Vengimas išlaikyti vaiką: teisinės pasekmės ir veiksmai
Vengimas išlaikyti vaiką: teisinės pasekmės ir veiksmai
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Nuo vaiko gimimo momento tėvams kyla pareiga išlaikyti savo vaiką. Santuokos metu man ir mano buvusiam sutuoktiniui gimė sūnus, kuris šiuo metu yra nepilnametis. Santuoką nutraukėme prieš metus, vaiko išlaikymui iš buvusio sutuoktinio teismas priteisė 250 Eur sumą, mokamą kiekvieną mėnesį. Buvęs sutuoktinis išlaikymo nemoka, mano žiniomis, išėjo iš gerai apmokamo darbo, gauna nelegalias pajamas. Kreipiausi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, tačiau vaiko tėvas niekur oficialiai nedirba, todėl nėra išieškoma visa priteista suma. Prieš kelerius metus išsiskyrėme su sutuoktiniu. Teismas nustatė mūsų bendro nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su manimi ir priteisė iš vaiko tėvo po 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį. Tėvas išlaikymo nemokėjo nei vieno karto, nes neva nedirba, pajamų negauna ir darbo neieško, todėl susidarė apie 10000 Lt įsiskolinimas, kurį antstoliai kol kas nesėkmingai bando išieškoti.
Nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, tėvai taip pat skatinami susitarti dėl tarpusavio pareigų materialiai išlaikant savo nepilnamečius vaikus vykdymo. Kai tėvai gyvena kartu, laikoma, kad jie vaiką išlaiko lygiomis dalimis, jei nenustatyta kitaip. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu.
Gavus vykdomąjį raštą jį reikia pateikti antstoliui kartu su prašymu dėl priverstinio vykdymo. Jei tėvas/motina neteikia išlaikymo vaikui tam tikrą periodą, su vaiku gyvenantis tėvas/motina atstovaudamas/-a vaiko interesus turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Iš tiesų, nors teismo sprendimas, kuriuo, be visa ko, buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, yra priimtas ir įsiteisėjęs, tačiau sprendimo nevykdymas lemia ir kitų teisinių priemonių egzistavimą.
Kada vengimas išlaikyti vaiką tampa baudžiamąja veika?
Visų pirma, tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, atsako baudžiamąja tvarka. Taigi, Jūs, kaip tas iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turite teisę kreiptis į atitinkamas institucijas su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo dėl vengimo išlaikyti vaiką (LR BK 164 straipsnis) pradėjimo. Ar gali būti vaiko tėvas nubaustas už vengimą mokėti išlaikymą?
Pagal formuojamą teismų praktiką LR BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti vaiką. Baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių, t. t. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių.
Tokiomis svarbiomis priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis. Jeigu asmuo vengia dirbti ar dirba nelegaliai, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.
Jeigu laikysime, kad vaiko tėvas yra darbingas, turi galimybę dirbti ir išlaikyti savo vaiką, bet to nedaro piktybiškai, galima daryti išvadą, jog vaiko tėvas vengia išlaikyti vaiką, t. y. žinodamas apie teismo sprendimą, turėdamas objektyvias galimybes mokėti teismo sprendimu priteistą piniginę sumą vaiko išlaikymui, tyčia to nedaro, dėl tos priežasties turėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikoje išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, kai kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis privalo pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Pabrėžtina, kad remiantis teismų praktika, baudžiamoji atsakomybė kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir tada, kai ji vykdoma iš dalies, šiuo atveju svarbiausia nustatyti ir įrodyti asmens tyčią.
Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialinę paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas.
Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.
Veiksmai, kurių galite imtis
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad jei kaltininkas, kuris teismo sprendimu yra įpareigotas mokėti išlaikymą vaikui, sąmoningai vengia (neįsidarbindamas ar dirbdamas nelegaliai, slėpdamas pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudodamas jas kitiems tikslams ir pan.) mokėti išlaikymą ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl to paduodant motyvuotą skundą policijos įstaigai ar prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kaip tai padaryti, kur kreiptis?
Antra, nurodytoje situacijoje taip pat paminėta, kad tiek Jūs, tiek nepilnametis vaikas patiriate nuolatinį stresą, gėdą dėl to, jog turite kreiptis pagalbos į kitus asmenis, galimai taip pat nėra patenkinami visi vaiko būtinieji poreikiai, todėl, jeigu vertinsime, kad tokios aplinkybės tikrai egzistuoja, tiek Jūs, tiek nepilnametis vaikas patiriate neturtinę žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį ir reikalauti atlyginti neturtinę žalą.
Remiantis teismų praktika, neturtinę žalą gali patirti tiek tas iš tėvų, kuris lieka vienas rūpintis ir materialiai išlaikyti vaiką, kadangi toks asmuo jaučia nuolatinį stresą ir nerimą dėl ateities, gėdos jausmą, dažną nepriteklių, tačiau ir nepilnametis vaikas, kurio interesai ir būtinieji poreikiai dėl piniginių lėšų stygiaus negali būti visiškai patenkinami.
Pavyzdys: skyriumi gyvenantis tėvas/motina neteikia išlaikymo vaikui prisidengdamas tuo, jog jo/jos tėvai (vaiko seneliai) kiekvieną mėnesį duoda pinigų su vaiku gyvenančiam/-iai tėvui/motinai.
Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla ne tik tada, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies.
Asmuo baudžiamojon atsakomybėn dėl pareigos išlaikyti vaiką nevykdymo negali būti traukiamas tik tada, kai nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių (pvz.
Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis telefonu 8~624 83 459. Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2014 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.