Vėžiniai susirgimai kasmet nusineša daugybę gyvybių ir tik ankstyva diagnostika suteikia galimybę taikyti efektyvų gydymą. Gimdos kaklelio vėžio tyrimai yra itin rekomenduojami visoms moterims, nes tai vienintelis būdas anksti nustatyti pakitimus. Reguliarus patikrinimas gali dovanoti gyvybę, nes ikivėžiniai pakitimai gimdos kaklelyje yra sėkmingai gydomi, reguliariai tikrinantis ir laiku pastebėjus pakitimus.

Kas yra gimdos kaklelio vėžys?

Gimdos kaklelio vėžys formuojasi pradėjus nekontroliuojamai daugintis pakitusioms ląstelėms. Jos taip pat gali išplisti į aplinkinius audinius ir organus. Ląstelės gimdos kaklelio gleivinėje pirmiausiai tampa atipinės - jos dar nėra vėžinės ir gali išnykti savaime arba vystytis toliau. Kartais toks procesas užtrunka net iki 20 metų, tada susergama vėžiu.

Dėl specifinės gimdos kaklelio vėžio eigos, labai svarbu laiku užkirsti kelią ligai. Geriausia prevencija yra reguliariai atliekami gimdos kaklelio vėžio tyrimai, kurie leidžia anksti diagnozuoti ląstelių pakitimus. Ikivėžiniai pakitimai yra sėkmingai gydomi užkertant kelią išsivystyti vėžiui.

Gimdos kaklelio vėžys yra antra pagal dažnumą moterų piktybinė liga po krūties vėžio. Kasmet Europoje jis nusineša apie 15 tūkst. gyvybių. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas apie 400-500 moterų, iš kurių pusė miršta. Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Anksti diagnozuoto gimdos kaklelio vėžio prognozė yra gera - apskaičiuota, kad penkerius metus išgyvena iki 91 proc. ligonių, tačiau jeigu gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas vėlai, kai liga jau pažengusi, penkerius metus išgyvena mažiau kaip 20 proc.

Gimdos kaklelio vėžio priežastys ir rizikos veiksniai

Net 99,7 proc. atvejų gimdos kaklelio vėžį sukelia lytiniu būdu plintantis žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris yra pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys. Egzistuoja daugiau kaip 150 ŽPV tipų, iš jų žmogui patogeniški yra apie 100 tipų. ŽPV skirstomi į didelės ir mažos rizikos tipus. Vėžį sukelia didelės rizikos ŽPV tipai, kurių moksliniais tyrimais šiuo metu patvirtinta keturiolika, tačiau didžiausios onkogeninės rizikos yra 16 ir 18 ŽPV tipai, kurie sukelia maždaug 70 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Daugumai moterų ŽPV sukelta infekcija išnyksta savaime: maždaug 70 proc. jaunų moterų ŽPV infekcija išnyksta per metus, 90 proc. - per dvejus. Tai priklauso nuo moters imuninės sistemos stiprumo ir viruso agresyvumo bei jo kiekio. ŽPV plinta ne tik lytinio akto metu, bet ir per manualinį-genitalinį kontaktą, odą ir jos mikropažeidimus. Negana to, ŽPV infekuota gimdyvė gimdydama gali perduoti šį virusą ir naujagimiui. Nuo ŽPV nėra apsaugotas nė vienas. Šis virusas taip plačiai paplitęs, jog skaičiuojama, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą gyvenime yra juo užsikrėtę, net ir tie, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį, nepriklausomai nuo žmogaus lytinės orientacijos. Didžiausias ŽPV paplitimas yra tarp paauglių ir jaunų žmonių (15-30 m.), tačiau užsikrėtimo rizika išlieka visą gyvenimą.

Kiti pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai:

• Susilpnėjusi imuninė sistema
• Ankstyva lytinio gyvenimo pradžia
• Dažna lytinių partnerių kaita
• Nėštumų ir gimdymų, abortų skaičius
• Rūkymas
• Kontraceptinių tablečių vartojimas
• Lytiškai plintančios infekcijos (pavyzdžiui, chlamidiozė, gonorėja, pūslelinės viruso infekcija, sifilis ar ŽIV)
• Socialinė-ekonominė būklė
• Ilgalaikis stresas

Kaip gydomas gimdos kaklelio vėžys?

Citopatologinio makšties ir gimdos kaklelio tepinėlio (PAP) tyrimo metu gali būti nustatomi pakitimai. Tai pirmasis tyrimas, kurio rezultatams patikslinti gydytojai gali skirti papildomus tyrimus. Jei nustatomi ryškūs pakitimai, taikomas gydymas - tokias pakitusias ikivėžines ląsteles reikia kuo skubiau pašalinti.

Gydymui gali būti taikomi įvairūs metodai: krioterapija, lazeris, elektros kilpa, kūginė biopsija. Gydymo procesas nėra itin sudėtingas, tačiau jis galimas tik tada, kai ląstelių pakitimai pastebimi laiku. Ankstyvos diagnostikos galimybę suteikia gimdos kaklelio vėžio tyrimai.

Laiku nepastebėjus pakitusių ląstelių ir jų nepašalinus, jos galiausiai tampa vėžinėmis, dauginasi ir formuoja darinius, navikus, plečiasi į aplinkinius audinius ir vidaus organus. Tokiais atvejais pagal nustatytą paciento būklę yra taikomas onkologinis gydymas. Laiku neatlikti gimdos kaklelio vėžio tyrimai gali kainuoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę.

Kada rekomenduojama atlikti gimdos kaklelio tyrimą?

Tyrimą reguliariai atlikti rekomenduojama visoms moterims nuo 21 metų amžiaus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į rizikos veiksnius: ankstyvus lytinius santykius (iki 20 m. amžiaus), didelį lytinių partnerių skaičių, lytiniu keliu plintančias ligas, nesubalansuotą mitybą ir nusilpusį imunitetą, žalingus įpročius - rūkymą ir alkoholio vartojimą.

Gimdos kaklelio vėžio tyrimai turėtų būti atliekami bent kas kelis metus ar dažniau - tai leidžia anksti pastebėti ląstelių pakitimus. Gimdos kaklelio vėžys gali sukelti tokius simptomus kaip kraujavimas tarp menstruacijų, po ginekologinės apžiūros ar lytinių santykių, tačiau šie simptomai pastebimi tik tada, kai ląstelės gimdos kaklelio gleivinėje jau yra tapusios vėžinėmis. Pirminių ląstelių pakitimų pajusti neįmanoma, nes jie nesukelia jokių simptomų - vienintelis būdas diagnozuoti pokyčius yra ginekologinė apžiūra, PAP tyrimas, dubens apžiūra, ŽPV genotipų nustatymas, kolposkopija ar biopsija. Vis dėlto PAP tyrimas yra vienas paprasčiausių, o jo rezultatai parodo, ar reikalingas išsamesnis tyrimas.

Kokia gimdos kaklelio tyrimo nauda?

Gimdos kaklelio vėžio tyrimai leidžia nustatyti ankstyvus ląstelių pakitimus ir pašalinti tokias ląsteles. Taip užkertamas kelias vėžiniams susirgimams, gydymas yra efektyvus ir beveik neskausmingas. Gimdos kaklelio vėžio tyrimai yra puiki prevencinė priemonė, o taip pat ankstyvos diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti ląstelių pakitimus.

Net ir nustačius ryškius ląstelių pakitimus ir gydytojui priėmus sprendimą tokias ląsteles pašalinti, gydymas yra greitas ir efektyvus, pacientės greitai gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Laiku neatlikus tyrimų ir nepastebėjus ląstelių pokyčių, gresia vėžiniai susirgimai, kurių gydymas yra ilgas, sudėtingas ir ne visada užtikrina gerus rezultatus.

Reikia pastebėti, kad ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio vėžį, o skiepai nuo ŽPV sumažina tikimybę susirgti šia liga. Vis dėlto skiepai nuo ŽPV tik sumažina riziką, todėl net ir pasiskiepijusioms pacientėms rekomenduojama ne rečiau kaip kas trejus metus atlikti PAP testą.

Kas padeda nustatyti ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius?

Vienas populiariausių būdų nustatyti ikivėžinius ląstelių, esančių gimdos kaklelio gleivinėje, pokyčius yra vadinamasis PAP tyrimas. Šis tyrimas nėra brangus ar skausmingas, todėl jo tikrai neverta bijoti. Rekomenduojama PAP tyrimą atlikti reguliariai, kas kelis metus arba dažniau.

Taip pat siūloma ir išsami gimdos kaklelio vėžio ištyrimo programa, į kurią įtrauktas PAP tyrimas, ginekologinė apžiūra, ŽPV genotipų nustatymas su aukštos rizikos genotipų atranka ir kt. Ši programa suteikia išsamius duomenis apie organizmo būklę ir leidžia nustatyti gimdos kaklelio vėžio grėsmę. Ji itin rekomenduojama padidintos rizikos grupėse esančioms pacientėms.

Ar gimdos kaklelio vėžio tyrimui reikalingas siuntimas?

Gimdos kaklelio vėžio tyrimai yra atliekami ir be siuntimo, jiems galite registruotis internetu, pasinaudodami klinikos svetainėje esančia rezervacijos sistema. Ginekologinės apžiūros metu gydytojas gali rekomenduoti atlikti konkrečius tyrimus arba visą gimdos kaklelio priešvėžinę ištyrimo programą. Jei dvejojate, kokį tyrimą pasirinkti, pasitarkite su savo gydytoju, tačiau jei nėra juntami jokie simptomai, dažniausiai rekomenduojama atlikti PAP tyrimą.

Kaip atliekamas gimdos kaklelio tyrimas?

PAP tyrimas yra greitas ir neskausmingas. Gydytojas, naudodamas specialų instrumentą, švelniai paima mėginį nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Mėginys yra siunčiamas į laboratoriją, kur tiriamas mikroskopiniu būdu - nustatoma ar nėra ląstelių pakitimų. Tyrimas primena įprastą ginekologinę apžiūrą, todėl žinant kaip atliekamas tepinėlio paėmimas, tikrai nėra ko baimintis.

Svarbu žinoti, kad tokie gimdos kaklelio vėžio tyrimai kaip PAP reikalauja tam tikro pasiruošimo. Visų pirma, rekomenduojama tyrimo laiką planuoti praėjus maždaug dviems savaitėms po mėnesinių (skaičiuojant nuo pirmosios jų dienos). Dvi paras prieš tyrimą rekomenduojama nenaudoti tamponų, intravagininių preparatų, vengti lytinių santykių ir nenaudoti kosmetinių intymiosios higienos priemonių.

Kada gaunami tyrimo rezultatai?

Gimdos kaklelio vėžio tyrimai mūsų klinikoje atliekami greitai ir patogiai. Tyrimams taikoma išankstinė registracija, todėl pacientai išvengia eilių ir gali greičiau gauti reikiamų tyrimų atsakymus. Gimdos kaklelio vėžio tyrimų atsakymai yra pateikiami per kelias dienas, pacienčių patogumui juos laboratorija išsiunčia nurodytu elektroniniu paštu.

Ar tyrimas mokamas?

Affidea klinikoje gimdos kaklelio vėžio tyrimai yra mokami. Tikslias jų kainas rasite šioje svetainėje, pasirinkę kainų skiltį ir padalinį, kuriame planuojate apsilankyti. PAP testo kaina siekia keliolika eurų. Išsamiam ištyrimui rekomenduojame rinktis gimdos kaklelio priešvėžinę ištyrimo programą, į kurią įeina keletas svarbiausių tyrimų, kurie užtikrina tiksliausius ir išsamiausius rezultatus ieškant ankstyvų ląstelių pakitimų.

Pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, pasitikrinti nemokamai Lietuvoje gali visos moterys nuo 25 iki 60 metų: Nuo 25 iki 35m. - kartą į 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP). Nuo 35 iki 60m. - kartą į 5 metus. atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimui (ŽPV).

Ar reikia registruotis prieš tyrimus?

Gimdos kaklelio tyrimai klinikose yra atliekami pagal išankstinę registraciją. Užsiregistruoti galite mūsų interneto svetainėje arba paskambinę telefonu. Registracijos metu turėsite pasirinkti artimiausia mūsų klinikų tinklo padalinį, nurodyti pageidaujamą tyrimą ir suteikti reikalingus asmens duomenis.

Gimdos kaklelio PAP testas nėštumo metu

Gimdos kaklelio PAP tyrimas nėštumo metu yra SAUGUS. Rekomenduojama PAP tyrimą atlikti iki nėštumo/planuojant nėštumą. Nėštumo pradžioje tyrimas atliekamas:

• Jei per pastaruosius trejus metus jis nebuvo atliktas
• Jei ne nėštumo metu buvo aptikta patologinių gimdos kaklelio pokyčių
• Apžiūros metu gimdos kaklelis atrodo pakitęs
• Individualiai atsižvelgiant į klinikinę situaciją

Gimdos kaklelio PAP tyrimą po gimdymo galima atlikti praėjus 3-6 mėnesiams po gimdymo. Norint išvengti klaidingai teigiamų/neigiamų atsakymų dėl hormoninių pokyčių, iškart po gimdymo gimdos kaklelio PAP atlikti nerekomenduojama. Jeigu nėštumo metu buvo nustatyti pokyčiai PAP tyrime, ankščiausiai atlikti PAP tyrimą galima po 6 sav. po gimdymo.

Kaip pasiruošti gimdos kaklelio tyrimui?

PAP tepinėlio tyrimo metu rekomenduojama vengti:

• Lytinių santykių ir lubrikantų naudojimo per 48 val. iki tyrimo.
• Spray ar miltelių naudojimo makšties srityje.
• Bet kokių objektų (tamponų, vaistų, kremų, žvakučių) įvedimo į makštį.
• Makšties plovimo (douching) vandeniu, actu ar kitais skysčiais.

Testas neturėtų būti atliekamas menstruacijų metu, nes gausus kraujavimas gali iškraipyti rezultatus. Jei tyrimas numatytas tuo metu, pasitarkite dėl perskyrimo.

Kaip atliekamas gimdos kaklelio tyrimas?

Atsargiai ir kruopščiai praplėtus gimdos kaklelį skėtikliu, smulkiu šepetėliu paimamas mažas ląstelių mėginys nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Tyrimas dėl gimdos kaklelio vėžio imamas bet kurią ne menstruacijų dieną.

Visa procedūra trunka apie 10-20 minučių, o pats tepinėlis užtrunka tik keletą minučių. Gulėsite ant ginekologinio stalo, kojos bus įstatytos į specialius laikiklius. Gydytojas į makštį įves speculumą (ginekologinį skėtikį) - jis leidžia išskleisti makšties sieneles ir apžiūrėti gimdos kaklelį. Steriliu šepetėliu arba mentele gydytojas švelniai surinks ląstelių mėginį nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Mėginys dedamas į specialų indelį su skysčiu ir siunčiamas į laboratoriją. PAP tepinėlis nėra skausmingas, tačiau gali būti nemalonus ar sukelti trumpalaikį diskomfortą. Atsipalaidavimas padeda lengviau įvesti speculumą. Kartais po tyrimo gali atsirasti nestiprus kraujavimas, kuris greitai praeina. Jei kraujuojate, rekomenduojama 24 valandas vengti lytinių santykių.

Ką daryti, jei aptinkamas ŽPV?

Veiksmingų vaistų, kurie veiktų ŽPV, nėra, tačiau yra vietinio poveikio gelių, kurie arba padeda virusui savaime išnykti, arba mažina jo patekimo į moters organizmą galimybes, sukurdami apsauginį barjerą, bei paspartina ŽPV viruso pasišalinimą iš lytinių takų, taip užkirsdami kelią galimam gimdos kaklelio vėžio vystymuisi, kai vėžys dar neatsiradęs organizme.

Gimdos kaklelio vėžio prevencija

ŽPV ir jų sukeliamų ligų (tarp jų ir gimdos kaklelio vėžio) galima išvengti vykdant pirminę ir antrinę profilaktiką. Lietuvoje prevencinė atrankinė gimdos kaklelio vėžio patikros programa pradėta vykdyti 2004 metais, pagal kurią kas 3 metus prevenciškai tiriamos 25-60 m. moterys. Reguliari gimdos kaklelio patikra dėl gimdos kaklelio vėžio yra pagrindinė priemonė, siekiant užkirsti kelią šiai klastingai ligai. Šiuo metu gimdos kaklelio vėžio prevencijai sėkmingai taikomi ir skiepai nuo ŽPV.

Nuo 2016 m. Lietuvoje pradėta vykdyti vakcinacijos nuo ŽPV programa 11 metų mergaitėms. Visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, kad gyvenant aktyvų lytinį gyvenimą arba vyresniame amžiuje skiepytis per vėlu. Tai neteisinga, nes vakcina nuo ŽPV nėra gydymo priemonė, bet apsaugo moterį nuo naujų užsikrėtimo ŽPV virusu. Reikia įsidėmėti ir tai, kad skiepijimas nepakeičia reguliarios profilaktinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio.

Gimdos kaklelio vėžio galima išvengti. Profilaktinės patikros metu galima nustatyti ikivėžinius pakitimus ir apsaugoti moteris nuo išplitusio gimdos kaklelio vėžio. Reguliari profilaktinė patikra yra būtina, norint anksti aptikti gimdos kaklelio ląstelių pakitimus. Daugumoje išsivysčiusių šalių moterys reguliariai profilaktiškai tikrinamos visą gyvenimą, todėl galima gydyti ankstyvus gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, nelaukiant, kol pakitimai progresuos į vėžinius. Profilaktinio patikrinimo dėl gimdos kaklelio vėžio metu paimamas gimdos kaklelio ląstelių mėginys („PAP“ tepinėlis) ir atliekamas šių ląstelių citologinis tyrimas. Ekspertai primygtinai rekomenduoja kiekvienai moteriai reguliariai tikrintis ginekologą, net jei nėra simptomų. Tačiau daugelis moterų nepaiso šio esminio sveikatos patikrinimo. Viena iš pagrindinių priežasčių yra pakankamai informacijos šia tema trūkumas. Išsiaiškinkime, kas yra PAP tepinėlis (PAP testas) ir kodėl jis būtinas moterų sveikatai.

Kas yra Pap-testas (Pap-testas)?

Pap-tepinėlio testas yra paprasta procedūra, naudojama **gimdos kaklelio vėžiui ir ikivėžiniams pažeidimams** nustatyti. Taip pat žinomas kaip Pap testas arba tepinėlis, seksualiai aktyvioms moterims labai svarbu reguliariai tikrintis gimdos kaklelio sveikatą, net jei jos neturi simptomų. Pap-tepinėlio testas taip pat gali diagnozuoti virusines infekcijas, tokias kaip ŽPV, herpesas ir kitas infekcijas, tokias kaip Candida ar trichomonas. Be to, jis suteikia įžvalgų apie hormonų, ypač progesterono ir estrogeno, lygį. Moterys, ypač seksualiai aktyvios, turėtų kasmet atlikti PAP tyrimą. Jei visi tyrimo rezultatai yra normalūs iki 65 metų amžiaus, tolesnių tyrimų gali nebereikėti.

Kaip turėčiau pasiruošti Pap tepinėlio tyrimui?

Kad išvengtumėte klaidinančių rezultatų, dvi dienas prieš tyrimą susilaikykite nuo makšties praplovimo, nenaudokite makšties kremų ir neužsiimkite lytiniais santykiais.

Kaip atliekamas Pap tepinėlio testas?

Pap-tepinėlio tyrimas yra greita procedūra, trunkanti vos kelias sekundes. Ginekologinio apžiūros metu naudojant tepinėlį surenkamos ląstelės arba makšties išskyros iš gimdos kaklelio ir siunčiamos į patologijos laboratoriją mikroskopiniam tyrimui. Tai neskausmingas procesas, nesukeliantis pacientui jokio diskomforto. Retai vėliau gali pasireikšti nedidelis kraujavimas arba tepimas, o tai nekelia susirūpinimo.

Ką galima aptikti atliekant Pap tepinėlio testą?

Pap-smear testas leidžia aptikti nenormalias ląsteles prieš išsivystant vėžiui. Tai taip pat padeda atpažinti mieles ir tam tikras bakterines infekcijas. Be to, jis gali būti naudojamas kaip ŽPV (žmogaus papilomos viruso) atrankos testas.

Kiek laiko užtrunka, kol gaunami PAP tepinėlio tyrimo rezultatai?

Rezultatai paprastai grįžta per 2-3 dienas, priklausomai nuo įstaigos, kurioje buvo atliktas tyrimas.

Kas atsitinka po PAP tepinėlio testo?

Jei nustatoma infekcija, ji bus gydoma. Jei randama nenormalių ląstelių, bus atliekami tolesni tyrimai ir gydymas. Pap-tepinėlio testas yra labai patikimas.

Ar galiu turėti lytinių santykių po Pap tepinėlio testo?

Po tyrimo nėra jokių apribojimų lytiniams santykiams.

Kodėl Pap tepinėlio testas yra svarbus?

Šis paprastas testas yra gyvybiškai svarbus moterų sveikatai. Jis nustato ikivėžines sąlygas. Anksti aptiktas paprastas gydymas gali užkirsti kelią vėžio vystymuisi. Kitaip tariant, Pap-Smear testas atlieka pagrindinį vaidmenį anksti nustatant gimdos kaklelio vėžį - ligą, kurios bijo daugelis moterų dėl jos dažnai tylaus progresavimo. Tai taip pat padeda diagnozuoti tam tikras gimdos kaklelio ir makšties infekcijas.

Ką turėčiau žinoti atliekant Pap tepinėlio testą?

Moterys, kurioms numatytas Pap tepinėlio tyrimas, turi įsitikinti, kad joms nėra mėnesinių. Be to, likus 24 valandoms iki tyrimo jos turėtų vengti lytinių santykių, makšties praplovimo ir negydytų infekcijų ar išskyrų.

Kas turėtų atlikti Pap tepinėlio testą?

Jaunesnėms nei 21 metų moterims, kurios nebuvo seksualiai aktyvios, Pap tepinėlio testo ar tyrimo atlikti nereikia. Moterys, kurios yra seksualiai aktyvios, turėtų pradėti kasmetinius Pap tepinėlio tyrimus ir tyrimus praėjus trejiems metams nuo seksualinės veiklos pradžios. Visoms 21-29 metų moterims rekomenduojama kasmet atlikti Pap-tepinėlio tyrimus ir tyrimus. Moterys nuo 30 iki 64 metų turi kasmet atlikti Pap-tepinėlio tyrimus ir tyrimus. Moterims, turinčioms tris normalius rezultatus iš eilės ir neturinčioms gimdos kaklelio vėžio ar ikivėžinių pokyčių (CIN2, CIN3), tyrimai gali būti atliekami kas 2-3 metus. Vyresnėms nei 65 metų moterims Pap tepinėlio tyrimas nėra būtinas, jei tenkinamos pirmiau nurodytos sąlygos, nors kasmetiniai egzaminai išlieka svarbūs. Moterims, kurioms gimda pašalinta dėl kitų priežasčių nei gimdos kaklelio vėžys, Pap tepinėlio tyrimo atlikti nereikia.

Ar galima atlikti Pap tepinėlio testą nėštumo metu?

Pirmąjį nėštumo trimestrą galima atlikti Pap tepinėlio testą.

Lietuvoje nuo 2004 metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios uždavinys - ištirti visas 25-59 metų amžiaus moteris ir nustatyti, kurioms iš jų yra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o tas, kurioms pokyčių bus nustatyta, pasiųsti gydytis. Taip siekiama užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti. Lietuvoje vykdant programą gimdos kakleliui ištirti naudojamas PAP testas, t. y. moteriai atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tepinėlis ir ištiriamas mikroskopu - nustatoma, ar gimdos kaklelio gleivinės ląstelėse yra ikivėžinių pokyčių. Onkocitologinį tepinėlį moteriai atlieka arba šeimos gydytojas, arba gydytojas akušeris ginekologas. Citologinis tepinėlis imamas 25-34 m. gimdos kaklelio medžiaga AR ŽPV tyrimui ir citologinio tepinėlio skystojoje terpėje tyrimui imama 35-59 m. Kaskart atlikti PAP testą pagal programą moteris kviečia šeimos gydytojas. Kol kas šios programos vykdymo rezultatai Lietuvoje nėra patenkinami - didelė dalis Lietuvos moterų dar nė vieno karto nepasitikrino. Jei PAP testas ikinavikinių pokyčių nerodo, tyrimas pagal programą kartojamas 25-34 m. (imtinai) moterims 1 kartą kas 3 metus ir 35-59 m. (imtinai) moterims 1 kartą kas 5 metus. Jei PAP testas neinformatyvus (dėl nekokybiškai atlikto tepinėlio ar kitos priežasties tyrėjas negali duoti aiškaus atsakymo), pagal programą testą galima pakartoti dar 1 kartą per tuos pačius metus. Jei PAP testas leidžia pamatyti ikivėžinių pokyčių, kartais, siekiant juos patikslinti, moteriai pagal programą dar atliekama ir gimdos kaklelio biopsija. Gimdos kaklelio biopsija gali būti atliekama sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti specializuotas akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Šeimos gydytojas išduoda siuntimą moteriai vykti į tokią įstaigą atlikti gimdos kaklelio biopsiją. Visas programos išlaidas apmoka valstybė. Jei atlikus tyrimus (PAP testą ir biopsiją) nustatoma ikinavikinių gimdos kaklelio pokyčių arba gimdos kaklelio vėžys, moteris siunčiama gydytis.

TEREKIA KREIPTIS Į SAVO ŠEIMOS GYDYTOJĄ! Daugelio lokalizacijų piktybiniai navikai dažniau išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, o beveik pusė visų susirgusiųjų gimdos kaklelio vėžiu yra 35-55 metų amžiaus moterys. Dabartinės ES šalyse (28 šalys) 2012 metais buvo nustatyta 34000 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, apie 13000 moterų nuo šios ligos mirė. Gimdos kaklelio vėžio dažnis ypač aukštas Rytų ir Pietų Europos šalyse, kurios į ES įstojo po 2003 metų; Rumunijoje ir Lietuvoje mirčių nuo šios ligos dažnis atitinkamai 10 ir 7 kartus aukštesnis nei Suomijoje ir Maltoje, kuriose šie rodikliai žemiausi ES. Šie milžiniški skirtumai visų pirma susiję su neįdiegimu ar netinkamu įdiegimu į praktiką organizuotų atrankinės patikros programų dėl gimdos kaklelio vėžio šalyse, kurios nesenai įstojo į ES.

Dažniausiai gimdos kaklelio vėžio išsivystymas susijęs su ŽPV (žmogaus papilomos viruso) infekcija. ŽPV plačiai paplitęs virusas, perduodamas lytinių santykių metu. Ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais. Vėliau moteriai dažniausiai atsiranda kraujavimas iš lytinių takų tada, kai jo neturėtų būti - po lytinio akto, tarp menstruacijų, pomenopauziniu laikotarpiu. Tai nebūtinai reiškia gimdos kaklelio vėžį, tačiau bet kokiu atveju būtina nedelsiant pasirodyti gydytojui.

Iš tikrųjų atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio tyrimai neskirti tik nustatyti gimdos kaklelio vėžį. Tai metodas užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti nustatant ir išgydant ikivėžinius pokyčius gimdos kaklelyje, iš kurių galėtų išsivystyti vėžys, jei jie nebūtų nustatyti ir išgydyti. Jei moterys dalyvauja organizuotų atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programoje ir joms reguliariai atliekamas atitinkamas gimdos kaklelio tyrimas, invazinio gimdos kaklelio vėžio rizika sumažėja 90 proc. Kitais žodžiais kalbant, galima pasakyti, kad 9 iš 10 moterų būtų užkirstas kelias susirgti invaziniu gimdos kaklelio vėžiu. Jei moterims atliekami atrankinės patikros dėl gimdos kaklelio vėžio tyrimai, jų rizika numirti nuo gimdos kaklelio vėžio labai žymiai sumažėja.

Rekomenduojami 2 skirtingi būdai atlikti atrankinės patikros tyrimus. Senesnis ir plačiau paplitęs būdas yra gimdos kaklelio tepinėlio citologinis tyrimas, kitaip PAP (atradėjas Papanikolau) testas, kuris atliekamas paimant nuo gimdos kaklelio paviršiaus ląstelių medžiagos ir ją ištiriant mikroskopu laboratorijoje. Naujesnis būdas - tai moterų ištyrimas dėl gimdos kaklelio infekuotumo ŽPV, kadangi beveik visi gimdos kaklelio vėžio atvejai yra ilgalaikės ŽPV infekcijos gimdos kaklelyje rezultatas. Rekomenduojama atlikti tyrimą kiekvieną kartą, kai moteris gauna pakvietimą tikrintis ir susipažįsta su pakvietime pateikta informacija apie tyrimo naudą moters sveikatai bei galima atrankinės patikros tyrimų žala. Kai naudojamas PAP testas, daugumoje programų numatoma pradėti kviesti moteris dalyvauti atrankiniuose tyrimuose joms esant 20-30 metų amžiaus, bet dažniausiai ne anksčiau nei nuo 25 metų. Po pirmojo tyrimo jos kviečiamos kartą kas kiekvienus 3 ar 5 metus. Jei atrankinės patikros tyrimų programoje pasirinktas tyrimas yra ŽPV nustatymas, moterys dalyvauti programoje pakviečiamos nuo 35 metų amžiaus (paprastai niekada iki 30 metų), paskui kas 5 metus ar kas daugiau metų. Pokyčių gimdos kaklelyje gali atsirasti jau po paskutiniojo atlikto atrankinės patikros tyrimo pagal programą. Jei jie nebus aptikti ir išgydyti moteriai toliau nebedalyvaujant programoje, gali vystytis vėžys. Kad tyrimo metu būtų nepastebėti ikivėžiniai pokyčiai ar vėžys, pasitaiko retai. Bet jei tarp pakvietimų atsiranda įtartinų simptomų, kaip kraujavimas iš lytinių takų tada, kai jo neturėtų būti, būtina, nelaukiant kito pakvietimo atlikti tyrimą pagal programą, pačiai nedelsiant kreiptis į gydytoją. Atrankinės patikros tyrimų programos labai ženkliai apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, bet nevisiškai.

Ne visi gimdos kaklelio vėžio atvejai aptinkami atrankinės patikros tyrimų metu. Tačiau jei moteriai dalyvaujant programoje reguliariai atliekami tyrimai, mažai tikėtina, kad ji susirgs šia liga, nes visi pokyčiai bus laiku aptikti ir išgydyti. Nuo 3 iki 10 moterų iš 100, kurioms atlikti gimdos kaklelio tyrimai pagal programą, aptinkami pokyčiai gimdos kaklelyje, t. y. jų tyrimų rezultatai neatitinka normos, ir tai nieko nuostabaus. Tokiais atvejais moterims rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų - pakartoti atrankinį tyrimą, atlikti ginekologinę apžiūrą, atlikti gimdos kaklelio biopsiją. Gali pasireikšti skausmas, kraujavimas ar infekcija, kai atliekami kiti papildomi tyrimai siekiant patikslinti jau aptiktų atrankinės patikros tyrimo metu pokyčių diagnozę ar atliekant aptiktų gimdos kaklelyje ikivėžinių ligų gydomąsias procedūras. Nuo 1 iki 6 moterų, kurioms atlikti papildomi gimdos kaklelio tyrimai, skundžiasi skausmu ar kraujavimu, ar išskyromis 6 savaičių laikotarpiu. Ikivėžinių pokyčių gydymas gali sukelti nerimą, kartais - priešlaikinį nepakankamo svorio kūdikio gimdymą, jei moteris nėščia. Ne visais atvejais atrankinės patikros tyrimų metu moterims aptikti ikvėžiniai pokyčiai transformuojasi į vėžį, jei jie lieka neišgydyti, bet negalima numatyti, kurie iš jų išnyks savaime, kurie virs vėžiu, todėl verta išgydyti visas moteris, kurioms nustatoma ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių.

Moterys gali iki minimumo sumažinti pernelyg sureikšmintos diagnozės ir bereikalingo gydymo riziką tik dalyvaudamos organizuotoje atrankinės patikros tyrimų programoje, t. y., gavusios pakvietimą, atvykdamos reguliariai tikrintis pagal programą. Paprastai kviesti tikrintis pradedamos moterys nuo 25 metų amžiaus, bet jei jaunesnėms moterims atsiranda nerimą keliančių simptomų, reika pasirodyti gydytojui nelaukiat jokio kvietimo. ŽPV testo nerekomenduojama panaudoti gimdos kaklelio atrankiniams tyrimams kitaip, kaip numato atrankinė programa, nes ši infekcija labai dažnai išnyksta pati savaime, be gydymo, ypač jaunesnėms nei 30-35 metų. moterims.

Dažnu atveju, bet koks parinktas vėžio gydymas nėštumo metu, siekiant nėštumą išsaugoti, yra eksperimentinis, ypač kai navikas didelis. Jei yra diagnozuoti ir patvirtinti mikroinvazinio vėžio pokyčiai (Carcinoma in situ), invazinio vėžio rizika yra maža (mažesnė nei 5 proc.). Toks nėštumas gali būti tęsiamas iki gimdymo termino be didelės rizikos vėžiui progresuoti iki gilios invazijos. Jei yra abejonių dėl diagnozės patikimumo, galima svarstyti atlikti kūginę gimdos kaklelio biopsiją, tačiau jos metu ir po jos komplikacijų (savaiminio persileidimo, gausesnio kraujavimo) rizika siekia 20-33 proc.

tags: #ar #galima #imti #tepineli #gimdos #vezio

• Grįžtančios mėnesinės po gimdymo
• Kaip paruošti kiaušinio trynį kūdikiui?
• Pakruojo senelių namų paslaugos
• Tarp mitų ir kovos už teises
• Žiurkių auginimo subtilybės