Vita Vitkutė-Degutienė: kelias nuo vaikystės svajonių iki plastinės chirurgijos klinikos vadovės
Vita Vitkutė-Degutienė: kelias nuo vaikystės svajonių iki plastinės chirurgijos klinikos vadovės
Vita Vitkutė-Degutienė - plastinės chirurgijos klinikos vadovė, žinoma ne tik dėl savo profesinių pasiekimų, bet ir dėl įdomios asmeninės istorijos, gausios šeimos tradicijų ir meilės gamtai. Šiame straipsnyje apžvelgsime Vitos Degutienės gyvenimą, pradedant vaikystės prisiminimais ir baigiant dabartine veikla.
Ankstyvasis gyvenimas ir šeimos šaknys
Vitos vaikystė prabėgo apsupta artimųjų ir gamtos. Ji užaugo šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos tradicijos ir vertybės. „Seneliai pasakoja, kad kai man buvo penki metai, Gediminas mane įstūmė į pusnį. Tokia buvo mūsų pirmoji pažintis - gerai, kad pati jos neatsimenu“, - juokdamasi prisimena Vita. Šis prisiminimas simbolizuoja ilgametę ir stiprią Vitos ir jos vyro Gedimino meilės istoriją.
Vitos šeima turi didžiules valdas Molėtų rajone, kuriose stovi Keistų dvarelis. Šio dvarelio istorija siekia dar Pirmąjį pasaulinį karą, kai D. Vitkienės senelis Karolis įsigijo apie 200 ha žemės. Po okupacijos žemės buvo nacionalizuotos, bet Vitos tėvai visada svajojo prikelti prosenelio žemes naujam gyvenimui.
Pasak Vitos, „Tėvai visada svajojo mano prosenelio Karolio žemes prikelti naujam gyvenimui. Kai mama su savo giminėmis atgavo žemes, mes prosenelių namo vietoje pastatėme kryžių, ant kurio tuoj įsikūrė trys gandrai. O tėtis labai norėjo ant kalvelės pastatyti koplyčią. Pastatėme, kai netekome mano brolio Jono… Tėtis visą laiką čia sodino augalus. Ir tie pušų miškai aplink jo pasodinti. Viskas, ką jis sodindavo, prigydavo. Viską jis čia kūrė su tokia meile… Gyvenamąjį namą tėvai pradėjo statyti dar 1990 metais. Mes tuo metu gyvenome Amerikoje, kur tėtis stažavosi. Tad namo pamatus liejo, tvenkinį iškasė tėčio tėtis, mano senelis profesorius Mečislovas Vitkus.“
Šeimos tradicijos ir vertybės
Vitos Degutienės šeima visada buvo pilna gyvybės ir šurmulio. Pasak Vitos, „Keistų dvarelyje nebūdavo nė vieno savaitgalio, kad čia nešurmuliuotų kokie 30-50 draugų. Tėvai čia net neturėjo savo kambarių, miegodavo, kur dar likdavo vietos, nuolat rotuodavosi.“ Mama visiems susakydavo, ką atsivežti, o virtuvėje nuolat virdavo darbai. Vita prisimena, kad užaugo linksmoje, pašėlusioje savo tėvų šeimoje, kurioje nuolat šurmuliuodavo būriai draugų, tetų, dėdžių, senelių, pusseserių ir pusbrolių. Kur liedavosi vynas ir muzika, skambėdavo juokas, atsirasdavo bendrų kelionių, žygių planai, išradingiausių švenčių, festivalių, giminių suvažiavimų idėjos.
Vitos tėvas, Kęstutis Vitkus, buvo žinomas žmogus, o jo griežtumas Vitą lydėjo visą gyvenimą. Ji prisimena, kad kiekvieną rytą ant stalo rasdavo dienos darbų sąrašą. „Jame buvo surašyta, ką tą dieną man reikia padaryti. Visi mano darbai, visa diena būdavo suplanuota. Vis pagalvodavau: ir vėl neliks laiko su draugais pabūti. Reikėdavo skalbti ir lyginti baltus tėčio marškinius, chalatus, tekdavo ir fizinių darbų. Kaip kariuomenėje!“ - juokėsi V. Vitkutė-Degutienė.
Studijos ir karjeros kelias
Pabaigusi Kauno medicinos universiteto Sveikatos priežiūros fakultetą, Vita medicinos srityje neužsibuvo. „Kai pradėjome statyti kliniką, vienąkart važiuojame su tėčiu iš miesto, o jis ir sako: tu būsi direktorė. Aš nustebusi klausiu: kokia direktorė? O tėtis trumpai ir aiškiai: mūsų klinikos direktorė. Man tada buvo 26-27 metai. Dabar švęsime klinikos dvidešimtmetį. Tai tada ir Austėja, ir verslai atsirado. Taip ir nuplaukė mano medicina“, - šypsosi Vita. Taip medicina buvo iškeista į motinystę ir vadovavimą plastinės chirurgijos klinikai.
Šiandien Vita Degutienė sėkmingai vadovauja plastinės chirurgijos klinikai „Vitkus Clinic“. Ji teigia, kad visuomet stengiasi visus jungti - šeimą, draugus, gimines.
Meilės istorija ir šeimos vertybės
Vita ir Gediminas Degučiai susituokė būdami pirmo kurso studentais. „Taip įvyko, kad jau rugsėjo 1-ąją aš iškart įsimylėjau jį, - atsisukdama į vyrą Gedimina prisimena Vita. - O pavasarį jau ir susituokėme.“ Jų santuoka trunka jau 27 metus. Pasak jų, „Jeigu nebūtų vieno ar kito, nebūtų darnos, būtų sunku, - trumpai savo šeimos stipriąsias savybes nusako abu pašnekovai. Gediminas, Vitos vyras, nuo vaikystės iki pat pilnametystės gyvenimą siejo su krepšiniu. „Sakė, kad būtinai reikia stoti į mediciną. Na gerai, jei jau taip sako… O aš visą gyvenimą, nuo vaikystės, nuo 7 metų iki 18-os, krepšinį žaidžiau. Profesionaliai. Buvo treneris Jonas Kazlauskas, Lietuvos rinktinė ir t. t. Ir būdavo gyvenimas vien tik krepšiniu, ir man tas mokslas buvo kažkur tai ten trečioje, jeigu ne ketvirtoje eilėje. O jau dvyliktoje klasėje teko pasitempti, kad galėtum įstoti į mediciną, ir tuos visus mokslus per metus teko sukrimsti. Tai aš ten iškentėjau trejus metus… Jeigu nebūčiau sutikęs Vitutės, tai turbūt nebūčiau išdrįsęs (mesti mokslų - LRT.lt). O dabar mes jau suvereni šeima su savo sprendimais, - juokiasi Gediminas.
Pomėgiai ir veikla
Vita Degutienė aktyviai dalyvauja dviračių sporte. Ji ne tik pati numina kasdien dešimtis kilometrų, bet ir įtraukia vis daugiau žmonių į šį sportą. Su būriu moterų ji dalyvavo judėjime „The Rapha Women‘s 100“ ir nuvažiavo 100 kilometrų, įsteigė dviratininkų klubą „Minam šimtą!“, inicijavo lietuviškos dviratininkų aprangos kūrimą ir eismo taisyklių pataisas. Pasak Vitos, „Galima rinktis - vartoti antidepresantus ar ieškoti kitų būdų nusiraminti. Aš visą sunkumą išminu. Tas laisvės pojūtis, susiliejimas su gamta, greitis, fizinis krūvis išties gydo.“
Kas nutinka jūsų kūnui, kai kasdien važinėjate dviračiu
Keistų dvarelis ir ūkis
Keistų dvarelis yra ypatinga Vitos Degutienės šeimos vieta. Čia ganosi alpakos, lamos, poniai ir kiti gyvūnai. Vita su vyru Gediminu rūpinasi ūkiu ir tęsia tėvų pradėtus darbus. Kiekvieną dieną ji keliasi ketvirtą valandą ryto ir tvarkosi ūkyje, o apie pusę septynių važiuoja į Vilnių dirbti. Po to vėl lekiame atgal į kaimą. Labai džiaugiuosi, kad turime tikrai gerų draugų, kuriems patinka ūkio darbai. Savaitgaliais susiorganizuojame talkas, jie vis prisideda ir padeda mums“, - kalbėjo V. Vitkutė-Degutienė.
Iššūkiai ir netektys
Vitos gyvenime buvo ir sunkių akimirkų. Ji neteko mamos, dizainerės Daivos Vitkienės, ir brolio Jono. Šios netektys paliko gilų pėdsaką jos gyvenime. Pasak Vitos, po brolio netekties šeima atsitvėrė tylos siena. Dabar ji sutiko pasidalyti savo išgyvenimais, nes nori pagerbti mamos atminimą ir pasidalyti jos gerumu su kitais.
Santykis su tėvu
Vita prisimena, kad santykiai su tėvu buvo draugiški ir tuo pačiu įdomūs. „Man užtekdavo tėčio žvilgsnio. Manęs niekada nereikėdavo moralizuoti - jis pasižiūrėdavo ir suprasdavau, kad kažką padariau ne taip. Nors buvo griežtas, niekada nepakeldavo balso. Per visą gyvenimą mes esame susipykę vos du kartus“, - tikino ji. Vitos Degutienės gyvenimas - tai nuolatinis judėjimas į priekį, meilė šeimai ir gamtai, bei noras dalytis gerumu su kitais.
