Vaikų sužalojimai išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema, kuriai spręsti reikalingas kompleksinis požiūris ir bendradarbiavimas.

2014 m. dėl išorinių priežasčių mirė 21 ikimokyklinio amžiaus (0-6 metų) vaikas, 11 vidutinio mokyklinio amžiaus (7-11 metų) vaikų ir 43 vyresnio mokyklinio amžiaus (12-17 metų) vaikai ir paaugliai, iš kurių 21 mirė dėl netyčinių sužalojimų. 2013 m. vaikai iš viso patyrė 8,5 tūkst. traumų, kurios reikalavo stacionarinio gydymo. Iš jų: kūno sužalojimai sudarė 70,1 proc., apsinuodijimai - 14,1 proc., nudegimai ir nuplikinimai - 8,5 proc., svetimkūnių poveikis, patekęs pro natūralias angas - 2,0 proc., kitos traumos - 5,4 proc. Šią problematiką įvertinęs Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) organizavo seminarą „Vaikų sužalojimai. Produktų vaikams saugos vadovas“.

Dažniausia vaikų traumų priežastis visose amžiaus grupėse minėtais metais buvo nukritimai, kurie sudarė 43,4 proc. visų traumų. Dažna vaikų iki 5 metų traumų priežastis - dūmų, karščio ar liepsnos poveikis (20,8 proc.). Transporto traumos buvo dažnesnės tarp 5-17 metų amžiaus vaikų (10,6 proc. atvejų). Nuo 10 metų tarp vaikų traumų priežasčių išryškėjo tyčiniai susižalojimai ir pasikėsinimai - 12,5 proc. Apsinuodijimai dažniausi tarp 1-4 metų ir 15-17 metų amžiaus vaikų, tačiau apsinuodijimo medžiagos skyrėsi.

Pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikai patiria sužalojimus, yra šios:

• Prasta vaikų priežiūra.
• Rizikingas vaikų elgesys.
• Vaikai dažnai nemoka priimti tinkamų sprendimų.
• Netinkamai naudojamasi įvairia įranga.
• Tėvams ir vaikų ugdymo personalui trūksta informacijos apie sužalojimus.
• Prastas fizinis pasirengimas.
• Trūksta žinių apie saugų elgesį.

Paaugliai ir jaunimas nuo 12 iki 17 metų priklauso didžiausios nelaimingų atsitikimų rizikos grupei. Jie ištroškę nuotykių, labiau pasiduodantys draugų įtakai, sunkiau numatantys veiksmų pasekmes, įsiveliantys į pavojingus nuotykius su narkotikais ir alkoholiu.

Sužalojimų prevencija apima kelias pagrindines kryptis:

• Inžinerinės priemonės.
• Aplinkos modifikavimas/keitimas.
• Įstatyminės priemonės.
• Mokymas, švietimas.
• Įvertinimas.

Siekiant visuomenėje užtikrinti vaikų saugą, būtina suvienyti valdžios institucijas, sveikatos, švietimo, transporto, gyvenamosios aplinkos, teisingumo sričių specialistus, mokslo ir technologijų pasiekimus, pramonę ir verslą, žiniasklaidą, bendruomenę, tėvus ir globėjus, pačius vaikus.

Fizinis aktyvumas atlieka svarbų vaidmenį traumų prevencijoje, ypač kalbant apie judamojo aparato pažeidimus. Vos gimusiam vaikui fizinis aktyvumas yra viena iš būtinų gyvenimo sąlygų. Per judesį vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu, jo metu tobulinama motorika bei psichika. Sveikam kūdikiui jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių galima taikyti mankštą, kuri priklauso nuo kūdikio psichomotorinio išsivystymo lygio. Užsiėmimo metu svarbu stebėti ir įvertinti nuovargio pasireiškimą, judesius įvesti laipsniškai, nesukeliant neigiamų emocijų. Pratimus rekomenduojama atlikti likus valandai iki maitinimo arba 1-1,5 val. po jo. Judesius iš pradžių reikėtų atlikti 2-4 kartus, pamažu didinti krūvį iki 6-8 kartų, priklausomai nuo judesio sudėtingumo. Atliekant judesius būtina kalbinti kūdikį, nes tai gerina fiziologinį kiekvieno judesio efektą, gerina emocijas, veikiama klausa ir rega. Kokius judesius, kaip teisingai juos atlikti, reikėtų pasitarti su kineziterapeutais.

Kūdikiams, vaikams ir paaugliams fizinio aktyvumo nauda yra neabejotina. Teigiamai yra veikiamas judamasis aparatas (kaulai, raumenys, sausgyslės, raiščiai bei sąnariai), kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, endokrininė, imuninės sistemos. Tačiau tiek per mažas, tiek ir per didelis fizinis krūvis ar neteisingai atliktas judesys gali būti traumų priežastis. Pavyzdžiui, dideli, sunkūs fiziniai krūviai, neatitinkantys organizmo brandos, iš pradžių kaulų augimą aktyvina, bet greitai kaulai nustoja augti, nes kaulėja augimo zonos - epifizinės kremzlės.

Išleisdami vaikus į mokyklas, darželius, sporto užsiėmimus, tikimės, kad jie bus saugūs. Tačiau tiek pamokų, tiek pertraukų metu, tiek po jų įvyksta įvairių kūno sužalojimų. Sporto būrelių privalumas tas, kad ten daugeliu atveju dirba kvalifikuoti specialistai, yra naudojamas specialus inventorius bei apsaugos, papildomai tikrinama vaikų sveikata, laikomasi taisyklių. Vis dėlto dėl per didelių apkrovų, dėl per mažai atliktų raumenų tempimo bei stabilizavimo pratimų, taip pat dėl saugaus elgesio taisyklių pažeidimų neišvengiama sužeidimų ir čia.

Sužalojimų prevencijos rekomendacijos

Tėvai turi:

• Kalbėtis su vaikais apie sveiką, saugų judėjimą.
• Sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose, kieme, mokykloje, darželyje.
• Rodyti patiems pavyzdį bei mokyti vaikus naudotis standartinėmis saugos priemonėmis - šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis ir kt.
• Apžiūrėti, ar žaidimų aikštelės bei smėlio dėžės kiemuose ir parkuose yra saugios.
• Nupirkę vaikams sporto inventorių išmokyti, kaip juo saugiai naudotis.

Tėvai ir treneriai turi:

• Per treniruotes grupuoti vaikus pagal jų įgūdžius bei fizines savybes, o ne tik pagal amžių.
• Neskirti per didelio fizinio krūvio (daryti tempimo pratimus apšilimo metu).
• Leisti vaikams į tuos sporto būrelius, kuriuose dirba patyrę, profesionalūs treneriai.
• Nuolat tikrinti vaikų sveikatą.
• Neleisti vaikams sportuoti, jei jie patyrė traumą.
• Vaikams patyrus traumą, kreiptis į gydytoją.

Vaikai turi:

• Nuolat lankyti sporto būrelį.
• Laikytis sporto šakos taisyklių.
• Dėvėti atitinkamas apsaugines priemones.
• Nesportuoti, kai jaučiasi pavargę ar yra susižeidę.

Leidinys „Produktų vaikams saugos vadovas: Potencialiai pavojingi produktai“

SMLPC parengė ir išleido leidinį „Produktų vaikams saugos vadovas: Potencialiai pavojingi produktai“, kuris skirtas šviesti visuomenę ir didinti vartotojų bei specialistų sąmoningumą renkantis bei naudojant vaikams skirtus gaminius. Praktikoje vaikai labai dažnai susižaloja kontaktuodami su kasdienėje aplinkoje esančiais produktais, netgi su tais, kurie yra specialiai pagaminti būtent jiems. Šio vadovo tikslas yra aiškiai pateikti išsamią informaciją, kuri padėtų tėvams, globėjams ir sužalojimų prevencijos specialistams apsaugoti vaikus nuo traumų, susijusių su potencialiai pavojingais produktais. Leidinyje aprašyti 26 gaminiai, tokie kaip: kūdikių vaikštynės, dviračiai, dviaukštės lovos, vystymo staliukai, vaikų automobilinės kėdutės, žindukai, barškučiai, žaislai, batutai ir pan. Aprašant kiekvieną produktą aiškinama, kodėl jis yra laikomas problema, kodėl jis gali būti pavojingas vaikams, į ką atkreipti dėmesį prieš perkant ar naudojant produktą ir kaip saugiai juo naudotis. Leidinį „Produktų vaikams saugos vadovas“ galima nemokamai atsisiųsti iš Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainės.

Pradinis vaiko gaivinimas

Dažniausios vaikų mirties priežastys yra kvėpavimo nepakankamumas, staigios mirties sindromas, sepsis, neurologinės ligos ir traumos. Vaikai daug dažniau miršta dėl kvėpavimo sutrikimo nei dėl širdies veiklos sutrikimo. Vaikų širdis staiga sustoja retai, paprastai tai būna kvėpavimo sutrikimo ar šoko pasekmė. Svarbu mokėti teisingai atverti kvėpavimo takus, atlikti dirbtinį kvėpavimą vaikui nustojus kvėpuoti; atlikti krūtinės ląstos paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą sustojus/sutrikus širdies veiklai ir kvėpavimui; nustatyti užspringimą ir pašalinti svetimkūnį iš kvėpavimo takų. Taip pat svarbu mokėti naudotis automatiniu išoriniu defibriliatoriumi.

SMLPC direktorius Romualdas Sabaliauskas visuomenės sveikatos specialistams rekomendavo leidinį „Produktų vaikams saugos vadovas: Potencialiai pavojingi produktai“ pristatyti Lietuvos savivaldybių vaikų ugdymo įstaigų bendruomenėms.

Sveikatos priežiūros priemonės vaikams

Šiuolaikinės ugdymo priemonės gali padėti vaikams mokytis apie svarbius sveikatos aspektus. Pavyzdžiui, rinkinys "Dantų laikiklis" su 70 įvairių suvenyrų su dantuko atvaizdu ar dantuko formos padeda vaikams suprasti dantų priežiūros svarbą. Žaidimas su obuoliais, kurie yra trijų dydžių, yra įdomus ir patogus būdas vaikams sužinoti apie rūšiavimą, objektų panašumus bei skirtumus, palyginti objektus pagal jų požymius, įskaitant dydžius ir spalvas.

Dvipusė (62 x 42 cm.) magnetinė lenta su 64 skirtingais vaizdiniais magnetais ir pamokų planu su aplanku padeda mokyti vaikus, kad mikroorganizmai gali slėptis odos plyšiuose ir įtrūkimuose. Ši priemonė ypač tinka mokant geros higienos įgūdžių, akcentuojant rūpestingą rankų plovimą. Mikroorganizmų milteliai yra 227 gr.

Daugiafunkcinė priemonė skirta išankstinio rašymo įgūdžių ugdymui ir akių koordinavimui per kūrybinį figūrų vaizdavimą liečiant. Šis universalus padėklų rinkinys puikiai tinka valandų valandas žaisti jutiminiais pojūčiais ir laisvai pasirenkamomis rinkinio dalimis. Skaidrios formos puikiai tiks naudoti kartu su šviesos lentomis/stalais.

Itin tvirto ir kokybiško plastiko, ritės formos šviesos stalas puikiai tinka grupėse, klasėse kaip terapinė ar edukacinė priemonė. Šviesa patraukia dėmesį ir veikia raminančiai. Pultelio pagalba galima rinktis iš 16 skirtingų atspalvių. Paviršius atsparus vandeniui, maksimali stalo apkrova 80 kg.

NAUJIENA! Pirmoji vaikiško dydžio atspringdinimo liemenė skirta naudoti 5 - 12 metų vaikams.

Karščiavimo valdymas vaikams

Pakilusi kūno temperatūra - tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Nors karščiavimas gali kelti diskomfortą, jis dažnai reiškia, kad organizmas kovoja su infekciją sukėlusiomis bakterijomis ar virusais. Vis dėlto, kartais aukšta kūno temperatūra tampa pavojinga sveikatai, ypač jei ji užsitęsia ilgesnį laiką arba sparčiai kyla. Temperatūros pakilimas gali sukelti dehidrataciją, išsekimą ir kitas komplikacijas, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip kūdikiai, pagyvenę žmonės ar asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis.

Kada verta numušti temperatūrą, o kada geriau to nedaryti?

Kūno temperatūros kilimas yra natūralus organizmo atsakas į infekcijas ar uždegimus ir dažnai reiškia, kad imuninė sistema intensyviai dirba kovodama su ligos sukėlėju. Dėl šios priežasties, ne visuomet būtina mažinti temperatūrą - kartais geriau leisti organizmui natūraliai kovoti su liga. Kūno temperatūros padidėjimas padeda kovoti su patogenais, nes daugelis bakterijų ir virusų negali efektyviai daugintis aukštesnėje temperatūroje. Tad jei temperatūra siekia apie 38°C ar šiek tiek mažiau ir pacientas jaučiasi pakankamai gerai, geriau leisti organizmui pačiam kovoti su infekcija. Vis dėlto yra situacijų, kai mažinti temperatūrą būtina. Numušti temperatūra reikėtų tuomet, kai ji labai aukšta. Kai kūno temperatūra pasiekia 38,5°C ar daugiau, ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, savijauta gali būti labai prasta, atsiranda dehidratacijos ir kitų komplikacijų rizika. Taip pat jei pacientas jaučia stiprų galvos skausmą, kūno skausmus, kurį dažnai apibūdina kaip “kaulų laužymą” ar kitus stipraus diskomforto požymius, temperatūrą reikėtų mažinti. O jei temperatūra nekrinta ilgiau nei 2-3 dienas, organizmas gali išsekinti savo energijos atsargas. Tokiu atveju taip pat verta imtis priemonių temperatūrai sumažinti. Taip pat nepamirškite palaikyti imuninės sistemos funkcijos.

Natūralūs būdai numušti temperatūrą

Pateikiame keletą paprastų būdų, kuriuos galima taikyti tiek vaikams, tiek suaugusiems. Jie yra naudingi tiek lengvesniais atvejais, kai vaistų neprireikia, tiek kaip papildoma priemonė vartojant vaistus temperatūros mažinimui.

• Skysčių vartojimas. Vienas iš efektyviausių būdų numušti temperatūrą yra gerti daug skysčių, kadangi karščiuojant kūnas praranda daugiau skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją, kuri dar labiau pablogina savijautą. Tad vanduo, natūralios vaisių sultys ir arbatos (ypač žolelių, pavyzdžiui, liepžiedžių, aviečių lapų, čiobrelių ar ramunėlių) yra puikus pasirinkimas. Skysčiai skatina prakaitavimą, kuris natūraliai padeda kūnui atvėsti ir tokiu būdu sumažinti temperatūrą.
• Drėgni kompresai. Kitas paprastas būdas sumažinti temperatūrą - naudoti drėgnus kompresus ant kaktos, rankų ar kojų. Drėgni kompresai padeda reguliuoti kūno šilumą ir sukuria malonų vėsinimo efektą. Kompresus galima lengvai paruošti sudrėkinus minkštą audeklą vėsiu, tačiau ne per šaltu vandeniu ir jį uždėjus ant odos. Šis metodas tinka tiek vaikams, tiek suaugusiems.
• Dėvėkite lengvus ir laisvus drabužius. Karščiuojant svarbu neapsunkinti kūno storais ar nelaidžiais orui drabužiais. Patogūs ir lengvi rūbai, pagaminti iš natūralių medžiagų, tokių kaip medvilnė, padeda kūnui kvėpuoti ir natūraliai atvėsti. Jei yra patalpoje yra labai šilta, galima atidaryti langą, tačiau vėsa neturėtų būti per intensyvi, kad nesušaltumėte.
• Eteriniai aliejai ir aromaterapija. Eteriniai aliejai, tokie kaip pipirmėčių ar levandų, gali turėti raminančių ir vėsinančių savybių. Pavyzdžiui, pipirmėčių aliejus, gali būti naudojamas švelniam masažui atlikti, arba kaip kompreso sudedamoji dalis. Jo sudėtyje esantis mentolis suteikia švelnų vėsinimo efektą, kuris gali padėti sumažinti juntamą diskomfortą dėl aukštos temperatūros. O levandų aliejus turi raminamųjų savybių, padedančių atsipalaiduoti, kas itin svarbu organizmui, kovojančiam su infekcija.

Vaistai temperatūrai mažinti

Paracetamolis ir ibuprofenas yra dažniausiai naudojami karščiavimą mažinantys vaistai. Jie ne tik padeda sumažinti temperatūrą, bet ir palengvina karščiavimo sukeltus skausmus bei raumenų įtampą. Paracetamolis paprastai vartojamas lengvesniais atvejais, temperatūrai ir skausmui mažinti, o ibuprofenas tinka ir stipresniam diskomfortui mažinti bei uždegimui slopinti. Tačiau šiuos vaistus reikėtų vartoti tik tada, kai temperatūra yra pakankamai aukšta arba juntamas stiprus diskomfortas. Temperatūros sukeltam diskomfortui mažinti gali būti naudingi ir kiti vaistai, pavyzdžiui, Theraflu.

Vaikų karščiavimo mažinimui reikia skirti ypatingą dėmesį. Vaikams paracetamolis ar ibuprofenas turėtų būti skiriami tik pasitarus su gydytoju ir griežtai laikantis vaisto vartojimo instrukcijų. Tuo tarpu patiems mažiausiems, temperatūros mažinimui dažniausiai naudojami geriamieji tirpalai. Taip pat svarbūs ir vitaminai vaikams, kurie padeda greičiau susidoroti su infekcijomis bei tuo pačiu stiprina imunitetą.

Nepamirškite, kad duodant vaistus vaikams, nepaprastai svarbu laikytis dozavimo taisyklių ir stebėti, kaip organizmas į juos reaguoja. O jei temperatūra nesumažėja net ir vartojant vaistus, tokiu atveju norint sužinoti kaip numušti temperatūrą vaikui - reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, o ne didinti dozę ar vaisto vartojimo dažnį.

Kada vertėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis atvejų gali būti gydomi namuose naudojant natūralius metodus ar vaistus karščiavimo mažinimui, yra situacijų, kai pakilusi temperatūra gali būti rimto sveikatos sutrikimo ženklas. Tokiais atvejais svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta galimų komplikacijų.

• Aukšta temperatūra, kuri nesumažėja kelias dienas. Jei temperatūra nekrinta arba tik šiek tiek sumažėja, bet vėl pakyla po kelių valandų, ir ši būklė tęsiasi ilgiau nei 2-3 dienas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tai gali būti rimtos infekcijos ar uždegimo ženklas, kuris reikalauja specialaus gydymo. O be to, ilgai trunkantis karščiavimas gali išsekinti organizmą ir sukelti dehidrataciją.
• Temperatūrą lydi kiti simptomai. Jei kartu su aukšta temperatūra pasireiškia tokie simptomai kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, stiprus skausmas krūtinėje ar pilve, galvos svaigimas, bėrimas ar dusulys, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali būti rimtų ligų, tokių kaip meningitas, plaučių uždegimas ar širdies funkcijos sutrikimai, požymiai.
• Kai karščiuoja kūdikis ir mažas vaikas. Kūdikiai ir mažamečiai vaikai yra ypač jautrūs aukštai temperatūrai. Tad jei kūdikiui iki 3 mėnesių amžiaus pakyla kūno temperatūra, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes kūdikiai gali greitai prarasti skysčius ir jų imuninė sistema nėra tokia stipri, kaip suaugusiųjų. Kreiptis į gydytoją reikėtų ir tuomet, kai karščiuoja ir šiek tiek vyresni vaikai ir jų kūno temperatūra pakyla virš 38°C.
• Kai karščiuoja vyresnio amžiaus žmonės ar sergantys lėtinėmis ligomis. Vyresnio amžiaus žmonės ir tie, kurie serga lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, diabetu, širdies ligomis ar turi susilpnėjusią imuninę sistemą), gali būti jautresni aukštai temperatūrai ir jos pasekmėms. Tad tokiais atvejais taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes jų organizmas gali ne taip efektyviai kovoti su infekcija.
• Kai karščiavimas kartojasi. Jei karščiavimas tampa lėtinis arba periodiškai kartojasi be akivaizdžios priežasties, būtina apsilankyti pas gydytoją. Tai gali būti pasikartojančių infekcijų ar kitų sveikatos sutrikimų (pavyzdžiui, autoimuninių ligų) ženklas. Gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad nustatytų pasikartojančio karščiavimo priežastį.

tags: #aprasyti #vaikams #naudojamas #profilaktikos #priemones

• Daugiau apie darželio paveikslą
• Aktualijos dėl vaiko globos nuostatų
• Socialinės paslaugos Kalvarijos socialinės globos namuose
• Smagūs ir lavinamieji draugai
• Kokybės standartai vaikų globos namuose