Kūdikių rankyčių trūkčiojimas miegant: priežastys ir ką daryti
Kūdikių rankyčių trūkčiojimas miegant: priežastys ir ką daryti
Kūdikio miego kokybė tiesiogiai veikia jo savijautą ir vystymąsi. Neramūs judesiai, tokie kaip rankytės trūkčiojimas, gali signalizuoti apie diskomfortą ar kitas problemas, trukdančias mažyliui ramiai ilsėtis. Svarbu atpažinti galimas priežastis ir imtis tinkamų priemonių, kad užtikrintume kokybišką kūdikio miegą.
Įvadas
Kūdikio miegas yra svarbus laikotarpis, skirtas augimui ir vystymuisi. Tačiau kartais tėvai pastebi nerimą keliančius reiškinius, pavyzdžiui, rankytės trūkčiojimą kūdikiui miegant. Šiame straipsnyje aptarsime galimas šio reiškinio priežastis, įskaitant tiek nekaltus, tiek rimtesnius atvejus, bei pateiksime patarimų, kaip elgtis susidūrus su tokia situacija.
Nekaltos trūkčiojimo priežastys
Kartais rankytės trūkčiojimas miegant neturėtų kelti didelio nerimo. Štai kelios dažnos ir nekaltos priežastys:
Hipnagoginis trūkčiojimas
Visiems pažįstamas staigus krūptelėjimas, kai jau atrodo, kad grimzti į miegą. Tai vadinamas hipnagoginiu trūkčiojimu. Šiuo terminu apibūdinami staigūs, nevalingi raumenų judesiai, sukeliantys staigius kūno trūkčiojimus. Nėra surinkta daug duomenų apie hipnagoginius trūkčiojimus, bet žinoma, kad jie susiję su miego trūkumu. Viena teorija teigia, kad atsipalaidavus raumenims, smegenys klaidingai interpretuoja tai kaip kūno kritimą ir pasiunčia signalą raumenims trūkčioti, kad apsaugotų kūną nuo sužalojimų.
Raumenų tonuso padidėjimas
Raumenų tonuso padidėjimas yra būdingas ir įprastas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais.
Priežastys, reikalaujančios dėmesio
Vis dėlto, kai kuriais atvejais rankytės trūkčiojimas gali būti susijęs su rimtesnėmis problemomis, reikalaujančiomis tėvų dėmesio ir specialisto konsultacijos.
Gimdymo traumos
Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta. Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą. Visa tai neleidžia pereiti į gilią miego fazę, o tai reiškia, jog mažylis negauna pilnaverčio poilsio. Pasitaiko atvejų, kuomet nusiraminti padeda mamos krūtis, tačiau toks sprendimas tik trumpam padeda vaikui pajusti komfortą. Tuomet, kai jo būsena tampa nepakeliama, jis atsisako krūties ir pradeda be paliovos verkti.
Stresas
Taip, stresas turi įtakos beveik viskam. Jei gulatės į lovą jausdami nerimą, nekyla nuostaba, kad nepavyksta lengvai užmigti, o nakties poilsis būna nekokybiškas. Stresas padidina kortizolio kiekį. Dėl jo miegas būna mažiau ramus. Kūnas ima kariauti pats su savimi: esi pavargęs, bet dorai užmigti negali.
Sutrikusi medžiagų apykaita
Retais atvejais kūno trūkčiojimai gali būti medžiagų apykaitos sutrikimo ir centrinės nervų sistemos pažeidimo požymis. Tai mažai tikėtina, bet žinoti pravartu.
Epilepsija
Epilepsija - tai neurologinė liga, dažniausiai pasireiškianti traukulių priepuoliais, rečiau epilepsijos metu pasireiškia netraukuliniai priepuoliai. Traukulių priepuolių yra įvairių rūšių, jie gali užsitęsti nuo keletos sekundžių iki keliolikos minučių arba ilgiau, taip pat gali kartotis dažnai (keletą ar kelioliką kartų per dieną), o kartais retai - vieną kartą per kelis metus. Atsigavęs po tipinio traukulių priepuolio, ligonis dažniausiai nieko neprisimena, būna išpiltas prakaito, pavargęs, vangus, jam sunku orientuotis aplinkoje. Epilepsija gali prasidėti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Apie 60 proc. šios ligos atvejų prasideda vaikystėje. Kai kurie vaikai, sergantys epilepsija, priepuolius išauga, o kitiems jie gali tęstis ir suaugus. Vaikams pasitaikanti epilepsijos forma su absanso tipo priepuoliais, dažnai gali būti ilgai neatpažįstama ir nediagnozuota. Jai būdingas trumpalaikis sąmonės sutrikimas, sąstingis, įvykių nesekimas. Absansas pasireiškia užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu.
Hipoglikemija
Hipoklikemija arba cukraus kiekio kraujyje sumažėjimas naujagimiams gali pasireikšti traukuliais, trūkčiojimu, drebėjimu. Siekiant išvengti hipoglikemijos naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val.
Karščiavimo sukelti traukuliai
Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Priepuolio metu vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais jis trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblykšta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia.
Infantiliniai spazmai
Infantiliniai spazmai yra epilepsijos rūšis, kuriai būdinga priepuolių pradžia kūdikystėje. Dažniausiai šie priepuoliai prasideda pirmaisiais gyvenimo metais, įprastai - 3-6 mėnesių kūdikiams. Infantiliniai spazmai pasireiškia kaip įtemptų galūnių linktelėjimai arba loštelėjimai atgal, rankų atmetimai į šalis. Įprastai jie yra simetriški, t.y. abiejų pusių galūnės trūkteli vienu metu, tačiau judesiai gali būti ryškesni vienoje pusėje. Būdingos spazmų serijos, t.y.
Ką daryti, jei pastebėjote trūkčiojimą?
Jei pastebėjote, kad jūsų kūdikio rankytė trūkčioja miegant, pirmiausia pabandykite išsiaiškinti galimą priežastį. Stebėkite, ar trūkčiojimas kartojasi reguliariai, ar yra kitų simptomų, tokių kaip verkimas, irzlumas ar karščiavimas. Jei nerimaujate, nedvejodami kreipkitės į gydytoją.
Gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai
Retkarčiais patiriami kūno trūkčiojimai nekelia nerimo, tačiau jei pastebite, kad tai kartojasi, vertėtų pamąstyti apie gyvenimo būdo ir mitybos pokyčius. Galbūt geriate daug kavos? Dažnai pasivaišinate alkoholiniu gėrimu? Neišsimiegate? Sveikatos būklę pagerinti gali smulkūs pokyčiai. Raumenų funkciją pagerinti gali ir magnis. Į mitybą įtraukite daugiau moliūgų sėklų, anakardžių, špinatų arba magnio maisto papildų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei trūkčiojimai tęsiasi ilgai, o gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda, pasitarkite su gydytoju.
Patarimai geram kūdikio miegui
Norint užtikrinti ramų kūdikio miegą, svarbu laikytis tam tikrų rekomendacijų:
- Sukurkite rutiną: Laikykitės reguliaraus miego režimo, kad kūdikis priprastų prie tam tikro laiko.
- Palanki aplinka: Įsitikinkite, kad kambaryje yra tamsu, tylu ir vėsu.
- Patogus čiužinys: Nepamirškite, kad miegui labai svarbus yra čiužinys. Todėl būtina pasirinkti patogų. Ypač gerai tiks čiužinys, kuris idealiai prisitaiko prie žmogaus kūno formos ir palaiko taisyklingą stuburo padėtį.
- Venkite stimuliuojančių medžiagų: Žindančioms mamoms pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais reikėtų riboti suvartojamo kofeino kiekį. Manoma, kad saugus kiekis yra iki 300 mg kofeino, t.y.
- Maitinimas: Siekiant išvengti hipoglikemijos naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val.
- Alergijos: Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pradedamas maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Kūdikiams pasireiškia tokie pakitimai kaip pilvo diegliai, traukuliai. Diagnozė pagrindžiama nevartojant pieno proteinų. Miegoti pradedama gana greitai, o kartais tik po mėnesio.
Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta. Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą. Jau gilioje senovėje buvo žinoma, kad be miego negalima fiziškai ir psichiškai pailsėti. Miegas gali būti ritmiškas, ramus, gilus ir paviršutiniškas, saldus ir komfortiškas. Paskaičius įvairių tautų liaudies kūrybą, išminčių sparnuotus posakius, poetų eiles ir knygas, pastebima, jog seniai domimasi žmogaus miegu, jo trukme, santykiu su darbingumu ir kitais su juo susijusiais reiškiniais. Miego nauda. Miegas yra svarbus jau vien tuo, kad maždaug trečdalį savo gyvenimo praleidžiame miegodami. Miegas yra ritmiškai besikartojantis aktyvus procesas, kuris padeda organizmui atsatyti jėgas. Jo metu pakinta sąmonė ir vidaus organų veikla. Pagrindinė miego funkcija yra smegenų veiklos sureguliavimas, jos atkūrimas. Žmogus net auga miegodamas, sustiprinama atmintis, formuojasi asmenybė. Miego trukmė. Miego normai turi įtakos amžius, organizmo būklė ir individualios organizmo savybės. Kūdikiams iki dviejų mėnesių amžiaus per parą reikia apie šešiolikos-septyniolikos valandų miego. Keturių mėnesių kūdikiams reikia dešimties valandų nakties miego bei dviejų ilgų ir vieno trumpo dienos miego seanso. Metų kūdikiams reikia trylikos-keturiolikos valandų miego (dažniausiai tai būna vienuolikos valandų nakties miegas bei keletas ilgesnių bei trumpesnių dienos miego seansų). Vaikams nuo penkerių iki penkiolikos metų pageidautina miego trukmė yra devynios-dešimt valandų. Paaugliams reikia dešimties valandų miego. Vaikų miego sutrikimai prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Užmigimo asociaciniai sutrikimai. Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos, nors prieš tai vaikas užmigdant buvo supamas, nešiojamas, maitinamas ar net migdomas važinėjant mašina arba veikiant radijui, televizijai, pakeičiama jų lova, pradeda lankyti kitą lopšelį, dėl to vaikas nejaučia nuolatinių užmigimo asociacijų ir greitai prabunda. Naktiniai prabudimai gali kartotis 2-3 kartus. Įveikimas. Vaikas negali būti migdomas tėvų lovoje, jei po to bus perkeliamas, nes prabudęs naktį jis reikalaus pakartoti ritualą. Patariama sudaryti vaikui palankias aplinkybes, bet svarbu pamažu pripratinti prie rutininės veiksmų tvarkos, tartum atsigulimo ritualo. Vaikas labai trumpai, bet vis ilgiau paliekamas vienas lovytėje užmigti. Dažniausiai įpročiai sukuriami per kelias naktis. Esant komplikacijoms, siūlomas pakaitinis budinimas, t.y. vaikas prabudinamas truputį anksčiau nei jis yra įpratęs tam tikru nakties metu ir vėl pats pratinamas užmigti. Labiau tinka šiuos mėginimus atlikti dienos miego metu. Nakties valgymo sutrikimai. Sutrikus mitybos refleksui, prabudinėjama 4-8 kartus per naktį ir skysčių išgeriama daugiau kaip 200 gramų, vaikas reikalauja daug maisto naktį, matyti, kad jis yra alkanas, bet jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Sutrikimai pasireiškia dauginiais prabudimais ir reikalavimais valgyti, nepavalgius - neužmiegama.Įveikimas. Labai svarbu retinti ir mažinti maitinimus, didinti dieną valgio maistingumą, apskaičiuoti iš motinos krūties iščiulpiamo pieno maisto kiekį. Lengviau pratęsti laiką tarp maitinimų, o ne mažinti kiekį. Miego sutrikimai dėl ,,ribų nustatymo’’ nebuvimo. Vaikas sugeba užmigti, bet pats sau trukdo. Jis užduoda daug klausimų, sugalvoja norų, stengiasi pabėgti iš lovos ar miegamojo. Tokie vaikai prašo sekti pasakėles, gerti. Kartais jie atbėga pas žiūrinčius televizorių tėvus, įkyriai lenda į jų lovą ar bent prašosi likti kambaryje. Labai greitai vaikai išmoksta aiškinti, kad vėl nori į tualetą, vonią ar negali būti savo kambaryje, nes ,,mato pabaisas’’. Šie sutrikimai prasideda, jeigu tėvai nesukuria gulimosi taisyklių: vaikai užmiega kada nori ir kur nori. Vaikas neužmigs, kol negaus ,,griežto įsakymo’’ arba užmigs tik keistoje aplinkoje - triukšmaujant, šalia televizoriaus. Šie rūpesčiai išsivysto vos tik vaikas sugeba pats išlipti iš lovytės, nes nebelieka kliūties atsikelti. Įveikimas. Pirmiausia reikia ugdyti kasdienius ir pastovius lovos (miegojimo) įpročius. Kartais tenka vėl apstatyti lovytę kliūtimis arba užtverti išėjimą iš kambario. Jei vaikas mato, kad yra taisyklės ir jos vis stiprinamos, nedarant išimčių, jis atsipalaiduoja ir įtampa baigiasi. Kartais reikia uždaryti kambario duris (vaikas girdi šalia tėvus), norint sustiprinti susivaldymą. Vyresniems kaip trejų metų vaikams savivaldą padeda sustiprinti paliepimus pakartojant žodžiu. Tai padės, jei vaikas moka valdytis, bet tik reikia jį šiek tiek paskatinti, paliepti, priminti. Aplinkos sukelti miego sutrikimai. Įveikimas. Labai dažnai pakanka sutvarkyti aplinką, pagerinti ramybę, užtamsinti ties vaiko lovyte, suderinti visos šeimos miegą. Nemigos dėl maisto alergijos. Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pradedamas maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Kūdikiams pasireiškia tokie pakitimai kaip pilvo diegliai, traukuliai. Diagnozė pagrindžiama nevartojant pieno proteinų. Miegoti pradedama gana greitai, o kartais tik po mėnesio. Vengiama vartoti pieną, jo baltymų miltelius, kol ilgainiui dingsta dirglumas. Netinkama miego higiena. Esant netinkamai miego higienai, sunkiau užmiegama, kankina ilgos ir trumpos naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Mažų vaikų miegas sutrinka daugiausia trūkstant priežiūros, bet vėliau yra svarbesni asmeniniai veiksniai. Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Skirtingas gulimo laikas, snūstelėjimai (iki 3 kartų) dieną trikdo miego-budrumo ritmų formavimąsi. Mitybos nereguliavimas, valgymas tarp maitinimų ypač trikdo paros ritmą.Įveikimas. Miego sutrikimai dėl nerimo. Vaikai, ypač mažieji, dažnai supyksta, kai reikia eiti miegoti, nes nutraukiami žaidimai, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Visus vaikus ypač neramina nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, liga, depresija. Dar daugiau sukrečia gaisrai, apiplėšimai, šeimos narių mirtis. Mažieji sunerimsta, jei jie priversti gulti vieni. Įveikimas. Išsigandusius, sunerimusius vaikus turi paguosti tėvai. Nereikia versti, kad jie liktų vieni savo kambaryje. Dėl to būklė gali tik pablogėti. Atsitiktiniai nerimo laikotarpiai atsiranda, jei vaikas paguldomas per anksti ir nemiega, o pradeda fantazuoti. Iš jo pasakojimų galima suprasti apie nerimo šaltinį. Būtina paaiškinti tėvams, kaip svarbu sudaryti saugaus miego aplinką, kad jis jaustų kažką esant netoliese. Antriniai miego sutrikimai sukelti tam tikrų ligų. Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš dažniausių yra bronchinė astma. Jei miego sutrikimo nesukelia pats kvėpavimo pakitimas, tai jį gali sukelti vartojami vaistai, ypač mažiesiems vaikams vartojant inhaliatorius. Pirmaisiais mėnesiais vaikų miegas dažnai sutrinka dėl žarnyno-pilvo skausmų, nes atsiranda dirglumas, ilgai verkiama, ypač po pietų ir vakarais. Gydomi tik pilvo skausmai - miegas gerėja per 3 mėnesius, kol vaikas pradeda miegoti visą naktį. Dažnai miegas sutrinka dėl vidinės ausies uždegimų: skausmas, temperatūra sutrikdo miego vientisumą. Kiti miego sutrikimai, kurie būdingi vaikams, yra dažnai paveldimi ir baigiasi subrendus nervų sistemai. Tai dažni griežimai dantimis, kalbėjimas pro miegus, šlapinimasis nakties metu ir kt. Ritmiški judesiai. Tai pasikartojantys tipiški kaklo ir liemens judesiai, kurie prasideda užmiegant ir tęsiasi paviršinio miego metu. Gali prasidėti nuo 5 iki 11 mėn., vidutiniškai 8 mėn. amžiaus vaikams ir nutrūksta antraisiais-trečiaisiais metais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais apie 20% vaikų turi atsitiktinius, nenuolatinius ritmiškus judesius užmigimo metu, kuriuos gali sukelti kūdikio noras sumažinti nerimą užmigimo metu, ritmiško supimo būtinybė užmiegant. Patarimas. Somnambulizmu (lunatizmu) dažniausiai suserga penkiamečiai. Dažniausiai išnyksta sulaukus penkiolikos. Vaikas sėdasi lovoje, akys pusiau atmerktos, jis tarsi nereaguoja į aplinką. Gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti į lauką. Vaikščiodamas gali valgyti, gerti, groti. Pavaikščiojęs vėl grižta į lovą. Vaikams šis sutrikimas praeina, tačiau svarbu apsaugoti vaiką nuo sužalojimo, užtverti langus. Košmarai kankina apie 10-50% trejų-penkerių metų vaikus, kai siaubingi sapnai prabudina iš miego. Tai gali sukelti padidėjęs vaiko dirglumas ar uždarumas. Košmaras prasideda ilgu sapnu, pamažu sukeliančiu baimę. Somnilokvija (kalbėjimas miegant) - įvairaus amžiaus vaikai miegodami kalba. Jie taria žodžius, tačiau yra nesąmoningi. Kartais jie kartoja tuos pačius žodžius, frazes, kalbasi vieni ar su tariamu pašnekovu. Šio sutrikimo gydyti nereikia. Bruksizmas (griežimas dantimis) - tai tarsi ritmiškas kramtymo judesys, energingas dantų trynimas, girdimas sausas ir nemalonus garsas, trunkantis 4-5 sek. ir besikartojantis dešimtis kartų per naktį. Dantimis dažnai griežia vaikai ir jaunuoliai. To priežastys: netaisyklingi dantys, padidėjęs kvėpavimo takų pasipriešinimas, asmenybiniai psichologiniai veiksniai. Griežimas dantimis gali sukelia dantų ligas, periodonto pažeidimus, dantų nudilimą, žandikaulio sąnario skausmus. Įveikimas. Šlapinimasis naktį. Liga pasireiškia nevalingu šlapinimusi, pasikartojančiu miego metu. Išnyksta apie 6 metus, bet kartais kankina ir suaugusiuosius. Nakties metu, kai išnyksta valinga tarpvietės raumenų įtempimo kontrolė, šlapinamasi dėl pūslės hiperaktyvacijos. Tai dažnas, greitas noras šlapintis ir nevaldomas šlapimo nutekėjimas. Ligai turi įtakos ir psichologiniai veiksniai: sunki adaptacija mokykloje, barniai su tėvais, netektys. Viena didžiausių šiuolaikinių kūdikių ir mažų vaikų bėda - sutrikęs miegas. Kūdikiams sunkiai sekasi užmigti, vyresniems vaikams trūksta miego. Neretai vaikai naktį pradėję klykti ar vaikščioti išgąsdina savo tėvus. Kodėl vaikai turi miego bėdų? Konsultuoja medicinos mokslų daktarė, gydytoja vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė.Prabunda naktimis ir verkia„Auginu 4 mėn. dukrytę. Nuo pat gimimo didžiausias mūsų vargas yra miegas. Niekaip nepavyksta suformuoti miego ritmo, dukrytė prabunda naktimis ir verkia, labai sunku ją nuraminti. Kadangi tenka keltis kelis kartus per naktį, mes su vyru taip pat jaučiame miego stygių, esame pervargę. Ar normalu, kad per keturis mėnesius neįmanoma suformuoti kūdikiui miego ritmo?“ Iki pusės metų kūdikis gali sunkiai užmigti, dažnai prabusti naktimis, mat dar nėra susiformavęs paros (cirkadinis) miego ritmas, kuris priklauso nuo miego hormono melatonino išsiskyrimo. Krūtimi maitinamas kūdikis melatonino gauna kartu su mamos pienu ir teoriškai turtų miegoti gerai, tačiau jeigu mama prabunda naktį, vaikšto uždegusi šviesą, mažylis su jos pienu šio hormono gali gauti nepakankamai. Mat šviesa trukdo melatoninui išsiskirti, o tamsa skatina jo gamybą. Tad jeigu prabudote pažindyti kūdikio arba einate į tualetą, nedekite šviesos (nebent labai neryškią kur nors tolimesniame kambario kampe), o ypač neapšvieskite savo akių, kad melatonino nesumažėtų ir kūdikis turėtų galimybę jo gauti kartu su mamos pienu. Prabusti ir verkti naktimis kūdikis gali dėl pilvo dieglių, tad jeigu prabundate jo panešioti ar pasupti, taip pat nedekite šviesos, pasistenkite ramiai ir tyliai jį užmigdyti. Iki pusės metų kūdikis gali neturėti miego ritmo ir miegoti bet kada, tačiau nuo 6 mėn. amžiaus jau būtų gerai po truputį jo miego ritmą formuoti. Jeigu prabunda naktimis (kai keičiasi miego fazės), pasistenkite nenešioti, nesupti, o paglostyti, nuraminti ir pabandyti užmigdyti neiškeldami iš lovos ar lovytės. Nuovargis nemigdo„Mūsų dukrytei jau beveik 11 mėn., tačiau ji vis dar prastai miega. Lovytėje „malasi“, prabunda. Kad mes bent truputį pamiegotume, tenka imti į savo lovą. Internete skaičiau, kad dieną reikia gerai vaiką išvarginti, tada jis miegos naktį, bet mums šis būdas netinka: kad ir kaip būtų pavargusi, vis tiek blogai miega naktį. Kokios gali būti prasto miego priežastys?“ Suaugęs žmogus vieną naktį prastai miegojęs kitą gali išmiegoti puikiai arba bent jau geriau. Kūdikiams ir mažiems vaikams ši taisyklė negalioja. Jeigu mažylis prastai miegojo vieną naktį, kitą gali miegoti taip pat prastai, daug kartų prabusti, žadinti tėvus. Dienos miegas nakties miego nepakeičia. Jeigu stebėsite pervargusį mažylį, pamatysite, kad jis nervingas, įsitempęs, labai aktyvus, bet ne mieguistas. Kartais patys tėvai sako, kad vaikučiui vakare, atrodo, motoriukas įsijungia - jis juda kruta, daro viską, kad tik neitų miegoti. Tokios problemos gali tęstis net iki paauglystės. Būtų gerai namuose sukurti miego ritualus: vakare nejungti televizoriaus, kompiuterio, prieš miegą pabūti šiek tiek prieblandoje, paleisti ramios klasikinės muzikos. Dieną mažylio nevarginti - priešingai, leisti jam pamiegoti, kad vakare nebūtų sudirgęs.Dienos miegas nakties miego nepakeičia. Jeigu stebėsite pervargusį mažylį, pamatysite, kad jis nervingas, įsitempęs, labai aktyvus, bet ne mieguistas.
Kūdikio miegą gali trikdyti ir kitų bėdų. Viena jų - mažakraujystė, kuri gali išryškėti jau šeštą gyvenimo mėnesį. Dėl geležies stygiaus organizme kūdikį gali varginti vadinamasis neramių kojų sindromas - vaikutis judina kojytes, dažnai prabunda. Tad jeigu kūdikis naktimis „malasi“, spardosi, kreipkitės į gydytoją, kuris ištirs ir nustatys geležies kiekį kraujyje. Prastai miegoti mažylis gali ir dėl per aukštos temperatūros namuose (optimali - 21 laipsnis). Jeigu kambaryje šilta, užklokite vaikutį lengvu apklotu ir neprirenkite. Jeigu per miegus juda, kad negalėtų nusispardyti apkloto, kūdikį galite pabandyti migdyti specialiame miegmaišyje. Paprastai jame mažyliai miega ramiau.
Šaukia per miegus„Mūsų keturmetis retkarčiais naktimis prabunda, ima krūpčioti ir klykti. Kai pribėgame prie jo lovos ir norime nuraminti, sūnus mūsų neatpažįsta ir klykia toliau. Tai tęsiasi kelias minutes, paskui atsigula ir miega toliau. Ar tai nieko bloga?“ Vaikams nuo vienų metų gali pasitaikyti vadinamosios miego parasomnijos (fiziologinis miego fenomenas). Tai naktiniai košmarai, naktinės baimės ir vaikščiojimas (lunatizmas). Tėvus labai gąsdina naktinės baimės, mat mažylis nesustodamas rėkia nuo kelių minučių iki valandos, kartais būna išprakaitavęs, daužosi širdutė. Paskui tarsi nieko nebūtų įvykę ramiai užmiega, o ryte nieko nepamena. Jeigu tokie priepuoliai nėra dažni - pasikartoja kartą per kelis mėnesius ar kartą per pusmetį, baimintis nereikėtų. Tačiau jeigu vaikas vaikšto naktimis, per miegus rėkia keturis kartus per mėnesį arba dažniau, būtina parodyti gydytojui neurologui, mat miego parasomnijas kartais sunku atskirti nuo epilepsijos. Dažnai šie priepuoliai būna gerybiniai, jų gydyti nereikia. Kai kuriems būdinga kuri nors viena miego parasomnija, o kai kuriems - visos trys: košmarai (naktį mažylis sapnuoja baisius sapnus), baimės ir vaikščiojimas. Jeigu nakties baimių atsiranda dešimtmečiui ir vyresniam, būtina kreiptis į gydytoją ir ištirti, ar vaikui neprasidėjo epilepsija. Nors nakties baimės labai gąsdina tėvus, nereikia išsigąsti, o pabandyti ramiai paguldyti vaiką. Naktiniai košmarai ir baimės išnyksta maždaug iki 10 m. amžiaus. Lunatizmas gali tęstis ilgiau - iki paauglystės, kartais tai tęsiasi visą gyvenimą. Lunatizmui būdinga tai, kad vaikas naktį atsikelia ir eina nežinoma kryptimi atmerktomis akimis, jis nesuvokia, kas vyksta aplink. Jeigu pastebėjote, kad jūsiškis vaikšto per miegus, būtinai pasirūpinkite, kad namai būtų saugūs ir mažylis nesusižalotų. Dažniausiai tėvai išgirsta, kad vaikas per miegus atsikėlė, ir pagauna jį kažkur beeinantį bei paguldo į lovą. Ryte vaikas nieko nepamena. Tėvai kartais klausia, ar negali padėti vaiko migdymas tėvų lovoje. Tačiau tai nesusiję dalykai, vaikas miego parasomnijas turi išaugti.
Kai kuriems vaikams būdingi miego patrūkčiojimai - užmigusiems arba jau miegantiems kas kiek laiko trūkčioja rankytės arba kojytės. Prieš užmigdami gali judinti pečių juostą. Išsigąsti nereikėtų, tačiau dėl visa pikta būtų gerai kreiptis į gydytoją neurologą, o jeigu yra galimybė, nufilmuoti miegantį kūdikį ir parodyti vaizdo įrašą gydytojui. Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, mat miego patrūkčiojimai taip pat panašūs į epilepsijos priepuolį.
Kūdikių miegas. Pokalbis su miego specialiste Dovile Šafranauske
Šiuolaikiniai vaikai miega mažiau
Atlikti tyrimai rodo, kad prieš 10 m. kūdikiai miegodavo po 14-15 val., dabar - tik 13 val. per parą. Paaugliai išmiega tik 7 val. Iš tiesų kūdikis turėtų išmiegoti iki 15 val., darželinukas - 10-11 val. (kartu su pietų miegu), 9-12 m. vaikui reikia miegoti 9 val. Šiuolaikiniai vaikai eina per vėlai miegoti, yra perdirginti, negali užmigti. Net ir darželinukai bei pradinukai jau turi miego bėdų, mat jie pavargsta ugdymo įstaigose, būreliuose, o vakare yra įsijautrinę, negali užmigti. Didžiulis miego priešas - planšetiniai kompiuteriai, išmanieji telefonai, kuriuos vaikai nuo mažų dienų įgunda maigyti prieš miegą, nes tėvai, užuot sekę pasakas, pasitelkia išmaniąsias technologijas. Šių prietaisų šviesa, nukreipta tiesiai į akis, trukdo išsiskirti melatoninui ir vaikas negali užmigti. Todėl reikia stengtis, kad vaikas kiekvieną vakarą miegoti eitų tuo pat metu, o likus pusvalandžiui iki miego nežiūrėtų į kompiuterio ekraną. Tyrimai rodo, kad vaikams melatonino kiekis organizme pradeda didėti apie 19.30 val. ir jo lygis gerokai pakyla iki 21 val. Apie 21 val. juos ir reikėtų guldyti. Tas mažylis, kuris nuėjo miegoti per vėlai, tačiau ryte gali pamiegoti, nebus gerai pailsėjęs, mat ryto miegas yra negilus, su sapnais - vadinasi, nervų sistema nepailsi, priešingai, yra alinama. Kai vaikui trūksta miego, nusilpsta jo imunitetas ir jis dažniau serga įvairiomis, kartais net ir sunkiomis ligomis.
Laiko keitimas
Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų organizmui nėra palankus pavasarinis ir rudeninis laiko keitimas. Organizmas yra pratęs užmigti ir prabusti vienu ir tuo pat metu, tad iškart užmigdyti vaiką nauju laiko gali nepavykti. Kai pakeičiamas laikas, reikėtų vaiką guldyti 15 min. anksčiau ir per kelias dienas įpratinti prie naujo miego ritmo. Kūdikis dar jautresnis, tad jį kasdien reikėtų migdyti 10 min. anksčiau arba vėliau - pagal tai, į kurią pusę pasukami laikrodžiai.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jeigu nesiseka vaiko užmigdyti (ypač darželinuko ar mokyklinuko) ir jis skundžiasi galvos skausmais, yra nuolatos pavargęs, nesugeba susikaupti bei darželyje arba mokykloje atlikti užduočių. Į gydytoją kreiptis būtina, nes ilgalaikė nemiga alina organizmą, gali sukelti depresiją, greičiau „prisikabina“ virusinės ir bakterinės ligos.
- Jeigu vaikui būdingos miego apnėjos - kelioms sekundėms sustoja kvėpavimas, jis akimirkai prabunda. Jeigu tokių prabudimų yra per daug, vaiką reikia gydyti. Gydytojas patikrins kvėpavimą, ar gerai smegenys pasisotina deguonimi. Kartais miego apnėjas sukelia nutukimas.
- Jeigu miego parasomnijos pasitaiko 4 kartus per mėnesį ar dažniau, būtina kreiptis į gydytoją. Jeigu yra galimybė, iškart turėti filmuotos medžiagos. Kartais tokie vaikai stebimi miego laboratorijoje. Kreiptis į gydytoją būtina ir tada, jeigu vyresniam kaip 10 m. vaikui prasidėjo nakties baimės.
- Kūdikiui miegas gali sutrikti dėl pilvuko dieglių, atopinio dermatito, mažakraujystės, vyresniam vaikui - dėl augimo skausmų. Kad nepražiopsotume kokių nors ligų, geriau pasitarti su gydytoju.
- Kūdikis ir vaikas turėtų užmigti per pusvalandį nuo migdymo pradžios. Jeigu per tiek laiko nepavyksta mažylio užmigdyti, pasitarkite su gydytoju. Kartais pakanka profesionalo patarimo ir problema išsprendžiama. Prieš miegą nevežiokite automobilyje, nes kūdikis labai greitai pripras prie tokio ritualo ir kitaip negalės užmigti. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jeigu vaikas užmiega greičiau nei per 5 min.
Pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais tėvams neišvengiamai teks atsisveikinti su kokybišku nepertraukiamu visą naktį trunkančiu miegu. Be to, net ir patiems didžiausiems miegaliams ir ramiems kūdikiams kartais sunku užmigti, jie neramiai miega, dažnai pabunda. Kūdikiams, ypač 6 mėn. 0-3 mėn. Naujagimiai ir kūdikiai iki 2 mėn. amžiaus paprastai miega 14-17 valandų per parą su dažnais pabudimais tiek dieną, tiek ir naktį. Naktį jie vidutiniškai miega 8-9 val., dieną - 7-9 val. 3 mėn. Net ir įskaičiuojant momentus, kai kūdikis snaudžia, gali atrodyti, kad jis miega per mažai. Kūdikiai iki 3 mėn. dažnai nenori miegoti ant nugaros: jie jaučiasi saugiau miegodami ant pilvuko, tačiau ši miego padėtis siejama su didesne staigios kūdikių mirties sindromo rizika. Ką daryti, jei mažylis nenori miegoti ant nugaros? Visų pirma kūdikiai gali nenorėti miegoti ant nugaros dėl tam tikrų fiziologinių priežasčių, tad pasitarkite su gydytoju. Ką daryti? Daugelis 2-3 mėn. Ką daryti? Jei manote, kad naktį kūdikis keliasi per dažnai (pavyzdžiui, kas 2 val.), įsitikinkite, kad mažylis pakankamai suvalgo dienos metu. Dieną maitinkite jį ne rečiau kaip kas 3 val. 4-5 mėn. 4 mėn. kūdikiai turėtų miegoti 12-16 val. per parą: 9-11 val. 5 mėn. kūdikiai naktį vidutiniškai miega 10-11 valandų, dienos metu jie vis dar miegos 2-3 kartus. 4 mėn. sulaukę anksčiau puikiai miegoję kūdikiai gali pradėti miegoti ilgesnėmis atkarpomis, nenorėti miegoti arba dažniau pabusti: tai vadinama miego regresija. Tai visiškai normalus reiškinys, būdingas 4, 6, 8-10 ir 12 mėn. kūdikiams. Ketvirtąjį mėnesį miego regresija pasireiškia dėl to, kad tuo metu mažylis daug aktyviau pradeda domėtis aplinka, jis atranda žaislus, žmones, įdomią veiklą ir t. Ką daryti? Susikurkite arba nuosekliai laikykitės esamos miego rutinos: maudynės, maitinimas, lopšinė arba pasakėlė, sūpavimas. 6 mėn. 6 mėn. kūdikiai naktį išmiega 10-11 valandų, o dieną trumpais intervalais miega 2-3 kartus. Be to, 6 mėn. ir vyresni kūdikiai jau gali išmiegoti ir visą naktį. 9 mėn. Maždaug 12 mėn. ir vyresni kūdikiai dienos metu jau gali miegoti ir 1 kartą, nors įprastai vienu dienos miegeliu apsiriboja 14-16 mėn. Jei 6 mėn. Ką daryti? Atnaujinkite miego režimą. Kūdikį pamaitinkite 30 min. iki guldant nakties miegui. Mieguistą kūdikį guldykite į jo lovelę. Pradžioje jis prieštaraus, galiausiai išmoks nusiraminti čiulpdamas nykštį arba čiulptuką. Ką daryti? Galite pakoreguoti 6 mėn. Ką daryti? Jei kūdikiui skauda dantenas, duokite kramtuką (tiks ir atšaldytas šaldiklyje), paglostykite, švelniai pakalbinkite ar padainuokite lopšinę. Kūdikio miego rutiną gali sutrikdyti paprasčiausias peršalimas ar ausų uždegimas. Taip pat kūdikių miego kokybę pablogina ir emociniai iššūkiai: mamos grįžimas į darbą ir pratinimas prie auklės. Ką daryti? Darykite viską, kad kūdikį nuramintumėte ir paguostumėte, skirkite jam daugiau nei įprasta dėmesio. Ką daryti? Guldykite kūdikį miegoti, kol jis dar nėra pervargęs. Ką daryti? Kai kūdikis serga, tėvai daro viską, kad jis bent kiek pamiegotų: šiuo metu pateisinamos visos priemonės, kaip, pavyzdžiui, karščiavimą mažinantys vaistai ar kūdikio miegojimas mamai ant rankų. Atminkite, kad miego sutrikimai - įprasti pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais (kartais - ir ilgiau).
Įdomu, kiek miego reikia kūdikiams? Kiek miego reikia kūdikiams (lentelė)? Kalbant apie kūdikių miegą, D. Burkojus pamini, kad kūdikiai gali nubusti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip nebrandus miego-būdravimo ritmas ar negebėjimas nusiraminti. Kūdikių miego problemos dažniausiai nėra sąlygotos nervų sistemos sutrikimo, tačiau tikslinga įvertinti, ar kūdikis neturi alergijos bei geležies atsargų stokos. „Kai kūdikiai nubunda ir verkia, tai nebūtinai reiškia, kad jie prastai miega. Kūdikių miegas nėra vientisas ir yra normalu per parą miegoti kelis kartus“, - sako jis. Vienas iš dažniausių miego sutrikimų, su kuriuo susiduria įvairaus amžiaus vaikai - nemiga. „Problemų atsiranda bandant užmigti ar išlaikyti nenutrūkstamą miegą nakties metu. Paminėtina, jog paaugliai yra ta vaikų amžiaus grupė, kuri turi bene didžiausią riziką miego stokai. Gydytojas akcentuoja, jeigu dieninis mieguistumas kelia vaikui problemų, reikėtų pasitarti su gydytoju. „Kalbant apie paauglius, nevertėtų dieninio mieguistumo visuomet „nurašyti“ paauglystei ar psichologinėms problemoms. Šiemet minimas Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos 100 metų jubiliejus. Į jas kviečiami tėvai, ugdytojai, pedagogai, patys vaikai bei visi, kuriems rūpi geresnė mažiausiųjų mūsų visuomenės narių - vaikų - sveikata ir gerovė.
