesį, kad paskatintumėte kartojimą. Įtraukite šeimą į terapines intervencijas, kad būtų pašalinta pagrindinė dinamika.
Autizmo spektro sutrikimas yra vystymosi sutrikimas, turintis įtakos bendravimui, socialinei sąveikai ir elgesiui. Visų pirma pasiekite ankstyvosios intervencijos programas, teikiančias specializuotą pagalbą. Sukurkite nuspėjamą ir struktūrizuotą aplinką, kuri atitiktų vaiko poreikius. Itin svarbus yra ir socialinių ir bendravimo įgūdžių mokymas.
Labai dažnos yra patyčių ir panašios su bendraamžiais susijusios problemos. Vaikai gali patirti patyčias arba kovoti su socialiniais santykiais, o tai turi įtakos jų savigarbai ir emocinei gerovei. Todėl reikia mokyti vaikus empatijos svarbos ir kitų perspektyvų supratimo. Skatinkite atvirą bendravimą apie tarpusavio santykius ir spręskite problemas. Bendradarbiaukite su pedagogais, kad sukurtumėte palankią ir įtraukią mokyklos aplinką.
Kaip atpažinti vaiko psichologines problemas?
Apie psichologinius vaiko sunkumus pirmiausia išduoda pasikeitęs elgesys. Jei vaikas paprastai būdavo aktyvus, besišypsantis ir daug bendraujantis, greičiausiai bus nesunku pastebėti kardinalų jo elgesio pokytį. Ženkliai sudėtingiau tuo atveju, jei vaikas visuomet buvo tylus, ramus ir nelinkęs atvirai bendrauti. Šiuo atveju tėvai turėtų stebėti kitus besikeičiančius įpročius - sumažėjusi emocinė raiška, apatija, mėgstamos veiklos apleidimas ar net atsiradusi agresija. Svarbu turėti omenyje, kad vaikai dažnai bando išvengti tiesių klausimų apie tai, kaip jie jaučiasi. Todėl į klausimą „ar tau viskas gerai“ jie linkę atsakyti „taip“, net jei tikrasis atsakymas ir vidinis balsas šaukia „ne“. Bandydami išvengti papildomų klausimų jie gali pradėti elgtis pernelyg ekspresyviai ir imituoti „normalios“ būsenos elgseną.
Psichologinės problemos gali pasireikšti nerimo priepuoliais, panikos atakomis, negebėjimu bendrauti su kitais ir valdyti bei suprasti savo ir kitų žmonių emocijų. Paprastai tai būtų galima apibūdinti kaip savo identiteto „pametimą“ tarp kitų ar tiesiog pasimetimą bendrąja prasme. Negebėjimas savęs identifikuoti kaip svarbaus visuomenės nario sukuria reikšmingą barjerą emocinei gerovei. Dėl šios priežasties ir savojo „aš“ neatradimo susiduriama su tokiomis psichologinėmis grėsmėmis kaip depresija, nuolatinis nerimas, absoliuti apatija ar net pasitraukimas iš gyvenimo.
Paprasčiausias patarimas būtų stebėti ir atidžiai klausytis savo vaiko. Tėvai pirmieji gali pastebėti net ir minimalius pokyčius ar sunkumus. Todėl pradinė pagalba yra laiku identifikuoti problemas, kai rimtesnė pagalba dar nebūtina. Deja, psichologai teigia, kad dažnu atveju vien tėvų pagalbos ir palaikančio žodžio ar atviro pokalbio neužtenka, nes asmeniniai sunkumai jau būna pažengę. Tokiu atveju labiausiai padeda vaikų arba paauglių psichologas.
Kuo padeda vaikų psichologas?
Vaikų psichologas teikia emocinę paramą ne tik pačiam vaikui, bet ir jo tėvams, suteikdamas patarimų ir rekomendacijų raidos ir tarpusavio bendravimo klausimais. Identifikavęs esamą psichologinę būklę, psichologas padės koreguoti elgesį, ugdys emocinį išreikštumą, savo ir kitų žmonių jausmų suvokimą. Esant nepasitikėjimui savimi ir iš to kylančiomis neigiamomis mintimis, psichologas konsultacijos metu padės vaikui pamatyti savo stipriąsias puses ir kovoti su įkyriu balsu galvoje. Rezultatas: pagerėję santykiai šeimoje, geresni pažymiai mokykloje, socializacija, pasitikėjimas savimi ir svarbiausia - laimingas vaikas. Psichologo konsultacijos padės vaikui išreikšti užslėptus jausmus, ugdys pasitikėjimą savimi ir kitais. Jaučiantiems stresą ar nerimą mokykloje, psichologas padės susitvarkyti su neigiamais jausmais ir jaustis ramiau.
Vaikų, paauglių ir šeimos psichologas dr. Aleksandras Segal yra specializuotas psichikos sveikatos specialistas, kuris daugiausia dėmesio skiria vaikų, paauglių ir šeimų psichologiniams, emociniams ir raidos poreikiams suprasti ir tenkinti. Jis sukuria šiltą, empatišką ir saugią aplinką, kurioje klientai jaučiasi patogiai dalydamiesi savo jausmais ir rūpesčiais. Būdamas įgudęs bendravimo specialistas, dr. Aleksandr Segal bendrauja su vaikais, paaugliais, tėvais ar poroms, padėdamas jiems įveikti iššūkius ir sustiprinti tarpusavio santykius.
Kai kuriais atvejais vaiko problemoms spręsti naudingesnės ne individualios konsultacijos, bet grupinė terapija. Šiuo metu renkama terapinė grupė 6-10 metų amžiaus vaikams.

tags: #vaiku #psichologines #problemos
