Diana Vilytė: karjeros ir visuomeninės veiklos kelias
Diana Vilytė: karjeros ir visuomeninės veiklos kelias
Diana Vilytė yra žinoma Lietuvos visuomenės veikėja, kurios karjera apima įvairias svarbias sritis - nuo ekonomikos ir finansų iki visuomeninės veiklos ir viešųjų pirkimų. Jos gyvenimo kelias ir pasiekimai yra verti dėmesio, atspindintys jos įsipareigojimą Lietuvai ir jos piliečiams.
Ankstyvoji karjera ir išsilavinimas
Diana Vilytė gimė Vilniuje. 1986 m. ji baigė Vilniaus universiteto Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetą, kur įgijo ekonomistės kvalifikaciją. Vėliau studijavo psichologiją Vilniaus universitete ir verslo vadybą Baltijos vadybos institute (Baltic Management Institute).
1991-1996 m. Diana Vilytė dirbo Atviros Lietuvos fondo finansų direktore, o nuo 1997 m. iki 2006 m. - jam vadovavo. Beveik 10 metų D. Vilytė dirbo Atviros Lietuvos fondo direktore, yra prisidėjusi prie daugelio nevyriausybinių institucijų susikūrimo ir veiklos.
2010-2014 m. ėjo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) direktorės pareigas. D. Vilytė nuo 2010 m. vadovauja Lietuvos verslo paramos agentūrai, administruojančiai nacionalinės paramos ir Europos Sąjungos lėšas. Anksčiau, vadovavo Lietuvos verslo paramos agentūrai, administruojančiai nacionalinės paramos ir Europos Sąjungos lėšas.
Nuo 2014 m. Diana Vilytė eina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorės pareigas.
Veikla viešajame sektoriuje
2000-2007 m. Lietuvos Respublikos Prezidento ji buvo deleguota į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą, o 2003 m. - išrinkta LRT tarybos pirmininko pavaduotoja. 2001-2006 m. bei 2008-2009 m. Diana Vilytė buvo Vytauto Didžiojo Universiteto tarybos narė.
2014 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė naują LRT tarybos narę Dianą Vilytę. Antradienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo atsižvelgdama į Ministro Pirmininko teikimą, nuo gruodžio 22 d. D. D. Vilytė.
Visuomeninė veikla ir principai
Diana Vilytė yra prisidėjusi prie daugelio nevyriausybinių institucijų susikūrimo ir veiklos. Partijų veikloje ji nedalyvauja. Šiuo metu ji yra VŠĮ "Transparency International" Lietuvos skyriaus bei VšĮ „Pilietinės visuomenės instituto" valdybų narė, viena iš iniciatyvos „Baltoji banga" pradininkių.
Paklausta apie savo gyvenimo kredo, Diana Vilytė cituoja filosofą Karlą Poperį: "Racionalizmas yra nusiteikimas įsiklausyti į kritinius argumentus ir mokytis iš patyrimo."
Kova su korupcija ir viešųjų pirkimų pertvarka
Diana Vilytė aktyviai dalyvauja kovojant su korupcija, ypač viešųjų pirkimų srityje. Ji yra atlikusi daugybę tyrimų ir analizavo įvairių sektorių pirkimus, siekdama užtikrinti skaidrumą ir efektyvumą.
"Kyšiai medikams - tik lašas jūroje. „Pasirašėme sutartį ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba, bendradarbiaujame, kad būtų greičiau nubausti tie, kurie piktnaudžiauja ir pažeidinėja įstatymą, kurie paprasčiausiai apvaginėja mus visus, mūsų vaikus, mūsų ateitį."
Sveikatos apsaugos sistema tarptautinių ekspertų įvardijama kaip vienas rizikingiausių korupcijos pažeidžiamų sektorių. Esame atlikę atskirų gydymo įstaigų pirkimų vertinimus. Buvo vertinamos skalbimo paslaugų, lempučių pirkimai, vienos Kauno ligoninės statybų darbai, atliktas ligoninės aparatūros tikrinimas. Europos Komisijos ekspertai ir pats verslas sako, kad jeigu į konkursus ateina vienas dalyvis, korupcijos lygis yra labai didelis. Kai nėra konkurencijos, kaina, priklausomai nuo sektoriaus, išauga nuo dviejų iki penkiolikos procentų. Kartais konkurencija būna sukuriama dirbtinai.
Tai - vienas korupcijai neatsparių sektorių, kur matome labai daug problemų. Pernai buvome prisilietę prie laboratorijos reagentų pirkimo. Ligoninės įvairiais būdais turi įsigijusios aparatus: kai kuriuos nuomoja geromis sąlygomis, kai kuriais atvejais juos gavo dovanų arba turi nusipirkusios. Kadangi analizatoriai yra uždaro tipo, prisirišama prie vieno tiekėjo. Rinka buvo padalinta: vienoje ligoninėje dirba vieni tiekėjai, kitoje - kiti. Bėda ta, kad visai nekontroliuojama perkamų medžiagų kaina. Daugelis pasaulio valstybių perka kokius nors tyrimus. Ligoninė arba poliklinika nustato, kad jie trejų penkerių metų laikotarpiu turi atlikti penkiasdešimt ar penkis šimtus vėžio žymenų nustatymo ar kraujo krešumo tyrimų ir juos perka. Kai nėra palyginimo, viskas „užsikasa“ ir nežinome, kiek valstybė sumoka. Tad atlikome vertinimus - jų buvo per dvidešimt, - kaip įstaigos perka reagentus, konstatavome problemą, padarėme visos sistemos analizę ir kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją.
D. Vilytė iš karto pasakė, kad minėtų atveju yra padarytas akivaizdus viešųjų pirkimų pažeidimas, todėl pirkimą vienareikšmiškai reikės stabdyti.
VPT vadovė D. Vilytė pranešė, kad jos vadovaujama tarnyba, anksčiau žadėjusi tyrimą baigti per dvi savaites, jį pratęsė mėnesiui - iki 2016 m. Kreiptasi dėl elementaraus viešųjų pirkimų pažeidimo. Apie tai buvo pranešta tarnyboms, pateikta išsami informacija, sutartys.
Reikia suvokti medicinos sektorių kiek įmanoma giliau, suprasti, o ne tik pasižiūrėti formaliai vien iš viešųjų pirkimų pusės. Reikia suprasti rinką, kiek yra potencialių rinkos dalyvių, ar tikrai užtikrinama konkurencija. Dar yra tiekėjų susitarimai: tarkime, Šiaulių ligoninė - mano, Panevėžio - tavo, vienas kitam netrukdome ir „žaidžiame“. Vis tiek net ir perkant pačius sudėtingiausius įrenginius ar tyrimus yra po kelis žaidėjus. Nebus taip, kad yra tik vienas tiekėjas, iš kurio galima pirkti. Reikia užčiuopti schemas, kai pamatai, kai tas pats tiekėjas prisirišęs prie vienos įstaigos. Kai kuriais atvejais yra rinkos pasidalijimas, kai kuriais - jie susitaria trise, susiderina kainas, paskui tu pasitrauki iš konkurso, aš ateisiu.
„Mes jais tikrai užsiimsime, prieis ir jų eilė. Pasirašėme sutartį ir su Specialiųjų tyrimų tarnyba, bendradarbiaujame, kad būtų greičiau nubausti tie, kurie piktnaudžiauja ir pažeidinėja įstatymą, kurie paprasčiausiai apvaginėja mus visus, mūsų vaikus, mūsų ateitį. Juk vien imant sveikatos apsaugos sektorių, mums reikia lėšų ir slaugytojų, ir gydytojų algoms didinti, kad nebūtų tokios didelės emigracijos."