Žydrūno Kapočiaus gimimo metai ir jo ryšys su Kapčiamiesčio istorija
Žydrūno Kapočiaus gimimo metai ir jo ryšys su Kapčiamiesčio istorija
Nors straipsnyje kalbama apie daugybę įdomių asmenybių ir renginių, tiesiogiai paminėti Žydrūno Kapočiaus gimimo metus nepavyko. Tačiau jis minimas tarp sportininkų, dalyvavusių bėgimo renginyje. Konkrečiai, Edvinas Kapočius (gimęs 1999 m.) dalyvavo „Kaišiadorys Bėga“ 4,2 km distancijoje.
Taip pat straipsnyje minima ir kita su Kapčiamiesčio istorija susijusi pavardė - Kapočius (Kopotis). Kapčiamiestis įkurtas XVI a. pradžioje. 1516 m. karalius Žygimantas Senasis girios plotą su sodyba Baltosios Ančios ir Niedos santakoje bei Veisiejų dvarą padovanojo savo raštininkui, Pervalko dvaro valdytojui V. Kapočiui (istorikas dr. Jonas Totoraitis „Sūduvos Suvalkijos istorijoje“ (Kaunas, 1938) rašo „Kopotis, Kopočiui“). Dabartinis miestelio pavadinimas ir atsiradęs iš buvusio šeimininko kiek pakitusios pavardės šaknies ir pridėto žodžio „miestas“.
Laikui bėgant, Kapočius (Kopotis) ar jo žmona, ilgiau už jį gyvenusi, įkūrė dvarą, prie kurio palengva išdygo miestelis, pramintas gudišku savininkų vardu Kopcivsk, vėliau - lenkišku Kopciovo. Ir tik XX a. Kapočiai Kapčiamiesčio išsilaikė iki 1724 m. Po to Kapčiamiesčio, Justinavo ir kiti Kapočių dvarai vedybų keliu atiteko Mikalojui Oginskiui iš Kozielsko, Trakų kašelionui (vyriausiajam pilininkui).
Kapčiamiesčio istorija ir svarbūs įvykiai
Kapčiamiestis - tai nuošalus Dzūkijos miestelis, įsikūręs netoli Lietuvos ir Lenkijos sienų, apsuptas miškų. Jo istorija siekia beveik penkis šimtus metų.
Iškilūs Kapčiamiesčio gyventojai ir sukilimai
Kapčiamiestį garsina parapijos kapinėse palaidota 1831 metų sukilimo karžygė, sukilėlių kariuomenės kapitonė Emilija Pliaterytė. Taip pat tai žymaus kompozitoriaus, daugelio populiarių dainų autoriaus Česlovo Sasnausko gimtinė.
Kapčiamiesčio apylinkės mena rūsčius 1830-1831 m. sukilimo laikus. Kaip rašoma knygoje, aplinkiniuose miestuose - Gardine, Seinuose, Suvalkuose - stovėjo rusų kariuomenės daliniai, o miškuose telkėsi sukilėlių būriai. 1831-ųjų gegužės 23 d. Kapčiamiesčio apylinkes pasiekė jungtinis M. Prozoro, A. Pušetos ir J. Senkonto sukilėlių dalinys ir nakvynei apsistojo netolimame Paliepio kaime. Atsirado išdavikas iš Pušetos būrio, kuris apie sukilėlius pranešė rusams. Iš Gardino atvykęs rusų kariuomenės dalinys apsupo stovyklą ir puolė 300 miegančių sukilėlių.
Aplankantiems Kapčiamiestį, 1830-1831 m. sukilimą primena ir čia esantis vienos iš jo organizatorių, aktyvios dalyvės, sukilėlių kariuomenės kapitonės Emilijos Pliaterytės kapas bei 1999 m. jai atminti pastatytas paminklas.
1863 m. sukilimas šiose apylinkėse susilaukė dar didesnio atgarsio. Netolimo Beržininko dvaro valdytojas Cyriakas Akordas buvo vienas iš sukilimo rengimo komiteto narių. Jo paliepimu jau minėtame Paliepio kaime buvo įkurtas sukilėlių rinkimosi punktas-stovykla.
Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimai
Straipsnyje aprašomi įvairūs renginiai, skirti Vasario 16-ajai - Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Šie renginiai vyko įvairiose Lietuvos vietovėse, suburdami bendruomenes ir primindami apie tautos istoriją bei jos iškovotą laisvę.
Renginiai Raseinių rajone
Raseinių rajone Vasario 16-oji buvo minima įvairiomis iniciatyvomis. Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos 4 c klasės mokiniai dalijo atvirukus šv. Mišių dalyviams Raseinių bažnyčioje ir sveikino raseiniškius mieste. Konkurso „Atvirukas Lietuvai“ laureatų atvirukai ir dar apie 30 atvirukų buvo eksponuojami viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriaus fojė.
Kalnujų seniūnijos gyventojai ir svečiai taip pat džiaugsmingai sutiko šią šventę. Renginys prasidėjo Lietuvos Respublikos himnu, Kalnujų seniūnijos seniūnės Reginos Čepurnovienės sveikinimu. Buvo prisiminta kraštietė Janina Survilaitė, gyvenanti Šveicarijoje. Kalnujų jaunosios skaitovės skaitė jos kūrybos eilėraščius.
Girkalnio gyventojai taip pat nuoširdžiai įsiliejo į Valstybės atkūrimo dienos šventę. Po šv. Mišių Girkalnio Šv. Jurgio bažnyčioje, buvo uždegtos žvakutės prie Šv. Jurgio bažnyčios esančio paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę atminti.
Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centre lankytojai paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Renginyje svečiavosi Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkė Lina Kantautienė, pristatė paskaitą tema „Vienas tikslas - Lietuva. Žydų indėlis atkuriant Lietuvos valstybę“.
VšĮ „Atrask Raseinius“ komanda kartu su Šaltinio progimnazijos 7A klasės mokiniais paminėjo ypatingai - iškėlė tris 7 metrų ilgio Lietuvos trispalves ant Raseinių stačiatikių Švč. Trejybės cerkvės.
Renginiai kitose vietovėse
Vasario 16-oji Ariogalos mieste buvo ypač graži ir maloni. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje.
Vidukliškiai taip pat neliko nuošalyje minint Lietuvos valstybės atkūrimo 101-ąsias metines. Gausus būrys vėliavomis nešinų miestelio gyventojų žygiavo jau antrąkart S.Stanevičiaus gimnazijos bendruomenės organizuotoje eisenoje.
Nemakščių seniūnijos bendruomenė paminėjo Lietuvos valstybės atkūrimo 101-ąsias metines. Renginį pradėjo iškilminga eisena „Laisvės gatve į Lietuvos gimtadienio šventę“.
Šiluvoje Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas prasidėjo tradiciškai: Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimu, šv. Mišiomis Šiluvos Švč. M. Marijos Gimimo bazilikoje už Lietuvos laisvės kovotojus, iškilmingu minėjimu RRKC Šiluvoje salėje.
Gervinėje vyko literatūrinė valanda „Lietuva - žemėj žodis švenčiausias“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.
Kiti straipsnyje minimi renginiai ir asmenybės
Straipsnyje taip pat minima II respublikinio jaunųjų pianistų festivalio-konkurso „Grand Pas“ („Didysis šokis“) pirmasis regioninis atrankos etapas, vykęs vasario 13 d. Raseinių meno mokyklos Ariogalos skyriuje.
Taip pat paminėtas disidentas, pogrindžio spaudos platintojas, buvęs Šiaulių miesto karių savanorių vadas Albertas Špokas, kuris pasidalijo su mokiniais patirtais pokario meto išgyvenimais.
Paminėta ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Romualda Hofertienė, jos gyvenimo kelias, profesinė karjera ir politinė veikla. Taip pat minimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Juozas Karvelis, balsavęs už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
Straipsnyje pateikiamas ir bėgimo renginių dalyvių sąrašas, kuriame minimi įvairūs sportininkai ir jų pasiekimai.
