Gamta milijonus metų kūrė ir tobulino natūralųjį kūdikių maistą - motinos pieną. Deja, iš mums parašiusių mamyčių laiškų sužinome liūdnas naujienas: Saulutei, Tildai, Simui ir Pauliukui mamytės pienas netiko, šie vaikučiai pačios gamtos jiems skirto maisto netoleravo.

Visiškai sveikos motinos pienas jos kūdikiui sukelti bėdų galėtų dėl dviejų priežasčių. Viena - jeigu vaiko organizmas visai neturi arba pasigamina per mažai tam tikroms pieno medžiagoms pasisavinti būtinų fermentų. Tai vadinama netoleravimu. Antroji - jeigu kūdikis liguistai jautrus kokioms nors motinos piene esančioms medžiagoms. Tai vadinama alergija.

Pieno netoleravimas paprastai siejamas su kūdikio nesugebėjimu pasisavinti pieno cukraus - laktozės. Laktozė - pagrindinis pieno angliavandenis - yra greitai panaudojamos energijos nešėja, ypač svarbi sparčiai besivystančių ir intensyviai veikiančių kūdikio smegenų mitybai. Normaliai laktozė pradedama virškinti ir pasisavinti plonajame žarnyne, kai kiekviena laktozės molekulė suskyla į ją sudariusias galaktozės ir gliukozės molekules. Jeigu fermento laktazės nėra arba trūksta, nesuardytos laktozės molekulės nukeliauja į storąją žarną. Ten yra bakterijų, kurios geba suskaldyti laktozę fermentacijos būdu. Dėl to vyksta angliavandenių rūgimas ir išsiskiria daug dujų, dėl kurių kūdikis kenčia pilvelio pūtimą ir dieglinius skausmus.

Tikrąjį laktozės netoleravimą kūdikystėje lemia įgimtas - genetiškai paveldimas - fermento laktazės trūkumas. Tokie kūdikiai negali vartoti ne tik motinos pieno, bet ir kitų žinduolių rūšių pieno, kuriame yra laktozės. Taigi jiems netinka ir karvės bei ožkos pienas. Laktazės įgimto trūkumo atvejais kūdikiai turėtų būti maitinami laktozės neturinčiais pieno produktais arba augalinės kilmės mišiniais, pvz., pagamintais iš sojos pupelių. Tik nereikėtų skubėti nujunkyti žindomą kūdikį, vos pastebėjus pirmuosius laktozės netoleravimui būdingus simptomus. Įgimto fermento laktazės trūkumo pasitaiko labai retai.

Žindomų kūdikių alergija pienui kartais painiojama su laktozės netoleravimu, nes greta alergijai charakteringų egzeminių bėrimų ant odos, pasireiškia ir netoleravimui būdingi pilvo simptomai: viduriavimas, pūtimas, diegliai, atpylimai. Ir tikrai, abi šios būklės susijusios priežasties-pasekmės ryšiu. Viena, alergenų sudirgintoje plonojoje žarnoje sustiprėja peristaltika, ir pienas, kartu su nespėta suvirškinti ir pasisavinti laktoze, greičiau nustumiamas tolyn, į storąją žarną. Antra, laktazė yra išskiriama pačiose žarnos gleivinės gaurelių viršūnėlėse, todėl visa, kas pažeidžia žarnos gleivinę (taip pat ir alergijos ar infekcijos sukelti uždegiminiai pokyčiai), gali sutrikdyti ir šio fermento produkciją. Toks antrinis laktozės netoleravimas būna laikinas, užtrunka tik iki žarnos gleivinės užgijimo.

Dauguma pirmųjų savaičių amžiaus žindomų kūdikių nuolat viduriavo ir daug verkė kamuojami vidurių pūtimo sukeltų pilvelio dieglių. Dabar žinome, jog žįsdamas kūdikis pirmiausia gauna liesesnį ir daugiau laktozės turintį „pradinį“ pieną, o daug riebalų turintis „galinis“ pienas savo eilės laukia krūties gelmėse. Todėl geriausia kūdikiui pavalgyti iš vienos krūties ir taip gauti visą joje buvusį pieną. Jeigu vieno maitinimo metu, nebaigęs žįsti vienos krūties, kūdikis perkeliamas prie antrosios ir žindymą iki pasisotinimo tęsia iš jos, tuomet vaikas iš abiejų krūtų gauna tik daug laktozės turinčio „pradinio“ liesesniojo pieno, o riebusis „galinis“ pasilieka. Iš greičiau žarnynu keliaujančio „pradinio“ pieno spėjama pasisavinti santykinai mažiau laktozės negu iš ilgiau plonojoje žarnoje užsibūnančio visos krūties („pradinio“ plius „galinio“) pieno.

Statistikos duomenimis, maždaug apie 15 proc. kūdikių netoleruoja ar yra jautrūs vienam ar keliems pieno mišinio ingredientams. Jei pastebite šiuos pieno mišinio netoleravimo požymius, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar dietologu. Jeigu pieno mišinys sukelia alergiją, jos simptomai įprastai yra stipresni nei netoleravimo atveju. Alergija gali pasireikšti ūmiai, t.y. Anafilaksinis šokas: jam būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, paraudęs veidas, patinusi gerklė, niežėjimas ar kvėpavimo takų susiaurėjimas. Laktozės netoleravimas. Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys - laktozės netoleravimas. Tiesa, šio reiškinio nereikėtų painioti su alergija pienui. Laktozės netoleravimas gali pasireikšti viena iš dviejų formų. Pirma - kai kūdikio žarnynas negamina pakankamai fermento, skaidančio laktozę (dalinis trūkumas). Ši netoleravimo forma - dažna ir tarp suaugusiųjų. Antrasis tipas - kai kūdikio organizmas apskritai negamina laktozės fermentų. Karvių pieno baltymo netoleravimas. Ši patologija gana dažnai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Alergija išsivysto kūdikio imuninei sistemai reaguojant į baltymą. Nebrandi kūdikių virškinimo sistema. Nepakankamai išsivysčiusi ir subrendusi virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis. Savo ruožtu kūdikiams tai sukelia skausmą ir diskomfortą. Kūdikių organizmui itin sunku suvirškinti bulvių ar kukurūzų krakmolą, maltodekstriną ir kt.

Viena mama dalijasi savo patirtimi: "Mano leliukui 6 mėn. Per šį mėnesį tepriaugo vos 200 g. Valgo pagal poreikį, vis pasiūlau kas 1,5 arba kas 2 val. Bet jo valgymas trunka dabar labai neilgai, vos porą minučių, kol pienas laisvai teka. Sakykit, ar gali būti, kad pienas dinginėja, nes po jo pavalgymo paspaudus su pirštais krūtį, lelius iškart po nutraukimo godžiai suvalgo, norėdamas dar gauti. Taigi aš visai nebesuprantu, kodėl lelius taip elgiasi. Gydytoja būtinai liepia maitinti mišinukais, kad svoris augtų. Iki tol su svorio augimu buvo viskas gerai."

Jei per pirmuosius penkis mėnesius kūdikis augo gerai, gali būti, jog šeštąjį mėnesį svorio augimas tik laikinai sulėtėjo, kad prisitaikytų prie natūralių kūdikio organizmo poreikių. Ypač jeigu vaikelis yra sveikas, žvalus ir jo psichomotorika vystosi gerai - jau sėdi ir aktyviai domisi papildomu tirštu ir kietu maistu. Kita vertus, net ir pradėjus papildomo maisto davimą, antrajame pusmetyje pagrindinis (ir gausiausias kiekiu) vis dar turi būti pienas.

Kaip sužinoti ar kūdikiui užtenka mamos pieno? Vienas būdas galėtų būti kontrolinis kūdikio svėrimas prieš žindymą ir po žindymo. Tačiau kuri motina žino, kiek tą kartą jos vaikui pieno reikėjo? Per kiekvieną žindymą vaikas suvalgo skirtingai, priklausomai nuo jo apetito, nuo motinos nuotaikos ir daugelio kitų aplinkybių. Verčiau tomis dienomis, kai nerimaujate, ar vaikeliui užteko pieno, skaičiuoti šlapius vystyklus arba kelnytes (sauskelnės šiuo atveju blogiau atspindės tikrovę). Ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą - požymis, jog kūdikis per tą laiką gavo pieno pakankamai. Aišku, jei vaikelis yra tik žindomas ir negauna jokių kitokių skysčių.

Ką daryti, jeigu paaiškėtų, jog pieno trūksta? Pieno gamybą motinos krūtyse geriausiai skatina dažnas kūdikio žindymas. Tačiau, jeigu kūdikis žinda nenoriai (taip dažniau atsitinka iš buteliuko per čiulptuką gerti įpratintiems kūdikiams) ar vangiai (pvz., dėl nusilpimo nuo ilgalaikio pasikartojančio neprivalgymo), gausesnę pieno gamybą galima paskatinti ir pieno ištraukimais po žindymo - pientraukiu ar masažuojant krūtis rankomis. Ištrauktą pieną kūdikiui sugirdyti (po žindymo, jeigu jis dar nebus sotus) verčiau ne per čiulptuką iš buteliuko (nes tai kūdikiui kelia painiavą ir gali atpratinti nuo gebėjimo gerai žįsti krūtį), o kitu budu - iš puodelio ar šaukšteliu.

Simptomai, rodantys, kad kūdikiui trūksta maisto

Kūdikiui, kuriam trūksta maisto, gali pasireikšti šie simptomai:

• Nuolatinis verksmas ir neramumas: Kūdikis gali būti irzlus, sunkiai nurimsta, atrodo, kad nuolat alkanas.
• Nepakankamas svorio augimas: Svorio priaugimas yra vienas svarbiausių rodiklių, ar kūdikis gauna pakankamai maisto. Jei svoris auga lėtai arba visai neauga, tai gali signalizuoti apie maisto trūkumą.
• Mažas šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumas: Jei kūdikis retai šlapinasi (mažiau nei 6 kartus per parą) arba tuštinasi labai retai, tai gali reikšti, kad jis gauna nepakankamai skysčių ir maisto.
• Dažni atpylinėjimai: Nors nedideli atpylinėjimai yra normalūs, dažni ir gausūs atpylinėjimai gali būti susiję su nepakankamu maisto kiekiu arba virškinimo problemomis.
• Miego sutrikimai: Kūdikis gali dažnai pabusti, sunkiai užmigti, nes yra alkanas.
• Letargija ir silpnumas: Jei kūdikis atrodo apatiškas, vangus, jam trūksta energijos, tai gali būti rimtas signalas.
• Sausesnė oda ir gleivinės: Dehidratacija, kylanti dėl nepakankamo skysčių ir maisto kiekio, gali pasireikšti sausa oda.

Pieno trūkumo priežastys

Motinos pieno trūkumas gali kilti dėl įvairių priežasčių:

• Neteisingas ir/ar retas žindymas: Neištuštinant ir nestimuliuojant krūtų organizmas „supranta“, kad atėjo metas nutraukti pieno gamybą.
• Hormoniniai sutrikimai, ligos: Endokrininės sistemos ligomis ar diabetu sergančios, įvairių hormoninių sutrikimų turinčios, aukštu kraujo spaudimu besiskundžiančios moterys gali susidurti su pieno sumažėjimu ar dingimu.
• Vaistai, homeopatiniai preparatai: Kai kuriuose vaistuose esančios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, vaistuose nuo peršalimo esantis pseudoefedrinas) gali turėti neigiamos įtakos pieno gamybai. Pastebima, kad pieno gali sumažėti dėl šalavijų, petražolių, pipirmėčių, geriant šių žolelių arbatas ar vartojant homeopatinius preparatus, maisto papildus su jomis.
• Čiulptukai ir buteliukai: Prie buteliuko įpratusiam kūdikiui sunku tinkamai paimti ir ištuštinti krūtį. Tai lemia pieno sumažėjimą.
• Stresas: Žindymo pradžioje ar tolimesnio žindymo metu atsirandančios problemos kelia didžiulį stresą.
• Krūties operacijos: Krūtų sumažinimo operacijos gali sumažinti pieno gamybą.
• Policistinių kiaušidžių sindromas, viršsvoris, nepakankamai išsivysčiusios krūtys: Šios būklės gali turėti įtakos pieno gamybai.
• Gimdymo būdas: Neplanuotas cezario pjūvis gali lemti vėlesnį pieno atsiradimą.
• Nukraujavimas po gimdymo: Didelis kraujo netekimas gali paveikti pieno gamybą.
• Šyhano (Sheehan) sindromas: Didelio kraujo kiekio netekimas gimdymo metu, sukeliantis priekinės hipofizės skilties pažeidimą.
• Vaistų naudojimas gimdymo metu: Epidūrinė nejautra, naudota gimdymo metu viena ar kartu su sintetiniu oksitocinu skatinant gimdymo veiklą, sutrikdo natūralaus oksitocino išsiskyrimą žindymo metu.
• Tarpvietės kirpimas ir siuvimas: Skausmas gali slopinti natūralaus oksitocino išsiskyrimą.
• Vakuumo naudojimas: Gali sukelti sunkumų kūdikiui žįsti krūtį dėl patirtos traukimo traumos.
• Placentos likučiai gimdoje: Gali neleisti prasidėti pieno gamybai.
• Pogimdyminis tiroiditas: Sutrikusi skydliaukės veikla po gimdymo gali mažinti pieno gamybą.
• Mažakraujystė mamai: Mažas hemoglobino kiekis gali būti susijęs su pieno trūkumo simptomais.
• Naujagimių gelta: Didelė naujagimių gelta gali kelti mieguistumą ir kūdikis gali nepajėgti išsitraukti viso jam reikalingo priešpienio ar pieno.
• Kūdikio liežuvio ar viršutinės lūpos pasaitėlis: Gali trukdyti tinkamai žįsti.
• Maitinimas mišiniu retkarčiais, čiulptuko davimas: Gali keisti kūdikio čiulpimo judesius ir mažinti alkio signalus.
• Ištuštėjusių krūtų jausmas: Apie 4-6 savaitę gali atsirasti jausmas, kad krūtys nebeprisipildo.
• Mieguistas kūdikis: Būtina stebėti kūdikio augimo ir pakankamo maisto gavimo požymius.
• Vienos krūties davimas vieno maitinimo metu: Mažesniems kūdikiams gali reikėti abiejų krūtų.
• Teka liuteinininė cista: Išskirdama testosteroną gali slopinti pieno gamybą.
• Susidėvėjęs ar netinkamas pientraukis: Svarbu, kad pientraukis veiktų gerai.
• Vaistažolės, mažinančios pieno gamybą: Dideli kiekiai šalavijų, čiobrelių, mėtų, rozmarinų ir petražolių gali mažinti pieno gamybą.
• Hormoninės kontracepcijos vartojimas: Dirbtinis estrogenų ir progesteronų vartojimas gali neigiamai veikti pieno gamybą.
• Mėnesinių ciklas, nėštumas: Gali paveikti pieno gamybą.
• Alkoholis, vitaminas B6: Dideli B6 vitamino kiekiai galėtų slopinti pieno gamybą.
• Vaistai: Pseudoefedrinas, Xylometazoline Hydrochloride yra žinomi pieno gamybos slopintojai.

Kartais kūdikio netoleravimą motinos pienui sukelia ne pats pienas, o mamos mityba. Pavyzdžiui, jei mama valgo daug pieno produktų, jos piene gali atsirasti beta-laktoglobulino, kuris gali sukelti alergiją.

Ką daryti, jei kūdikiui trūksta maisto?

Jei įtariate, kad jūsų kūdikiui trūksta maisto, svarbiausia yra nedelsti ir ieškoti sprendimų:

1. Dažnesnis žindymas: Svarbiausia skatinti pieno gamybą - dažnai siūlykite krūtį kūdikiui, net ir trumpai.
2. Teisinga žindymo technika: Įsitikinkite, kad kūdikis teisingai apžioja krūtį, kad jis efektyviai žįstų.
3. Krūtų stimuliacija: Po žindymo galite švelniai pamasažuoti krūtis arba nusitraukti likusį pieną pientraukiu, kad paskatintumėte geresnę pieno gamybą.
4. Mamos mityba ir poilsis: Užtikrinkite, kad pati mama pakankamai ilsėtųsi ir maitintųsi pilnavertiškai.
5. Pasikonsultuokite su specialistais: Jei abejojate ar situacija nesikeičia, kreipkitės į žindymo konsultantę, gydytoją ar pediatrį. Jie galės įvertinti situaciją ir patarti, kaip elgtis.

Relaktacija - tai procesas, kai moteris, kuri nustojo žindyti arba dar retkarčiais žindo, gali atstatyti pieno gamybą. Taip pat moterys, kurios įsivaikino kūdikius, gali pradėti žindymą, nepaisant to, jog jos negimdė ir nežindė anksčiau. Dauguma sveikų moterų pasinaudodamos relaktacijos metodu, gali pilnaverčiai žindyti - savo pienu išmaitinti kūdikį iki 6 mėnesio ir tęsti žindymą kartu su kietu maistu iki 2 metų ir ilgiau.

Relaktacijos procesas reikalauja laiko, kantrybės ir tinkamų priemonių. Svarbu numatyti ramų 4-6 savaičių laikotarpį, per kurį mama galėtų visą dėmesį skirti žindymui ir pieno gamybos skatinimui. Rekomenduojama atsisakyti išvykų, pramogų, svečių vizitų ir namų ruošos darbų. Būtina naudoti elektrinį pientraukį, kuris efektyviai stimuliuoja krūtis. Taip pat svarbu apskaičiuoti kūdikiui reikalingą pieno kiekį ir jį nuosekliai tiekti, visų pirma - iš krūties, o trūkstamą dalį papildant pientraukiu ištrauktu motinos pienu arba, jei būtina, mišiniu.

Po kiekvieno maitinimo būtina išsitraukti pieną elektriniu pientraukiu iš abiejų krūtų, stimuliuojant pieno gamybą. Kiekvienam maitinimui papildomai primaitinimo sistemėlę reikėtų pildyti pirma savo ištrauktu pienu, ir tik trūkstamą dalį papildyti adaptuotu pieno mišiniu. Svarbu atskirti vaiko ir mamos poreikius: vaiko poreikis - gauti būtiną maisto kiekį, o mamos poreikis - stimuliuoti krūtis.

Stebint, kaip auga ištraukto pieno kiekis ir susilygina su apskaičiuotu minimaliu maisto kiekiu, galima palaipsniui atsisakyti pieno mišinio ir tęsti maitinimą tik motinos pienu. Šis etapas gali užtrukti kelias savaites. Svarbu suprasti, kad relaktacija - tai ne tik fizinis procesas, bet ir psichologinis, reikalaujantis mamos pasitikėjimo savimi ir palaikymo.

Jei susiduriate su sunkumais ar abejojate, ar viskas gerai, būtinai kreipkitės į žindymo konsultantę. Specialistai gali suteikti individualią pagalbą ir palaikymą visame relaktacijos procese.

Ar žinote, kad...

• Kūdikio energetiniai poreikiai priklauso nuo jo individualios medžiagų apykaitos intensyvumo, kūno sudėjimo, augimo greičio, lyties, amžiaus.
• Kiekvieno žindymo metu vaikas suvalgo skirtingą pieno kiekį priklausomai ne tik nuo jo apetito tuo metu, bet ir nuo motinos nuotaikos bei daugelio kitų aplinkybių.
• Jei kūdikis yra tik žindomas ir negauna jokių kitų skysčių, ne mažiau kaip šeši pasišlapinimai per parą - garantija, kad kūdikis per tą laiką pieno gavo pakankamai.

Nenusiminkite, jeigu jūsų vaikelis per pirmąjį ar trečiąjį mėnesį priaugo septynis šimtus gramų, o jūsų draugės kūdikėlis - visą kilogramą. Kiekvienas žmogutis turi savus genus, kurie gali lemti ir augimo tempus. Jei tik vaikas žvalus ir sveikas, pirmąjį pusmetį jam net 500 gramų per mėnesį gali užtekti, o antrąjį pusmetį - ir mažiau. Tačiau ir nerizikuokite spėliodama: jeigu abejojate, ar viskas gerai - tegu vaiko sveikatą ir vystymąsi įvertina gydytojas.

Neabejoju, jog ir tuo atveju, jeigu būtų nustatytas kūdikio gaunamo maisto nepriteklius, jūs neskubėsite kūdikio girdyti mišinuku, bet kartu ieškosite ir surasite vaiko neprivalgymo priežastį.

Pieno trūkumo priežastys

• Neteisingas ir/ar retas žindymas
• Hormoniniai sutrikimai, ligos
• Vaistai, homeopatiniai preparatai
• Čiulptukai ir buteliukai
• Stresas

Jei moteris, kuri visai nustojo žindyti, arba dar retkarčiais žindo, gali atstatyti pieno gamybą. Taip pat ir moterys, kurios įsivaikė kūdikius, gali pradėti žindymą, nepaisant to , jog jos negimdė ir nežindė anksčiau. Toks laktacijos sukėlimas (pieno gamybos suskatinimas) ir pagausinimas iki reikiamo kiekio, vadinamas RELAKTACIJA.

tags: #jei #kudikiui #truksta #maisto #sutrinka

• Dekoravimo patarimai krikštynoms
• Kaip tinkamai parinkti medžius prie namų
• Vaikų piešinių analizės praktiniai aspektai
• Skelbimai vasaros sezonui
• Kaip rūkymas veikia vaisingumą