Šlapinimosi sutrikimai vaikams yra dažna problema, kuri gali sukelti nerimą tiek vaikams, tiek jų tėvams. Svarbu pabrėžti, kad laiku kreipusis į specialistus ir pradėjus tinkamą gydymą, daugelį šių sutrikimų galima sėkmingai išgydyti arba suvaldyti.

Normalus šlapinimosi procesas priklauso nuo darnaus galvos ir nugaros smegenų veikimo. Šlapimo pūslė kaupia inkstuose pagamintą šlapimą. Kai pūslė prisipildo, sfinkteris atsipalaiduoja, o pūslės raumenys susitraukia, kad pūslė visiškai išsituštintų. Vaikai pradeda jausti norą šlapintis apie antrus gyvenimo metus, o 4-6 metų vaikas jau turėtų gebėti valingai kontroliuoti šlapinimąsi.

Apatinių šlapimo takų disfunkcija pasireiškia, kai sutrinka šlapimo kaupimas arba išskyrimas. Dėl to galimas šlapimo nelaikymas. Vaikams bet kokie šlapinimosi sutrikimai dažnai vadinami enureze, nors šis terminas turi siauresnę prasmę. Enurezė - tai visiškas pasišlapinimas netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku: naktinė, dieninė arba mišri.

Šlapimo nelaikymo tipai ir priežastys

Šlapimo nelaikymas gali būti skirstomas į kelis tipus, atsižvelgiant į priežastis ir pasireiškimo būdą:

• Įtampos šlapimo nelaikymas: Dažniau pasitaiko moterims. Šlapimas nelaikomas kosint, čiaudint, sportuojant ar atliekant kitas fizines veiklas, kurios padidina spaudimą pilvo srityje. Moterų šlapimo pūslė ir šlaplė remiasi į dubens dugno raumenis. Jei šie raumenys susilpnėja, tiek kasdienė veikla, tiek kosėjimas gali sukelti šlapimo nutekėjimą. Šie dubens dugno raumenys gali išsitampyti ir susilpnėti, pvz., nėštumo ir gimdymo metu. Atskira moterų inkontinencijos priežastis yra menopauzė. Vyrams įtampos šlapimo nelaikymas gali atsirasti po prostatos operacijų, kai pažeidžiami šlaplės rauko nervai.
• Ūminis šlapimo nelaikymas: Tai staigus ir stiprus noras šlapintis, kurio neįmanoma atidėti. Šlapimo nesulaikymas gali atsirasti dėl prostatos, šlapimo pūslės, inkstų ar šlaplės uždegimo, gerybinės prostatos hiperplazijos ar dirglios šlapimo pūslės.
• Persipildžiusios šlapimo pūslės inkontinencija: Atsiranda, kai šlaplėje susidaro kliūtis, užtvenkianti šlapimą pūslėje. Padidėjęs spaudimas įveikia susidariusią kliūtį, prasiveria sfinkteris ir šlapimas nevalingai išteka lauk.
• Naktinė enurezė (šlapinimasis į lovą): Tai nevalingas šlapinimasis miego metu. Iki 5 metų amžiaus tai laikoma normaliu reiškiniu, tačiau jei problema išlieka vyresniems vaikams, būtina ieškoti priežasčių.

Funkciniai sutrikimai: Tai sutrikimai, kai nėra organinių pakitimų, bet sutrinka normalus šlapimo pūslės veikimas. Tai gali būti per mažas šlapimo pūslės tūris, detruzoriaus hiperaktyvumas, nesusiformavęs šlapinimosi refleksas.

Anatominiai sutrikimai: Įgimtos anomalijos, tokios kaip ektopinė šlaplė, gali sukelti šlapimo nelaikymą.

Neurologiniai sutrikimai: Stuburo smegenų patologijos, nervų sistemos pažeidimai gali sutrikdyti šlapimo pūslės kontrolę.

Hormoniniai sutrikimai: Sutrikusi antidiuretinio hormono (vazopresino) gamyba gali sukelti naktinę poliuriją (padidėjusį šlapimo kiekį naktį).

Psichologinės priežastys: Stresas, traumos, nesutarimai šeimoje gali išprovokuoti arba sustiprinti šlapinimosi sutrikimus.

Ligos: Šlapimo takų infekcijos, cukrinis diabetas, epilepsija, miego sutrikimai gali būti antrinės enurezės priežastis.

Gyvenimo būdo veiksniai: Rūkymas, nuolatinis alkoholio vartojimas ir antsvoris didina šlapinimosi sutrikimų riziką vyresniame amžiuje.

Diagnostikos metodai

Norint nustatyti šlapinimosi sutrikimo priežastį ir parinkti tinkamą gydymą, būtina atlikti išsamią diagnostiką. Diagnostikos procesas apima:

• Anamnezės surinkimas: Gydytojas išsamiai apklausia vaiką ir tėvus apie šlapinimosi įpročius, simptomus, ligas, vartojamus vaistus, šeimos istoriją, psichologinę būklę. Svarbu išsiaiškinti, ar nėra staigaus noro šlapintis, skausmo šlapinimosi metu, ar nereikalingos papildomos stangos, norint pradėti šlapintis, ar nestebima varvanti, intermituojanti, silpna srovė. Taip pat svarbu išsiaiškinti paciento tuštinimosi įpročius, nes vidurių užkietėjimas gali turėti įtakos šlapimo pūslės funkcijai.
• Šlapinimosi dienoraštis: Pacientas kelias dienas (paprastai 2-3) pildo dienoraštį, kuriame fiksuoja šlapinimosi dažnumą, šlapimo kiekį, skysčių suvartojimą, epizodus, kai nelaikomas šlapimas. Dienoraštis padeda įvertinti šlapimo pūslės talpą, šlapinimosi įpročius, skysčių vartojimo įtaką.
• Fizinis patikrinimas: Gydytojas apžiūri vaiko pilvą, nugarą, lytinius organus, įvertina neurologinę būklę. Apžiūrimos apatinės nugaros dalies sritys, ieškoma nugaros smegenų agenezės požymių. Neurologinio ištyrimo metu tiriama apatinių galūnių jėga, gilieji sausgyslių refleksai, koordinacija, tarpvietės ir tiesiosios žarnos jutimai, tiesiosios žarnos sfinkterio refleksai, jėga. Tiriant berniukų urologinę sistemą, būtina pacientą apžiūrėti dėl galimos fimozės, o tiriant mergaites, ar nėra sąaugų, trukdančių nutekėti šlapimui.
• Šlapimo tyrimai: Atliekamas bendras šlapimo tyrimas ir šlapimo pasėlis, siekiant nustatyti infekciją ar kitas patologijas. Jei atlikus šlapimo tyrimą nustatoma leukociturija, reikia atlikti šlapimo pasėlį.
• Instrumentiniai tyrimai:
  • Ultragarsinis tyrimas (UG): Leidžia įvertinti inkstų ir šlapimo pūslės struktūrą, nustatyti anomalijas, įvertinti liekamojo šlapimo kiekį po šlapinimosi. UG tyrimas suteikia informacijos apie anatominius neatitikimus, liekamąjį šlapimą, šlapimo pūslės sienelės matmenis.
  • Cistometrografija (cistometrija): Tai kontrastinis tyrimas, kuriuo yra kateterizuojama šlapimo pūslė, vertinama prisipildymo ir tuštinimosi fazės. Šis tyrimas naudingas diagnozuojant vezikoureterinį refliuksą, padeda vertinant šlapimo pūslės tūrį, formą, išsituštinimą.
  • Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): Atliekamas, jei įtariama neurologinė patologija. MRT reikėtų atlikti ir tiems vaikams, kuriems nepavyksta paskirti tinkamo gydymo ir dėl to galėtų būti įtariama neurologinė patologija.
  • Šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija): Šis tyrimas atliekamas pacientams, galintiems savarankiškai pasišlapinti. Tyrimo metu šlapinamasi į specialiai tam skirtą indą. Kompiuterine urodinamine aparatūra fiksuojami įvairūs šlapinimosi parametrai (šlapimo srovės greitis, šlapimo kiekis).

Gydymo būdai

Šlapinimosi sutrikimų gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo, priežasties ir sunkumo. Gydymo metodai gali būti konservatyvūs arba chirurginiai.

Konservatyvus gydymas

• Elgesio terapija: Tai apima šlapinimosi įpročių koregavimą, šlapimo pūslės treniravimą, reguliarų tuštinimąsi.
  • Šlapinimosi įpročių koregavimas: Vaikas mokomas reguliariai šlapintis kas 2-3 valandas, net jei nejaučia noro. Tai padeda išvengti šlapimo pūslės perpildymo.
  • Šlapimo pūslės treniravimas: Palaipsniui didinami intervalai tarp šlapinimosi, siekiant padidinti šlapimo pūslės talpą.
  • Reguliarus tuštinimasis: Svarbu užtikrinti reguliarų tuštinimąsi, kad išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali daryti spaudimą šlapimo pūslei.
  • Kėgelio pratimai: Tai pratimai, skirti stiprinti dubens dugno raumenis. Jie padeda sulaikyti šlapimą ir kontroliuoti šlapinimosi procesą. Kaip atlikti Kėgelio pratimus: Sutraukite tarpvietės raumenis ir laikykite, kol suskaičiuosite iki 10, o tada atpalaiduokite. Dažnai neįgudę žmonės sutraukia ne tuos raumenis - įdarbina pilvo presą, o tai neduoda jokios naudos. Kad žinotumėte, kaip atlikti pratimus tinkamai, reiktų mankštinti tarpvietės raumenis šlapinimosi metu, t. y. kelis kartus sustabdyti šlapimo tekėjimą. Taip geriau suprasite, kokius raumenis svarbu įdarbinti ir vėliau galėsite treniruoti juos vaikščiodami lauke, maitindami kūdikį ar gamindami valgyti.
• Mitybos koregavimas: Rekomenduojama vengti gazuotų gėrimų, kofeino, aštrių, rūgščių ir saldžių maisto produktų, kurie gali dirginti šlapimo pūslę. Svarbu vartoti pakankamai skysčių, ypač vandens.
• Medikamentinis gydymas: Gydytojas gali skirti vaistų, kurie mažina šlapimo pūslės raumenų aktyvumą, didina šlapimo pūslės talpą, mažina naktinę poliuriją.
  • Anticholinerginiai vaistai: Atpalaiduoja šlapimo pūslės raumenis ir mažina staigų norą šlapintis.
  • Desmopresinas: Sintetinis antidiuretinis hormonas, kuris mažina šlapimo gamybą naktį ir padeda išvengti naktinės enurezės.
  • Antibiotikai: Skiriami, jei šlapinimosi sutrikimus sukelia šlapimo takų infekcija.
• Enurezės signalizacija (treniruoklis): Tai prietaisas, kuris reaguoja į drėgmę ir pažadina vaiką, kai jis pradeda šlapintis į lovą. Palaipsniui vaikas išmoksta prabusti, kai prisipildo šlapimo pūslė. Specialus treniruoklis turi įklotą, pritvirtinamą prie vaiko kelnaičių. Kai naktį vaikas pradeda šlapintis, treniruoklis suveikia ir pradeda skleisti garsą arba vibraciją. Palaipsniui formuojasi refleksas: kai šlapimo pūslė prisipildo, vaikas užsinori šlapintis.

Chirurginis gydymas

Chirurginis gydymas taikomas retai, kai konservatyvūs metodai nepadeda arba yra anatominės anomalijos, kurias reikia koreguoti.

Vyrų šlapinimosi sutrikimai

Vyrų šlapimo nelaikymas yra sunkiau gydomas nei moterų, o apie šią bėdą kalbama per mažai. Pagal statistiką, apie 5 proc. vyrų iki 60 metų patiria šlapimo nelaikymą, 16 proc. - vyresnių nei 60 metų, o 42 proc. iš jų susiduria su šia problema kiekvieną dieną. Vyrų šlapimo nelaikymas dažniausiai gydomas vaistais, specifiniais pratimais arba chirurginiu būdu, kai nustatomos ligos priežastys.

Patarimai tėvams

• Būkite kantrūs ir palaikantys: Šlapinimosi sutrikimai gali sukelti vaikui gėdą ir nerimą. Svarbu būti supratingiems ir palaikyti vaiką gydymo procese.
• Formuokite tinkamus šlapinimosi įpročius: Mokykite vaiką reguliariai šlapintis, vengti sulaikyti šlapimą, prieš miegą apriboti skysčių vartojimą.
• Sukurkite ramią aplinką: Stresas gali pabloginti šlapinimosi sutrikimus. Stenkitės sukurti vaikui ramią ir saugią aplinką.
• Bendraukite su mokyklos personalu: Jei vaikas lanko darželį ar mokyklą, informuokite auklėtojas ar mokytojus apie vaiko problemą.

Pediatrų gydomi vaikai dažnai patiria pasikartojančias šlapimo organų sistemos infekcijas ar naktinės enurezės (NE) simptomus (seilėtekis, troškulys) dieną. Jeigu taip nutinka, svarbu apsvarstyti galimą funkcinį šlapinimosi sutrikimą ir ištirti pacientą. Ankstyvoji diagnostika gali užkirsti kelią inkstų pažeidimui, kuris kyla dėl didelio šlapimo pūslės spaudimo. Funkciniai šlapinimosi sutrikimai vaikams pasireiškia, kai organizme nėra neurologinės patologijos bei įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų. Šiame straipsnyje aptarsime funkcinius šlapinimosi sutrikimus, kaip juos atpažinti ir diferencijuoti nuo organinės patologijos.

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - tai toks šlapinimasis, kai organizme nėra pažeistų neuroninių kelių, nėra įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų. Pakitimų gali išsivystyti šlapimo prisipildymo arba pašalinimo etapu. Remiantis urodinaminiais tyrimais, šie šlapinimosi sutrikimai yra klasifikuojami į stimuliavimo sindromą su detruzoriaus nestabilumu ir prisipildymo fazės sutrikimą (kitaip - disfunkcinį šlapinimąsi), kai yra šlapimo šalinimo fazės sutrikimas.

Svarbu šiuos šlapinimosi sutrikimus diagnozuoti laiku, nes tai susiję su pasikartojančiomis šlapimo organų sistemos infekcijomis. Prie funkcinių šlapinimosi sutrikimų priskiriama ir ureterinis refliuksas. Kūdikių šlapimo pūslės tyrimai parodė, kad dažnai pasireiškiantis detruzoriaus nestabilumas iš dalies gali paaiškinti natūralią refliukso eigą, kuri, kaip žinoma, regresuoja su amžiumi. Būtina atkreipti dėmesį į NE simptomus dieną (seilėtekis, troškulys). Enurezė skirstoma į monosimptominę (nėra kitų apatinių šlapimo organų sistemos disfunkcijos simptomų) ir nemonosimptominę (enurezė su apatinių šlapimo organų sistemos disfunkcijos simptomais). Išskiriami 2 pagrindiniai patofiziologiniai enurezės tipai: naktinė poliurija dėl naktį sumažėjančios vazopresino koncentracijos ir per maža pagal amžių šlapimo pūslė, dažnai susijusi su šlapimo pūslės hiperaktyvumu (dažnesnė sergant nemonosimptomine enureze). Galima enurezės priežastis yra abiejų šių patofiziologinių mechanizmų derinys, be to, visiems vaikams būdingas sutrikęs pabudimo iš miego mechanizmas, kada prisipildo šlapimo pūslė.

Ištyrimas

Gydant pacientą, sergantį šlapimo pūslės disfunkcija, turime tiksliai žinoti sukėlusią priežastį. Prieš diagnozuojant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, svarbu diferencijuoti funkcinę patologiją nuo organinės.

Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas. Renkant anamnezę, svarbios šios dalys:

• Šlapinimosi ypatumai: Simptomų, atspindinčių šlapimo pūslės disfunkciją, išsiaiškinimas. Klausiama, ar neatsiranda staigus noras šlapintis, skausmas šlapinimosi metu, ar nereikalingos papildomos stangos, norint pradėti šlapintis, ar nestebima varvanti, intermituojanti, silpna srovė.
• Tuštinimosi ypatumai: Svarbu išsiaiškinti paciento tuštinimosi įpročius. Užkietėjus viduriams, dažnai pacientus vargina ir šlapimo pūslės disfunkcija. Būtina paklausti apie tuštinimosi dažnį, išmatų konsistenciją, formą ir dydį. Reikėtų išsiaiškinti, ar tuštindamasis vaikas nejaučia skausmo, kaip dažnai pasitaiko vidurių užkietėjimo, išmatų nelaikymo epizodai.
• Šeiminė anamnezė: Svarbu išsiaiškinti, ar šeimoje nebuvo šlapimo organų sistemos sutrikimų, ar nėra būdingi vėlyvieji šlapimo pūslės valdymo įpročiai.
• Skysčių vartojimas: Vertinamas suvartojamų skysčių kiekis. Per didelis skysčių vartojimas vakare gali atsispindėti padažnėjusiu šlapinimusi.
• Šlapimo organų sistemos ligų anamnezė: Buvusios šlapimo organų sistemos infekcijos (su / be vezikoureteriniu refliuksu) gali būti stebimos vaikams, sergantiems šlapimo pūslės disfunkcija. Pacientų, turinčių vezikoureterinį refliuksą, gydymas dažnai būna sudėtingesnis.
• Perinatalinė ir neonatalinė anamnezė: Perinatalinė anoksija ar įgimtosios infekcijos gali turėti įtaką normaliai centrinės ar periferinės nervų sistemos funkcijai, šlapimo pūslės funkcijai.
• Neurologinis ir psichologinis išsivystymas: Vaikai, kurie psichologiškai vystosi lėčiau, gali vėliau išmokti kontroliuoti šlapinimąsi. Dauguma pacientų, sergančių šlapimo pūslės disfunkcija, turi padidėjusią riziką sirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromu.
• Nesutarimai šeimoje, stresas: Manoma, kad funkciniai šlapinimosi sutrikimai yra susiję su elgesio sutrikimais, atsiradusiais mokant vaiką šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko). Tėvų sukeliamas streso dydis koreliuoja su žarnyno ar šlapimo pūslės disfunkcijos sunkumo laipsniu, kaip ir su psichosocialiniais sunkumais.
• Mokymas šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko): Klausiama, ar procesas nebuvo sudėtingas ir ilgas, ar vaikas nepatyrė streso, ar po mokymų buvo sausieji periodai. Esant anatominiams pokyčiams (pvz., ektopinė šlaplė), dažniausiai sausųjų periodų nebūna.

Kita labai svarbi ištyrimo dalis - tai šlapinimosi dienoraštis. Būtina pildyti šlapinimosi dienoraštį ne trumpiau kaip 48 val. ir įvertinti šlapinimosi dažnį, šlapimo kiekį, šlapinimosi, tuštinimosi ypatumus. Tai suteikia žinių apie funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, neįprastą skysčių vartojimą, poliuriją ir šlapinimosi problemų sunkumą.

Objektyvaus tyrimo metu apžiūrima apatinė nugaros dalis. Ieškoma nugaros smegenų agenezės. Patologiją gali parodyti apatinėje nugaros dalyje esanti presakralinė duobutė, plaukų lopinėlis, lipoma ar nesimetriškas sėdmenų plyšys. Neurologinio ištyrimo metu tiriama apatinių galūnių jėga, gilieji sausgyslių refleksai, koordinacija, tarpvietės ir tiesiosios žarnos jutimai, tiesiosios žarnos sfinkterio refleksai, jėga. Nustačius neatitikimus, galime įtarti šlapimo pūslės disfunkciją.

Tiriant berniukų urologinę sistemą, būtina pacientą apžiūrėti dėl galimos fimozės, o tiriant mergaites, ar nėra sąaugų, trukdančių nutekėti šlapimui. Apžiūrint tarpvietę, reikia įvertinti išangės vietą, odos būklę, išmatas išangėje (jų konsistenciją, kiekį), išangės įtrūkimus, hemorojinius mazgus. Jei įmanoma, reikėtų gyvai įvertinti šlapimo srovę. Nepamiršti įvertinti, ar nėra vaiko seksualinio išnaudojimo požymių.

Laboratoriniai tyrimai nesuteikia daug papildomos ir naudingos informacijos diagnozuojant apatinių šlapimo organų sistemos disfunkciją, todėl reikėtų apsiriboti bendruoju šlapimo tyrimu ir šlapimo pasėliu. Jei atlikus šlapimo tyrimą nustatoma leukociturija, reikia atlikti šlapimo pasėlį, nes vaikams, sergantiems šlapimo organų sistemos disfunkcija, dažnai diagnozuojama ir jų infekcija.

Toliau tiriant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, pacientui galima atlikti instrumentinius tyrimus. Derėtų apsvarstyti, ar vaikas atitinka šias indikacijas tolesniam ištyrimui:

• Kelis mėnesius nepavyksta kontroliuoti šlapinimosi konservatyviaisiais gydymo metodais (pvz., tuštinimosi / šlapinimosi dienoraštis).
• Įtariama neurologinė ar anatominė patologija.
• Norint skirti medikamentinį gydymą vaikams, kuriems nepadeda elgesio terapija.
• Nuolat, be pertraukos kartojasi šlapimo nelaikymo epizodai ir įtariama organinė priežastis.
• Dažnos šlapimo organų sistemos infekcijos.
• Įtariamas inkstų pažeidimas, pasireiškiantis proteinurija ar padidėjusiu kreatinino kiekiu kraujyje.

Galimi instrumentiniai tyrimai vaikams, kuriems įtariama šlapimo organų sistemos disfunkcija:

• Tyrimas ultragarsu (UG): Reikėtų atlikti visiems vaikams, kuriems įtariama neurologinė ar anatominė patologija, šlapimo organų sistemos infekcija, ar yra stenozės simptomų (pvz., silpna šlapimo srovė). UG urogenitalinės sistemos tyrimas suteikia informacijos apie anatominius neatitikimus, liekamąjį šlapimą, šlapimo pūslės sienelės matmenis.
• Cistometrografija (cistometrija): Tai kontrastinis tyrimas, kuriuo yra kateterizuojama šlapimo pūslė, vertinama prisipildymo ir tuštinimosi fazės. Šis tyrimas naudingas diagnozuojant vezikoureterinį refliuksą, padeda vertinant šlapimo pūslės tūrį, formą, išsituštinimą.
• Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): Kiekvienam vaikui, kuriam įtariama neurologinė patologija, privalo būti atliktas MRT. Taip pat MRT reikėtų atlikti ir tiems vaikams, kuriems nepavyksta paskirti tinkamo gydymo ir dėl to galėtų būti įtariama neurologinė patologija.
• Šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija): Šis tyrimas atliekamas pacientams, galintiems savarankiškai pasišlapinti. Prieš tyrimą pacientas išgeria didesnį kiekį skysčių, paciento prašoma nesišlapinti, kol neatsiras stiprus noras. Tyrimo metu šlapinamasi į specialiai tam skirtą indą. Kompiuterine urodinamine aparatūra fiksuojami įvairūs šlapinimosi parametrai (šlapimo srovės greitis, šlapimo kiekis). Tarpvietės srityje priklijavus lipnius elektrodus, galima sužinoti apie tarpvietės raumenų darbą šlapinimosi metu.

tags: #vaiku #slapinimosi #sutrikimai

• Kaip atpažinti vaiko galvos skausmo simptomus
• Šeimos seansai Multikino
• Gyvūnų veisimosi strategijos
• Paskola namui per motinystės atostogas
• ekologiškos sauskelnės