Vasario 10-16 dienomis minima Alkoholikų vaikų savaitė. Ši savaitė skirta atkreipti dėmesį į žmones, kurie augo šeimose, kur vienas ar abu tėvai turėjo priklausomybės nuo alkoholio problemų. Nors vaikystės patirtis yra negrįžtama, svarbu suprasti, kad gyti ir keistis niekada nevėlu.

Didžiulio populiarumo sulaukusi amerikiečių psichologės Janet Geringer Woititz knyga „Suaugę alkoholikų vaikai“ atskleidžia skaudžią tiesą: nedarnios vaikystės ir alkoholikų tėvų apsuptyje užaugusiųjų yra daugiau, nei galime manyti. Tačiau, anot autorės, yra ir viltinga žinia - net ir užaugus alkoholikų šeimoje ne viskas prarasta. Knygos esminė mintis - keistis bei išgyti niekada nevėlu, nes viskas yra mūsų rankose.

Janet Geringer Woititz, atlikusi daugybę terapijų su netiesioginę alkoholio žalą patyrusiais žmonėmis ir tapusi suaugusių alkoholikų vaikų judėjimo pradininke, parašė tarptautinio atgarsio sulaukusią knygą, padedančią išeiti iš užburto traumų rato. Ji teigia, kad „Alkoholiko vaikui amžius neturi reikšmės. Tas pats galioja ir penkerių, ir penkiasdešimt penkerių.“

Autorė subūrė grupę spręsti tik SAV (Suaugusių alkoholikų vaikų) problemoms, dirbo su atskirais atvejais ir savo išvadas tikrino nacionaliniame lygmenyje. Dvejus metus trukęs darbas davė pagrindą knygai, kuri nėra medicininė studija ar akademinė ataskaita, bet veikiau autorės pastebėjimų ir bendrų šimtams sutiktų suaugusių alkoholikų vaikų savęs suvokimo aprašymas.

Knyga „Suaugę alkoholikų vaikai“ sudaryta iš keturių skyrių:

• Pirmajame skyriuje „Kas atsitiko vaikystėje“ autorė sugrąžina mus į tą laiką, kai vaikas negali suprasti savo pojūčių, bet gerai jaučia, kad negyvena taip, kaip turėtų gyventi „normali“ šeima. Autorė įvardija daugybę būsenų, baimių, pasiteisinimų ir savęs menkinimo metodų, kurie susiformavo tada, kai negalėta daryti įtakos žalingam tėvų elgesiui su savimi ir vaikais.
• Antrajame skyriuje „Kas jums darosi dabar“ amerikiečių psichologė dekonstruoja tai, kas šiandien griauna mūsų savivertę ir neleidžia kurti harmoningų, pastovių ir meile bei atvirumu grįstų santykių.
• Trečiajame ir ketvirtajame skyriuose autorė pateikia veiksmingų ir profesinėje praktikoje patikrintų patarimų apie tai, kaip nusimesti iš vaikystės atsineštą skausmo, netikrumo ir nesaugumo naštą, sukeltą nesąmoningo tėvų elgesio. Dar daugiau - Janet Geringer Woititz pataria, kaip kurti santykius su savo vaikais ir neperduoti jiems alkoholizmo sukeltos traumos, kurią teko patirti mums.

Nors alkoholikai ir patys yra aukos, jie daro žalingą poveikį visiems su jais susijusiems asmenims. Nuo alkoholizmo pasekmių kenčia alkoholikų darbdaviai, giminės, draugai ir šeima. Dėl pravaikštų ir nenašaus darbo prarandama daug darbo valandų. Alkoholikai manipuliuoja giminėmis ir draugais, kad šie juos teisintų ir dangstytų. Bergždžiai tikima jų greit išgaruojančiais pažadais pasikeisti, nes tie, kas rūpinasi alkoholikais, nori jais tikėti, ir patys tampa ligos įkaitais.

Suaugę alkoholikų vaikai (SAV) dažnai perdėtai reaguoja į nuo jų valios nepriklausomus pokyčius. Tai suprasti labai paprasta. Mažas alkoholiko vaikas buvo bejėgis. Alkoholikų gyvenimą ir aplinką jam primetė. Kad išgyventų augdamas, jis turėjo viską perimti į savo rankas, prisiimti atsakomybę už savo aplinką. Tai jam buvo labai svarbu ir taip yra iki šiol. Kai kitais nebebuvo įmanoma pasitikėti, alkoholiko vaikas išmoko pasitikėti savimi ir nieko nelaukti iš kitų. Kaip tik todėl jus dažnai kaltina, kad nuolat kontroliuojate, esate nesukalbami, jums trūksta spontaniškumo. Veikiausiai taip ir yra. Tik ne dėl to, kad norite, jog viskas būtų taip, kaip užsigeidžiate, ir ne dėl to, kad esate išlepinti arba nenorėtumėte įsiklausyti į kitų nuomonę. Viskas kyla iš baimės: jei nevaldysite situacijos, jei be jūsų bus nuspręsta ką nors keisti, staiga, tą patį akimirksnį, gyvenimas pakryps nevaldoma linkme. Be jokios abejonės, tai perdėta reakcija. Jei žmogus į ką nors reaguoja per jautriai, priežasčių reikia ieškoti jo praeityje. Kitiems tokia reakcija kartais atrodo kvaila. Bet jūs taip elgiatės nesąmoningai.

„Šitaip negalima. Ne, aš tikrai neisiu į kiną, juk nusprendėme eiti pasivažinėti riedučiais.“ Tai beveik nevalingas refleksas. Vėliau apmąstant savo poelgius, jums nesmagu, kad elgėtės taip kvailai. Deja, tą akimirką neperjungėte pavaros.

Vaikystė turėtų būti vieta, kur saugumas, meilė ir nuspėjamumas padeda augti. Tačiau tiems, kurie augo šeimoje, kur vienas ar abu tėvai turėjo priklausomybės nuo alkoholio problemų, vaikystė dažnai tampa išgyvenimo mokykla. Gyvenimas su priklausomybe dažnai yra chaotiškas. Jis pasižymi emociniu nepastovumu, gėdos slėpimu, nesaugiomis ribomis, užgniaužtomis emocijomis. SAV dažnai jaučiasi nepilnaverčiai, bijo klysti, būti atstumti. Jie jaučia pareigą rūpintis kitais, net kai tai vyksta jų pačių gerovės sąskaita. Nors jie trokšta artumo, artimi santykiai dažnai kelia nerimą. Gyvenę nenuspėjamoje aplinkoje, SAV stengiasi viską kontroliuoti, kad jaustųsi saugūs. Šios savybės dažnai išryškėja per profesinį perdegimą, emocinį nutolimą nuo partnerio, nuolatinį nerimą ar depresiją. SAV dažnai gyvena tarsi laukimo būsenoje - vis dar stebi, numato, kaip elgtis, kad būtų saugu.

Nors vaikystės patirties nepakeisime, SAV gali išmokti gyventi kitaip. Individuali terapija padeda atpažinti įsitikinimus, kilusius iš praeities, ir juos permąstyti. Svarbu išmokti atpažinti, įvardinti ir reguliuoti emocijas.

Knyga „Suaugę alkoholikų vaikai“ atskleidžia, kaip gilios vaikystės žaizdos veikia dabartį - bet taip pat rodo, kad šios žaizdos gali virsti atjauta, galia, sąmoningumu. SAV nėra sugadinti - jie yra išgyvenę.

Kokį vaidmenį šeimoje teks priimti vaikui? Didvyrio, juokdario, „atpirkimo ožio“, o gal teks tapti nematomu? Nesaugumas, gėda, baimė, nusivylimas - tai tik menka dalis jausmų, kuriuos patiria alkoholiu piktnaudžiaujančių tėvų vaikai. Vaikams augant disfunkcinėse šeimose trūksta nuoseklios tėvų kontrolės, aiškių ribų ir taisyklių. Vaikai gali išmokti slėpti nuo aplinkinių tai, kad tėvai geria, ir jausti gėdą dėl tėvų. Dažnai užslopinti jausmai prasiveržia kitoje aplinkoje ir pasireiškia kaip elgesio problemos.

Vaikams augant šeimoje tėvai yra suaugusiųjų pasaulio modelis. Disfunkcinėse šeimose yra daug žadama, tačiau pažadai netesimi. Jų nesilaikymą stengiamasi pateisinti perkeliant kaltę vaikui. Didžiausią žalą daro ne konkretūs poelgiai ar tėvų klaidos, o šeimos emocinė atmosfera, tėvų nuostatos vaiko atžvilgiu, siekimas bet kokiu būdu išvengti atsakomybės, perkeliant tą atsakomybę vaikui.

Vaikystėje kiekvienas iš mūsų nesąmoningai pasirenkam tam tikrus gyvenimo scenarijus. Nuo alkoholio priklausomų žmonių šeimoje vaikai, siekdami išlaikyti balansą šeimoje, prisiima tam tikrus vaidmenis:

• Šeimos didvyris. Prisiėmęs šį vaidmenį vaikas turi anksčiau suaugti. Stresinėse situacijose jis prisiima atsakomybę už šeimą, jaunesniuosius brolius ir seseris, o kartais ir už tėvus.
• Linksmintojas. Tai - šeimos terapeutas ir mediatorius. Toks vaikas stresinėse situacijose dažnai pasitelkia humorą, geba pralinksminti ir taip sumažinti besikaupiančią įtampą.
• Nematomas vaikas. Jis laikosi nuošaly nuo šeimoje vykstančių procesų, stengiasi niekam neužkliūti, taip apsaugodamas save.
• Atpirkimo ožys. Elgiasi blogai tam, kad būtų pastebėtas. Jis priešiškas, linkęs į nusikalstamą, destruktyvų elgesį.

Pagalba alkoholikų vaikams yra labai svarbi. Mokykla, kaip institucija, gali tapti saugia vieta, padedančia suprasti, kas nutiko jų tėvams, kurioje patys sulauktų dėmesio ir pagalbos. Mokytojai labiausiai padeda moksleiviams tiesiog tinkamai dirbdami savo darbą. Mokinio smalsumas, naujos žinios ir gebėjimai, pasiekimų džiaugsmas - kuria tvirtus pamatus visų vaikų ateičiai.

Suaugusių alkoholikų vaikų (SAV) programa yra Dvylikos žingsnių, Dvylikos tradicijų programa žmonėms, kurie užaugo alkoholizmo paveiktoje ar kitoje disfunkcinėje šeimoje. SAV programa pagrįsta įsitikinimu, kad šeimos disfunkcija yra liga, kuri paveikė mus, kai buvome vaikai, ir kuri veikia mus jau suaugusius. SAV grupėse susirenkame pasidalyti savo gyvenimo ir sveikimo patirtimi išlaikydami vieni kitiems pagarbą. Mes suvokiame, kaip alkoholizmas ar kita šeimos disfunkcija paveikė mus praeityje ir kaip veikia mus dabar. Pradedame atpažinti žalojančias savo vaikystės patirtis.

Susirinkimuose sutinkame žmones, kurie mūsų klausosi, mūsų neteisia, nebandė mūsų gydyti. Jie tik pasako, kad jei ir toliau reguliariai lankysime susirinkimus, po truputį pradėsime jaustis geriau. Mes dalijamės tuo, kas vyksta mūsų gyvenimuose, kaip tvarkomės su problemomis būdami sveikimo programoje. Visi žmonės sveiksta skirtingu tempu. Lankome susirinkimus ir skambiname programos bendrakeleiviams aptarti su sveikimu susijusių klausimų. Skaitome SAV literatūrą ir susipažįstame su kitų žmonių patirtimi - tai padeda mums aiškiau suprasti savo pačių patirtį.

Mokomės nustatyti savo asmenines ribas ir jas įtvirtinti. Dirbame su Dvylika žingsnių ir Dvylika tradicijų, ir taikome juos savo gyvenime. Atpažįstame žmones, vietas ir dalykus, kurie mums sveiki ir naudingi šiandieniniame gyvenime, ir atsiribojame nuo tų, kurie tokie nėra. Atkuriame ryšį su savo Vidiniu vaiku/Tikruoju savimi. Dirbame su globėju ir sukuriame palaikymo tinklus.

Sveikti mums padeda kalbėjimas ir klausymasis susirinkimuose. Dalijimasis susirinkimuose mums kartais padeda sutelkti dėmesį į savo problemas, jas įvardinti ir išaiškinti. Mes išreiškiame savo jausmus. Kalbėjimas garsiai padeda mums išspręsti kai kurias problemas. Kalbamės, kokių veiksmų planuojame imtis, kad pakeistume savo gyvenimą, ir ar veiksmingi dabartiniai mūsų planai. Kartais papasakojame apie savo padarytą pažangą ar pasiektas pergales. Dažnai per susirinkimus pasitikriname, kiek programa padeda, lygindami dabartinį savo gyvenimą dalyvaujant programoje, su savo jau suaugusio žmogaus gyvenimu iki ateinant į SAV.

Susirinkimuose pradedame suprasti, kaip mūsų vaikystės patirtys formuoja mūsų požiūrį į įvairius dalykus, elgesį ir šiandieninius pasirinkimus. Girdime kitus pasakojant savo patirtis ir atpažįstame save. Mokomės, kaip galime pasikeisti. Pradedame nujausti, kad mūsų viduje gyvena visai ne toks žmogus, koks buvo išmokytas būti. Kai kurie žmonės vadina jį „Vidiniu vaiku“. Mes atrandame save.

Daug kas iš mūsų kasdien rašo dienoraštį ir pastebi, kad tai padeda mums viską susidėlioti aiškiau. Kai kurie iš mūsų rašo tam, kad užmegztų ryšį su savo Vidiniu vaiku. Rašome apie savo vaikystę, kasdienes mintis, sunkumus sveikstant ir atradimus apie gyvenimą ir save. Rašome apie naujas iškilusias problemas. Taikome SAV programą už susirinkimų ribų, kad išmoktume elgtis spontaniškai ir linksmintis.

Pamažu išmokstame atpažinti netinkamo auklėjimo žinutes iš mūsų vaikystės, kurios valdo mūsų gyvenimus. Išmokstame pakeisti jas sveiku elgesiu. Tai pirmas žingsnis į „persiauklėjimą”. Mums po truputį persiauklėjant, keičiasi mūsų požiūris į gyvenimą. Pradedame vertinti jį emociškai brandaus žmogaus akimis. Galiausiai tampame laimingesni, stipresni, pajėgesni žmonės, gebantys geriau tvarkytis gyvenime. Išmokstame gerbti kitus ir save. Mūsų gyvenimo kokybė gerėja, kai mokomės nustatyti ir parodyti savo ribas ir reikalauti, kad jos būtų gerbiamos.

Narystei neprivalomi jokie mokesčiai ar rinkliavos. Tačiau mes patys visiškai išsilaikome iš savo įnašų. Pagal Septintą tradiciją aukojame tiek, kiek galime, atsidėkodami už programos mums teikiamą naudą. SAV grupės lygmeniu mūsų įnašai naudojami susirinkimams organizuoti. Regioniniu lygmeniu mūsų įnašai naudojami palaikyti ryšiams tarp intergrupių ir Pasaulinės tarnybos, o Pasaulinės tarnybos lygmeniu tam, kad žmonės galėtų surasti susirinkimus.

SAV yra nepriklausoma Dvylikos žingsnių ir Dvylikos tradicijų programa. Mes nesusiję su jokiomis kitomis Dvylikos žingsnių organizacijomis. Tačiau mes bendradarbiaujame su kitomis Dvylikos žingsnių ir Dvylikos tradicijų programomis. Mes nesusiję su jokiomis sektomis, tikybomis, politika, organizacijomis ar įstaigomis. Kviečiame TAVE ateiti į SAV ir lankyti susirinkimus. Būdamas susirinkimuose padedi sveikti ir mums. Mes žinome, kad ši programa veikia. Dar nematėme nė vieno nuoširdžiai dirbančio pagal programą, kuriam būtų nepavykę. Kviečiame tave prisijungti.

tags: #alkoholiku #vaiku #savaite

• Karjera ir asmeninis gyvenimas Gedimino Juodeikos
• Darželis Islandijoje: lietuvių patirtys
• Kaip nustatyti globą Lietuvoje: reikalingi dokumentai
• Matavimas kūdikio galvos apimčiai
• Tarpusavio santykiai šeimoje ir visuomenėje