Karščiavimas - vienas dažniausių vaikų simptomų, keliantis nerimą tėvams. Kai termometras rodo aukštą skaičių, natūralu jaustis nesaugiai ir nežinoti, kaip teisingai reaguoti. Tačiau svarbu suprasti, kad temperatūra pati savaime nėra liga - tai organizmo apsauginė reakcija į virusus, bakterijas ar kitus dirgiklius. Teisingai prižiūrimas karščiuojantis vaikas dažniausiai sveiksta greitai, o dauguma atvejų nebūna pavojingi.

Vaikų imuninė sistema mokosi reaguoti į mikroorganizmus, todėl jie kur kas dažniau karščiuoja nei suaugusieji. Dažniausios padidėjusios temperatūros priežastys - virusinės infekcijos: peršalimas, gripas, žarnyno virusai. Kiek rečiau - bakterinės infekcijos, tokios kaip ausų uždegimas, angina ar plaučių uždegimas. Kai kūnas aptinka infekciją, smegenys pakelia „termostato“ nustatymą. Taip sudaroma aplinka, kurioje virusams ar bakterijoms daugintis sudėtingiau. Kodėl vaikams kyla temperatūra?

Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.

Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Labai svarbu tinkamai gydyti vaiką ir suvaldyti ligą, nes per didelė temperatūra gali būti vaikui pavojinga.

Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai. Paprastai karščiavimas yra ligos požymis - vaikas gali būti užsikrėtęs bakterija arba virusu. Tačiau mažylis gali karščiuoti ir dėl kitų priežasčių. Vaikui gali pakilti temperatūra jeigu jis buvo per storai aprengtas, per ilgai buvo karštoje patalpoje arba kaitroje lauke. Karščiavimas taip pat gali būti reakcija į skiepus. Tačiau reikia atminti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl neverta nerimauti, jeigu kūdikio kūno temperatūra yra 37 laipsniai. Pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema.

Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir anksčiau.

Karščiavimas yra neatsiejama uždegiminio atsako dalis, todėl gali turėti įtakos kovojant su infekcija. Naujausi tyrimai rodo, kad karščiavimo mažinimo priežastis pirmiausia turėtų būti vaiko, patiriančio diskomfortą, nuraminimas. Tačiau tėvai, norėdami jaustis saugiau ir išvengti galimos žalos, stengiasi sumažinti karščiavimą, todėl karščiavimą mažinamieji vaistai vartojami dažniau nei rekomenduojama, net esant žemai temperatūrai. Karščiavimas nėra liga, o iš tikrųjų yra fiziologinis mechanizmas, turintis teigiamą poveikį, kovojant su infekcija. Karščiavimas stabdo bakterijų ir virusų augimą bei dauginimąsi, padidina neutrofilų gamybą ir T-limfocitų proliferaciją, padeda organizmo ūminės fazės reakcijai. Kūno temperatūros pakilimas ne visada koreliuoja su ligos sunkumu. Dauguma karščiavimų epizodų yra trumpalaikiai bei gerybiniai ir iš tikrųjų gali apsaugoti. Riboti duomenys parodė, jog karščiavimas iš tikrųjų padeda organizmui greičiau atsigauti nuo virusinių infekcijų, nors ir sukelia diskomfortą vaikams.

Kaip matuoti temperatūrą?

Kūno temperatūros matavimo rezultatams gali turėti įtakos įvairūs veiksniai. Pavyzdžiui, kūno temperatūrai įtakos turi tai, kur matuojama temperatūra, nes įvairių kūno dalių temperatūra yra skirtinga; kada yra matuojama - kūno temperatūra paprastai yra aukštesnė pietų metu ir vakare; kūno temperatūrai įtakos gali turėti ir metų laikas, nes vasarą žmonės daugiau prakaituoja, todėl ir natūrali kūno temperatūra būna aukštesnė.

Vaikams karščiavimas skirstomas panašiai kaip ir suaugusiesiems, tačiau mažesniems vaikams skaičiai gali svyruoti greičiau. Tiksli temperatūra priklauso ne tik nuo termometro, bet ir nuo matavimo vietos bei technikos.

• Pažastyje. Tai lengviausias metodas, bet gali būti ne toks tikslus.
• Būda.
• Išangėje. Tiksliausias būdas kūdikiams.
• Bekontakčiai ar ausies termometrai.

Labai patogu vaiko temperatūrą pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.

Nors, atrodo, įprasta temperatūrą matuoti pažastyje, tačiau rezultatas gali būti nevisiškai tikslus dėl aplinkos temperatūros, prakaitavimo, drėgmės pažastyje, nepakankamai prispaudžiamo termometro, jam per mažai liečiantis su kūnu, vaikui kilnojant ranką. Būtent dėl šios priežasties būtina termometrą pažastyje laikyti tiek, kiek nurodo gamintojas. Kokia dažniausiai daroma klaida? Išgirdus termometro garsinį signalą jis išimamas ir vertinami jo duomenys. Reikėtų žinoti, kad signalas pypsi tada, kai išmatuotos temperatūros pokytis tampa per mažas ankstyvai kūno temperatūros indikacijai pateikti.

Burnoje matuoti temperatūrą galima tik mažiesiems nuo 4 metų, tačiau ir šiuo atveju būtina laikytis tam tikrų sąlygų, norint temperatūrą išmatuoti tiksliai: prieš matuojant vaiko burna turi būti užčiaupta iki 5 minučių, termometras turi būti gerai prispaudytas po liežuviu, nejudėti burnoje. Jei vaikas prieš tai valgė ar gėrė, tai gali paveikti matavimo rezultatus. Be to, reikia nepamiršti, kad tokio amžiaus vaikams gana sunku laikytis nurodymų - jis bet kada gali išsižioti.

Infraraudonųjų spindulių ausies termometrai aptinka ausies būgnelio ir aplinkinių audinių skleidžiamą šilumą infraraudonųjų spindulių diapazone, šią šilumą termometras paverčia į atitinkamą ausies temperatūrą. Tokie termometrai vaikams kur kas saugesni nei, pavyzdžiui, tiesiosios žarnos termometrai. Be to, jie spartesni, juos paprasčiau naudoti nei burnos termometrus. Tokie termometrai - ir saugesni: stiklas nesuduš, vaikas nieko nepraris. Be to, patogu: matuoti temperatūrą galima net miegančiam vaikui. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ausis - puiki kūno temperatūros matavimo vieta. Ausies būgnelyje yra tos pačios kraujagyslės, kurios yra pagumburyje, t. y. kūno temperatūrą kontroliuojančioje smegenų dalyje.

Rektalinė temperatūra, matuojama tiesiojoje žarnoje, išmatuojama tiksliai, nes tai yra vidinė kūno temperatūra, kuriai neturi įtakos aplinkos veiksniai. Prieš matuojant temperatūrą išangėje reikia patepti termometrą odos nedirginančiu geliu, švelniai įkišti termometro galiuką į išangę ne daugiau kaip iki 1,3 cm. Svarbu žinoti, kad pajutus pasipriešinimą jokiu būdu negalima termometro galiuko kišti į išangę jėga. Po naudojimo termometrą reikia dezinfekuoti. Besimuistančiam vaikui tokiu būdu išmatuoti temperatūrą nėra paprasta, o vyresniems vaikams gana nemalonu.

Pats naujausias ir patogiausias būdas išmatuoti temperatūrą vaikams - matuoti ją bekontakčiu termometru. Tokiu atveju veikiausiai reikėtų pasirinkti alternatyvų temperatūros matavimo metodą. Iš tiesų labai svarbu laikytis gamintojo nurodymų matuojant bekontakčiu termometru. Tai parodo 2021 m. atliktas ir publikuotas tyrimas, kuriame įvardijami 3 svarbiausi faktoriai, kad temperatūra būtų išmatuota kuo tiksliau: matavimo atstumas, matavimo kampas (reikia matuoti statmenai) ir aplinkos apšvietimas. Jeigu nesilaikoma šių trijų reikalavimų, tokiu atveju gauti matavimo rezultatai turėtų būti vertinami tik kaip kokybiniai, t. y. Karščiuojant, atsižvelgiant į situaciją, temperatūrą reikėtų matuoti kas 2-4 valandas. Suabejoję, ar termometras temperatūrą išmatavo teisingai, neskubėkite, ir vėl pakartotinai pamatuokite praėjus bent pusvalandžiui.

Kada vaikui būtina mažinti temperatūrą?

Temperatūrą reikėtų mažinti ne pagal termometro skaičių, o pagal vaiko savijautą. Jei vaikas žaidžia, valgo, domisi aplinka, kartais nereikia skubėti duoti vaistų. Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.

Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir anksčiau.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

• Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn.
• Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,);
• Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu

Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40°C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.

Kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus, kurių temperatūra 38°C, turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4°C.

Kaip gydyti karščiavimą?

Vaiko savijautą dažnai pagerina nesudėtinga, bet nuosekli priežiūra. Svarbiausia užtikrinti, kad vaikas nevengtų skysčių. Karščiuojant organizmas netenka daug vandens, todėl reikia dažnai siūlyti gerti - vandenį, arbatą, sultinį, elektrolitus. Vaiko apranga turi būti lengva. Kambarys turėtų būti vėsus ir gerai vėdinamas. Vaikas turi ilsėtis, bet nebūtina gulėti visą dieną lovoje. Kai kurie vaikai, net karščiuodami, jaučiasi pakankamai gerai atlikti lengvą veiklą.

Karščiavimo metu svarbu gerti daug skysčių. Jeigu vaiką krečia šaltis, įvyniokite jį į antklodę. Nedarykite to, jeigu jis yra įkaitęs. Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį.

Jeigu vaikas labai karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.

Gydymas namuose | Rekomendacijos

1. Gerti Pakankamai Skysčių
   Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme.
2. Nepakrauti Skrandžio
   Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekčiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
3. Stebėti Vaiką (Ir Naktį)
   a. Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
   b. Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
   c. Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
4. Malšinti Karščiavimą
   Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.
   
   a. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo:
   Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą).
   Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
   
   b. Kitas karščiavimą mažinantis preparatas:
   Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą.
   Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
   
   c. Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
   d. Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
5. Leisti Vaikui Ilsėtis
   Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
6. Pakartotinė Konsultacija
   Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
   a. Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
   b. Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
   c. Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

Pagrindiniai karščiavimą mažinantys vaistai vaikams - ibuprofenas ir paracetamolis. Paracetamolis dažniausiai tinka mažesniems vaikams ir pasižymi geru saugumo profiliu. Ibuprofenas papildomai mažina uždegimą, todėl gerai tinka, jei vaikui skauda ausį, gerklę ar raumenis.

Verta išbandyti visus ankstesniame punkte rekomenduotus gydymo būdus, tačiau esant vidutinei temperatūrai, vaikui reikėtų duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio. Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informacinį lapelyje; įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima gerti 3-4 kartus per dieną. Vaistai nuo karščiavimo netinka bendrajai savijautai gerinti ar skysčių vartojimui skatinti.

Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.

Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo

Naujagimiui, kaip ir vienų metų amžiaus vaikui, karščiavimą galima sumažinti ir tradicinėmis priemonėmis. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 °C, nerekomenduojama duoti vaistų.

• Vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
• Vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 °C, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
• Drėgną paklodę - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.

Kaip matote, kūdikio vėsinimas yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti karščiavimą. Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.

Karščiavimo traukuliai

Kartais karščiuojančius vaikus gali ištikti traukulių priepuoliai, kurie pasireiškia 2-5 procentams vaikų nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Karščiavimo traukuliai dažniausiai atsiranda ankstyvoje ligos stadijoje, greitai pakilus temperatūrai. Karščiavimo traukuliams gali būti įgimtas polinkis. Maždaug pusę karščiavimo traukuliai ištinka tik kartą gyvenime, tačiau yra vaikų, kuriems karščiavimo traukuliai gali pasireikšti pakartotinai.

Ką daryti karščiavimo traukulių atveju?

Karščiavimo traukuliai atsiranda pirmosiomis ligos dienoms, esant aukštai temperatūrai. Karščiavimo traukuliams yra būdingi nevalingi trūkčiojimai, kurių negalima tramdyti. Pasirūpinkite, kad vaikas nesusižalotų.

Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.

Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:

• Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
• Būklė negerėja 2 paras po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
• Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

Visada turėkite sergančio vaiko atmintinę po ranka.

tags: #karsti #kudikio #smilkiniai

• Kaip nustatyti nėštumą
• retas delikatesas
• Supratimas ir palaikymas itin jautriems vaikams
• Paramų auginantiems vaikus apžvalga
• Kaip užregistruoti vaiką į darželį Šiauliuose