Žindymas pirmosiomis dienomis: ką svarbu žinoti naujai mamai
Žindymas pirmosiomis dienomis: ką svarbu žinoti naujai mamai
Neseniai teko bendrauti su viena ką tik pagimdžiusia mama, kuri pasiskundė, kad praėjusią naktį jos mažylė nepaleido krūties ir žindo beveik ištisai. Akimirksniu prieš akis iškilo trylikos metų senumo vaizdai, kai aš, pagimdžiusi savo pirmagimį, antrąją naktį be perstojo jį žindžiau nuo 3 iki 6 valandos ryto. Jeigu atitraukdavau nuo krūties ar bandydavau paguldyti į tuo metu dar metalinę kūdikio lovelę - pradėdavo rėkti. O kai ryte pasiskundžiau vizituojančiam gydytojui, kad buvo sunku, man tik atsakė, kad viskas čia normalu. Galbūt, bet kažkaip neįtikino. Jau gerokai vėliau, po keletos metų, susidūriau su žindymo specialistų stebimu reiškiniu, vadinamu “antroji naktis”. Tai būtent toks reiškinys, kurį patyriau pati ir apie kurį man dabar pasakojo toji pirmagimės susilaukusi mama. Kai jai apie tai papapasakojau, ji pasakė: “Kodėl man niekas apie tai nepasakojo? Juk lankiau ir žindymo kursus! Apie tai būtina mamoms papasakoti!” Tikriausiai ji teisi. Tačiau tiek daug visko norisi papasakoti besilaukiančioms mamoms, kad kai kurie dalykai, matyt, neišvengiamai prasprūsta nepaminėti.
Pirmoji para po gimimo
Po gimimo kūdikis pora valandų praleidžia aktyvus ir besidomintis aplinka - greičiausiai ant mamos krūtinės beieškodamas krūties ar ją žįsdamas. Po to mažylis užmiega ir gali miegoti nuo 4 iki 20 valandų nepaprašydamas valgyti arba prabusdamas kas 4 - 6 valandas ir trumpai pažįsdamas. Tėvai žavisi savo naujagimiu, stebi jį, džiaugiasi tuo, kas jiems nutiko ir ta ramybe, kurią kūdikis spinduliuoja. Jūs tikitės, kad mažylis ir toliau bus toks, kokį jį pažįstate jau 24 valandas. Galbūt net neskubate pasinaudoti proga mamai nusnausti, kol mažylis vis dar ramiai miega. Galbūt tebesate ligoninėje, bendroje palatoje ir nenorite, kad vyras išeitų ir paliktų jus vieną su mažyliu, o kas jeigu jo pagalbos dar prireiks?
Antroji para: adaptacijos procesas
Praėjus parai po gimimo, išsisklaidžius gimimo metu išsiskyrusiam adrenalinui, mažylis ima ir susivokia, koks milžiniškas pokytis įvyko: jis nebėra savo įprastoje vietoje - gimdoje, kur praleido 9 mėnesius, raminamas ir liūliuojamas tamsos, jūsų širdies plakimo, placentos kraujagyslėse ūžusio kraujo, plaučių šnypštimo jums kvėpuojant ir gurguliuojant jūsų žarnynui. Tai, ką jis patiria dabar - ryškios šviesos, skardūs neįprasti garsai, drabužėliai ant kūno, gulėjimas nejudant arba svetimų, nepažįstamų žmonių prisileidimai ir kilnojimai... Maža to, maistą gavęs tiesiai į kraują nuolatos, mažylis ima jausti alkį ir taip pat pradeda suvokti, kad norint pavalgyti, reikia rimtai dirbti prie maisto šaltinio. Instinktai padeda susirasti jį, jeigu tas šaltinis yra pakankamai netoli. Tačiau kartais, kai norisi užkąsti, maisto šaltinio neįmanoma net užuosti, ką jau ten susirasti! Galiausiai mažylis susivokia (mums taip atrodo!), kad krūtis yra ta vieta, kur jis gali būti arčiausiai savo “namų” - gimdos. Ir nori čia leisti visą laiką, po truputį pažįsdamas, nusnausdamas, užuosdamas ir liesdamas mamą, tą, kurioje jis gyveno visą laiką iki gimimo. O mama, prisimindama praėjusią naktį, vis bando užsnūdusį mažylį pagudrauti į lovelę ir numigti pati. Bet vos tik atrodytų įmigęs mažylis atsiduria lovelėje, tuo pat pradeda verkti! Ir tenka vėl imti jį ir žindyti. Ir vėl pabandžius paguldyti, jis pradeda verkti. Ir taip tęsiasi valandų valandas! Mamą gali apimti nerimas, abejonės dėl to, ar pakanka pieno, o gal mintys apie tai, kad ji neturi pieno pakankamai, gal ir neturi net priešpienio ir jos mažylis verkia iš alkio. Neskubėkite ieškoti mišinuko, toks mažylio elgesys yra normali adaptacijos po gimdymo dalis, o priešpienio jam pakanka. Šiąnakt labiausiai jam reikia jūsų artumo ir krūties žindimo.
Jan Barger, IBCLC pataria prie krūties užmigusį mažylį neskubėti guldyti į lovelę. Ištraukusi spenelį patogiau įtaisykite mažylio galvelę ant krūties. Nebandykite jo atrūginti, tiesiog leiskite įmigti. Naujagimiai ir kūdikiai pirmuosius mėnesius kas 25 minutes keičia miego fazes ir miega tik dviem būdais - jautriu greitų akių judesių (REM) miegu ir giliu miegu. Dar vienas dalykas, kuris galėtų padėti mažyliui - tai jo rankelės. Iki gimimo jos nuolatos buvo prie jo veiduko, jis galėjo jomis liesti save ir pačiulpti pirštelius. Todėl nuimkite prištinėles, jeigu reikia, nukirpkite nagučius, kad savęs neapdraskytų, ir leiskite mažyliui rankeles turėti prie savęs.
Žindymo svarba ir nauda
Žindymas pirmąją parą po gimdymo stimuliuoja naujagimio ieškojimo, čiulpimo ir rijimo refleksus. Jei pirmas maitinimas neįvyko pirmąją valandą po gimimo, tikimybė, kad maitinimas krūtimi bus sėkmingas, mažėja. Žindymas per pirmąsias 24 val. tuojau po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą. Žindymas pirmomis paromis arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda laktacijos pagrindus, t. y. kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą.
Tik ką gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto, kaloringo, su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Nenustatinėkite sau diagnozės, kad neturite pieno. Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį.
Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame pieno pakaitale. Žindymas turi teigiamą poveikį motinos ir naujagimio psichikai. Maitindama krūtimi naujagimį, motina užmezga gilų, artimu fiziniu kontaktu ir emociniu pasitenkinimu paremtą ryšį. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas žindant raminamai veikia abu.
Kartais motinos rūpinasi, ar jų pienas nėra „liesas“. Motinos pienas niekuomet nebūna „liesas“. Pieno sudėtis kinta kiekvieno maitinimo metu. Maitinimo pradžioje kūdikis gauna pirminį pieną, iš kurio gauna reikalingą skysčių kiekį. Todėl kūdikiams iki 6 mėnesių nereikia duoti papildomai gerti net karštą vasaros dieną, jei jie maitinasi tik iš krūties. Maitinimo pabaigoje pienas tampa tirštesnis, riebesnis ir, be abejo, sotesnis.
Žindymo pagalba pirmosiomis dienomis
Gimus vaikeliui, ligoninėje dažniausiai užtrunkama apie tris dienas. Rutininės vaikelio ir mamos patikros, skiepai, trumpas instruktažas kaip žindyti ir vaikelį prižiūrėti. Dažniausiai pasitaikančios žindymo situacijos - pakankamo mamos pieno kiekio klausimas, sekliai krūtį apžiojantis mažylis, kūdikėlis - miegalius arba kūdikėlis - sirena. Pirmosiomis dienomis žindymo klausimais pagalbos galima sulaukti iš ligoninės personalo - kai kurios akušerės specializuojasi žindymo temoje, kai kurie stacionarai turi sertifikuotas žindymo konsultantes. Kol esate ligoninėje - būtinai naudokitės proga sužinoti apie žindymą kuo daugiau ir kvieskite akušeres į pagalbą, nes daugumą situacijų tikrai lengviau suvaldyti pirmosiomis dienomis. Jei situacija sudėtinga, nesitaiso arba gaunate prieštaringus patarimus - kreipkitės į sertifikuotas žindymo konsultantes (IBCLC, CLC). Kartais pakanka pokalbio telefonu, kad būtų suteikta pakankamai informacijos, ką daryti toliau.
Žindymo pagalba grįžus namo
Dažniausia problema grįžus namo - pieno priplūdimas ir skaudantys speneliai. Kodėl? Ogi priešpienis per pirmąsias 100 valandų po gimdymo ima virsti brandžiu pienu. Spalva iš gelsvos, auksinės virsta balta, kartais net melsvo atspalvio. Pieno kiekis gausėja, krūtys simetriškai pilnėja, kitą kart net per kelis dydžius išsipučia, dažnu atveju ima kaisti, kietėti, gali atsirasti tempimo jausmas ar net skausmas. Ir tas nutinka dažniausiai būtent 3-4 parą, t.y. kaip tik grįžus namo.
Pirmoji savipagalba - vėsinimas. Vėsus kompresas ant krūties nedengiant rudojo laukelio. Tai gali būti tiek šaldytų žirnelių maišelis, tiek sudrėkintas ir šaldytuve atvėsintas mažutis rankšluostėlis, tiek kopūsto lapas ant krūties nedengiant spenelio ir rudojo laukelio. Vėsinti tol, kol malonu, tada pusvalandžio pertrauka. Ir kartoti nors ir 24/7.
Žindyti pagal savo ir vaikelio poreikį. Taip taip, svarbu atsižvelgti į abiejų - tiek vaiko poreikį žįsti, tiek į mamos poreikį vaiką pažindinti. Jei vaikutis sunkiai žinda, negali giliai apžioti spenelio - tam, kad vaikeliui būtų lengviau, krūtį galima suminkštinti atsigulus ant nugaros ir švelniai glostant nuo spenelio link krūties pagrindo, barbenant pirštų galiukais.
Šiek tiek pieno galima nusitraukti. Tik tiek, kad vos atslūgtų tempimo jausmas. Traukiant daug - kyla rizika krūtį užstimuliuoti dar intensyvesnei pieno gamybai. Kartais tam atleidimo refleksui pastiprinti gerai suveikia šilto dušo srovės masažas. Pienas tada tiesiog nubėga ir be traukimo.
Spenelių žaizdos gydomos labai panašiai, kaip nudegimų. Jas svarbu laikyti švariai, intensyviai drėkinti (kad nesusidarytų sausi šašai) ir labai atidžiai stebėti, ar tai dėl krūties padavimo technikos, krūties anatominių ypatybių ar dėl vaikiuko burnytės motorikos ir fiziologijos. Gal mažiausiai guodžia, kad žindyti, net ir su skaudamais speneliais vis tiek reikėtų, kad krūtys būtų pakankamai reguliariai ištuštinamos ir nesutriktų pieno gamybos procesas.
Kada sunerimti?
Jei krūtys parausta, jei ima kilti temperatūra (ir užkyla vėl, vos baigus veikti priešuždegiminiams ar vaistams nuo temperatūros), jei atsiranda apčiuopiamų guzų krūtyje, aplink spenelį, ima krėsti šaltis, jei stipriai skauda, jei žaizdos negyja. Jei situacija visiškai negerėja per porą dienų. Tam, kad kreiptumėtės pagalbos, nebūtina išpildyti visų išvardintų kriterijų. Jei patiriate kažkurį vieną jų - būtinai pasiskambinkite pasitarti.
Kur kreiptis pagalbos?
Į žindymo konsultantes. Dauguma jų gali atvykti į namus. Atkreipkite dėmesį į raides prie žindymo konsultantės kvalifikacijos - tai gali būti CLC, IBCLC, ar kitokios - jos reiškia skirtingą sertifikaciją.
Nemokamos profesionalios pagalbos galite sulaukti iš La Leche lyga Lietuva ar Mama-mamai savanorių.
Pirmąjį mėnesį galite kreiptis nemokamos pagalbos į stacionarą, kuriame gimdėte.
Galite pasiskambinti ir pasitarti su šeimos gydytoja.
Kūdikio žindymo padėtys
Gintarė ir Daina, Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos specialistės, sako, kad žindymas - pirmas bendras, intymus ir labai svarbus, mamos ir vaikelio patyrimas. Visgi kiekviena mama renkasi vaikelio maitinimo formą ir pati žino, kas geriausia jai ir jos mažyliui. Jų tikslas - padėti kiekvienai moteriai mokantis žindymo meno, o nusprendusioms pačioms nežindyti, medikės papasakoja apie galimas kūno reakcijas, pataria, kaip elgtis, kad naujagimiui būtų užtikrinta pilnavertė mityba. „Stengiamės, kad mamos išvažiuotų iš ligoninės drąsesnės, pasitikinčios savimi ir savo kūnu. Norime, kad neliktų baimių nepriklausomai nuo to, kokį vaikelio maitinimo kelią pasirinks mama“, - mintimis dalijasi Gintarė ir Daina.
Kas lemia žindymo sudėtingumą arba lengvumą?
Daina. Žindymas visais laikais buvo toks pats - jis niekaip specifiškai nepakito iki šių dienų. Tad tai natūralus prigimtinis procesas. Iš žmogaus fiziologijos pusės, sudėtingumą gali lemti moters krūtis ir nepakankamai išreikštas spenelis, netinkama vaikelio maitinimo technika, žinių trūkumas. Kartais maitinimo problema būna susijusi su trumpu kūdikio liežuvio pasaitėliu. Tada rekomenduojame mamai pasikonsultuoti su specialistu. Nors dėl pasaitėlio nuomonių yra daug. Pačios pastebime, kad kartais jis apsunkina žindymą, o kartais ne. Tačiau visa tai tikrai išsprendžiama.
Gintarė. Stebėdama tik ką pagimdžiusias mamas pastebiu vieną labai svarbų dalyką - savimi pasitikėjimo trūkumą ir čia jau kalbame apie žmogaus psichologiją. Manau, tai pagrindas. Mama ir vaikelis ilgai bus viena komanda ir esant norui žindyti tikrai gali bet kuri moteris. Mėgstu sakyti, kad, jei mintyse ir širdyje kažkas užspausta - tai blokuojamas gali būti pieno tekėjimo ir pieno atleidimo refleksas. Pieno yra, bet atiduoti vaikui, mamos organizmui yra sunku.
Kokią naudą natūralus maitinimas suteikia vaikui ir mamai?
Gintarė. Žindymas yra sąmoningas procesas, kuriam būtinas motinos apsisprendimas ir noras žindyti. Motinos pienas yra nepakeičiamas ir pasižymi unikaliomis savybėmis. Motinos pienas kūdikiui užtikrina organizmo augimą ir apsaugą nuo infekcijų, motinos piene yra per 400 šimtus maistingųjų medžiagų - baltymų, aminorūgščių, imunoglobulino, riebalų, rūgščių, lipidų, laktozės, mineralinių medžiagų, vitaminų, probiotikų, žindymas padeda formuotis taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų susidarymui. Mamos pienas mažina alerginių ligų riziką, o tai labai aktualu mūsų visuomenei, nes pačios mamos dažnai pačios turi tam tikras alergijas.
Žindanti mama su vaikeliu praleidžia daugiau laiko, kuriasi stiprus fizinis ir emocinis ryšys. Žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, organizmas greičiau atsistato po gimdymo, sparčiau susinormalizuoja hormonų pusiausvyra. Moksliniai tyrimai rodo, kad pačios mažylius maitinančios mamos rečiau serga krūties, kiaušidžių, gimdos kaklelio ar gimdos vėžiu.
Kaip pasiruošti žindymui?
Daina. Galbūt atsakysiu nekonkrečiai, bet pasiruošimas yra sąlyginis dalykas - pasiruošti ir galima ir ne. Žinoma, kad būtina domėtis ir pačiu nėštumu apskritai ir neišvengiamai paliesite ir žindymo temą. Teorinės žinios svarbios. Tačiau tikrai nemanau, kad reikalingas kažkoks ypatingas pasiruošimas. Per nėštumą patariu apsispręsti, kaip mama pasirinks vaikelį maitinti, ar priimtinas bus žindymas. Yra labai jautrių moterų, tikrai tą matome. Žindymas joms sukelia neigiamus jausmus, moteris kankinasi. Tai nėra ta pozicija iš kurios derėtų eiti į žindymą.
Gintarė. Manau, kad jei įmanoma, reikia stengtis išvengti nuostatų. Pasikliauti savo kūnu ir bent pabandyti eiti tuo keliu. Žinote, net jei moteris yra apsisprendusi nežindyti, aš vistiek paprašau mamos bent kartą tą padaryti - prisidėti vaikelį žindymui, kad tas sprendimas būtų teisingai priimtas pabandžius ir realiai suvokus, ką reiškia žindyti, ar tai jai priimtina ar ne. Tikrai žinau daugybę atvejų, kai mama dvejojo, galvojo nežindyti, bet pabandė ir viskas pasikeitė.
Pieno kiekio kaita ir mitai
Daina. Mamos pienas be jokios priežasties tiesiog imti ir dingti negali, jeigu ji žindo reguliariai ir taisyklingai. Jei pieno mažėja - tam yra priežastys. Pavyzdžiui, gali būti, kad moteris nepasitiki savimi, patiria psichologinę įtampą - atsiranda įspūdis, kad pienelio trūksta, palaipsniui jo mažėja. Kitas momentas - netaisyklingai prie krūties pridėtas kūdikis. Jis žinda labai trumpai, neišžinda pieno, todėl jo ima mažėti, krūtis visada lieka perpildyta ir organizmui atrodo, kad pieno užtenka, jo gaminti nereikia. Organizmas labai protingas. Naktinio žindymo nebuvimas irgi labai svarbus faktorius. Tik vaikelio žindymas skatina gamintis pienuką, reguliuoja jo kiekį.
Iš vyresnės kartos moterų, mamų ir močiučių, girdėjome patarimus, ką reikėtų valgyti norint paskatinti pieno gamybą. Riešutai, chalva ir kakava buvo įtraukta į tą asortimentą - tai šiek tiek kelia šypseną. Produktų įvairovė tokios tiesioginės įtakos pieno gamybai neturi, ypač, kai kalba eina apie mamos pieno kiekį - trūkumą ar perteklių. Žinoma, svarbu skysčiai ir visavertė mityba - tai aktualu bet kuriam žmogui. Mama dėl savęs valgo, kad būtų stipri, turėtų energijos. Prisiminkime įvairius žmonijos laikotarpius, kada patyrėme marus, karus, siautė ligos, kas atneša didžiulį nepriteklių - juk net tada moterys kūdikius išmaitindavo.
Ar mamos pienas gali būti netinkamas?
Diana. Mamos pienukas tekėjimo pradžioje visada būna liesesnis - lengvesnės konsistencijos. Tam, kad vaikelis atsigertų - numalšintų troškulį. Juk pradžioje jis negauna jokių papildomų skysčių. Todėl mamoms akcentuojame, kad žindytų vaikelį bent apie 20 min. prie vienos krūties, kad vaikelis pradžioje numalšintų troškulį, o jau galinis pienukas atiteka riebesnis. Tai tarsi tas antras patiekalas - jo funkcija pamaitinti vaikelį, suteikti sotumo jausmą, nuo jo priaugama svorio. Mamos pienas yra būtent toks, kokio jo reikia vaikiui. Tik labai specifiniais atvejais mamos pienas vaikeliui gali būti netinkamas.
Neišnešiotų kūdikių žindymas
Gintarė. Iš tiesų juokaudamos neišnešiotukų mamų pieną vadiname aukso vertės - tas pienelis tikrai gyvybiškai svarbus. Pieno sudėtis unikalesnė, su daugiau maistingų medžiagų. Būna, kai dėl sveikatos sutrikimų mažyliai nuo mamos atskiriami, patenka į ligoninės naujagimių skyrių, nes jiems reikalinga intensyvi pagalba. Ir čia dažnai būna, kai vaikelis fiziškai nepajėgia to pienuko traukti, bet ir tai nereiškia, kad žindymui galas ir žindyti mamai nepavyks. Tiesiog galimai bus etapas, kai mama pati turės nusitraukti pieną, stimuliuoti krūtis, masažuoti ir parodyti savo organizmui, kad pienuko gamyba yra reikalinga, iki kol pats vaikelis tą pienuką galės pasiimti.
Skausmas žindant
Daina. Skausmą dažniausiai lemia neteisingas kūdikio pridėjimas prie krūties. Tarkime, jeigu vaikelis paėmęs tik patį spenelio galiuką, jis su savo dantenomis užgauna ir taip jautrią spenelio odelę. „Nesvarbu pakentėsiu, kad tik valgo“, - dažnai susiduriame ir su tokiu mamų požiūriu ir tai nėra gerai, nes spenelis yra traumuojamas. Žinoma, reikia suvokti, kad organizmas turi apsiprasti su tuo, kas vyksta kūne. Jautrumas - natūrali organizmo reakcija į naują patirtį. Diskomfortas yra praeinantis, vaikas randa savo techniką, kaip paimti pienuką ir jam ir mamai patogiausiu būdu. Yra ir padedančių priemonių- kompresai, tepaliukai, oro vonios, gaubteliai. Taigi paprastai mama gali jausti vakuumą, suspaudimą, traukimą, bet ne skausmą.
Gintarė. Žindymo metu mama skausmo jausti neturi. Nebent pačioje žindymo pradžioje, iki minutės laiko, jei krūtis jautresnė ir moters kūnas, apskritai, mokosi prie naujos patirties. Lengvas diskomforto jausmas gali kilti vos pradėjus žindyti, kol vaikelis pilnai ir patogiai pasiima krūtį - jo liežuvlis banguoja, kol spenelis patenka beveik iki gomurio galo. Tada viskas atslūgsta, spenelis nugula į tinkamą padėtį mažylio burnoje, nepatogumo jausmo nebelieka.
Pieno sąstovis ir guzelių atsiradimas
Daina. Pagrindinis būdas išvengti pieno sąstovio - reguliarus vaikelio maitinimas. Vaikelis labai gerai reguliuoja pieno kiekį. Jam apetitas auga ir pieno kiekis mamos organizme didėja - toks mamos pieno gaminimosi principas. Save stebėti būtina. Įtarus pieno stazę, galima labai švelniai glostyti krūtį, pamasažuoti nuo pažeistos vietos, čiuopiamo guzelio link spenelio, išmėginti skirtingas žindymo padėtis, kad geriau tekėtų iš įvairių segmentų. Žinoma, jei užčiuopiate rimtesnį guzelio darinį, kyla temperatūra, būtina kreiptis pagalbos į specialistus.
Gintarė. Svarbus reguliarus žindymas ir naktimis. Nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto reikėtų dar bent kelis kartus pamaitinti vaikelį ypač pirmomis savaitėmis, kol organizmas pripras, suvoks, kas ir kaip su juo vyksta, nes jis yra po natūralaus, bet vis dėlto sukrėtimo. Taigi keliame ir dėl savęs ir dėl vaiko.
Iššūkiai renkantis žindymą
Daina. Nebūsite nei geresnė, nei blogesnė mama pasirinkusi maitinti vaikelį natūraliai ar ne - jūs vis tiek būsite pati geriausia mama savo vaikui. Ligoninėje mes esame tam, kad kiekvienai mamai pristatytumėme žindymo naudą ir maksimaliai padėtumėme toms mamoms, kurios pačios labai nori žindyti, taip pat konsultuojame mamas, kurios pasirenka kitą maitinimo kelią. Žindymo dėka stiprėja motinos ir kūdikio ryšys, prieraišumas vienas kitam. Tačiau nesame tam, kad primestume savo nuomone. Abi sakome, kad mama turi pati išjausti, ką daryti, kas jai ir vaikeliui geriausia.
Gintarė. Pastebime kylančią diskusija tarp moterų, o kartais mamos ir viduje labai išgyvena, kad štai „aš nežindau ir gal atrodys, kad myliu vaiką mažiau“. Taip mąstyti klaidinga. Jeigu mama nenori žindyti, ar daro tai per prievartą, tai tikrai žindymas to natūralaus, nuoširdaus ir tikro artumo nesukurs. Negalima moters versti - neigiamos emocijos persiduoda vaikui ir tai yra mamos žlugdymas. Mamos pienas - nuostabus maisto, energijos, imuniteto šaltinis vaikui, bet nežindanti mama nėra niekuo prastesnė už žindančią. Ir savo praktikoje matau daug pavyzdžių, ir domiuosi priežastimis dėl kurių mamos visgi nesiryžta žindyti. Priežastys yra pačios įvairiausios, dažnai susijusios su trauminėmis patirtimis ir kitais sudėtingais aspektais. Mama neturi būti verčiama.
Kartais taip natūraliai atrodantys dalykai pasirodo ne tokie ir lengvi, ypač iš pradžių. Svarbu žinoti, kad norint tinkamai paduoti kūdikiui krūtį, reikia ne tik instinktų, bet ir įgūdžių. Tačiau gyvenime nutinka įvairiausių situacijų... Moteris gali gimdyti natūraliais gimdymo takais arba jai gali būti atlikta Cezario pjūvio operacija, dėl kūdikio būklės kartais jo negalima uždėti mamai ant pilvo, tad jis paguldomas į inkubatorių. Kiekvienas gimdymas, nesvarbu, ar atliekamas Cezario pjūvis, ar gimdoma natūraliais takais, yra moteriai pavojinga situacija, tad kartais pirmasis kūdikio pažindymas iš karto po gimimo neįmanomas dėl mamos būklės. Tačiau ne laikas liūdėti ir gailėtis. Dabar jūsų užduotis - stimuliuoti ir palaikyti laktaciją ir suteikti savo kūdikiui pirmąjį pieną, kuris jam itin vertingas. Pirmasis iš jūsų krūtų tekantis pienas, neretai pasirodantis paskutinėmis nėštumo savaitėmis, vadinamas priešpieniu. Šio pieno sudėtis skiriasi nuo vėliau gaminamo brandaus pieno. Jame yra daugiau baltymų, gausu mineralinių druskų, vitamino A ir A klasės imunoglobulinų, kurių svarbos pervertinti neįmanoma. Tad labai svarbu, kad kūdikis gautų šio pieno. Tais atvejais, kai esate prikaustyta prie lovos, o jūsų kūdikis - inkubatoriuje, akušerės užduotis yra tuos kelis priešpienio lašus iš jūsų krūtų pristatyti jūsų naujagimiui ir sumaitinti juos šaukšteliu, švirkštu ar iš taurelės. Norime užtikrinti: tų kelių lašų tikrai pakaks. Nenusiminkite, kad turite tiek nedaug pieno, o kūdikis alkanas. Per pirmąsias 24 valandas jūsų kūdikiui vieno maitinimo metu pakanka maždaug pusės arbatinio šaukštelio pieno. Šis pirmasis pienas, arba priešpienis, nėra būtinas kūdikiui pavalgyti: kūdikis vis dar sotus nuo maisto medžiagų, kurias gavo būdamas jūsų gimdoje.
Kūdikis turėtų būti oda prie odos su mama iškart po gimimo ir kiek įmanoma daugiau pirmąsias gyvenimo savaites. Atlikti tyrimai parodė, kad mažylis, laikomas oda prie odos su mama, išlieka toks pat šiltas, kaip būtų laikomas inkubatoriuje. Oda prie odos kontaktas yra svarbus mamai ir kūdikiui ir ne vien dėl sklandios žindymo pradžios: jo širdutė plaka ritmiškiau, jo kvėpavimas yra ramesnis ir kokybiškesnis, jis jaučia mažiau streso, jo miegas yra labiau gilus ir jis jaučiasi saugiai ir gerai.
Geras krūties apžiojimas yra ypač svarbus sėkmingam žindymui. Deja, dažnai mamai su krūties apžiojimu padeda žmonės, kurie neturi jokio supratimo apie tai, ką reiškia geras krūties apžiojimas. Jei mamai skauda, jei jos spenelių būklė blogėja diena iš dienos - apžiojimas yra netinkamas ir jį būtina taisyti. Skausmas nėra normalu! Normalu yra tam tikras diskomfortas nuo to, kad spenelis burnoje apžiojimo metu vakuumo dėka pailgėja savo trečdaliu, tačiau tai nėra mechaninis spenelio traumavimas kietomis burnytės struktūromis (dantenomis ir kietuoju gomuriu), kuomet spenelis iš vaikučio burnos išeina „suplotas”, suspaustas, kaip nupjautas, įgnybtas, kaip gerai palygintas „su kantukais” ir pan. Mamai su kūdikiu reikia būti kartu toje pačioje patalpoje visą parą, bet koks jų išskyrimas yra didžiulis stresas abiems.
Kūdikiai moka parodyti, kada nori valgyti daug anksčiau nei pradeda verkti iš alkio. Dar miegant mažylis ima krutėti, sukti galvą į šoną, ieškoti savo kumštuko. Tai yra ankstyvojo alkio požymiai, kuomet mama dar turi laiko ramiai pasiimti vaikutį, rasti patogią žindymo pozą ir bent kelis kartus pridėti vaikutį prie krūties siekiant geriausio apžiojimo. Vystyklų keitimas prieš pat žindymą nėra gera mintis - taip mama praranda brangų laiką tarp minėtų alkio stadijų ir greit ateinama iki vėlyvojo alkio stadijos. Žindyti reikia ne pagal laikrodį, o stebint mažylio ankstyvojo alkio signalus.
Tėveliai turi užtikrinti, kad mažylis būtų maitinamas pagal jo poreikį, tačiau ne rečiau nei 2-3 val. dieną ir 3-4 val. naktį. Žindymo sesijos trukmė priklauso nuo to, ką vaikelis daro prie krūties, t.y. jis turėtų aktyviai „prašyti” iš jos pienelio, greitai ir nestipriai ją žįsdamas, o kai tik į tai sureagavęs mamos kūnas atleidžia iš krūties pieno „bangą”, jis turi jį ryti dideliais ir ritmiškais gurkšniais. Tokios „bangos” trukmė yra apie 1,8-2,5 min., jei mažylis iššaukia tokias 3 „bangas”, jis gauna apie 95% krūtyje sukaupto pieno ir jei jo jam nepakako, jam pasiūloma kita krūtis.
Kūdikiui iki pusės metų nereikia vandens, arbatėlių, sulčių, o naujagimiams retai prireikia glukozės tirpalo ar pieno mišinio. Visų pirma reikia siekti gero krūties apžiojimo, o tik tuomet spręst su gydytoju, ar jūsų mažyliui tikrai reikia primaitinimo. Nemokami pieno mišinių pavyzdžiai, buteliukai, čiulptukai, žindukai, bet kokie daiktai ar spauda su dirbtinio kūdikių maitinimo firmų atributika ir reklama nėra dovanos.
Turi būti apžiūrėta vaikučio burnytė dėl liežuvio ir lūpų pasaitėlių, t.y. Kartais dėl įvairių priežasčių žindymas iškart po gimdymo nėra įmanomas. Tačiau daugeliu atvejų tai tikrai yra įmanoma po kurio laiko - svarbu pradėti krūties stimuliaciją (pieno ištraukimą) rankomis po gimdymo praėjus 2-4 valandoms, reguliariai traukiant jį iš abiejų krūtų iškart po 15-20 min. (iš kiekvienos krūties) visą parą kas 3 val.
Grįžus namo kurį laiką bus neįprasta, pradėjus gyvenimą jau su nauju šeimos nariu, tačiau ilgainiui viskas susitvarkys. Iškart po gimdymo ji gali valgyti viską, ką valgė iki nėštumo, jos raciono principai: saikas, maistingumas ir įvairovė. Jai būtina gerti tiek, kad nejaustų troškulio, o jei iki gimdymo nebuvot pratusi gerti, tuomet visad turėkite vandens butelį šalia savęs ir atsigerkite bent kelis gurkšnius prieš kiekvieną maitinimą ir net jo metu.
Praėjus 6 savaitėms po gimdymo būtina apsilankyti pas savo ginekologą ir jei jis nustato, kad moteris sveika ir atsistatė po gimdymo, mama gali sportuoti (tuomet svarbu yra gera sportinė liemenėlė), eiti į pirtį, gulėti vonioje, maudytis baseine, jūroje ir kt. Ji gali naudotis kosmetologų, grožio salonų ir spa paslaugomis, net eiti į soliariumą, naudoti kremus, aliejus ir kitas kosmetines priemones. Asmeninė higiena lieka tokia pati, kaip ir įprastam gyvenime, t.y. krūties prieš žindymą nereikia specialiai „ruošt”, valyt, praust ar pan. Maitinant galima darytis absoliučiai visus būtinus sveikatos patikrinimus ir procedūras - rentgeno nuotraukas, KT, magnetinį rezonansą, gydyti dantis, naudoti nuskausminimą ir pan. ir po to iškart grįžt pas savo kūdikį ir jį maitinti.
Nuo pirmųjų dienų ir visą laktacijos laiką mamai reikia saugoti savo krūtis nuo traumų, o ne nuo „perpūtimo”, nes užspaudus, užgulus, užveržus, užgavus krūtį, traumuojami joje esantys pieno latakai, dėl to vyksta jų patinimas ir per sumažėjusį jų spindį pienas blogiau prateka, ar visai neprateka. Ir pirma atsiranda pieno kamštis (laktostazė, arba pieno sąstovis), jei nieko nedaroma, ar elgiamasi neteisingai - po to toje vietoje vystosi pieno liaukos uždegimas (mastitas), o dar vėliau ten pradeda kauptis pūliai (susidaro abscesas). Todėl ypač pirmąsias 6 savaites, kuomet kūnas kasdien didina pieno gamybos apsukas reaguodamas į krūties ištuštinimą, nereikia išvis jokios liemenėlės. Jei krūtinė didelė ir be liemenėlės yra nepatogu, tuomet geriau naudoti apatinius tolygiai prie kūno priglundančius marškinėlius (ar net glaustinukę), negu dėvėti maitinimui skirtą liemenėlę ar net sportinę liemenėlę. Po to galima bandyti pasirinkti sau tinkamą niekur neveržiančią liemenėlę, bet dėvėti ją kuo mažiau, o ne nuolat.
Taip pat krūtys yra jautrios pieno persipildymui - iki jausmo „tuoj sprogs” ar „kaip akmuo” - tokie persipildymai gali skatinti pieno sąstovių atsiradimą ir, kas dar blogiau, ilgesnis pieno liaukos persipildymas skatina pieno gamybos mažėjimą. Pirma pagalba atsiradus pieno sąstoviui - mamos poilsis, šaltis (iki 20 min. vienu metu) ant skaudančios vietos, ITIN švelnus masažas (daugiau - „prastumdymas”) pirštų galiukais ir vaikučio dėjimas prie krūties taip, kad smakriukas liestų tą vietą, arba būtų bent jos kryptimi. Jei taip gelbėjantis atsiranda aukšta kūno temperatūra ir per 24 val....
Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. Nepriklausomai nuo paros laiko, pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y. Praėjus pirmosioms, intensyviausio žindymo paroms bus truputį lengviau. Leiskite vaikeliui miegoti, tačiau dieną jį pažadinkite (jeigu anksčiau neatsikels pats) kas 3, naktį - kas 4 valandas. Vėliau naujagimio skrandžio tūris vis didėja ir jis suvalgo vis daugiau.
| Pavadinimas | Trukmė | Savybės |
|---|---|---|
| Priešpienis | 1-2 dienos | Tirštas, kaloringas, su daug baltymų ir antikūnų. |
| Pereinamasis pienas | 3-14 diena | Priešpienio ir brandaus pieno mišinys, keičiasi spalva iš gelsvos į baltą. |
| Brandusis pienas | Nuo 10-14 dienos | Šviesesnis, baltas ar melsvas; sudėtis kinta maitinimo metu (skystesnis pradžioje, riebesnis pabaigoje). |
Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis. Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis. Labai dažnai pasitaikanti klaida - duoti mišinuko nepagrįstai įtarus, kad kūdikiui trūksta pieno. Naujagimio svoris. Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Augimo šuoliai. Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.