Žąsų kiaušinių dydis ir auginimo ypatumai
Žąsų kiaušinių dydis ir auginimo ypatumai
Lietuvos kaime sunku įsivaizduoti vaizdą be iš tolo boluojančio oranžiniais snapais numarginto žąsų pulkelio. Apie šiuos dabar retai besutinkamus paukščius gali daug gerų žodžių išgirsti. Rašto istorijoje žąsys paliko ryškų pėdsaką, padovanojusios plunksną. Pagarbos nusipelnė Romą nuo galų antpuolio išgelbėjusios žąsys, kurių gagenimas pažadino užsnūdusius miesto gynėjus. Net šiais laikais žąsys „įdarbinamos“ kalėjimų prižiūrėtojomis: Brazilijoje apie nuteistųjų bandymą pabėgti įspėja žąsų klegesys. Sakoma, kad sapnuose apsilankiusi žąsis atneš laimę jūsų šeimai, jei saldžiai miegodamas jas lesinsite - tikėkitės didesnių pajamų.
Į ūkininkų Emilijos ir Algirdo Bielinių gyvenimą žąsys „atskrido“ prieš 15 metų ir liko ilgam, galbūt visam laikui… Gamtos veikiami paukščiai Bieliniai sako, kad žąsininkystė - nenuspėjamas, nežinia nuo kokių gamtos jėgų priklausomas verslas. Pasitaiko metų, kad žąsys gerai peri, kiaušiniai būna vaisingi, todėl ir žąsiukų daug išsirita, tačiau būna ir taip, kad ką nori daryk - ant rankų žąsį nešiok, pyragais lesink, kiaušiniams gyvybės neįpūsi. „Keisčiausia, kad jei vienais metais nesiseka, tai nesiseka visiems be išimties, o jei metai geri, tai geri irgi visiems. Ir niekas nežino, nuo ko tai priklauso, juk nei paukščių auginimo sąlygos, nei lesalai, nei šeimininkas nesikeičia“, - stebisi Algirdas ir prognozuoja neblogus metus, nes kiaušinių dėjimo periodas prasidėjo sklandžiai: kiaušinių daug, jie daugmaž vienodo dydžio. Emilija spėja, kad paukščius labai veikia mėnulis.
Yra pastebėta, kad viščiukų charakteris labai priklauso nuo mėnulio fazės, per kurią jaunikliai užsimezgė ir išsirito. „Anksčiau juk žemės ūkio darbai buvo planuojami pagal mėnulio fazes“, - mintį tęsia ūkio šeimininkė. Jau daug metų augindami dėsliųjų veislių vištaites, ūkininkai pastebėjo nemažai jų elgesio keistenybių. Vienų viščiukų aptvare gali polkas šokti, arijas traukti, jie nekreips dėmesio. „Vos savaite amžiumi besiskiriantys jaunikliai gali būti visiškai kitokie: nebandyk daryti staigių judesių, net drabužių nekeisk, nes viščiukai su triukšmu po kampus išsilakstys tartum siaubūną pamatę”, - pasakoja Algirdas. Manoma, kad stresuoti linkę paukščiai dažniausiai išsirita iš kiaušinių, kurie pradėti perinti per mėnulio virsmą.
Žąsų kiaušinių dydis ir rūšys
Žąsų kiaušiniai yra gana dideli - jie 2-3 kartus didesni už vištos kiaušinius ir 8-10 kartus už putpelių kiaušinius. Jų kaina taip pat yra didesnė nei kitų rūšių kiaušinių. Be to, jie turi daug kalorijų. Jei vištienos kiaušiniuose yra apie 150 kcal, žąsų kiaušiniuose yra 200. Žąsų kiaušiniai turi labai stiprų lukštą, o jų skonis ir aromatas yra ryškesnis, palyginti su vištos kiaušiniais. Žąsų kiaušiniai yra didesni už vištos kiaušinius.
Žinodami, nuo kokio amžiaus žąsys pradeda dėti kiaušinius, turite stebėti jų elgesį. Kiaušinių dėjimo pradžia žąsims kelia stresą. Yra viso organizmo hormoninė perkonfigūracija. Žąsis šiam gyvenimo periodui turi būti paruošta iš anksto. Mėnesį prieš tai turite peržiūrėti dietą. Būtina padidinti pašarų kiekį ir šėrimo dažnumą. Šiuo metu žąsies svoris turėtų padidėti iki 500 gramų. Bet paukščių nutukimas neturėtų būti leidžiamas, tai gali sumažinti padėtų kiaušinių skaičių arba apskritai nenorėti jų nešioti.
Ant natos. Šiuo metu svarbu užtikrinti subalansuotą mitybą. Pašare turėtų būti šviežių ir virtų daržovių, daigintų grūdų, žolės (šieno ar siloso). Teisingą šėrimą galite patikrinti bandydami. Būtina laikyti rankas po žąsų sparnais, jei randama riebalų gumbų, tai reiškia, kad paukštis yra per daug maitinamas ir priaugęs svorio.
Žąsys visą savo potencialą atskleidžia sulaukus 2-3 metų.
Populiariausios žąsų veislės kiaušinių gamybai:
- Didelė pilka: Nepretenzingos žąsys, globojamos. Per metus jos atneša 40-45 kiaušinius. 1 kiaušinio svoris - 170-180 gr.
- Gorkovskaja: Jos deda 40-65 kiaušinius, sveriančius 120-140 gramų.
- Lindovskaja: Dedasi iki 50 kiaušinių, esant 140-160 gr. Reikšmingas kiaušinių apvaisinimo procentas.
- Kinų: Pagrindinis šios veislės veisimo tikslas yra gauti kiaušinius. Per metus atneša 60-95 vienetus, sveriančius 130-140 gramų.
- Kubanės: Veislė yra Kinijos ir Gorkio rūšies atstovų kirtimo rezultatas. Žąsis silpnai sėdi ant kiaušinių, ji yra bloga perų višta. Bet labai vaisinga. Per metus jis gali padėti 80-90 kiaušinių, 150 gr. Visi.
Vidutiniškai dedeklė višta gali išauginti 30-60 kiaušinių per metus. Pasirūpinus normaliomis laikymo sąlygomis, teisinga mityba ir pasirinkus produktyvesnę veislę, galima pagerinti našumą. Žąsys jau per pirmąjį kiaušinių dėjimo sezoną galės išauginti dvigubai daugiau kiaušinių.
Žąsų kiaušinių auginimo sąlygos ir priežiūra
Sukūrus patogias vėlyvųjų perų sąlygas, pirmasis kiaušinis gali būti dedamas 5-6 mėnesių amžiaus. Kiaušinių gamybos etapas trunka nuo 3 iki 5 mėnesių.
Išsiaiškinti, kas padėjo kiaušinį, ar suaugusi žąsis ar veršelė, yra gana paprasta. Jaunos žąsys turi žymiai mažiau kiaušinių.
Lizdai (dėžės, dėžės) dedami patamsėjusiuose namo kampuose. Lizdai paruošiami iš anksto: dugnas padengtas smėliu arba padengtas šiaudais, plunksnomis ir pūkais. Žąsims būtina suteikti galimybę patiems pasirinkti kiaušinių dėjimo vietą. Vienam lizdui pakanka trijų žąsų.
Šviesos poveikis žąsų kiaušinių gamybai
Norint, kad žąsys reguliariai skubėtų, reikia naudoti slaptą ginklą. Paslaptis slypi dienos šviesos kitime. Paprastai žąsys nustoja dėti birželio mėnesį. Po moltingo, šaltuoju metų laiku žąsys nepateks. Bet jas galima dirbtinai provokuoti. Tinkamomis sąlygomis žieminių kiaušinių gamyba nenusileis šiltajam sezonui. Dedami žiemą reikia kruopščiai surinkti kiaušinius, kitaip jie gali užšalti. Žiemą paukštis kiaušinius slepia net sniege.
Žiemą paukštis gali paslėpti kiaušinėlius net sniege.
Pasiekti maksimalų produktyvumą
Norėdami padidinti paukščių produktyvumą, naudojami šie metodai:
- Padidėjęs dienos laikas. Kai vasara baigsis, paukščius reikia mėnesį laikyti sutrumpintą 7 valandų dienos šviesą, tada vėl perkelti į 15 valandų. Taigi sankaba pabunda rudens-žiemos laikotarpiu.
- Dirbtinio paukštidės šildymo užtikrinimas žiemą. Būtina palaikyti 20-25 laipsnių temperatūrą.
- Šiltas kraikas. Ant grindų klojama papildoma grindys iš šiaudų ar pjuvenų, kitaip paukščiai užšals letenas, tai neigiamai paveiks jų reprodukcinius gebėjimus.
- Kokybiškas dietos pokytis. Padidinkite šėrimo skaičių ir į dietą įtraukite daugiau daržovių. Į pašarą taip pat turite pridėti druskos (2 gramai vienam asmeniui) ir vitaminų. Geras šėrimas yra specialus kombinuotas pašaras. Žiemos meniu naudingos džiovintos dilgėlės.
- Patogaus vaikščiojimo organizavimas. Kai lauke nėra labai šalta ir nevėjuota, reikia numatyti trumpalaikį paukščių pasivaikščiojimą.
Kai žąsys pradeda skubėti, pastebimas tam tikras cikliškumas. Jos veržiasi per 2-3 kartus. Jos nugriaus partiją, tada sustos. Jos mėnesį ilsėsis, o po to vėl pradeda skubėti. Pasibaigus žąsų kiaušinių dėjimo laikotarpiui, prasideda perėjimo laikas. Jei patelė neįleidžiama į lizdą, tada po 30 dienų ji pradeda kitą klojimo ciklą.
Kodėl sodyboje auginame žąsis
Žąsų laikymas ir priežiūra
Žąsų namuose temperatūra neturėtų būti žemesnė nei +150C. Hipotermija veikia ne tik gebėjimą dėti kiaušinius, bet ir gyvulių ligas.
Dienos šviesos valandų ilgio sumažinimas yra dar viena svarbi šio reiškinio priežastis. Nepakankama ar nepastovi šviesa yra bloga paukščiams.
Svarbu! Kiaušinius reikia surinkti laiku. Priešingu atveju paukštis pradės perėti.
Norėdami perinti jauniklius, kiaušinius reikia apvaisinti kiaurasamčiu. Be poravimosi proceso patelė galės dėti kiaušinius, tačiau žąsys iš jų neišperės.
Kodėl žąsys nustoja dėti kiaušinius?
Dažna to priežastis yra neteisinga dieta. Žąsys nenori skubėti nei tada, kai jos nepakankamai maitinamos, nei kai persivalgo.
Bendros problemos ir jų priežastys
Tikrinant ovoskopijos metu matoma, kad kiaušiniai yra skaidrūs. Sudaužius kiaušinį ant trynio matyti maža balta dėmelė - gemalo diskas. Jokių kraujo pėdsakų. Priežastys: Patinai su nenormalia sperma; patelės su nenormaliais kiaušinėliais (gemalinis diskas). Dažnai taip nutinka, kai pulkas yra per jaunas arba per senas. Per mažai patinų, todėl poruojasi retai; per daug patinų, todėl kovoja ir slopina vienas kitą. Lengvai kryžminamiems paukščiams siūloma taikyti santykį 1:12-1:15, o sunkiai kryžminamiems paukščiams - 1:10-1:12. Ekstremalios oro sąlygos. Vyresni patinai. Problemą gali išspręsti senų patinų pakeitimas jaunais. Veislinės pulko ligos. Paprastai tai rodo nelygus kiaušinių paviršius, netaisyklinga forma ir plonas lukštas. Pašarų trūkumas arba perteklius; nuolatinis pašarų trūkumas. Problemos su pėdomis ir kojomis, ypač vyriškos lyties sunkiųjų mišrūnų. Tam tikri vaistai, pesticidai, cheminės medžiagos, toksinai, mikotoksinai. Parazitai, pavyzdžiui, erkės. Paukštidės grindys yra netinkamos. Daugeliu pirmiau minėtų atvejų dažnai pastebimas mažas poravimosi dažnumas arba poravimosi nebuvimas; tai dažnai gali būti tiesioginė neapvaisinimo priežastis. Nereguliuojamas apšvietimas (apšvietimo intensyvumas arba trukmė). Paukščių antsvoris.
Kiaušiniai ovoskopijos metu yra šviesios spalvos. Sudaužius kiaušinį matomas padidėjęs gemalo diskas ant trynio. Jokių kraujo pėdsakų. Priežastys: Kiaušiniai laikomi netinkamomis sąlygomis, per aukšta arba per žema temperatūra. Staigūs temperatūros svyravimai. Kiaušiniai buvo sandėliuojami per ilgai. Geriausias santykinis oro drėgnumas patalpoje kurioje laikomi inkubaciniai kiaušiniai yra 70-80%. Jei mažiau - kiaušiniai išdžiūsta, daugiau - susidaro kondensatas, atsiranda pelėsis. Optimali temperatūra yra 8-12 ° C. Netinkamas kiaušinių dezinfekavimas - per stiprus tirpalas. Atidžiai vadovaukitės nurodymais ant pakuočių, kai gaminate dezinfekcinį tirpalą. Kiaušiniai, pažeisti rinkimo ir transportavimo metu. Temperatūrinis šokas (per greitai pakilusi arba nukritusi temperatūra) ir kt. Sandarus kiaušinio lukštas - oro apykaita sustabdyta. Aukšta temperatūra ankstyvaisiais inkubavimo etapais. Per jaunas arba per senas pulkas. Paveldimumas, giminingas kryžminimas, chromosomų anomalijos arba partenogenezė (viena iš nelytinio dauginimosi formų, kai organizmas išsivysto iš neapvaisintų kiaušialąsčių). Veislinės pulko ligos. Nenormalus pagrindinio sistemos organo vystymasis. Kiaušinių plovimo temperatūra per aukšta. Tai darykite vandenyje, kuris yra 11 °C šiltesnis už kiaušinį. Priešingu atveju bakterijos lengvai prasiskverbs pro lukštą. Kiaušiniai užkrėsti (pvz., salmonelėmis). Vaistai, toksinai, pesticidai ir kt.
Kiaušiniai ovoskopijos metu yra šviesios spalvos. Maždaug kiaušinio viduryje - kraujo žiedas. Priežastys: Kiaušiniai buvo laikomi per ilgai arba netinkamoje temperatūroje ir drėgmėje. Netinkamai dezinfekuoti kiaušiniai. Aukšta temperatūra inkubacijos pradžioje (pirmąsias 3-4 dienas). Žema temperatūra inkubacijos pradžioje. Transportavimo metu pažeisti kiaušiniai ir pan. Paukščių pulko ligos. Senas paukščių pulkas. Embriono vystymosi sutrikimas. Chromosomų anomalijos. Didelis tam tikrų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, biotino, vitamino A, vario, vitamino E, boro arba pantoteno rūgšties, trūkumas. Dažnai susijęs su dideliu neapvaisintų kiaušinių kiekiu. Vaistai, toksinai ar pesticidai.
Žąsų kiaušinių maistinė vertė ir nauda sveikatai
Vienas 100 g žąsies kiaušinis turi 266 kcal, jame yra net 852 mg cholesterolio! Be to, žąsies kiaušinyje yra apie 790 mg omega 3 ir 980 mg omega 6 riebalų rūgščių, taip pat gausu riboflavino, folatų, vitaminų B12, B6, A, fosforo, geležies, cholino, kalcio, magnio, cinko, nedaug vario ir mangano. Seleno - net 3,5 karto daugiau nei vištos kiaušinyje!
Žąsies kiaušiniai naudingi regėjimui stiprinti, odos būklei gerinti, nes turi karotinoidų ir liuteino, taip pat skatina organizmo ląstelių vystymąsi. Maistinės ančių ir žąsų kiaušinių savybės labai vertinamos Vakarų Europoje, ypač Olandijoje, Belgijoje ir kai kuriuose Azijos šalyse.
| Maistinė vertė (100g) | Žąsies kiaušinis |
|---|---|
| Kalorijos | 266 kcal |
| Cholesterolis | 852 mg |
| Omega-3 riebalų rūgštys | 790 mg |
| Omega-6 riebalų rūgštys | 980 mg |
| Selenas | Daugiau nei vištos kiaušinyje 3,5 karto |
Kaip virti žąsies kiaušinius
Žąsų kiaušinius griežtai nerekomenduojama valgyti žalius arba nevisiškai išvirtus. Jie turi būti kietai virti. Išvirti minkšti arba suplakti į omletą, jie kelia potencialią grėsmę organizmui. Terminis apdorojimas sunaikina visas maisto bakterijas ir kiaušinius galima valgyti be baimės.
Paruošimas: Žąsies kiaušinius kruopščiai nuplaukite.
Virimas: Įdėkite kiaušinius į puodą su šaltu vandeniu, pastatykite ant ugnies ir virkite mažiausiai 15 minučių. Virti žąsų kiaušinius reikia ant vidutinės ugnies.
Rekordinis žąsies kiaušinis
Pasirodo, anksčiau Lietuvoje užfiksuotas tik vištos kiaušinio rekordas, o apie žąsies pranešama pirmą sykį. Pasiekimus registruojančios agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis portalui lrytas.lt pasakojo, kad apie rekordinį žąsies kiaušinį sužinojo pirmą sykį. Dar prieš keletą mėnesių iš Italijos kilusios veislės paukštis padėjo 220 ir 240 gramų svėrusius kiaušinius. Žąsys kiaušinių deda gerokai mažiau nei vištos - iki 40 per metus.
Kiaušinius raižantį palangiškį V. Kusą nustebino rekordinio žąsies kiaušinio dydis palyginti jį su įprastu žąsų kiaušiniu. Palangoje gyvenantis dailininkas Vytautas Kusas ryžosi išsaugoti rekordinio dydžio žąsies kiaušinį, kurį palangiškis papuošė išpjaustytu ažūriniu raštu. „Žąsiukai iš šio kiaušinio vis vien nebūtų išsiperėję, nes apžiūrėję prieš šviesą pamatėme, kad jame yra du tryniai. Bet kokia klaida kruopštų darbą gali paversti niekais. Tačiau ši nesėkmė menininką pastūmėjo naujam išbandymui.
Žąsų kiaušiniai Lietuvos istorijoje ir tradicijose
Paukštininkystė, kaip ir kitos Lietuvos gyvulininkystės šakos, turi gilias tradicijas. Istoriniai dokumentai liudija, kad jau nuo viduramžių Lietuvos karalių nuostatose dvarų valdytojams minima duoklė vištomis ir kiaušiniais, „kurie paliekami mūsų virtuvėms“.
Praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos ūkininkai kasmet išaugindavo daugiau nei 0,5 mln. žąsų. Tačiau 1934 m., pašlijus politiniams Lietuvos ir Vokietijos santykiams, pastaroji ėmėsi ekonominių sankcijų - padidino importo muitus visoms iš Lietuvos įvežamoms prekėms, tarp jų - ir žąsims.
Dėl to Lietuvos rinkoje susidarė ypač didžiulis šių naminių paukščių perteklius. Po aktyvių pasitarimų su Žemės ūkio ministerija, Vyriausybė 1934-ųjų spalio 30-ąją nutarė problemą spręsti radikaliai: žąsis priverstinai realizuoti Lietuvos rinkoje.
Vyriausybės nutarimu, visi valstybės institucijų bei privačių įstaigų tarnautojai, pensininkai taip pat, buvo įpareigoti iki gruodžio 31 d. nupirkti iš ūkininkų tam tikrą kiekį žąsų. Taisyklės skelbė, jog etatiniai valstybės tarnautojai privalėjo įsigyti žąsų pagal jų tarnybos kategoriją: tarkim, I kategorijos valdininkas privalėjo pirkti vieną žąsį, II kategorijos - dvi, aukštesnių kategorijų - atitinkamai daugiau. Neetatiniai darbuotojai bei pensininkai žąsienos turėjo atsivalgyti dar sočiau: nuo kiekvienų 50 Lt ikimokestinių pajamų jie turėdavo įsigyti po vieną žąsį.
Prieš pradėdama žąsų akciją valdžia nutarė atlikti jų statistinį surašymą. Pastarojo nuostatus parengė Žemės ūkio rūmai. Kiekvienas valsčiaus viršaitis turėdavo sukviesti seniūnus ir jiems išdalyti surašymui skirtus lapus bei korteles. Seniūnai privalėjo nedelsiant asmeniškai aplankyti visus apylinkės ūkininkus ir suskaičiuoti jų laikomas žąsis. Įregistravęs žąsų skaičių atskirame lape pusei surašytųjų paukščių seniūnas išduodavo korteles. Žąsų surašymas turėjo būti baigtas iki lapkričio 10 d. Ūkininkas, parduodamas žąsį, pirkėjui privalėjo įteikti tai patvirtinančią kortelę. Pirkėjas šią kortelę iš karto pateikdavo savo darbovietei, o ši iki 1935 m. sausio 10 d.
Į Lietuvos ekonomikos istoriją įrašyta vadinamojo tarpukario laikotarpio „žąsų byla“: kurioziškas valdžios bandymas ekonominę problemą išspręsti prievartiniais pirkimais. Beje, pirkti žąsis Vyriausybės nutarimu privalėjo ne tik valstybinių įstaigų tarnautojai, privačių įmonių darbuotojai ir netgi studentai. Žąsų vajumi netruko pasinaudoti kai kurie apsukrūs gyventojai. Antai Marijampolės turguje žąsį galima buvo nusipirkti po 3-4 Lt, o pasiderėjus - ir po 2,5 Lt, o gautąją kortelę po 1-1,5 Lt parduoti tarnautojui, nenorinčiam į žąsį net pažiūrėti. Gruodį į Kėdainių turgų norintys nusipirkti paukštį „su kortele“ atvažiuodavo dar prieš aušrą, nes žąsis bematant išgraibydavo.
