Deivydas Venskus: Tarp Gyvenimo Iššūkių ir Futbolo Svajonių
Deivydas Venskus: Tarp Gyvenimo Iššūkių ir Futbolo Svajonių
Istorija, dėl kurios kenčia mano šeima, prasidėjo 2008 metais, kai ketverius metus tuo metu teturėjusi mano pusseserė prabilo apie jos atžvilgiu įvykdytą seksualinę prievartą, kurią, tarpininkaujant biologinei jos motinai, patyrė iš trijų atsakingas pareigas einančių vyrų.
Vienas iš tų vyrų, kaip paaiškėjo, buvo apygardos teismo teisėjas, o kitas - parlamentaro patarėjas. Mano dėdė, mergaitės tėvas, įvairiose institucijose užregistravo daugiau nei du šimtus prašymų ištirti dukters teiginius, tačiau jie buvo ignoruojami.
2009 metų spalį apkaltintas teisėjas ir viena su priekabiavimo istorija, kaip manoma, susijusi moteris buvo rasti nušauti. Mano dėdė tapo pagrindiniu įtariamuoju, o netrukus dingo.
Po šešių mėnesių buvo rastas negyvo dėdės kūnas. Vyriausybės atstovai tikino, kad jis, būdamas neblaivus, užspringo savo paties vėmalais. Tačiau jo kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, be to, nebuvo aptikta jokių vėmalų.
Po dėdės dingimo mamai, tuo metu ėjusiai teisėjos pareigas, buvo patikėta pusseserės globa. Nors teismo išvados skelbė, kad pagrindas pateikti kaltinimus mergaitės motinai yra pakankamas, jokių kaltinimų pateikta nebuvo, o 2011 metais teismas išdavė nurodymą grąžinti pusseserę biologinei motinai. Mergaitė grįžti atsisakė.
2012 m. gegužės 17 d. Lietuvos vyriausybė prie mūsų namų pasiuntė 240 greitojo reagavimo dalinio policininkų. Operacija prasidėjo 6.00 val. Tuo metu buvo susirinkęs maždaug šimto protestuotojų būrys. 40 iš jų policija suėmė, tada išlaužė namo duris ir išnešė į lauką klykiančią pusseserę. Šie įvykiai paskatino masinius protestus ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Galop buvo sukurta nauja politinė partija - „Drąsos kelias“. Mama tapo partijos lydere. Kai tapo politike, mama ėmė dar atviriau kalbėti apie kyšininkavimą ir korupciją vyriausybės sluoksniuose. Netrukus jai buvo pareikšti kaltinimai.
Nors Lietuva ir prisistato kaip Vakarų valstybė, joje, deja, lig šiol veikia ta pati iš sovietmečio atkeliavusi teisingumo sistema. Į Sibirą žmones kitados trėmę teisėjai dabar yra aktyvūs Lietuvos teismų sistemos nariai. Žodžio laisvė tenai neegzistuoja.
2010 metais per vieną interviu mama žurnalistams pasakė: „Tai ne pabaiga. Aš netylėsiu. Niekas šitaip nesibaigia. Gal prireiks porą ar penketą metų palaukti, bet viskas vieną dieną paaiškės. Lai negalvoja, kad pavyko nuslėpti, jog patys yra korumpuoti kyšių ėmėjai ir iškrypėlių klano gynėjai.“
Per penkerius metus, kuriuos praleidome Jungtinėse Valstijose, mamai pateiktų kaltinimų skaičius išaugo iki 39-ių. Tačiau, pasak prokuroro D. Jakučio, atsakingo už mamos bylos tyrimą, kai kurie kaltinimai buvo išbraukti, mat jie, ko gero, būtų sutrukdę įvykdyti ekstradiciją.
Mama nėra vienintelė, sulaukusi Lietuvoje kaltinimų. Jie pateikti ir mano seneliams, kitiems giminėms, mamą palaikantiems asmenims ir jos partijos nariams. Daugelis iš jų jau nuteisti. Lietuvos vyriausybė grasina uždrausti mamą palaikančius laikraščius ir televizijos kanalus.
Vos N. Venckienė buvo suimta, K. Venckus sukūrė peticiją dėl ekstradicijos sustabdymo, taip pat įkūrė platformą, kurioje galima paaukoti pinigų N. Gegužės 21-ąją leidinyje DailyCaller.com buvo paviešintas dar vienas Karolio laiškas.
Kiek anksčiau pranešta, kad Lietuvos prašymu Jungtinėse Valstijose suimta N. Venckienė. Anot prokuratūros, JAV pradėtas įtariamosios ekstradicijos į Lietuvos Respubliką teisminis procesas.
DELFI primena, kaip prasidėjo Garliavos istorija. Dar 2009 m. rugpjūtį į DELFI redakciją užsuko Drąsius Kedys. D. Kedys tomis dienomis išsiuntinėjo beveik 200 laiškų su DVD diskais, kuriuose užfiksuoti mažylės pasakojimai apie tai, ką su ja išdarinėjo „dėdės“. Mergaitė taip pat pasakojo, kad mama ją dažnai palikdavo išnuomotame bute vieną su neva A. Ūsu ir išvažiuodavo „pas kažkokią tetą“. Pasak mažylės, jis mamai duodavo pinigų. Motina dukrai esą liepdavusi niekam nepasakoti, ką darė A.
D. Kedys tuomet DELFI aiškino, kad gimus dukrai su jos motina jis gyveno porą metų, paskui nesusituokusi pora išsiskyrė. Dukrą pasiėmė mama. Tėvas dukrą globoti esą ėmė tuomet, kai sužinojo, kad ji pradėjo lankyti savaitinį darželį. Kurį laiką buvo ramu, bet vėliau mergaitės motina neva susipažino su A. Ūsu, kuris tuomet buvo Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninis padėjėjas. Šis ėmė atstovauti L. Stankūnaitei, per teismus grąžino dukrą motinai. Tačiau vėliau ši esą pati pasiūlė tėvui pasiimti dukrą, nes trūko laiko priežiūrai, po poros savaičių persigalvojo. Galiausiai tėvas dukrą pas mamą išleisdavo tik kas antrą savaitgalį.
D. Kedys su pareiškimu į policiją aiškino kreipęsi 2008 m. lapkričio 29 d. Pusmetį byla buvo tiriama Kauno miesto apylinkės prokuratūroje, paskui ją perėmė Kauno apygardos prokuratūra. Per tą laiką penkiametė, dalyvaujant psichologams, apklausta tris kartus. Bet tada prokuroras mažametės tėvą esą apkaltino nenoru bendradarbiauti su pareigūnais, nes jis nesutiko kelioms dienoms atiduoti dukros į „Vaiko raidos centrą“, kur būtų atliktas jos psichiatrinis - psichologinis tyrimas. D. Kedys tuomet teigė nenorintis dar labiau traumuoti mažylės.
Prokuratūros vadovai tuomet šios bylos DELFI nekomentavo, J. Furmanavičius tvirtino nieko apie tai nežinąs, apie kaltinimus pedofilija girdįs pirmąkart, o A. Ūso nepažįstantis. A. Ūsas kaltinimus vadino absurdu. Pasak jo, D. Kedys dukrą primokė pasakoti nebūtus dalykus, taip keršijo už tai, kad jis padėjo L. Generalinė prokuratūra tuomet DELFI nurodė jau perdavusi šią bylą Vilniaus apygardos prokuratūrai, kad būtų išvengta galimo neobjektyvumo.
Kaip DELFI vėliau sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas, jie gavo ir L. Po visos šios istorijos paviešinimo kilo didžiulis sąmyšis, pasėjęs ir mirtis.
2009 metų spalio 5 dieną Kauno senamiestyje nušautas 47-erių teisėjas J. Furmanavičius ir 30-metė L. Stankūnaitės sesuo Violeta Naruševičienė. Vyras buvo mirtinai sužalotas, kai išlipo iš automobilio imitavus eismo įvykį. Jo kūne aptiktos keturios šautinės žaizdos. Tai buvo pirmasis atvejis Lietuvoje, kai nušautas teisėjas. Nustatyta, kad buvo šaudyta iš baltos spalvos seno modelio „VW Transporter“ markės autobusiuko. Teigiama, kad autobusiukas užblokavo kelią išvažiuojančiam iš kiemo J. Furmanavičiaus „Mercedes“. Vėliau nustatyta, kad automobilis priklausė įmonei, kur dirbo D. Savo ruožtu dviem šūviais į galvą nužudytą V. Naruševičienę rado iš mokyklos grįžusi jos pradinukė dukra. Lauke, ant namo laiptų, buvo paliktas pistoletas „Beretta“, registruotas D. Kedžio vardu. Įvykio vietoje dirbo kinologai, virš teritorijos skraidė sraigtasparnis, A.
Prokurorai galiausiai nustatė, kad abi žmogžudystes įvykdė D. Kedys. 2010 metų balandžio 17 dieną prie Kauno marių, akcijos „Darom 2010“ metu, rastas po žudynių besislapsčiusio D. Kedžio kūnas.
2010 metų birželio 13 d. Alytaus rajono kūdroje šalia keturračio motociklo aptiktas A. Ūso kūnas be išorinių smurto žymių. Tuomet jis buvo laikomas vieninteliu vadinamosios Kauno pedofilijos bylos įtariamuoju, bet vėliau jo nekaltumas įrodytas. A. Ūso kūną Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Eigirdonių kaime, apie 16.30 val. rado pro šalį ėjusi vietos gyventoja. Avarija įvyko neasfaltuotame lauko keliuke. Vietos gyventojai pasakojo, kad tuo keliuku, prie kurio rastas A. Manyta, kad D. Kedys ketino nužudyti ir A. Ūsą, todėl jam buvo skirta policijos apsauga, tačiau vėliau jis jos atsisakė ir samdė privačius apsauginius.
Nužudytas ir vos 24-erių teismo pirmininko įsūnis 2010 m. gruodžio 11 d. rastas nužudytas Lietuvos teisėjų asociacijos ir Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio įsūnis 24-erių Vaidas Milinis. Vyras buvo sumuštas, į jo galvą paleistas šūvis. DELFI šaltinių teigimu, oficialiai policija apie mįslingą V. Milinio mirtį nepranešė žiniasklaidai, nes operatyviniais kanalais nuo pat šeštadienio bandė išsiaiškinti, kokie asmenys gali būti susiję su jauno vyro mirtimi. Teismo vadovo įsūnio mirties aplinkybėms ištirti buvo suburta speciali Kauno policijos ir prokuratūros patyrusių pareigūnų grupė. Ji tyrė net kelias galimo nužudymo versijas. V.
Tebesitęsiant sudėtingoms aplinkybėms, Deivydas Venskus augo ir ieškojo savo kelio. Jo gyvenime svarbią vietą užėmė sportas, ypač futbolas.
Lietuvos jaunučių lygos U13 diviziono 10 turo rungtynėse spalio 2 d. Kaune vykusiose rungtynėse VFA futbolininkai jau 4 min. išsiveržė į priekį po Mato Venskaus įvarčio. 22 min. pasižymėjęs Deividas Bradulis padidino VFA komandos persvarą, bet po kelių minučių šeimininkai rezultatą sušvelnino. Vis dėlto, antro kėlinio M. Venskus pelnė antrą savo įvartį rungtynėse ir įtvirtino VFA ekipos pranašumą.
VFA U13 komandos treneris T. Staniūnas pasidžiaugė, kad pirmoji išvyka čempionate buvo paženklinta pergale. „Šį kartą dėl traumų ir ligų turėjome trumpą atsarginių žaidėjų suolą, į Kauną vykome vos su trimis keitimais. Žinoma, kitiems tai buvo proga gauti daugiau žaidybinio laiko aikštėje. Be trumpo atsarginių suolo turėjome ir dar vieną pasikeitimą - natūralią aikštės veją. Šį sezoną tai mums buvo visiška naujiena ir tai tikrai jautėsi rungtynių metu. Aikštės veja nebuvo pati geriausia, be to, lijo lietus, buvo slidu, kamuolys permirko ir tapo sunkus, o žinant, kad su 5 dydžio kamuoliu žaidžiame pirmus metus, tai vyrukams kėlė problemų, - teigė T. Staniūnas. - Gal ir todėl bene pirmą kartą šį sezoną turėjome problemų kontroliuodami kamuolį, mūsų perdavimams trūko tikslumo ir stiprumo, todėl ir komandinis žaidimas nesiklijavo. Tačiau džiaugiuosi, kad individualiai buvome visa galva geresni už savo varžovus, o šį kartą būtent individualus meistriškumas ir nulėmė mūsų pergalę.“
Per 9 žaistas rungtynes 25 taškus surinkę T. Staniūno auklėtiniai U13 čempionate užima antrą vietą.
Pagerbtą ir Vilniuje apdovanotą Deivydą bei visą Venckų šeimą aplankėme naujuosiuose namuose Glaudžių kaime. Tėtis buvo išvykęs dirbti į Plungę, namuose linksmi žaidė mažieji. Motina džiaugėsi dalyvavusi iškilmėse Vilniuje, sakė, kad ir grįžtančius namo, sustojusius Plungėje žmonės sveikino, gyrė Deivydą.
- Tądien išvažiavome į turgų, vaikai liko su močiute. Nei krosnis, nei dujinė viryklė nedegė - visi buvo po pusryčių. Deivydas, būdamas lauke, ir pastebėjo, kad užsidegė stogas. Puolė į vidų pasakyti močiutei. Taip ir padarę. O Deivydas prisiminė, kad sesutė lovelėj ir dar vieno brolio greta nesą.
- Išgirdę, kad dega mūsų namai, negalėjome patikėti. Dabar šeima gyvena Glaudžių kaime, gyvenvietės centre.
- Užjautė, padėjo ir visai nepažįstami žmonės. Štai ir dabar, grįžę iš Vilniaus, gavome dovanų naują automatinę skalbyklę.
Projekto „Lietuvos garbė“ apdovanojimų ceremonijos organizatoriai pasistengė išpildyti bent po vieną nominuotų vaikų norą, įteikė dovanų ne tik mažiesiems didvyriams, bet ir jų tėvams. Deivydui jo mylimiausias krepšininkas Arvydas Sabonis padovanojo kamuolį, o visai šeimai - kvietimą balandžio mėnesį apsilankyti Druskininkuose, vandens atrakcionų parke, pernakvoti viešbutyje.
Deivydą nominacijai „Metų drąsos vaikas“ pasiūlė Plungės rajono jaunimo reikalų koordinatorius Gintautas Vaitkevičius. Dabar Deivydui rūpi kuo geriau mokytis. Sako, jam neblogai sekasi matematika.
Nauji veidai – Lietuvos futbolo kelias į pasaulį? + Q&A | TEASER
Futbolo klubo vizija apima visapusišką plėtrą: nuo Grassroot veiklos ir akademijos įsteigimo iki vyrų ir moterų komandų stiprinimo aukščiausiose lygose. Taip pat siekiama turėti nuosavą futbolo bazę su dengta treniruočių aikšte ir stadionu, atitinkančiu UEFA III kategoriją.
Klubas nori būti pirmasis pasirinkimas vaikams ir tėvams, renkantis futbolo treniruotes nuo jaunumės iki profesionalaus sportininko kelio, taip pat pritraukti geriausius trenerius ir stiprinti futbolo bendruomenę renginiais.
