Ką daryti, jei vaikas nevalgo: patarimai tėvams
Ką daryti, jei vaikas nevalgo: patarimai tėvams
Vaikų nevalgumas - tai tema, sukelianti daug diskusijų ir nerimo tėvams. Dažnai tėvai baiminasi, kad jų vaikas nepakankamai valgo, o tai gali turėti įtakos jo augimui ir vystymuisi. Tačiau svarbu suprasti, kad vaiko apetitas gali svyruoti, ir tai yra normali raidos dalis. Nesijaudinkite, vaikas neišbus net dienos nevalgęs.
Didžiausia suvartojamo maisto dalis nukeliauja vaikų augimui. Iki paauglystės yra normalu priaugti 2 kilogramus kūno svorio ir užaugti apie 3-4 cm per metus. Pasak specialistų, jei vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų, nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, kai suaugusieji sėdasi prie stalo, vaikas tuo metu visiškai nenori valgyti. Tokiu atveju tėvams siūloma keisti įpročius.
Vaikų nevalgumo priežastys gali būti įvairios. Viena dažniausių - per dažnas ir per gausus užkandžiavimas. Jei vaikas privalgo daug užkandžių, jis nenori normalaus maisto. Todėl tarp valgymų reikia daryti apie 3-4 val. pertraukas. Tarpuose gali būti užkandis, tačiau tai galėtų būti vaisiaus gabaliukas, o ne pusė pakelio duoniukų. Taip pat reikėtų atsargiai vertinti naujus maisto produktus. Kartais vaikas įtariai žiūri į dar neragautą maistą. Vaikui reikia duoti 10-12 kartų naujo maisto paragauti, kol jis pripranta - tai reikėtų turėti omenyje. Tam, kad vaikas pradėtų valgyti naują maistą, padeda pasakymas “ gali nevalgyti, bet paragauk“.
Kitos priežastys gali būti:
- Baimė valgyti tai, ko dar neragavęs: Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui. Yra toks terminas - naujo maisto baimė, dar vadinama maisto neofobija.
- Paveldėtas liesumas: Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo jų ūgiui nustatytos normos, arba atsilieka netgi ūgis, tiriamas visas vaiko organizmas.
- Neigiamos emocijos: Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose.
- Darželis: Labai dažnai tėvai nerimauja dėl vaikų mitybos darželyje. Tačiau būna ir priešingai: išrankūs vaikai darželyje pradeda valgyti įvairesnį maistą.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, ar vaikas po kiekvieno valgymo bėga į tualetą, ar po valgio atsiranda tokių nusiskundimų, kaip pilvo pūtimas, skausmas, baimė valgyti. Pastebėjus šiuos signalus, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją dėl detalesnių tyrimų.
Kaip paskatinti vaiką valgyti?
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad vaiko skrandis yra kur kas mažesnis, nei suaugusio žmogaus. Vaikai linkę valgyti nedaug, tačiau dažnai. Ir tai, kad jūsų atžala vakar valgė itin mažai, o šiandien valgo neišpasakytai daug - normalu. Besivystantis organizmas nėra nuoseklus, tad ir maisto poreikis gali būti paprasčiausiai nestabilus.
Patarimai tėvams:
- Nesijaudinti: Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokios priežasties nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.
- Rodyti pavyzdį: Parodykite vaikui, kaip jums patinka valgyti maistą - patiekalą, kurį kartu paruošėte. Mažieji kopijuoja tėvus.
- Įtraukti vaiką į maisto ruošimą: Kartu su vaiku ruošti patiekalus, kuriuos valgys jis ir jo šeima. Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas.
- Padaryti valgymo laiką laimingu: Ne tik valgymo prasme, bet ir šilto bendravimo, prieraišumo ir savitarpio supratimo laiku.
- Mažos porcijos: Į lėkštutę įdėti mažai patiekalo, nes daugumai mažų vaikų patinka mažos porcijos.
- Nesiūlyti alternatyvų: Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų.
- Nebausti ir nepapirkinėti: Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus. Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą.
- Nuolat siūlyti naujus produktus: Vaikui gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais.
- Leisti tyrinėti maistą: Leisti vaikui liesti, laižyti ir žaisti su maistu. Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu.
- Girti už pastangas: Pagirti mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens…
- Pakeisti gėrimus: Sultis pakeisti vandeniu - ne taip ir sudėtinga. Tiesiog jas reikia skiesti, vis mažinant sulčių dalį ir didinant vandens.
- Patrauklus patiekimas: Tėvams reikėtų pagalvoti, kaip daržoves patiekti patraukliai, išradingai.
Jeigu vaikas yra guvus, atrodo sveikai, neturite jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš.
Didžiausias rūpestis, anot specialistų, yra ne per mažas svoris, o per didelis svoris, kuris lemia daugelį ligų. Dažnu atveju tėvai per daug sureikšmina vaiko mitybą, o tai gali sukelti papildomą stresą ir vaikui, ir patiems tėvams.
Taip pat svarbu suprasti, kad vaikas gali demonstruoti savarankiškumą ir nepriklausomybę, atsisakydamas valgyti, arba jam gali trūkti dėmesio. Jei šeimoje yra kivirčų, chaoso, vaikas gali taip norėti atkreipti į save dėmesį.
Jei vaiko nevalgumas trunka ilgesnį laiką, sukelia psichosocialinės adaptacijos sutrikimų ir/ar tėvai pastebi pablogėjusią bendrą sveikatos būklę, reikia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba dietologu.
Niekada nereikėtų versti vaiko valgyti. Verčiant vaiką valgyti, einame tarsi prieš gamtą ir natūralius jos dėsnius.

Dažniausios vaikų nevalgumo priežastys ir sprendimai
1. Per daug užkandžiauja: Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų, nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, kai suaugusieji sėdasi prie stalo, vaikas tuo metu visiškai nenori valgyti. Tokio vaiko tėvams siūloma keisti įpročius, o jei vaikas nutukęs - parenkama speciali dieta. Prie užkandžių priskiriami ir saldūs gėrimai, sultys, kisielius, kompotas, pienas, kefyras.
2. Bijo valgyti tai, ko dar neragavęs: Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui. Galbūt kitose srityse jie - labai drąsūs, bet rinkdamiesi maistą jie yra itin konservatyvūs. Yra toks terminas - naujo maisto baimė, dar vadinama maisto neofobija. Ją patiriantys vaikai nėra labai norūs bandyti naujus produktus, labai gretai jiems kyla visokios aliuzijos: tai jiems atrodo, kad valgydami jie jaučia kažkokį ne tokį traškesį, tai jiems maisto spalva ar kvapas yra ne tokie, kokie turėtų būti. Visa tai jiems sukelia baimę valgyti. Tokiu atveju ištiriamas vaiko kraujas, šlapimas, ir, jei įvertinama, kad vaikas auga normaliai, gyvenimu patenkintas, tuomet tėvams patariama nesirūpinti ir retkarčiais vis mėginti pasiūlyti vaikui naujo maisto.
3. Paveldėtas liesumas: Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo jų ūgiui nustatytos normos, arba atsilieka netgi ūgis, tiriamas visas vaiko organizmas, ne tik virškinimo organai, tačiau ligų randama retai. Neretai pasitaiko, kad vaikų, kuriems akivaizdžiai trūksta svorio, vienas iš tėvų vaikystėje turėjo tokių pačių problemų. Jei toks liesas ar smulkus vaikas depresinėmis ligomis neserga, yra patenkintas gyvenimu, aktyvus, jeigu geri visi jo tyrimai, tada patariama tėvams nesijaudinti ir neieškoti ligų.
4. Neigiamos emocijos: Dalis nevalgymo priežasčių yra psichologinės. Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose. Svarbus ir mitybos kultūros vaidmuo. Gražiai ir skaniai paruoštas maistas, įdomiai paserviruotas stalas gali paskatinti daugiau valgyti kai kuriuos prastai augančius vaikus. Maisto skonis, apipavidalinimas, kvapai, net traškesys ar spalva turi reikšmės.
5. Darželis - proga pasikeisti: Labai dažnai tėvai nerimauja dėl vaikų mitybos darželyje. Tėvai bijo, kad atsisakydamas įstaigos maisto vaikas jaus diskomfortą, badaus, o gal netgi apsirgs. Tačiau būna ir priešingai: išrankūs vaikai darželyje pradeda valgyti įvairesnį maistą. Čia jie pamato, kaip elgiasi kiti vaikai, ir tai paskatina sekti jų pavyzdžiu. Kai į darželį vedamas vaikas sėdi prie stalo ir jokiu būdu nevalgo, tada gydytojas pataria tėvams įdėti jam į darželį namų maisto.
6. Kur kas blogiau, kai vaikas yra nutukęs: Polinkį sureikšminti ar akcentuoti maistą paveldėjome iš karo ir pokario metų, kai iš tikro tykojo badas, kai organizmas negalėjo gauti maisto. Dabar galimybių gauti maisto yra, tik kažkas jo nenori. Todėl dažnu atveju galėtume sakyti, kad nenorėti valgyti yra nieko baisaus. Tėvai, nerimaujantys dėl per mažo vaiko svorio, turėtų prisiminti, kad nutukimas - kur kas didesnė liga nei per mažas svoris. „Dabar visas pasaulis susirūpinęs ne kūno svorio stoka, bet svorio pertekliumi, kuris lemia daugelį ligų. Šį reikinį skatina ir vaikų auklėjimas, kai jiems nuolatos sakoma: svarbiausia - pavalgyti, vaikui už tai žadami prizai. Vaikui gali susidaryti įspūdis, kad daugiau nieko ir nebereikia, jis jau viską pasiekė tuo, kad pavalgė: gyvenimo tikslas pasiektas“, - perspėja specialistai.
Vaisius ar daržovė? Ką pasakė Kakė Makė?
Ką daryti, jei vaikas atsisako valgyti
Jei vaikas atsisako valgyti normalų maistą, jam nereikia vietoj jo siūlyti užkandžių. Vaikui reikia pasakyti „kai norėsi valgyti, aš tau duosiu“, ir, vaikui išalkus, siūlyti jam tą patį patiekalą, o ne jogurtuką, sumuštinuką, duoniuką. Norint, kad vaikas valgytų daugiau, jam reikia duoti valgyti savarankiškai - tada vaikas patiria daugiau valgymo malonumo.
Taip pat svarbu stebėti, kad tarp vaiko pasirinkimų neimtų dominuoti saldūs gėrimai, saldumynai ar kiti ne patys tinkamiausi maisto produktai. Tėvai turėtų žinoti, kad visai tai yra absoliučiai normalu. Pasirinkimo laisvė vaikui taip pat labai svarbi. Jei morka jam bus primygtinai brukama kaip vienintelė galimybė - vaikui ji bus nepatraukli, bet jei bus leidžiama rinktis iš kitų daržovių, morka gali tapti net ir labai patraukliu variantu.
Vaikams augant būna fiziologinių apetito šuolių ir duobių, kada vaikai natūraliai mažiau suvalgo. Kitas dalykas yra pačių tėvų lūkesčiai, kiek vaikas turi suvalgyti - čia yra didžiausia bėda. Tėvai, pamatę rekomendacijas, kokias porcijas jų vaikai iš tikro turėtų suvalgyti - kai kurios iš jų būna, pavyzdžiui, nuo pusės iki vieno sausainio 2 metų vaikui - gerokai nustemba.
Jei vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus. Dabar madingos užtepėlės, padažai, glotnučiai - gal ta forma vaikui tinka, gal jam patinka spalvos - maistas turi būti patrauklus vizualiai. Valgymo aplinka turi būti rami: be jokių televizorių, telefonų, planšečių. Tėvai turi rodyti pavyzdį nuo pat mažens: jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai, tai ir vaikai nevalgys.
Vieną dieną valgome daugiau, o kitą apie maistą nesinori nė kalbėti. Vaikams gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais. Kai kurie vaikai iš prigimties yra mažiau linkę eksperimentuoti. Tai tikrai nereiškia, kad vaikas niekada nebevalgys šio maisto. Nenustebkite, jei kitą kartą jis atmestą valgį ragaus su didžiausiu pasimėgavimu - šiuo amžiaus tarpsniu pomėgiai labai dažnai keičiasi.
| Patarimas | Aprašymas |
|---|---|
| Rodykite pavyzdį | Valgykite kartu su vaiku, parodykite, kaip jums patinka maistas. |
| Įtraukite į gamybą | Leiskite vaikui dalyvauti ruošiant maistą, paaiškinkite, ką ir kodėl darote. |
| Sukurkite malonią atmosferą | Valgymo laikas turi būti malonus, skirtas bendravimui ir jaukumui. |
| Siūlykite mažas porcijas | Dauguma vaikų mėgsta mažas maisto porcijas. |
| Nesiūlykite alternatyvų | Jei vaikas atsisako maisto, nesiūlykite jam kitų patiekalų ar užkandžių. |
| Neverskite ir nebauskite | Niekada neverskite vaiko valgyti ir nebauskite jo už atsisakymą. |
| Nuolat siūlykite naujienas | Vaikui gali prireikti daug kartų paragauti naują patiekalą. |
| Leiskite tyrinėti | Leiskite vaikui liesti, žaisti su maistu, kol jis išmoksta valgyti. |
| Girkite už pastangas | Pagirkite vaiką už kiekvieną suvalgytą kąsnį ar gurkšnį. |
Jei vaikas atsisako valgyti tam tikrą maistą, galbūt jam nepatiko jo skonis, kvapas ar spalva. Juk ir mes patys ne visus maisto produktus mėgstame.
Svarbiausias rodiklis, parodantis, kad vaiko organizmui netrūksta maisto medžiagų, yra tai, kad jis gerai vystosi, t.y. proporcingai didėja jo svoris ir ūgis. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka to amžiaus rekomenduojamas normas, vadinasi, nerimauti nėra pagrindo.

