Nėštumo metu kintanti oda ir nagai: priežiūra ir rekomendacijos
Nėštumo metu kintanti oda ir nagai: priežiūra ir rekomendacijos
Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių, ne tik vidinių, bet ir išorinių. Nors dažnai sakoma, kad nėštumo metu moterys išgražėja, didžiąją dalį šių pokyčių lemia hormonų svyravimai. Šie pokyčiai gali pasireikšti įvairiai: oda gali tapti švytinti, akys - nušvitusios, lūpos - putlesnės, o skruostus gali papuošti švelnus raudonis. Tačiau hormonai gali iškrėsti ir netikėtumų, pavyzdžiui, sukelti spuogų atsiradimą. Kiekvienos moters organizmas reaguoja individualiai, todėl vienoms oda pastebimai pagerėja, kitoms - išsausėja, paburksta ar tampa riebi, trečioms tenka kovoti su spuogais.
Odos pokyčiai nėštumo metu prasideda nuo pat pirmosios dienos, tačiau ryškiausi jie tampa apie 12 nėštumo savaitę, kai placenta pradeda aktyviai gaminti hormonus. Šis hormonų perteklius neretai lemia, kad nėštumo pradžioje moters plaukai, nagai ir oda atrodo ypač sveiki ir žvilgantys. Pagrindiniai grožio „kaltininkai“ - estrogenai, kurie teigiamai veikia odos būklę, daro ją riebesnę, todėl kartais net nebereikia naudoti drėkinamųjų kremų. Tačiau kartu su riebesne oda gali atsirasti ir spuogų, ypač toms moterims, kurios su jais susidurdavo prieš menstruacijas.

Kada ir kaip prasideda odos pokyčiai?
Odos pokyčiai nėštumo metu gali prasidėti nuo pat pirmųjų savaičių, tačiau labiausiai pastebimi jie tampa nuo maždaug 12 nėštumo savaitės. Šiuo laikotarpiu placenta pradeda gaminti hormonus, o moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius. Dėl šios priežasties nėštumo pradžioje moters plaukai, nagai ir oda dažnai atrodo ypač žvilgantys ir sveiki. Pagrindinį vaidmenį čia atlieka „grožio“ hormonai - estrogenai, kurie teigiamai veikia odos būklę. Oda gali tapti riebesnė, todėl kartais sumažėja poreikis naudoti kremus. Tačiau šioms permainoms gali pasireikšti ir neigiama pusė - riebesnė oda gali tapti terpė atsirasti spuogams. Pastebėta, kad spuogais nėštumo metu dažniau skundžiasi tos moterys, kurias jie vargindavo prieš menstruacijas.
Nėštumo metu oda gali keistis labai įvairiai. Vieni pastebi, kad oda tampa sausesnė ir šerpetojanti, kitos skundžiasi jos paburkimu ir riebumu, o trečios susiduria su spuogais. Oda pradeda keistis nuo pirmosios nėštumo dienos, o didžiausi pakitimai prasideda maždaug nuo 12 nėštumo savaitės, kai placenta pati pradeda gaminti hormonus. Moters organizme susidaro savotiškas hormonų perteklius, todėl sakoma, kad nėštumo pradžioje moters plaukai, nagai ir oda tiesiog žvilga. Tam daugiausiai įtakos turi „grožio“ hormonai estrogenai, kurie gražina odą. Buvusi sausa oda tampa riebesnė, kartais nebereikia nei dieninio, nei naktinio kremo. Kai oda riebėja, gali pradėti varginti spuogai. Pastebėta, kad spuogais skundžiasi tos nėščios moterys, kurias berdavo prieš menstruacijas.
Dermatovenerologė Inga Kisielienė teigia, kad odos būklė nėštumo metu priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip odos tipas, genetinis polinkis ir hormoninis fonas. Jei moteris turėjo sausą odą, nėštumo metu ji gali tapti dar sausesnė. Svarbu pasidomėti, kaip nėštumas vyko motinos ar močiutės šeimoje, nes tai gali padėti numatyti galimus odos pokyčius. Nors dalis odos problemų, tokių kaip aknė ar pigmentinės dėmės, po gimdymo dažniausiai išnyksta ar išblunka, strijos ir polinkis į pigmentaciją gali išlikti.
Spuogai nėštumo metu: kodėl atsiranda ir kaip gydyti?
Spuogų gydymas nėštumo metu yra gana sudėtingas uždavinys, reikalaujantis ypatingo atsargumo. Prieš pradedant bet kokį gydymą, būtina išsiaiškinti, ar vaistai nėra kenksmingi vaisiui. Ši problema dažniausiai pasireiškia antrajame ir trečiajame nėštumo trimestruose, maždaug nuo 26 iki 34 savaitės. Spuogai nėštumo metu, kaip ir paauglystėje, dažniausiai atsiranda tose pačiose vietose - kaktos, nosies, smakro ir skruostų srityse, kartais gali pasireikšti ir ant nugaros bei krūtinės. Spuogai (lot. acne) yra odos uždegiminiai mazgeliai, atsirandantys dėl padidėjusios odos sekrecijos (riebalų), kuomet užsikemša riebalinių liaukų žiotys ir susidaro raginiai kamščiai (kamedonai). Patekus bakterijoms, gali išsivystyti uždegimas ir atsirasti spuogai. Pagrindinė šių spuogų priežastis - lytinių hormonų pakitimai nėštumo metu.
Siekiant kovoti su spuogais nėštumo metu, patariama prisiminti paauglystės patirtį: jokiu būdu nespausti ir nekrapštyti spuogų, kadangi pūliai gali išplisti į sveikas odos vietas ir sukelti naujus uždegimus. Atsiradusius spuogelius geriausia visai neliesti - taip jie greičiau sugyja ir nelieka randelių. Spaudžiant ar krapštant, toje vietoje gali likti dėmelių ar randų visam gyvenimui.
Dukart per dieną, ryte ir vakare, rekomenduojama naudoti kokybišką, probleminei odai skirtą prausiklį. Muilas ir kiti šarminiai prausikliai ardo odos hidrolipidinę plėvelę, kuri yra svarbi apsauginei funkcijai. Nėštumo metu išorinis odos sluoksnis suplonėja ir tampa labiau pažeidžiamas. Svarbu suprasti, kad spuogelių atsiradimas nėra susijęs su nešvara, o lemia organizme vykstantys procesai.
Šiuo periodu odą būtina tepti drėkinančiais kremais ar geliais, skirtais probleminei odai. Galima naudoti ir vaistažolių kompresus, pavyzdžiui, ramunėlių, kurios pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Jei oda yra sudirgusi, tokie kompresai gali būti labai naudingi. Rimtesnėms odos problemoms gydyti vaistažoli arbatos gali būti nepakankamai intensyvios. Taip pat galima tepti spuogus levandų arba arbatmedžio aliejumi. Šie eteriniai aliejai veikia kaip natūralūs antibiotikai, naikindami mikroorganizmus ir mažindami paraudimą, niežulį bei gėlimą. Tačiau, prieš pradedant naudoti antibiotikų turinčius tepalus, būtina pasitarti su gydytoju. Rekomenduojama atsisakyti riebių maitinančių kremų ir rinktis odos priežiūros priemones, kurios nekimštų porų. Makiažo ir maskuojamosios priemonės neturėtų sudėtyje turėti aliejų ir kamedogeniškų medžiagų.

Sveika mityba ir gyvenimo būdas
Be išorinės odos priežiūros, svarbu atkreipti dėmesį ir į mitybą. Sveikas maistas gali žymiai pagerinti odos būklę. Būtina gerti pakankamai vandens, kuris ne tik drėkina odą, bet ir padeda šalinti toksinus iš organizmo. Valgykite daug vaisių ir daržovių, kurie padeda išlaikyti odą sveiką. Vengti reikėtų cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Jei gydytojas neprieštarauja, galima vartoti vitamino B6 (ne daugiau kaip 25-50 mg), ypač jei odos problemos susijusios su hormonų pokyčiais.
Reikėtų žinoti, kad kai kurie vaistai nuo spuogų, ypač izotretinoinai, akutanas ir retinas A, yra draudžiami nėščiosioms, nes gali pakenkti vaisiui. Kaip prevencinė priemonė, naudinga apsaugoti odą nuo stiprios saulės, karščio ar šalčio. Taip pat rekomenduojama vengti prigludusios aprangos, kuri gali sukelti odos prakaitavimą ir taip skatinti spuogelių atsiradimą.
Patarimai, kurių verta laikytis norint turėti sveiką ir gražią odą:
- Tinkama odos higiena: Naudokite kokybišką prausiklį, atitinkantį jūsų odos poreikius, kad išlaikytumėte odą švarią ir gaivią.
- Veido nusausinimas: Venkite naudoti veido odos nusausinimui rankšluosčio. Vienkartinės popierinės servetėlės yra tinkamiausias pasirinkimas.
- Pagalvės užvalkalas: Keiskite pagalvės užvalkalą kuo dažniau.
- Drėkinimas: Užtikrinkite tinkamą odos drėkinimą. Kasdien išgerkite pakankamą kiekį skysčių (1 kg kūno svorio / 30 ml) ir naudokite drėkinančias kosmetikos priemones.
- Apsauga nuo saulės: Rinkitės kosmetikos priemones su SPF (rekomenduojama ne mažiau 30). Fotosenėjimas yra pagrindinė ir greitinanti odos senėjimą priežastis.
- Maitinimas sausai odai: Jei jūsų oda sausa, nepamirškite naudoti maitinančių kosmetikos priemonių.
- Kokybiška kosmetika: Naudokite tik kokybišką kosmetiką.
- Profesionali priežiūra: Reguliariai lankykitės pas kosmetologą profesionaliai odos priežiūrai.
- Sveika mityba: Laikykitės sveikos ir subalansuotos mitybos.
Dermatologas dalijasi odos priežiūros ingredientais, kurių reikėtų vengti nėštumo metu ir kuriuos verta išbandyti! | Dr. Samas Ellisas
Nėštumas ir grožio procedūros: ar saugu?
Besilaukiančios moterys, jausdamos atsakomybę už ateinančią naują gyvybę, atidžiau renkasi, ką deda į burną. Tačiau ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į išoriškai naudojamas priemones bei jų poveikį vaisiui. Ištirta, kad net iki 60 procentų išoriškai naudojamų priemonių sudėtinių dalių gali prasiskverbti į organizmą. Nors daugelio cheminių medžiagų poveikis vaisiui dar nėra iki galo ištirtas, įrodyta, kad kai kurios kosmetikoje esančios medžiagos gali paskatinti priešlaikinį gimdymą ar nulemti vaisiaus vystymosi sutrikimus. Pavojingiausios vaisiui yra tos grožio procedūros, kurių metu naudojamos priemonės pasižymi itin aktyviomis, greitą rezultatą lemiančiomis medžiagomis. Tokios cheminės medžiagos yra toksiškos, linkusios kauptis organizme ir neigiamai veikia endokrininę sistemą. Nepaisant to, jos aktyviai naudojamos kosmetikoje, nes manoma, kad mažais kiekiais nekenkia suaugusiam žmogui. Tačiau net ir nedideli tokių medžiagų kiekiai, patekę į vaisiaus organizmą tam tikroje vystymosi stadijoje, gali turėti liūdnų pasekmių - sukelti lytinės sistemos sutrikimų, hormoninės sistemos pakitimų, alergijų ir kitų sveikatos problemų.
Todėl patariama bent jau pirmąjį nėštumo trimestrą naudoti kuo mažiau kosmetikos ir atlikti kuo mažiau pavojingų procedūrų, nes vaisius šiuo metu yra pažeidžiamiausias. Renkantis kosmetiką nėštumo metu, svarbiausias kriterijus turėtų būti minimalizmas - kuo mažiau sudedamųjų dalių, tuo geriau. Jei ant priemonės etiketės rasite keliasdešimt sudedamųjų dalių, geriau nerizikuoti. Gydytoja dermatologė Eglė Drukteinienė pataria atidžiai skaityti produktų sudėtį ir atkreipti dėmesį į tai, kad sudėtyje nebūtų sintetinių kvapiųjų medžiagų, triklozano, parabenų, ftalatų, natrio laurilsulfatų, propilenglikolio, retinolio (didelės vitamino A dozės kenksmingos vaisiui) ir salicilo rūgšties.
Ko vengti nėštumo metu?
Plaukai
Kirpti plaukus nėštumo metu tikrai galima, nors kai kurios moterys vis dar tiki prietaru, kad tai gali atsiliepti kūdikio gyvenimo trukmei ar turėti įtakos priešlaikiniam gimdymui. Plaukų dažymas - kur kas sudėtingesnis klausimas. Nėra griežto draudimo dažyti plaukus nėštumo metu, tačiau svarbu rinktis kokybiškus, profesionalius dažus, kurių sudėtyje nebūtų organizmui kenksmingų sudedamųjų dalių. Nėštumo metu oda tampa kur kas jautresnė, todėl rekomenduojama pasitarti su kirpėju ir atidžiai perskaityti produkto sudėtį. Kai kurie specialistai teigia, kad plaukų dažymas, ypač pirmojo trimestro metu, gali būti viena iš embrioninių anomalijų vystymosi priežasčių. Be to, dėl hormoninių pokyčių organizme įprastos procedūros rezultatai gali nustebinti - neatitikti spalva ar nusidažyti netolygiai.
Šampūnai bei kitos plaukų priežiūros priemonės turtų būti kuo natūralesnės. Nėštumo metu galvos trinkti gali tekti dažniau nei įprastai, nes pakitus hormoniniam fonui, plaukai dažniau riebaluojasi. Todėl verta išsirinkti kokybišką šampūną. Ko tikrai verta vengti - tai plaukų lako ir kitų purškiamų priemonių, kurios gali būti ypač kenksmingos vyriškos lyties vaisiaus vystymuisi.
Veidas
Laukiantis nerekomenduojama naudoti stipriai veikiančių kremų ir serumų nuo raukšlių, nes juose paprastai yra daug vitamino A. Taip pat reikėtų vengti veidą balinančių priemonių, kuriose yra gyvsidabrio ir bismuto. Lūpų dažai neturėtų būti naudojami kasdien dėl juose esančių įvairių aliejų, vaško, spalvą turinčių pigmentų, prieskonių. Lūpų dažai pavojingi ir tuo, kad ant jų nusėda dulkės, kurios, susimaišiusios su toksinėmis medžiagomis ir seilėmis, gali lengvai pasiekti vaisių.
Apie permanentinį makiažą kai kurie specialistai pasisako griežtai - nėštumo metu tai yra tabu. Kiti teigia, kad procedūra nerekomenduojama ne dėl poveikio vaisiui, o dėl nenuspėjamo rezultato. Kosmetikė Aušra perspėja: „Jokio permanentinio makiažo laukiantis ir žindant! Kiekvienas dūris yra susijęs su krauju, taigi tai yra ir infekcijos, ir alerginės reakcijos rizika. Esu mačiusi moterų, kurių oda į permanentinį makiažą reagavo audringai, o nėščiosios oda yra daug jautresnė, tad visko gali atsitikti”. Gydytoja dermatologė E. Drukteinienė taip pat nerekomenduoja permanentinio makiažo, nes jo metu paprastai naudojamos ir nuskausminančios priemonės.
Burna
Nėštumo metu patariama atsisakyti dantų pastos ir burnos skalavimo skysčio, kurių sudėtyje yra triklosano. Galima prisiminti seną gerą būdą dantis valyti geriamosios sodos milteliais, o dantų šepetėlį pakeisti minkštesniu.
Nagai
Dermatologė E. Drukteinienė teigia, kad pedikiūras ir manikiūras nėštumo metu yra reikalingos ir netgi būtinos procedūros, svarbios bendrai higienai. Ji nei draustų, nei rekomenduotų populiaraus gelinio lakavimo, nes viskas priklauso nuo kosmetologo naudojamų priemonių sudėties. Kai kurie specialistai pataria nėštumo metu apskritai atsisakyti bet kokio nagų lakavimo arba daryti tai kuo rečiau ir labai gerai vėdinamoje patalpoje. Nors teorija teigia, kad nėštumo pradžioje reikėtų vengti bet kokio nagų lakavimo ar kitų jų priežiūros procedūrų dėl galimo kontakto su cheminėmis medžiagomis, praktikoje abejojama, ar tai gali pakenkti. Nagas yra raginė danga, medžiagos nuo jo nepatenka į kraujotaką. Tačiau vertėtų vengti labai kvapių, erzinančių medžiagų, kurių garai gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti alergines reakcijas.
Manikiūras, pedikiūras, gražiai nulakuoti nagai - dalykai, kurių moteriai nėštumo metu nereikia atsisakyti. Tiek nagų lakas, tiek jo valiklis lieka tik ant nago paviršiaus ir nėra absorbuojami, taigi šios grožio priemonės negali pakenkti būsimo vaikelio sveikatai. Svarbiausia - nepanikuoti, jei nėštumo pradžioje ima slinkti plaukai ir lūžinėti nagai.

Kūnas
Kūno priežiūros priemones, kaip ir kitas, nėštumo metu reikėtų pakeisti natūralesnėmis. Kūno pienelį verta pakeisti natūraliu aliejumi. Paviršinis kūno nušveitimas nėštumo metu nekenkia, tačiau saugumo dėlei jį galima atlikti iš natūralių priemonių - kavos tirščių, cukraus, kokosų aliejaus - pasigamintu šveitikliu. Netgi pirtis ar sauna šiuo jautriu laikotarpiu gali ne tik nekenkti, bet ir būti naudinga, nes naikina bakterijas. Jei moteris gerai jaučiasi ir jai pirties procedūrų nedraudžia gydytojas, lankytis pirtyje patariama kelis kartus per savaitę, pradedant nuo 5-7 minučių trukmės seansų. Manoma, kad sausas oras sumažina nefropatijos atsiradimo galimybę, palengvina gimdymą ir atpalaiduoja. Tačiau nereikia pamiršti, kad per didelis karštis gali ir smarkiai pakenkti, todėl reikia laikytis visų atsargumo priemonių.
Depiliacija vašku ar elektriniu epiliatoriumi laukiantis taip pat yra galima, tačiau reikia nepamiršti, kad tai skausminga procedūra, o nėštumo metu dėl jautresnės odos ji bus dar skausmingesnė. Atliekant depiliaciją lazeriu, dėl atsargumo tam tikrose vietose - pilvo, bikini, šlaunų srityje - ji nedaroma, nors gydytojai to ir nedraudžia.
Viena pavojingiausių kosmetikos priemonių laukiantis yra įvairūs kvepalai. Jų gamyboje itin dažnai naudojamas dirbtinis muskusas, kuris trikdo vidinių liaukų sekreciją. Japonijoje atlikti tyrimai parodė, kad ši medžiaga turi savybę įsigerti į motinos pieną, o nusėdusi riebaliniame audinyje, kelia pavojų žindomo kūdikio sveikatai. Apskritai, reikėtų vengti bet kokių purškiklių, juos pakeičiant kvapiais aliejais.
Natūralus, ekologiškas - ne visada geresnis
Vienas būdas apsisaugoti nuo kenksmingų medžiagų yra skaityti kosmetinių priemonių etiketes ir vengti stipriai veikiančių cheminių elementų arba atsisakyti kai kurių grožio procedūrų. Kitas būdas - bent nėštumo laikotarpiu grįžti prie mūsų tėvų ir senelių naudotų receptų, reikalingas priemones gaminant iš natūralių sudėtinių dalių patiems ar perkant ekologišką kosmetiką. Tačiau ir tai reikėtų daryti atsargiai. Nors natūralios kosmetikos priemonės gali būti kokybiškos, svarbu žinoti, kad jose gali būti alergizuojančių sudedamųjų dalių. Taip pat labai svarbu nuolat tikrinti galiojimo laiką, nes natūralioje kosmetikoje yra mažiau konservantų arba jie yra augaliniai, todėl tokia kosmetika galioja gana trumpai.
Silpni, lūžinėjantys nagučiai gali signalizuoti apie maisto medžiagų trūkumą, pavyzdžiui, vitamino D, kalcio, magnio, baltymų ar geležies. Kartais įtariamas nagų grybelis, o kartais nagų pakitimai susiję su odos būkle, pavyzdžiui, žvyneline. Kai kada nagai būna silpni iš prigimties, tačiau rūpestingas gydytojas vis tiek patikrins, ar nėra rimtesnių priežasčių. Šeimos gydytojas gali nusiųsti pacientą pas dermatologą. Kai nago plokštelė negraži, pastorėjusi, pakeitusi spalvą, papilkėjusi ar parudavusi, siunčiame vaiką pas gydytoją dermatologą pasitikrinti, ar nėra nagų grybelio. Dažniausiai gydytojas jo neranda, tuomet manoma, kad dėl nago pokyčių gali būti kaltas maisto medžiagų trūkumas.
Nėštumo metu į hormonų persitvarkymą sureaguoja bene visi moters organai. Oda, didžiausias mūsų organas, taip pat patiria pokyčius. Nors dauguma pokyčių yra laikini ir po gimdymo oda grįžta į buvusią būklę, kai kurios problemos, pavyzdžiui, strijos ar polinkis į pigmentaciją, gali išlikti. Dėl hormonų poveikio gali atsirasti pigmentinės dėmės (lot. linea nigra, chloasma gravidarum), kurios dažniausiai išlieka pusmetį ar net metus po gimdymo. Strijos atsiranda dėl hormonų poveikio ir fizinio odos tempimo; jos yra odos sluoksnio dermos įplyšimai. Svarbu ne tik priaugti svoris, bet ir genetiniai polinkiai. Todėl, jei problema ryški, nuo pirmųjų nėštumo savaičių reikėtų imtis priemonių odos elastingumui didinti.
Trečioji problema - spuogai, kurie dažniausiai suaktyvėja pirmojo trimestro pabaigoje ir antrojo pradžioje. Elkitės su spuogais pagal žinomus standartus: nespauskite ir nekrapštykite, naudokite riebiai ar mišriai odai skirtus prausiklius ir drėkinamuosius kremus. Pasitarkite dėl odos priežiūros su gydytoju. Ketvirta problema - odos paradoksas, kai veido oda yra riebi, varginama aknės, o kūno oda - sausa. Jei moteris turėjo atopinį dermatitą, polinkis į sausą odą nėštumo metu bus dar didesnis. Rinkitės kūno odos priežiūros priemonę, kuri ir drėkintų, ir maitintų.
Nepaisant visų galimų odos problemų, svarbu prisiminti, kad nėštumas yra nuostabus gyvenimo etapas, kai moterys žydi. Dėl hormonų poveikio akys švyti, oda tampa lygesnė, lūpos putlesnės. Tai metas, kai verta rūpintis savimi, atkreipti dėmesį į savo kūną ir jo poreikius.
