Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Pagrindiniai ikimokyklinio ugdymo principai

Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Kiti svarbūs principai apima vaiko raidos ir ugdymo(si) dermę, žaismę, sociokultūrinį kryptingumą, integralumą, įtrauktį, kontekstualumą, vaiko ir mokytojo bendrą veikimą, lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, bei reflektyvaus ugdymo(si) principus. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Taip pat svarbus šeimos ir mokyklos partnerystės principas: mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas.

Ugdymosi sritys ir universalus dizainas

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai ir pasiekimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinės nuostatos ir gebėjimai (pavyzdžiai)

• Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
• Esminiai gebėjimai:
  • A1. Mityba ir maisto ruošimas: Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
  • A2. Savarankiškumas ir higiena: Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu, plauna rankas, prausiasi veidą. Savarankiškai ar priminus čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
  • A3. Sauga: Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia. Supranta, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį.
  • B1. Judėjimo įgūdžiai: Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos. Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis. Bėga keisdamas kryptį, greitį. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis, pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos. Eina ant pirštų galų, eina siaura linija. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
  • B2. Smulkioji motorika: Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka.

Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Įvairūs ugdymo(si) kontekstų tipai:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas: tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą.
• Žaismės kontekstas: paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą.
• Judraus patirtinio ugdymosi kontekstas: paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes.
• Kultūrinių dialogų kontekstas: kai vaikai dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedant kiekvienam kurti savo individualų tapatumą.
• Kalbų įvairovės kontekstas: paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, kalbų pažinimui.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi kontekstas: paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius.
• Realios ir virtualių aplinkų kontekstas: paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą.
• Kūrybinių dialogų kontekstas: kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą.

Leidiniai priešmokykliniam ugdymui - tai unikalus būdas įtraukti vaikus į mokymo procesą ir skatinti jų aktyvų dalyvavimą. Priešmokykliniam ugdymui pasiruošti skirti pratybų sąsiuviniai leis mažiesiems iš anksto susipažinti su pradinukų veikla ir disciplinomis mokykloje ir padės lengviau integruotis pirmoje klasėje. Gimtosios kalbos lavinimo - skaitymo ir rašymo - užduočių sąsiuviniai padės įgyti svarbiausius pradmenis, reikalingus lietuvių kalbos pamokose: vaikai išmoks tyrinėti raideles, skirti žodžių skiemenis, pažins rašto elementus, lavins skaitymo įgūdžius.

tags: #ikimokyklinis #lt #indai #uzduotys

• Emma Watson: Aktorės kelionė
• Spalvinimo Džiaugsmas ir Kūrybiškumo Sklaida Gimtadieniui
• Socialinis gyvenimas globos namuose
• Veiksmai vaiko apsaugos srityje
• Cistos naujagimiams