Vaiko ugdymo(si) kompetencijų svarba ir ugdymas
Vaiko ugdymo(si) kompetencijų svarba ir ugdymas
Vaiko asmenybės ugdymas, aktyvios, savimi pasitikinčios ir motyvuotos asmenybės formavimas yra ikimokyklinio ugdymo tikslas. Tai užtikrina sėkmingą vaiko tolesnį mokymąsi mokykloje. Šiuolaikinis ikimokyklinis ugdymas neapsiriboja tik skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžių formavimu. Jo tikslas - lavinti vaiko fizines ir psichines galias, skatinti pažintinę motyvaciją ir kūrybiškumą, padėti įgyti teigiamos socialinės ir emocinės patirties.
Pažinimo kompetencija apima vaiko gebėjimą sutelkti dėmesį, suprasti, įsiminti, samprotauti, spręsti problemas ir kritiškai mąstyti. Ji taip pat apima įvairius pasaulio pažinimo būdus: stebėjimą, klausinėjimą, eksperimentavimą, prognozavimą ir informacijos paiešką. Viena iš svarbiausių pažinimo kompetencijos ugdymo strategijų yra vaikų ugdymas per žaidimus ir aktyvią veiklą.
Tyrimai rodo, kad nors pedagogai pripažįsta kūrybinių žaidimų svarbą, tačiau laisvo žaidimo laikas grupėje dažnai yra ribojamas dienotvarkės ir organizuotos veiklos. Pedagogai stengiasi informuoti tėvus apie žaidimų reikšmę, tačiau tėvai dažnai pirmenybę teikia akademiniams įgūdžiams (skaitymui, rašymui, skaičiavimui), o socialiniams įgūdžiams skiria mažiau dėmesio. Tėvai kūrybinius žaidimus dažnai vertina kaip laisvalaikio praleidimo būdą, o ne kaip ugdymo metodą.
Visos bendrosios kompetencijos nėra izoliuotos, jos susijusios tarpusavyje.
Bendrosios kompetencijos ugdomos kartu su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis, tokiomis kaip komunikavimas, matematika, gamtos mokslai, technologijos, socialiniai mokslai, kultūra ir menai. Pavyzdžiui, komunikavimo gebėjimai plėtojami mokantis gamtos mokslų, o bendroji komunikavimo kompetencija padeda ugdytis gamtamokslinę kompetenciją.
Švietimo ekspertai sutaria, kad mokyklos vaidmuo turėtų būti platesnis nei vien žinių teikimas. Mokiniai pamokose turėtų ne tik įgyti teorinių ir praktinių žinių, bet ir ugdytis pilietiškumą, socialinį jautrumą, empatiją ir emocinį intelektą. Šios kompetencijos yra glaudžiai susijusios su žmogaus tapsmu ir asmenybės augimu.
Visgi, švietimo sistemoje dažnai pirmenybė teikiama pažinimo ir kūrybiškumo kompetencijų ugdymui. Tai patogu pačiai sistemai, nes žinių lygį lengva pamatuoti, o egzaminai ir kiti rodikliai yra orientuoti į tai. Tačiau toks orientavimasis tik į žinias liudija švietimo sistemos savitiksliškumą - mokomasi tam, kad būtų galima išlaikyti egzaminus. Mokinius svarbu matyti ne tik kaip egzaminų laikytojus, bet ir kaip būsimus kūrėjus, piliečius, visuomenės narius.
Pilietiškumo ugdymas mokyklose dažnai suprantamas tik formaliai, apsiribojant pamokomis apie teisės aktus. Taip pat socialinė kompetencija, apimanti savitvardą, savimonę ir tarpusavio santykius, dažnai laikoma savaime suprantama, todėl jai neskiriama pakankamai dėmesio.
Tarptautiniai tyrimai, tokie kaip PISA, rodo, kad Lietuvos mokiniai, lyginant su kitų šalių mokiniais, pasižymi žemesniu gebėjimu suprasti kitokio žmogaus perspektyvą. Tai rodo, kad mokykloms reikia priemonių, padedančių ugdyti šias kritines, tačiau nepakankamai dėmesio sulaukiančias kompetencijas.
Viena iš tokių priemonių yra skaitmeninės įvairovės literatūros biblioteka, kuri padeda mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą, ugdytis empatiją ir pilietiškumo kompetenciją. Įvairovės literatūra yra atsakas į šiuolaikinio pasaulio realybę, kurioje svarbu suprasti ir priimti skirtingumus.
Įvairovės literatūra yra konkretus įrankis, galintis padėti mokiniams suprasti kitokio žmogaus perspektyvą, „įlipti į jo batus“. Per tokias patirtis formuojamos vertybės ir nuostatos. Naudodamiesi įvairovės literatūros biblioteka, mokiniai ne tik ugdysis empatiją, supratimą apie kitus žmones ir žmogaus teises, bet, mąstydami apie problemas ir įsitraukdami į jų sprendimą, ugdysis ir pilietiškumo kompetenciją.
Knygos formuoja žmonių pasaulėžiūrą, plečia akiratį, todėl bet koks efektyvus skatinimas skaityti kokybišką literatūrą yra sveikintinas. Įvairovės literatūra yra atsakas į šių laikų realybę. Mes jau negyvename homogeniškame pasaulyje, kur visi yra vienos odos spalvos, galios, kalbos, tikėjimo ir požiūrio. Esame skirtingi, įvairūs - aš nesu tu, tu nesi aš. Tokia paprasta tiesa apie žmones, tačiau, deja, dažnai kelianti didelę agresiją, susiskaldymą ir priešpriešą. O juk įvairovė yra turtas.
Pedagogo teigimu, įvairovės literatūra yra labai konkretus įrankis pilietinės ir socialinės kompetencijų ugdymui. Tai sukuria gerą dirvą ugdyti pagarbą žmogaus orumui ir laisvei, skatinti bendruomeniškumą ir tarpusavio supratimą. Švietimo sistemoje šiems dalykams dar išties trūksta dėmesio, todėl konkrečios priemonės jų skatinimui yra išties reikalingos. Įvairovės literatūros biblioteka gali tapti puikiu pavyzdžiu ir paskatinti mokyklas daugiau dėmesio skirti ne tik pažinimo, bet ir kitoms asmenybių ugdymui svarbioms kompetencijoms.
Tokia biblioteka suteikia universalesnį žvilgsnį, įgalinantį besimokantįjį ieškoti vietos pasaulyje ne tik sau, bet ir kitiems. Tai nelengvas uždavinys, tačiau svarbu išdrįsti jo imtis, o mokykloms skatinti tai daryti savo mokinius.
Pažinimo kompetencijos ugdymas ankstyvajame amžiuje
Ankstyvojo amžiaus vaikų pažinimo kompetencijos ugdymas yra itin svarbus. Pažinimo kompetencija apima smalsumą, domėjimąsi, informacijos rinkimą ir apdorojimą, aktyvų aplinkos tyrinėjimą, padarinių prognozavimą, žinių, supratimo ir patirties kritišką interpretavimą bei kūrybišką panaudojimą. Išugdyta pažinimo kompetencija skatina domėtis ir suvokti įvairius reiškinius, leidžia įprasminti ir panaudoti kaupiamas žinias, ugdo kritinį mąstymą bei mokėjimą mokytis.
Patirtinis ugdymas(is) per atradimus, bandymus ir eksperimentus suteikia vaikui galimybes aktyviai veikti ir kurti sąveikoje su kitais, sėkmingai integruotis į bendruomenės gyvenimą, išbandyti savo prigimtinius gebėjimus ir lengviau prisitaikyti prie aplinkos. Ankstyvojo amžiaus vaiko ugdymas(is) ypatingas tuo, jog yra orientuotas į vaiko poreikių tenkinimą, jutiminės patirties plėtojimą, atitinkantis vaiko amžiaus galimybes, skatinantis vaiko savarankiškumą ir saviraišką.
Tyrimo rezultatai atskleidė: svarbu ugdyti vaikų patirtinį ugdymą(si) jau ankstyvajame amžiuje, o tinkamiausias būdas pažinti aplinką yra žaidimas. Respondentai supranta, kad šeima ir pedagogai turėtų tapti ugdymo(si) partneriais, įsitraukdami į vaikų pažinimo kompetencijos ugdymą(si) įstaigoje/grupėje, todėl veikia įvairiais būdais: bendradarbiaudami su pedagogais, kurdami priemones, tobulindami ugdymo aplinkas.
Patirtinis ugdymas per atradimus, bandymus ir eksperimentus skatina vaikų smalsumą ir susidomėjimą, skatina juos tyrinėti, lavina vaikų kompetencijas ir skatina patirtinį mokymąsi. Tėvai ir pedagogai sutaria, kad tėvų įsitraukimas į vaikų pažinimo kompetencijos ugdymą yra svarbus. Tėvai dalyvauja ugdymo procese teikdami priemones, bendradarbiaudami su pedagogais ir įgyvendindami idėjas.
Pedagogai pastebi, kad per patirtį stiprinami kognityviniai gebėjimai, motoriniai įgūdžiai, susikaupimas, savikontrolė. Jiems lengviausia sudominti vaikus naujovėmis, sugalvoti veiklų idėjų, stebėti ir fiksuoti vaikų pažangą, tačiau jie susiduria ir su sunkumais: darbas didelėse grupėse, nepakankamos priemonės, vaikų susidomėjimo praradimas.
Būsimos kompetencijos: ką reikia ugdyti jau dabar?
Edukologai išskiria keletą kompetencijų, kurioms nebuvo skiriamas dėmesys prieš dešimtmetį ar dar anksčiau, tačiau jos bus pamatinės ateityje. Tai kūrybingumas, technologinis intuityvumas, kritinis mąstymas, gebėjimas spręsti problemas savarankiškai, gebėjimas lanksčiau prisitaikyti prie esamos situacijos ar gebėjimas improvizuoti. Šių kompetencijų neįgiję dabartiniai pirmokai gali būti mažiau konkurencingi darbo rinkoje.
1. Kūrybingumas
Kūrybingumu apibūdinamas gebėjimas tyrinėti, generuoti, kurti, vertinti asmeniškai ir kitiems reikšmingas kūrybines idėjas, produktus, problemų sprendimus. Mokykloje kūrybingumas ugdomas įvairiais aspektais - mokiniai skatinami kelti ir generuoti idėjas, sprendimus, jas apsvarstyti iš įvairių perspektyvų. Vienas iš metodų - „priešingai“. Jis skirtas kūrybingumui ir naujų problemos sprendimo alternatyvų ieškojimui skatinti. Pavyzdžiui, kas būtų, jei mokykloje nebūtų šiukšlių dėžių? Kas atsitiktų, jeigu dingtų visi suaugusieji? Kas pasikeistų, jeigu mašinos pradėtų važiuoti atbulos?
Taip pat kūrybingumui ugdyti svarbu, susidūrus vaikams su sunkumais, paskatinti juos toliau tęsti pradėtą veiklą. Pakviesti atlikti nesudėtingas, tačiau iššūkio reikalaujančias kūrybines užduotis, o rezultatus pristatyti žodžiu, piešiniu, schema, judesiu ir kt.
2. Savarankiškas problemų sprendimas
Problemas sprendžiančių suaugusiųjų, tėvų ar mokytojų, elgesys yra vienas svarbiausių pavyzdžių, iš kurių vaikai mokosi įvairių problemų sprendimo būdų. Vaikai, stebėdami suaugusiųjų žmonių elgesį, jį vertina, o vėliau ir kopijuoja išbandydami, pritaikydami savo situacijose. Jei visgi iššūkiai virs problemomis, pasak edukologės, apie juos reikia kalbėti ir mokytis spręsti. Ugdyti vaiko problemų sprendimo kompetenciją galima tiesiog užduodant tikslingus klausimus ir skatinant jį patį spręsti problemą: „Kokiais būdais bandysi įveikti sunkumus? Ką tu turėtum daryti pirmiausia?
3. Technologinis intuityvumas
Šiuo metu, kai vis daugiau turinio persikelia į skaitmeninę erdvę, gebėjimas naudotis skaitmeniniais įrenginiais tampa pamatiniu. Kiekvienas turi gebėti ieškoti, vertinti, kaupti, naudoti, pristatyti informaciją, ja keistis. Be to, bendrauti ir bendradarbiauti socialiniuose tinkluose, keisti turimą ir kurti naują skaitmeninį turinį. Alfa kartos vaikai kaip vijurkai įsigilina į technologijas ir gali greitai išmokti jomis naudotis. Todėl bendrojo lavinimo pamokose vaikai naudoja kuo įvairesnes technologijas.
4. Kritinis mąstymas
Gebėjimas kritiškai mąstyti yra vertinamas kaip viena svarbiausių kompetencijų, pasireiškianti gebėjimu priimti ir patikrinti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti pagrįstus sprendimus, pateikti argumentus. Kritinio mąstymo ugdymas tampa vienu iš svarbiausių uždavinių, kuriuos turi įgyvendinti šiuolaikinis mokytojas. Svarbu mokyti vaiką išreikšti savo mintis, idėjas, jas plėtoti, pagrįsti, remtis turima patirtimi, taip pat kvestionuoti ir tyrinėti kitų mintis. Mokytojai turi paskatinti vaikus klausti „kodėl?“. Gaila, nes šis paprastas žodis padeda vaikams rinkti, sisteminti ir analizuoti įvairią juos supančią informaciją. Kitas svarbus žingsnis - abejoti viskuo, kas žinoma, kas pripažinta ir, atrodytų, jau tūkstantį kartų patikrinta. Žymių mokslininkų istorijos rodo, kad atradimų pamatas - abejojimas pripažintomis žiniomis ir tiesomis. Abejojimų kelias padės vaikui mokytis kritiškai vertinti aplinką, ieškoti pagrindimo savo pasirinkimams ir juos argumentuoti.
5. Gebėjimas improvizuoti
Improvizavimas reiškia procesą, veiksmą, ką nors darant arba veikiant, prieš tai iš anksto nepasiruošus. Vaikų improvizacijoms nėra ribų - jie priskiria daiktams kitas funkcijas ar mėgsta juos vadinti kitais vardais. Nevaržykime jų ir leiskime jiems laisvai improvizuoti. O dar svarbiau - mokykime juos išlaikyti šį gebėjimą. Juk improvizacija - tai gebėjimas kalbėtis, bendrauti, kurti, vaidinti ar atlikti daugybę kitų veiksmų, neturint išankstinių nuostatų, planų ar scenarijų. Tai ateityje pravers tiek darbe, tiek gyvenime sprendžiant problemas, kurios užklups netikėtai ir kurioms nebus vieno teisingo sprendimo.
6. Prisitaikymas prie esamos situacijos
Sparčiai kintančiame ir vis dinamiškesniame pasaulyje ateityje teks vis daugiau sprendimų priimti spontaniškai, be turimo plano ir išankstinių žinių. Tad labai svarbu gebėti prisitaikyti prie esamos situacijos, būti lanksčiam ir surasti išeitis iš įvairių situacijų. Todėl svarbu ugdyti vaikų gebėjimus kurti, perduoti ir suprasti žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas). Be to, labai svarbus momentas - etika, pagarba kito nuomonei ir plati pasaulėžiūra. Nuo pirmųjų klasių vaikams svarbu ugdyti ne tik gebėjimą sumaniai pritaikyti technologijas, tačiau ir leisti reikštis vaiko asmenybei ir augti pasitikėjimui, kuris padės prisitaikyti prie įvairių aplinkybių.
Pasitikėjimas mokykloje ugdomas, kai vaikams leidžiama reikšti savo nuomonę, išsakyti savo pastebėjimus, vizijas. Pastebime vaiko stipriąsias puses ir jas ugdome įvairiais būdais. Vaikams leidžiama laisvai kurti ir pristatyti savo kūrybą.
tags: #vaiku #ugdymo #kompetencijos