Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl natūralu, kad iškyla įvairių klausimų apie tai, kas yra saugu, o ko reikėtų vengti. Vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų - ar nėštumo metu galima gulėti vonioje? Nėštumo metu gulėti vonioje dažniausiai yra visiškai saugu, tačiau būtina atsižvelgti į keletą svarbių faktorių.

Savaiminis persileidimas - tai nėštumo nutrūkimas (abortas) iki 21 nėštumo savaitės ir 6 dienų. Persileidimas, įvykęs per pirmąsias 12 savaičių, vadinamas ankstyvuoju (jų būna 75 proc.), o po 12 savaičių - vėlyvuoju. Kai persileidimai įvyksta tris ir daugiau kartų, jie vadinami įprastiniais, kartotiniais (habitualiniais). Kartotinių persileidimų būna maždaug 1 proc. bendro gimdymų skaičiaus. Savaiminiu abortu baigiasi 15-20 proc. visų nėštumų. Manoma, kad net 40-70 proc. nėštumų savaime nutrūksta nesutrikdę menstruacinio ciklo ir nediagnozuoti.

Prasidėjus savaiminiam abortui, gemalas atsiskiria nuo gimdos sienelių ir, susitraukiant jos raumeniui, išstumiamas iš gimdos. Moteris jaučia sąrėminio pobūdžio pilvo apačios skausmus. Atsivėrus tarpgaurelinėms ertmėms, prasideda gausus kraujavimas iš lytinių organų. Vėlyvi persileidimai vyksta kaip gimdymas - prasideda sąrėmiai, atsidaro gimdos kaklelis, nuteka vaisiaus vandenys, gimsta vaisius ir placenta. Kai žuvęs vaisius lieka gimdoje, vaisiaus audiniai maceruojasi, gimda nedidėja, net mažėja, pasirodo tamsių kruvinų išskyrų, persileidimas vadinamas neįvykusiu.

Karštos vonios ir persileidimo rizika

Manoma, kad karštis gali pakenkti vaikeliui, todėl svarbiausia yra vonios vandens temperatūra. Gydytojai rekomenduoja vengti per karšto vandens, nes per aukšta temperatūra gali sukelti kraujotakos sutrikimus tiek motinai, tiek besivystančiam kūdikiui. Pasak specialistų, saugiausia vonios temperatūra nėštumo metu yra apie 36-37°C. Naudinga naudoti termometrą, kad įsitikintumėte, jog vandens temperatūra neviršija 37°C.

Apie 80 % persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Persileidimai mažiau tikėtini po 20 nėštumo savaitės - tai vėlyvi nėštumo nutrūkimai. Ilgesnis nei savaitė buvimas aukštesnėje nei 32 laipsnių temperatūroje gali būti žalingas, todėl atostogoms geriau nesirinkti labai karšto klimato šalių. Aukšta temperatūra gali paskatinti gimdos susitraukimus, ji neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, o perkaitimas pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali net sukelti persileidimą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nėščiąsias ragina vengti tiek per karštų vonių, tiek ir per vėsių vonių, baseinų. Mirkti vonioje reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Jei maudotės ryte, papildomai galima nusilieti vėsesniu - apie 24-26°C - vandeniu. Tokia procedūra tonizuos ir atgaivins. Nėštumo metu galima maudytis vėsesnėse sūkurinėse voniose.

Nėštumo metu galima maudytis ir karštoje vonioje, tačiau reikėtų nepamiršti, kad gulint vonioje nereikėtų per ilgai užsibūti. Tačiau svarbu nepamiršti, kad gulint vonioje nereikėtų per ilgai užsibūti. Nors vonia dažniausiai yra saugi, kai kurioms moterims gali būti rekomenduojama vengti šios veiklos. Ginekologo konsultacija yra puiki galimybė išsiaiškinti, ar jūsų atveju gulėjimas vonioje yra saugus pasirinkimas.

Kai kuriuose forumuose minima, kad merginos, norėjusios nutraukti nėštumą, naudojo karštą vonią. Tačiau tai nėra moksliniais įrodymais pagrįstas metodas. Nors kai kurių specialistų nuomonės skiriasi, dauguma sutinka, kad svarbiausia yra kontroliuoti vandens temperatūrą ir vengti perkaitimo.

Verta paminėti, kad nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį ir į saugų įlipimą bei išlipimą iš vonios. Nėštumo metu svorio centras keičiasi, todėl gali būti sunkiau išlaikyti pusiausvyrą. Svarbu užtikrinti, kad vonios kambaryje nebūtų slidžių paviršių, o vonia būtų pakankamai saugi įlipti ir išlipti.

Persileidimo priežastys ir rizikos veiksniai

Pagrindinės persileidimo priežastys gali būti suskirstytos pagal tai, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta persileidimas. Pirmojo trimestro metu persileidimą nulemia chromosomų defektai arba placentos problemos. Manoma, kad du trečdaliai visų persileidimų įvyksta būtent dėl chromosomų anomalijų. Antruoju trimestru persileidimus dažniausiai sukelia lėtinės ligos, infekcijos, silpnas gimdos kaklelis, policistinių kiaušidžių sindromas.

Riziką susilaukti sveiko naujagimio didina tai, kad slopinamos ar iš vis panaikinamos nėštumo nutrūkimo priežastys (jei tai įmanoma) ir sąmoningai engiami rizikos veiksnių. Vyresnio amžiaus moterys turi didesnę nėštumo nutrūkimo tikimybę. Jų organizme dažniau susidaro su gyvybe nesuderinamų chromosomų defektų. Pasikartojantys persileidimai (bent du) taip pat padidiną gyvybės nutrūkimo riziką.

Moters vaisingumo sutrikimus gali lemti: cukrinis diabetas; kraujo krešėjimo sutrikimai; autoimuninės ligos (antifosfolipidinis sindromas, vilkligė); hormonų sutrikimai (policistinių kiaušidžių sindromas); pernelyg aktyvi skydliaukės veikla; žymiai padidėjęs kraujo spaudimas; inkstų ligos; įgimtos moters lytinių organų anomalijos (gimdos anomalijos arba sąaugos, silpnas ar trumpas gimdos kaklelis). Infekcijos taip pat gali turėti įtakos nėštumo nutrūkimui: listerijų sukelta infekcija, kiaulytė, raudonukė, tymai, toksoplazmozė, citomegalo virusas, parvovirusas, gonorėja, ŽIV. Stiprų poveikį nėštumui daro rūkymas, narkotinių medžiagų (kokaino, ekstazio) vartojimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad aukštas kofeino kiekis kraujyje taip pat gali lemti nėštumo nutrūkimą. Vaistų vartojimas, ypač receptinių ir kai kurių nereceptinių, net tokių kaip ibuprofenas arba aspirinas, gali būti pavojingi nėštumui.

Labai svarbu dar prieš pastojant išsiaiškinti, ar partneriams nėra persileidimo rizikos veiksnių. Čia svarbūs abiejų partnerių medicininės, socialinės, psichologinės ir genetinės anamnezės duomenys, taip pat tai, kokių medikamentų buvo ar yra vartojama, ar nėra piktnaudžiaujama alkoholiu, tabaku, ar nevartojama narkotikų. Jeigu jau yra buvęs savaiminis persileidimas, reikia išsiaiškinti, kokiu nėštumo laikotarpiu jis įvyko, nes kitų persileidimų rizika tuo metu gali būti didesnė.

Gresiant persileidimui patartina vengti lytinių santykių bei ribojamas fizinis aktyvumas, nors šių priemonių veiksmingumas nėra įrodytas. Esant prasidėjusiam persileidimui ir žuvusiam vaisiui (ar esant nesivystančiam nėštumui), pacientė stacionarizuojama ir atliekamas chirurginis likusių nėštumo audinių pašalinimas iš gimdos. Sepsinis (infekuotas) persileidimas gydomas antibiotikų terapija ir chirurginiu būdu.

Kai kurios medicininės priežastys ir gydymas

Kai kurios medicininės priežastys, galinčios lemti persileidimą, apima:

• Endokrininės priežastys: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas. Taip pat manoma, kad įtaką gali turėti ir liuteininės fazės defektas (geltonkūnio funkcijos nepakankamumas), nes esant progesterono trūkumui nepakankamai išsivysto gimdos gleivinė.
• Anatominės priežastys: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
• Genetiniai defektai: Tai dažniausia persileidimų priežastis pirmojo trimestro metu. Vaisius gauna per daug ar per mažai chromosomų, todėl negali toliau vystytis.
• Infekcijos: Lėtinės ar ūmios infekcijos gali sukelti persileidimą.
• Autoimuninės ligos: Tokios kaip antikardiolipidiniai antikūnai motinos organizme.

Liuteininės fazės nepakankamumas gydomas progesteronu, hCG. Veiksmingas geriamasis progestagenas yra didrogesteronas, jo molekulė yra panašios struktūros į endogeninį progesteroną, jis, net ilgą laiką vartojamas, nesukelia nepageidaujamo androgeninio poveikio moterims bei virilizuojamojo poveikio moteriškos lyties vaisiui. Didrogesteronas koreguoja liuteininės fazės nepakankamumą ir indukuoja apsauginę imunomoduliaciją, tai užtikrina sėkmingą tolesnę nėštumo eigą.

Esant infekciniams sukėlėjams gydoma antibiotikais. Ištyrus abiejų tėvų HLA-A ir HLA-B ir nustačius pakitimus, atliekama plazmaferezė motinai, vyro limfocitų injekcija prieš nėštumą. Aptikus antinuklearinių antikūnų (antikardiolipidinių bei lupus antikoagulianto), taikomas specifinis ligos gydymas.

Jeigu įtariama, kad galima persileidimo priežastis susijusi su chromosomų pakitimais, rekomenduojama ištirti tėvų kariotipą, persileidimo metu paimtų nėštumo audinių genetinį kariotipą. Pasaulyje tokiais atvejais porai siūloma atlikti inseminaciją ar IVF donoro sperma, embriono perkėlimą.

Nėštumo metu svarbu tinkamai prižiūrėti ir intymią higieną. Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu padaugėja išskyrų, pakinta makšties mikroflora ir greičiau prilimpa infekcijos. Svarbu rinktis specialius intymios higienos prausiklius, kurie padeda atkurti makšties rūgštingumą ir bakterijų pusiausvyrą.

Nėštumo metu vengti maudynių vonioje, nes tai didina infekcijų tikimybę, o karšta vonia gali sudaryti persileidimo pavojų. Prauskitės pradėdamos nuo priekio išangės link, kad į makštį nepatektų mikrobų iš išangės. Intymias vietas netrinkite, o atsargiai nusausinkite atskiru minkštu rankšluosčiu.

tags: #ar #gulejimas #karstoje #vonioje #paskatina #persileidima

• Nėštumo diržo nauda
• Mitybos rekomendacijos nėščiosioms
• Vaiko kambario dizainas
• Santykių su vaikų tėvu kūrimas
• Kaip paruošti kalakuto kiaušinius