Žmogaus vaisius (lot. fetus - 'atžala') - žmogaus vystymosi stadija tarp gemalo ir naujagimio. Pirmąsias 8 nėštumo savaites nuo apvaisinimo žmogaus gyvybė vadinama gemalu. Apie devintą savaitę jis ima įgauti žmogui būdingų bruožų, 3-ojo mėnesio pabaigoje yra 8-9 cm dydžio, nėštumo viduryje apie 25 cm, prieš gimdant - apie 50 cm ūgio ir virš 3 kg svorio. Vaisiaus judesiai prasideda nuo 12-osios nėštumo savaitės, nors dažniausiai moteris juos pajunta ne anksčiau kaip 18-20-ąją savaitę.

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, trunkantis vidutiniškai 40 savaičių arba 280 dienų, skaičiuojant nuo pastojimo iki gimdymo. Šis laikotarpis suskirstytas į tris trimestrus, kurių kiekvienas pasižymi specifiniais moters organizmo ir vaikelio vystymosi pokyčiais.

Pirmasis trimestras: pradžia

1-4 savaitės: Po apvaisinimo, spermatozoidui susijungus su kiaušialąste, susidaro zigota - pradinis embriono vystymosi etapas. Zigota keliauja per kiaušintakius link gimdos, kur įsitvirtina ir pradeda dalintis. Šiuo metu dažnai dar nejuntami jokie nėštumo požymiai. 4-ąją savaitę gemalas vystosi greičiau, gimda prisitaiko prie besiformuojančio embriono, atsiranda daugiau simptomų, panašių į stiprų priešmenstruacinį sindromą.

5-8 savaitės: Formuojasi vaisiaus širdis, centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys, veido bruožai. Moteris patiria hormoninius pokyčius, jaučia rytinį šleikštulį, pykinimą, vėmimą, vangumą, silpnumą. 6-ąją savaitę jau pastebimos organų užuomazgos, ima plakti vaisiaus širdelė. 7-ąją savaitę dauguma embrionų jau turi aktyviai plakančią širdį, formuojasi kojos ir rankos, vystosi plaučiai, akys ir nosies šnervės. 8-ąją savaitę gemalo galva pradeda didėti, rankos ilgėja, formuojasi akys, nosis, ausys.

9-13 savaitės: 10-ąją savaitę baigiasi embriono vystymosi etapas ir nauja gyvybė vadinama vaisiumi. Šiuo periodu organai auga ir bręsta. Pradeda funkcionuoti žarnynas, plaučiai, kepenys, inkstai. 11-ąją savaitę galima išgirsti vaikelio širdies dūžius, vaisius ima aktyviai spardytis ir rąžytis. 13-ąją savaitę vaikelio galvos augimas sulėtėja lyginant su likusiu kūnu, kūnelis tampa proporcingas.

Antrasis trimestras: augimas ir judesiai

14-17 savaitės: Prasideda antrasis nėštumo trimestras. 14-ąją savaitę susiformuoja stemplė, trachėja ir gerklos, vaisius gali kvėpuoti ir ryti. Nuo antrojo trimestro pradžios pykinimas ir nuovargis mažėja. 15-ąją savaitę kūdikis moka aktyviai įkvėpti ir iškvėpti vaisiaus vandenis, treniruodamas plaučius. 17-ąją savaitę gimda yra pakilusi maždaug 5 cm žemiau bambos, pilvas tampa aiškiai matomas.

18-22 savaitės: 18-ąją savaitę kūdikio judesius galima jausti vis aiškiau ir dažniau. Ausys pasiekia galutinę vietą, jis pradeda girdėti pirmuosius garsus. 18-ąją savaitę gimda beveik tokio dydžio kaip melionas. 19-ąją savaitę galūnės tampa proporcingos kūneliui, smegenys ir nervinė sistema toliau vystosi. 20-ąją savaitę placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius. Vaisiaus judesiai tampa aktyvesni. Apie 4 mėnesį ima formuotis išoriniai lytiniai organai. Nuo nėštumo vidurio jau galima aptikti širdies plakimą, kuris apie dukart dažnesnis nei mamos.

Moksliškai pagrįsti metodai kūdikio lyties nustatymui

Šiais laikais medicinos pažanga leidžia nustatyti kūdikio lytį gana anksti ir su dideliu tikslumu. Tiksliais vaisiaus lyties nustatymo metodais medicinos ir mokslo bendruomenė laiko tik ultragarsą ir genetinį tyrimą.

Ultragarsinis tyrimas (echoskopija)

Ultragarsinis tyrimas yra vienas pagrindinių ir dažniausiai naudojamų tyrimų nėštumo metu. Tai neinvazinis tyrimas, kurio metu įvertinami vaisiaus augimas ir raida. Ultragarsinis tyrimas Lietuvoje atliekamas du kartus: 11-14 ir 18-20 nėštumo savaitę.

• 11-14 savaitės: Šio tyrimo metu gydytojas įvertina, kiek yra vaisių, ar vaisius yra gyvas, kur yra placenta, kiek yra vandenų, įvertina vaisiaus anatomiją ir pamatuoja vaisių.
• 18-20 savaitės: Šio tyrimo metu taip pat vertinama vaisiaus anatomija. Kadangi vaisius šiuo metu jau yra didesnis, gydytojas atidžiai tiria visas vaisiaus anatomines struktūras, vaisiaus smegenis, širdį, galūnes. Jeigu tėvai pageidauja, dažniausiai galima pasakyti ir vaisiaus lytį.

Gimusio kūdikio lytis paprastai nustatoma tarp 12-20 nėštumo savaičių. Lengviau pamatyti lytį, jei yra vaisiaus galvutės pirmeiga. Turi būti pakankamai vaisiaus vandenų. Vaizdo neturi užstoti virkštelė ar uždėta rankytė, suspaustos kojytės. Pasitaiko, jog net nėštumo pabaigoje negalima matyti ir žinoti, kokia bus vaikelio lytis. Tačiau, ultragarsas pasaulyje bene populiariausias būdas nustatyti, ar nėštumas vyksta normaliai ir tuo pačiu nustatyti vaisiaus lytį.

Neinvazinis prenatalinis genetinis tyrimas (NIPT)

Neinvazinis prenatalinis genetinis tyrimas (NIPT) yra dar vienas būdas nustatyti kūdikio lytį. Šį tyrimą galima atlikti nuo 8-10 nėštumo savaitės (priklausomai nuo konkretaus atvejo, medikai gali rekomenduoti palaukti iki 11-12 savaitės). NIPT tyrimas atliekamas iš motinos kraujo ir leidžia nustatyti tam tikras chromosomų anomalijas bei kūdikio lytį. Kai kuriose Europos valstybėse uždrausta NIPT metu nustatyti lytį, kad tėvai neabortuotų nepageidaujamos lyties kūdikio (NIPT lytį gali pasakyti 10 savaitę).

Kiti invaziniai tyrimai

Yra ir invazinių tyrimų, tokių kaip choriono gaurelių biopsija ir amniocentezė, tačiau jie atliekami tik esant medicininėms indikacijoms, nes yra susiję su tam tikra rizika nėštumui.

• Choriono gaurelių biopsija: genetinis tyrimas, kurį galima atlikti nuo 11 nėštumo savaitės. Šio tyrimo metu per priekinę pilvo sieną ilga plona adata arba pro gimdos kaklelį naudojant kateterį paimamas choriono gaurelių - placentos audinio - mėginys.
• Amniocentezė: tyrimas paimant vaisiaus vandenis, atliekamas 14-18 nėštumo savaitę. Tai vienas dažniausiai atliekamų tyrimų siekiant ištirti galimus vaisiaus vystymosi sutrikimus. Jo metu paimama apie 15-20 ml vaisiaus vandenų.

Liaudiški metodai ir spėjimai

Nors mokslo pažanga leidžia patikimai nustatyti kūdikio lytį, liaudiški metodai ir spėjimai vis dar išlieka populiarūs. Tai dažnai traktuojama kaip smagus žaidimas ar būdas praleisti laiką laukiant kūdikio. Tačiau, svarbu suprasti, kad šie metodai neturi mokslinio pagrindimo ir jų patikimumas yra labai abejotinas.

Populiariausi liaudiški metodai:

• Pilvo forma: Jeigu moters pilvas pūpso aukštai, bus mergaitė, o jeigu žemai - berniukas.
• Žiedas ant siūlo: Jeigu pakabinus auksinį žiedą virš nėščiosios pilvo jis juda į šonus, gims berniukas. Jeigu žiedas sukasi ratu - spėjama, kad bus mergaitė.
• Širdies dūžių dažnis: Jeigu vaisiaus širdies dūžių skaičius viršija 140 per minutę, tai mergaitė.
• Mamos grožis: Manoma, kad jei būsima mama pilve nešioja mergaitę, ši iš jos atima visą grožį - mamos oda būna spuoguota, atsiranda dėmių. Tuo tarpu jei gims berniukas, moteris savo išorinio grožio ir spindesio nėštumo metu nepraranda.
• Maisto potraukiai: Nėščios moters skonio pageidavimai.
• Emocinė būklė: Jei moteris tampa pernelyg emocionali, ji turės mergaitę.
• Kraujo atnaujinimas: Skaičiuojama, kieno kraujas šviežesnis (motinos amžius dalijamas iš trijų, tėvo - iš keturių).
• Lytis pagal kinų kalendorių: Speciali lentelė, padedanti spėti kūdikio lytį.
• Lyginis ir nelyginis skaičius: Lyginamas mamos amžius pastojimo metu ir metai, kada pradėtas vaikas.
• Soda: Jeigu į šlapimą įpylus sodos jis pradeda burbuliuoti, tikėtina, kad gims berniukas.
• Raudonasis kopūstas: Skysčio spalva, gavus reakciją tarp raudonojo kopūsto sulčių ir šlapimo, gali parodyti lytį.

Svarbūs aspektai

Svarbu atsiminti, kad bet kuris tyrimas, skirtas nustatyti kūdikio lytį, gali turėti tam tikrą paklaidą. Todėl, jei lyties nustatymas yra labai svarbus, verta pasitarti su gydytoju ir pasirinkti patikimiausią metodą. Žinoti būsimo vaikučio lytį ar nežinoti, sprendžia būsimi tėvai.

Gimusiančio kūdikio lytis dažniausiai nustatoma 12-20 nėštumo savaitę, t.y. antrojo arba trečiojo ultragarsinio tyrimo (echoskopijos) metu, žinoma, tuo atveju, jei mažylis neslapukauja. Neinvazinis prenatalinis genetinis tyrimas (NIPT) yra dar vienas metodas, kurį galima atlikti nuo 8-10 nėštumo savaitės.

Kalbant apie mergaičių lytinių organų priežiūrą, svarbu paminėti, kad naujagimei mergaitei tarp lytinių lūpų gali atsirasti baltų apnašų, kurios nėra ligos požymis. Jas reikia nuvalyti kartą per dieną. Vulvovaginitai, lytinių organų uždegimai, dažnesni vyresnėms mergaitėms, kurios pačios vaikšto ir mėgsta atsisėsti ant žemės. Mažų mergaičių anatomija palanki įvairiems užkratams iš žarnyno, mat šlaplė, vulva ir išangė labai arti.

Lytinės lūpos gali suaugti iki septynerių metų, kol prasideda lytinė branda. Jei motinos kasdien prausdamos mergaitę atskleis lytines lūpas, jos nesuaugs. Pakaktų kartą per savaitę išmaudyti ir pasižiūrėti, ar viskas gerai, ypač jeigu ši bėda kartojasi. Jei lytinės lūpos suauga ir laiku nesikreipiama pagalbos, mergaitės lytiniai organai tampa panašūs į vyro ir reikia pasidomėti, ar tai tik suaugusios lytinės lūpos, ar kita patologija.

tags: #formuojasi #kudikio #lyties #organai

• Pagalba jaunoms mamoms
• Plaukų stiprybės ir gyvybingumo šaltinis
• Atsiliepimai apie Babe Vitance
• Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla
• Visapusiškas vaiko ugdymas