Širdies permušimai tai - neritmiškas širdies plakimas, kuris gali atsirasti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Normaliai širdis plaka tolygiai, jeigu širdies raumens susitraukimas įvyksta anksčiau laiko, tada jaučiamas permušimas. Kai kurie žmonės širdies permušimus apibūdina, kaip laikiną diskomfortą, kairėje krūtinės ląstos pusėje, kiti jaučia tarsi širdis - „vartosi“, „sustoja“, „šokinėja“. Retai pasitaikantys, trumpalaikiai širdies permušimai sveikatai nepavojingi, juos jaučia didelė dalis sveikų žmonių. Vyresniame amžiuje, ypatingai jau sergantiems širdies ligomis, atsiradę permušimai gali būti širdies nepakankamumo progresavimo požymis. Tačiau, dažniausiai, permušimų priežastys yra visiškai nesusiję su širdies ligomis. Jeigu permušimai vargina dažnai, ilgai nepraeina, trukdo kasdieniai veiklai, būtina surasti juos sukėlusią priežastį ir ją pašalinti.

Širdies permušimai - tai pojūtis, kai širdis ima plakti nereguliariai, gali atrodyti taip, lyg širdis praleidžia dūžį, o po to staiga ima stipriai plakti. Žmonės tai dažnai apibūdina kaip nemalonų jausmą, kuomet atrodo, jog širdis “vartosi” ar “šokinėja”. Mediciniškai šie reiškiniai vadinami ekstrasistolėmis - tai priešlaikiniai širdies susitraukimai, kurie atsiranda, kai širdies impulsai vyksta neįprasta tvarka. Paprastai širdis plaka reguliariai, laikydamasi savo ritmo, tačiau kai dėl tam tikrų priežasčių šis ritmas sutrinka, žmogus pajunta permušimą.

Daugeliu atvejų permušimai yra nepavojingi ir netgi gali būti laikomi normaliu reiškiniu, ypač jei jų pasitaiko retai. Vis dėlto, dažni ar lydimi kitų simptomų, tokių kaip galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar alpimas, širdies permušimai gali rodyti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip širdies ligos ar elektrolitų disbalansas. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis pasireiškia šie epizodai.

Širdies permušimai gali kilti dėl daugybės veiksnių - nuo visiškai paprastų, gyvenimo būdo nulemtų priežasčių iki rimtesnių medicininių sutrikimų. Vienas dažniausių kaltininkų yra stresas. Kai organizmas patiria emocinę ar fizinę įtampą, adrenalino lygis kraujyje pakyla, o tai gali paveikti širdies ritmą. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, kuris dažnai susijęs su nuolatiniu skubėjimu, pervargimu ar miego trūkumu, taip pat gali lemti širdies ritmo sutrikimus. Tokiais atvejais permušimai dažniausiai praeina savaime, kai tik organizmas atgauna pusiausvyrą.

Kofeinas, alkoholis ir nikotinas - kiti dažni širdies permušimų sukėlėjai. Pavyzdžiui, didelis kavos kiekis gali paskatinti širdies veiklą, sukelti „drebėjimo“ jausmą ar net kelis permušimus iš eilės. Panašiai veikia ir alkoholis - per didelė jo dozė gali sutrikdyti elektrolitų balansą organizme, o tai paveikia širdies veiklą. Rūkymas, savo ruožtu, tiesiogiai veikia kraujagysles ir širdį, didindamas permušimų tikimybę.

Kalbant apie kitus veiksnius, dažna širdies permušimų priežastis yra elektrolitų disbalansas. Magnio, kalio ar kalcio trūkumas gali sutrikdyti elektrinius impulsus širdyje, sukeldamas nereguliarų plakimą. Taip pat permušimai gali būti susiję su skydliaukės sutrikimais - tiek hiperaktyvi, tiek nepakankama skydliaukės funkcija veikia širdies ritmą. Rimtesniais atvejais širdies permušimus gali sukelti širdies ligos, tokios kaip išeminė širdies liga, miokarditas ar kardiomiopatija. Be to, kai kurie vaistai, pavyzdžiui, stimuliuojantys arba kai kurie diuretikai, taip pat gali sukelti širdies ritmo sutrikimų.

Širdies permušimų priežastys gali būti labai įvairios:

• Elektrolitų - kalio, magnio, disbalansas organizme.
• Mažakraujystė - kada sumažėja eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje. Hemoglobinas perneša deguonį iš plaučių į audinius. Trūkstant hemoglobino, sumažėja deguonies kiekis kraujyje, todėl širdis turi greitai plakti, kad kuo dažniau kraujas cirkuliuotų pro plaučius. Širdies raumuo pavargsta dėl dažno plakimo, deguonies trūkumo, atsiranda permušimai.
• Skydliaukės ligos - širdies raumens darbui įtakos turi net ir nedideli skydliaukės hormonų (T4, T3) pokyčiai.
• Psichologinės priežastys - nerimas, stresas, nemiga, panikos atakos suaktyvina periferinę nervų sistemą, kuri tiesiogiai veikia širdies raumenį, padažnėja širdies plakimas, atsiranda permušimai. Jautrūs žmonės, net ir nedidelius širdies ritmo pasikeitimus, jaučia labiau ir stipriau.
• Kiti veiksniai - tokie kaip dažnas tonizuojančių medžiagų, kofeino naudojimas, alkoholis, rūkymas, per didelis fizinis krūvis, pervargimas, kai kurie vaistai (pvz.

Nors dauguma širdies permušimų yra nekenksmingi, kai kuriais atvejais jie gali būti pavojingi ir signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Vienas iš pagrindinių rodiklių, jog širdies permušimai gali būti pavojingi, yra jų dažnumas ir lydintys simptomai. Jei permušimai pasireiškia labai dažnai, kartais net kelis kartus per minutę, arba jei juos lydi galvos svaigimas, alpimas, skausmas krūtinėje ar dusulys, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Širdies permušimai taip pat gali būti rimtas signalas, jei jie atsiranda kartu su kitais širdies ligų požymiais, pavyzdžiui, nuolatiniu nuovargiu, kraujo spaudimo svyravimais ar neįprastai greitu širdies plakimu. Pavojus ypač didėja žmonėms, kurie jau turi diagnozuotas širdies ligas. Dar vienas svarbus aspektas - širdies ritmo sutrikimai po fizinio krūvio. Jei poilsio metu širdis ilgai negali grįžti į normalų ritmą, arba jei permušimai atsiranda fizinio krūvio metu, tai gali būti ženklas, kad širdis patiria didelę apkrovą.

Taigi, svarbu neignoruoti širdies permušimų, jei jie pasireiškia kartu su kitomis sveikatos problemomis, nes tai gali padėti laiku nustatyti galimas rimtas ligas. Gydytojas gali atlikti išsamią diagnostiką, įskaitant elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus ir, jei reikia, papildomus širdies tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli problema.

Vaikų širdies plakimas yra natūraliai greitesnis nei suaugusiųjų - mažesnis kūnas reikalauja daugiau deguonies, todėl širdis turi dirbti sparčiau. Vis dėlto tėvams kartais atrodo, kad vaiko širdis „per greita“ arba „per lėta“, o tai kelia nerimą. Svarbu žinoti, kad vaiko širdies ritmas keičiasi augant, priklauso nuo amžiaus, emocijų, temperatūros ar net miego fazės. Daugeliu atvejų toks pokytis yra visiškai normalus. Taip pat svarbu žinoti, kad vaiko širdies ritmas keičiasi augant, priklauso nuo amžiaus, emocijų, temperatūros ar net miego fazės. Daugeliu atvejų toks pokytis yra visiškai normalus.

Normalus vaiko širdies ritmas pagal amžių:

• Naujagimiams 100-160 dūžių/min
• Mokyklinio amžiaus vaikams 70-120
• Paaugliams 60-100

Kodėl jis greitesnis? - Vaiko širdis mažesnė, todėl turi plakti dažniau, kad aprūpintų kūną krauju.

Kada verta sunerimti? - Jei širdis plaka labai greitai ramybės metu, ritmas praranda tolygumą arba vaikas skundžiasi silpnumu.

Dažniausios priežastys: - karščiavimas, emocijos, fizinis aktyvumas, skysčių trūkumas, širdies laidumo sutrikimai.

Ką daryti tėvams? - Stebėti pulsą, raminti vaiką, užtikrinti poilsį, o jei simptomai tęsiasi - kreiptis į pediatrą ar kardiologą.

Vaikų širdies ritmas dažnai svyruoja - tai dar nereiškia ligos. Tačiau kai ritmo pokyčiai tampa ryškūs ar pasikartoja be aiškios priežasties, verta atkreipti dėmesį. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius ritmo sutrikimų tipus, kurie pasitaiko vaikystėje.

Dažniausi širdies ritmo sutrikimai vaikams

• Sinusinė tachikardija: Tai dažniausias ritmo pagreitėjimas vaikams. Širdis ima plakti greičiau nei įprasta - dažnai dėl karščiavimo, streso, emocijų, dehidratacijos ar fizinio aktyvumo. Dažniausiai ši būklė nėra pavojinga, ypač jei pulsas nurimsta vaikui pailsėjus.
• Sinusinė bradikardija: Tai lėtesnis nei įprasta širdies plakimas. Gali pasitaikyti sportuojantiems, fiziškai aktyviems vaikams arba miego metu. Jei bradikardija pasireiškia kartu su silpnumu, mieguistumu ar galvos svaigimu - būtina kardiologo apžiūra.
• Aritmija (nereguliarus plakimas): Vaikų širdis gali plakti netolygiai, ypač kvėpavimo metu - įkvepiant pagreitėja, iškvepiant sulėtėja. Tai vadinama kvėpavimo aritmija ir dažniausiai yra normali. Tačiau jei ritmas netolygus nuolat, ypač jei vaikas skundžiasi „širdies šokinėjimu“ ar silpnumu, reikia tyrimų (EKG ar Holterio monitoravimo).

Tėvai gali pastebėti keletą požymių, rodančių, kad širdies darbas netolygus. Dažniausiai vaikas sako, kad „širdis plaka keistai“ arba „per greitai“. Kiti galimi signalai:

• Nuovargis ar mieguistumas be aiškios priežasties,
• Dusulys net po nedidelio fizinio krūvio,
• Galvos svaigimas, alpimo epizodai,
• Šviesi oda, prakaitavimas, šaltos rankos,
• Širdies plakimo matymas kakle ar krūtinėje.

Jei šie simptomai kartojasi, tėvai turėtų užrašyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie pasireiškė, ir kreiptis į pediatrą.

Nors dauguma ritmo pokyčių vaikystėje yra laikini, yra situacijų, kai šie simptomai rodo rimtesnius sutrikimus. Pavojingais laikomi atvejai, kai širdis plaka per greitai (virš 180 dūžių per minutę) arba pernelyg lėtai (mažiau nei 50 dūžių per minutę) ir tai tęsiasi ilgiau nei kelias minutes. Jei kartu pasireiškia dusulys, skausmas krūtinėje, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar sąmonės praradimas, reikia nedelsiant vykti į ligoninę arba skambinti 112.

Kai kurių vaikų širdies ritmo sutrikimai susiję su įgimtais širdies defektais ar elektros impulso perdavimo problemomis. Tokiais atvejais diagnozę patvirtina gydytojas kardiologas, o gydymas priklauso nuo konkretaus sutrikimo tipo.

Gydytojas pirmiausia įvertina vaiko pulsą, kvėpavimo dažnį ir bendrą būklę. Jei įtariamas ritmo sutrikimas, atliekami keli tyrimai:

• Elektrokardiograma (EKG) - padeda nustatyti ritmo pobūdį, dažnį ir galimus elektrinio impulso perdavimo sutrikimus.
• Holterio monitoravimas - nešiojamas prietaisas, kuris 24-48 valandas seka širdies veiklą, užfiksuodamas net trumpus ritmo nukrypimus.
• Echokardiograma (širdies echoskopija) - parodo, ar nėra struktūrinių širdies pokyčių.
• Kraujo tyrimai - padeda nustatyti elektrolitų, hormonų ar hemoglobino disbalansą.
• Kartais atliekami ir streso testai (veloergometrija), jei simptomai atsiranda tik fizinio krūvio metu.

Vaiko širdies sveikata glaudžiai susijusi su gyvenimo būdu. Svarbiausia - pakankamas poilsis ir miegas. Mažiems vaikams reikia 10-12 valandų miego, paaugliams - bent 8-9. Subalansuota mityba, kurioje gausu magnio, kalio ir omega-3 riebalų rūgščių, stiprina širdies raumenį. Fizinis aktyvumas turėtų būti kasdienis, bet ne per intensyvus - bėgiojimas, plaukimas, važinėjimas dviračiu ar žaidimai lauke gerina kraujotaką ir deguonies pasisavinimą. Reikėtų riboti saldžius gėrimus, energetinius produktus ir perdirbtą maistą, nes jie gali skatinti širdies dirglumą. Tėvų pavyzdys čia itin svarbus - kai šeimoje propaguojamas aktyvus gyvenimo būdas, vaikai natūraliai seka tuo pačiu keliu.

Vaiko pulsą galima pamatuoti visiškai paprastai - nereikia nei specialios technikos, nei medicininių prietaisų. Svarbiausia, kad vaikas būtų ramus, neseniai nejudėjęs ir nekalbėjęs - tik taip galima gauti tikslius rezultatus. Pulsą geriausia matuoti ant riešo, ten, kur eina stipininė arterija. Tai paprasčiausia vieta, ypač mažiems vaikams. Vyresniems vaikams tinka ir kaklo sritis, kur pulsas aiškiai jaučiamas ant miego arterijos. Kūdikiams kartais patogiau prispausti ranką prie krūtinės, kad būtų jaučiamas širdies plakimas.

Norint atlikti matavimą, ant arterijos uždedami du pirštai - rodomasis ir vidurinis. Spausti nereikia, užtenka lengvo prisilietimo. Pajutus pulsą, reikia skaičiuoti dūžius trisdešimt sekundžių, o gautą skaičių padauginti iš dviejų - tai bus širdies ritmas per minutę. Jei atrodo, kad ritmas netolygus, verta skaičiuoti visą minutę. Geriausia matuoti kelis kartus per dieną - ryte, po aktyvumo ir vakare, kad būtų galima pastebėti, kaip kinta širdies darbas.

Normalus rezultatas priklauso nuo vaiko amžiaus. Jei pulsas atitinka nustatytas normas, nerimauti nereikia. Kai širdis plaka greičiau dėl karščiavimo ar verkimo, tai visiškai normalu. Tačiau jei ritmas be aiškios priežasties tampa labai lėtas arba nereguliarus, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Toliau pateikiama lentelė, padedanti suprasti, kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją:

Situacija	Pavojingumo lygis	Ką daryti tėvams
Vaiko širdis plaka greičiau po fizinio krūvio ar emocijų, tačiau greitai atsistato	Mažas	Nuraminkite vaiką, užtikrinkite poilsį ir vandens. Tai normali organizmo reakcija.
Pulsas pagreitėja ar sulėtėja trumpam net be aiškios priežasties	Vidutinis	Stebėkite ritmą kelias dienas, užrašykite situacijas. Jei pasikartoja - pasitarkite su pediatru.
Širdies plakimas išlieka nereguliarus arba labai greitas net ramybės metu	Padidintas	Kreipkitės į šeimos gydytoją ar vaikų kardiologą. Gali būti reikalingas EKG tyrimas.
Vaikas skundžiasi galvos svaigimu, dusuliu, silpnumu ar praranda sąmonę	Aukštas	Skubiai skambinkite 112. Tai gali būti pavojingos aritmijos ar širdies nepakankamumo požymis.

Širdies permušimų diagnostika apima kelis svarbius etapus. Pirmasis ir dažniausiai naudojamas tyrimas - elektrokardiograma (EKG). Tai greitas ir neskausmingas būdas užfiksuoti širdies elektrinį aktyvumą ir nustatyti, ar yra kokių nors ritmo sutrikimų. Jei permušimai atsiranda tik retkarčiais, gydytojas gali paskirti Holterio monitoravimą - tai nedidelis prietaisas, kuris fiksuoja širdies veiklą 24 valandas, ir leidžia aptikti permušimus realiomis gyvenimo sąlygomis.

Be EKG ir Holterio, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra elektrolitų disbalanso, skydliaukės sutrikimų ar uždegiminių procesų, galinčių turėti įtakos širdies veiklai. Kai kuriais atvejais rekomenduojami širdies ultragarsiniai tyrimai (echokardiografija), kurie leidžia įvertinti širdies struktūrą, vožtuvų veikimą ir kt. Taip pat gali būti atliekamas krūvio testas arba kompiuterinė tomografija.

Tačiau diagnozė - tai tik pusė kelio. Gydytojas turi ne tik nustatyti priežastį, bet ir sukurti individualų gydymo planą, pritaikytą kiekvieno paciento poreikiams. Tai gali apimti gyvenimo būdo rekomendacijas, mitybos korekcijas, vaistus ar net specializuotas procedūras.

Nors širdies permušimai gali kelti nerimą, tačiau dažnai juos galima suvaldyti pakankamai nesunkiai. Visų pirma, verta pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių. Vienas svarbiausių žingsnių - vengti streso, nes emocinė įtampa yra dažnas permušimų sukėlėjas. Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, gilus kvėpavimas ar joga, gali padėti sumažinti streso poveikį organizmui ir palaikyti normalų širdies ritmą.

Mityba taip pat turi didelę įtaką širdies sveikatai. Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie stimuliatoriai gali sustiprinti permušimų epizodus. Įtraukite į savo racioną daugiau maisto produktų, turinčių magnio ir kalio - šie mineralai yra būtini tinkamam širdies raumens darbui. Bananai, avokadai, špinatai ir riešutai yra puikūs šių medžiagų šaltiniai. Taip pat venkite perdirbtų maisto produktų ir per didelio druskos kiekio, kurie gali didinti kraujospūdį ir apsunkinti širdies darbą.

Be jokios abejonės, fizinė veikla yra dar viena efektyvi priemonė. Reguliarus, bet saikingas fizinis aktyvumas gali pagerinti širdies funkciją ir sumažinti permušimų dažnumą. Pasivaikščiojimai, plaukimas ar lengvi tempimo pratimai yra geras pasirinkimas. Taip pat svarbu nepersistengti - jei fizinis krūvis sukelia permušimus, reikia pasitarti su gydytoju dėl tinkamos veiklos rūšies ir intensyvumo.

Natūralios priemonės, tokios kaip žolelių arbatos, gali padėti nuraminti nervų sistemą ir širdį. Taip pat populiarios priemonės su valerijono bei gudobelių ekstraktais, kurios veikia raminančiai bei padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Be to, naudingi gali būti ir magnio papildai bei Omega-3. Na, o jei preparatai širdies veiklai gerinti nepadeda, gydytojas gali paskirti specialius vaistus, kurie padeda kontroliuoti širdies ritmą ir mažina permušimų dažnumą.

Kai įtariama širdies liga, pacientui ir jo tėvams ar globėjams iškyla daug klausimų, todėl aiškiai suprantamos informacijos pateikimas yra labai svarbus. Taip pat svarbu paaiškinti ir galimas širdies ligų atsiradimo priežastis, kurios gali būti genetinės, įgytos, įgimtos, kartais - net ir idiopatinės (neaiškios etiologijos). Paciento priežiūros, gydymo grandyje vyksta komandinis šeimos gydytojo, gydytojo vaikų kardiologo, slaugytojo, kartais - gydytojo kardiochirurgo bei kitų medikų darbas.

Kardiomopatija yra bendras terminas, apibūdinantis širdies raumens ligas. Dilatacinė kardiomopatija yra viena dažniausiai pasitaikančių kardiomopatijos formų, kurioje širdies prieširdiai bei skilveliai plečiasi ir tampa silpnesni. ~50 proc. atvejų dilatacinė kardiomiopatija yra idiopatinė (sukelta neaiškios priežasties), iš žinomų priežasčių jos atsiradimą lemia miokarditas, neuroraumeninės ligos, genetinė predispozicija, rečiau - infekcijos, endokrininės-metabolinės ligos ir kt. Tuo tarpu hipertrofinės kardiomiopatijos metu stebima įvairaus tipo masyvus kairiojo skilvelio sienelių sustorėjimas. Tai - dažniausia staigios kardialinės mirties priežastis paaugliams ir jauniems suaugusiems, ypač tarp sportininkų. 30-60 proc. Taip pat yra ir kitų, tačiau daug rečiau sutinkamų kardiomopatijos formų: restrikcinė kardiomiopatija, aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomopatija ar nekompaktinė kardiomiopatija. Ankstyva kardiomopatijos diagnostika yra labai svarbi, kad būtų galima išvengti galimų ligos komplikacijų.

Įgimtos širdies ydos (ĮŠY) apima širdies struktūrų ir stambiųjų kraujagyslių defektus, kurie išsivysto dar prieš gimstant. Šie sutrikimai gali būti labai įvairūs, pradedant nedideliais defektais, kurie gali būti stebimi ir koreguojami, jei atsiranda tam indikacijų, dinamikoje ir baigiant labai rimtais sutrikimais, reikalaujančiais medicininių intervencijų. Kai kuriais atvejais, įgimtos širdies ydos gali būti diagnozuojamos dar nėštumo metu, atliekant nėščiųjų echoskopiją. Priklausomai nuo įgimtos širdies ydos rūšies ir sunkumo, simptomai gali pasireikšti netrukus po gimimo, vaikystėje ar net vėliau, jau suaugus. Ankstyva širdies ydų diagnozė vaikams yra svarbi tam, kad būtų galima kuo greičiau pradėti gydymą ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Įgimtos širdies ydos gydymas gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir sunkumo, taip pat nuo vaiko bendros sveikatos būklės. Nors ankstyva įgimtos širdies ydos (ĮŠY) diagnozė gali kelti nerimą vaiko tėvams, svarbu paminėti, kad dauguma šių ligų šiandien gali būti veiksmingai gydomos.

Remiantis LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu*, patikra išnešiotiems naujagimiams dėl kritinių įgimtų širdies ydų prasideda jau antrąją naujagimio gyvenimo parą (ar prieš išrašant pacientą į namus), kai neinvaziniu metodu (fotometrinis metodas ir pulsoksimetrija) išmatuojamas kraujyje esantis deguonies kiekis (SpO2) ir širdies susitraukimų dažnis. Šis tyrimo metodas svarbus, nes padeda diagnozuoti širdies ydą, kai dar nespėjo pasireikšti klinikiniai jos simptomai. Naujagimiams, kuriems įtariama ir/ar diagnozuojama širdies yda, svarbu ne tik matuoti SpO2, bet ir auskultuoti širdį (dėl ūžesio), vertinti šlauninės arterijos pulsus, matuoti arterinį kraujo spaudimą visose galūnėse, nukreipti gyd. vaikų kardiologo konsultacijai, širdies echoskopijos atlikimui bei atlikti kitus svarbius tyrimus. Jei kritinės širdies ydos naujagimystės metu neįtariamos, pacientą turi stebėti šeimos gydytojas ir, esant reikalui, nukreipti laiku specialiajam ištyrimui pas gyd.

6-7 metų vaikams šeimos gydytojas privalo atlikti ir įvertinti elektrokardiogramą (EKG)**. Elektrokardiografija - tai neinvazinis ir neskausmingas tyrimas bei vienas dažniausiai naudojamų tyrimo metodų gydytojo kardiologo darbe. Tyrimo metu registruojami širdies bioelektriniai potencialai - užrašoma elektrokardiograma (EKG). Elektrokardiograma (EKG) suteikia nemažai informacijos apie mūsų širdies darbą: parodo širdies susitraukimų dažnį, leidžia diagnozuoti širdies ritmo, laidumo sutrikimus, koronarinę ligą, kai kurias kitas patologijas. Tačiau nereiktų pamiršti, kad nepatologinė elektrokardiograma (EKG) dar nereiškia, kad nėra širdies ydos, nes ne visos širdies ydos (ypač pradinėse jų stadijose) stebimos EKG.

Kada įtariama širdies liga, pacientui ir jo tėvams ar globėjams iškyla daug klausimų, todėl aiškiai suprantamos informacijos pateikimas yra labai svarbus. Kai įtariama širdies liga, pacientui ir jo tėvams ar globėjams iškyla daug klausimų, todėl aiškiai suprantamos informacijos pateikimas yra labai svarbus. Taip pat svarbu paaiškinti ir galimas širdies ligų atsiradimo priežastis, kurios gali būti genetinės, įgytos, įgimtos, kartais - net ir idiopatinės (neaiškios etiologijos).

tags: #5 #metu #vaikui #stipriai #plakti #sirdis

• Šventės vaikų darželyje Helovino proga
• Išsami naujagimio patikros centro apžvalga
• Kiaušiniai su žuvimi
• Kaip ugdyti verslumą vaikams
• Svarba nėštumo metu