Kodėl gimdymas vėluoja?
Kodėl gimdymas vėluoja?
Artėjant gimdymo terminui, daugelis nėščiųjų nekantriai laukia didžiosios dienos. Tačiau kartais nutinka taip, kad vaikelis neskuba gimti nustatytu laiku. Nors kiekvienai nėščiajai nustatoma gimdymo data, svarbu suprasti, kad tai yra tik apytikslis terminas. Gimdymo terminas - sąlyginis.
Normalus nėštumas trunka 40 savaičių nuo pirmosios paskutinių prieš nėštumą menstruacijų dienos. Įvertinus tam tikrus organizmo ypatumus, mažylio atėjimo laikas į šį pasaulį gali svyruoti nuo 38 iki 42 savaitės. Išnešioti kūdikiai gimsta 37-42 savaitę, todėl tavo vaikas gali gimti bet kuriuo metu. Vidutiniškai nėštumas trunka 280 dienų, tačiau jis gali trukti dvi savaites ilgiau ir tai nieko bloga. Vadinasi, nėštumas vidutiniškai trunka 40 savaičių, bet iki 42 savaičių, jeigu vaisius gyvas, jaučiasi gerai, pakanka maisto, vaisiaus vandenų, vis dar nieko bloga nešioti kūdikį. Nieko bloga, jei gimdymas prasideda ir nuo 37 savaičių. Vadinasi, normalu gimdyti ir 37, ir 42 nėštumo savaitę.
Kada nėštumas laikomas pernešiotu?
Pernešiojimas yra laikomas po pilnų 42-ejų savaičių, o nėštumas po termino vadinamas po 40-tos savaitės. Šiuolaikinėje akušerijoje skiriamas tikrasis (biologinis) ir tariamas (kalendorinis) pernešiojimas, kuris dar vadinamas užsitęsusiu nėštumu. Užsitęsusiu vadinamas nėštumas, kuris trunka 42 savaites ir ilgiau - bet tik kalendoriškai. Juk nustatyti tikrą pradėjimo datą - sunku, nes kiekvienos moters ciklas labai individualus. Taigi šiuo atveju mažylis gimsta be jokių pernešiojimo žymių. Tikrasis vaisiaus pernešiojimas įvyksta tada, kai nėštumas tęsiasi dar 10-14 dienų po nustatytos gimdymo datos, o vaikelis gimsta turėdamas pernešiojimo žymių.
Ar gimdymo terminas gali būti klaidingas?
Iš tiesų suklysti yra labai lengva ir to priežasčių - daugybė. Viena pagrindinių, kai moteris nepamena, kada buvo paskutinių mėnesinių pirma diena, kita - jei mėnesinės yra nereguliarios, ciklas ilgesnis arba trumpesnis nei įprasta. Termino apskaičiavimo formulė veikia idealiausiai, kai yra reguliarus ciklas, trunkantis 28 dienas. Jei jis yra nereguliarus, ovuliacija vyksta vėliau, susidaro gana nemaža paklaidos tikimybė. Paklaidą sumažinti padeda ultragarso tyrimas. Jo paklaida yra minimali, nors irgi priklauso nuo tam tikrų faktorių: kada atliktas, kaip atliktas, aparato kokybė, moters audinių laidumas ultragarso bangai ir panašiai. Laikoma, kad pirmas ultragarso tyrimas, kuris atliekamas 11-14 nėštumo savaitę, yra gana tikslus. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skirias nuo ultragarso daugiau nei 5 dienomis, tuomet vadovaujamasi ultragarso tyrimo rezultatu. Jei nutinka taip, kad moteris kreipiasi vėliau - 16-20 savaitę, tuomet paklaida gali būti iki 10 dienų, bet tokiu atveju vis dar remiamasi ultragarso tyrimu. O jei kreipiasi dar vėliau - po 30 savaitės, tiksliai nustatyti gimdymo datos jau nebeįmanoma, nes iki 20 savaitės daugmaž visi vaisiai auga vienodai, o po to prisideda tam tikri individualūs ir genetiniai veiksniai, ir dėl šių priežasčių tampa ypatingai sudėtinga tiksliai nustatyti kiek yra savaičių vaisiui ir juo labiau kada tiksliai turėtų prasidėti gimdymas.
Kokios yra dažniausios pernešiojimo priežastys?
Priežastys nėra galutinai aiškios. Yra tam tikri rizikos veiksniai - buvęs užsitęsęs nėštumas, vyriškos lyties vaisius, vyresnis moters amžius, jei ji gimdo pirmąjį vaiką, baltoji rasė taip pat yra rizikos veiksnys, jei pati nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas tikimybė taip pat padidėja. Užsitęsusio nėštumo priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios. Tarp labiausiai paplitusių pernešiojimo priežasčių specialistai dažniausiai mini motinos vaikystėje persirgtas infekcines ligas, menstruacinio ciklo sutrikimą, abortus, endokrinines ligas, įvairias psichikos traumas. Pernešioti linkusios tiek nesubrendusios, tiek vėlai lytiškai subrendusios, vyresnės, dirbančios sėdimą darbą, nutukusios nėščiosios. Įtakos pernešiojimui gali turėti hormoniniai sutrikimai arba paveldimumas. Gimdymą neretai sulaiko nėščiųjų hipertenzinė būklė, kiaušidžių hipofunkcija, riebalų apykaitos sutrikimas. Priežastis gali būti ir netinkama vaisiaus padėtis ir galvutės įsistatymas. Pernešiojimas dažnai susijęs su vaisiaus vystymosi sutrikimais. Kai kurių specialistų teigimu, gimdymas vėluoja ir dėl gimdymo veiklos sutrikimo.
Kada reikia sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Nereikia panikuoti, jei gimdymas neprasideda nustatytą dieną. Tačiau svarbu stebėti savo savijautą ir vaisiaus judesius. Nuo 37 nėštumo savaitės rekomenduojama kas savaitę apsilankyti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar viskas gerai. Jeigu kūdikio judesiai silpnėja, jis liaujasi judėjęs arba juda ne taip, kaip įprasta, būtina nedelsiant kreiptis į ligoninę arba pas savo gydytoją. Nuo 37 nėštumo savaitės nėščioji turi kas savaitę ateiti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar jai ir kūdikiui viskas gerai. Kūdikio savijautą stebi gydytojas ir būsima mama, kuri išmokoma kasdien stebėti, kaip jos mažylis juda, skaičiuoti judesius. Ir jeigu vaikučio judesiai silpnėja, jis liaujasi judėjęs arba tiesiog kyla įtarimas, kad juda ne taip, kaip įpratsa, būtina tučtuojau kreiptis arba į ligoninę, arba į savo gydytoją.
Suėjus terminui - nuo 40 iki 41 savaitės rekomenduojama ateiti pas gydytoją apžiūrai kartą per savaitę, o po 41-os savaitės net ir du-tris kartus per savaitę, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Ginekologas vertina vandenų kiekį, matuoja širdies veiklą ir kitus rodiklius, kuriais siekiama įvertinti vaisiaus būklę. Dar svarbu paminėti, kad šiuo laikotarpiu pati nėščioji kartą ar du per parą turėtų registruoti vaisiaus judesius, nes tai yra pats pigiausias, patogiausias ir paprasčiausias rodiklis, kad vaikelis pilvelyje jaučiasi gerai. Jeigu vaisiaus judesių ima mažėti arba jie pasidaro silpnesni, tai yra ženklas, kad kažkas gali būti negerai ir vertėtų pasitikrinti. Penki aktyvūs judesiai per valandą yra pakankamas kiekis.
Kada reikia skatinti gimdymą?
Kartais vis dėlto prireikia paskatinti gimdymą, bet tai gali spręsti tik gydytojas, kuris mato, ar kyla grėsmė kūdikiui arba mamai. Gimdymo skatinimas yra pakankamai dažna procedūra, kuri pasitaiko 10-30% iš visų gimdymų. Jeigu nėštumas trunka ilgiau nei 42 savaites, gydytojas turėtų iš naujo skaičiuoti gimdymo datą. Jeigu ši buvo nustatyta teisingai, gimdymą jau reikia skatinti. Svarbiausia, kad gimdyvė ir naujagimis būtų saugūs ir sveiki”, - sako I. Kravčenkienė ir pabrėžia, kad “gimdymo skatinimas ne šiaip sau sugalvotas gydytojų, kurie „taip ir taikosi padaryti žalos“. Juk pernešiojimas gresia rimtomis gimdymo traumomis bei rizikomis ir vaikeliui, ir mamai. Gydytojas gali nuspręs leisti skatinamųjų, o gal atlikti cezario pjūvį. Jokia saviveikla neleistina, nes klausydamos, ką sakė „viena bobutė”, rizikuotumėte kūdikio, o galbūt ir savo gyvybe.
Jei nėra jokių ligų ir grėsmių, vaisiaus būklė gera, mama jaučiasi gerai, vandenų užtenka, Lietuvoje rekomenduojama guldyti į ligoninę sulaukus 41-os savaitės, tai yra, prasidėjus 42-ai nėštumo savaitei. Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ejų nėštumo savaičių - net dvigubai. Galime pasidžiaugti, kad Lietuva yra viena pirmaujančių šalių Europoje ir pasaulyje, kur perinatalinis mirtingumas yra vienas žemiausių.
Esant tam tikroms sveikatos būklėms - padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas ir kitos - nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas sužadinamas suėjus terminui ar net anksčiau.
Pavojai ir komplikacijos, vėluojant gimdymui
Statistika rodo, kad pernešioti naujagimiai gimsta sunkiau, dažnesnės gimdymo traumos, jie būna didesni, jų kaulai kietesni. Todėl labai svarbu pasitikėti gydytoju ir laikytis jo rekomendacijų.
Pagrindinė užsitęsusio nėštumo komplikacija yra lėtinė vaisiaus hipoksija (deguonies badas). Dėl to kūdikis pirmą kartą įkvėpti gali dar gimdoje. Bet įkvėps jis ne oro, o vaisiaus vandenų su mekonijumi (tamsiai žaliomis vaisiaus išmatomis). Pirmomis valandomis po gimimo tokiam kūdikiui išsivysto mekonijaus aspiracijos sindromas, kurį reikia gydyti ilgai trunkančia dirbtine plaučių ventiliacija ir antibiotikais.
Vėluojantis gimti kūdikis kaip grybas tas perauga: jo svoris būna didesnis, kaukolės kaulai - kieti, siauros kaukolės siūlės, momenėliai maži, o galvutė gimdymo takuose nebegali keisti formos mažyliui gimstant. Pernešiojus vaisių, mažėja vandenų kiekis, o dėl iš vaisiaus žarnyno į juos periodiškai patenkančio mekonijaus jie pasidaro tiršti, gelsvai žalsvo atspalvio.
Ant vaisiaus odos mažėja ir galiausiai dingsta apsauginis varškinis odos tepalas, dėl to mažylis gali susirgti odos infekcija.
Didžiausia ir skaudžiausia komplikacija- padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai tikėtina gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.
Negaliu pasakyti procentais, bet pernešiojus gimdymas dažniau baigiasi Cezario pjūvio operacija, nei numatytu laiku prasidėjęs gimdymas. Gimdymas po termino dažniau baigiasi vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumomis, dažnesni sunkesni moters lytinių takų plyšimai, didesnė tikimybė, kad vaisius pasituštins į vaisiaus vandenis ir jei toks užterštas vanduo pateks į naujagimio plaučius, jam gali pasireikšti mekonijaus aspiracijos sindromas, kurio metu mekonijus gali pažeisti kvėpavimo takus, o šios būklės gydymas yra sudėtingas ir dažnai gali baigtis net naujagimio žūtimi.
Kaip atrodo pernešiotas naujagimis?
Pernešiotas naujagimis turi tam tikrų būdingų žymių: jo odelė raukšlėta, sausa ir pleiskanota, nėra naujagimiams būdingo balkšvo varškinio dangalo. Būdamas vyresnis už kitus pasaulį išvydusius vaikučius, jis turi ilgesnius nagiukus ir tankesnius plaukus. Delnų ir padų oda būna išmirkusi, besilupanti, pastebimos vadinamosios skalbėjos rankos. Veido mimika gyvesnė negu normaliai išnešioto naujagimio, akys plačiai atmerktos, žvilgsnis budrus, įdėmus. Pernešioto naujagimio išvaizdai apibūdinti net sugalvotas terminas - mažas senas žmogus. Naujagimio oda, virkštelė, gemalinės pūslės dangalai, gimdymo metu nutekėję gemaliniai vandenys gali būti nudažyti žaliai.
Kaip pasirengti gimdymui?
Gimdymo baimė - turbūt viena dažniausiai pasitaikančių baimių, su kuria tenka susidurti nėščiosioms, ypač artėjant gimdymo terminui. Norint sumažinti baimę, svarbu domėtis, skaityti literatūrą, ieškoti įvairių informacijos šaltinių, kurie yra patikimi. A. teigia: „Visos baimės kyla iš nežinojimo. Tam, kad jas įveiktume, turime arba pažvelgti toms baimėms į akis, arba sužinoti, su kuo ta baimė susijusi. Nėštumas ir gimdymas - laikotarpis, kai šeimos bijo labiausiai."Pamokėlių, ypatingai gimdymo ligoninėse, yra begalė - kiekviena ligoninė teikia šią paslaugą, kartu šeimoms suteikdama galimybę pamatyti viską iš arčiau, susipažinti su personalu, gimdymo palatomis, lovomis ir pačiu gimdymo procesu.
Šiandien gimdymui aktyviai ruošiasi ne tik nėščiosios, bet ir būsimieji tėčiai. Tėčiams ypač svarbu kalbėtis su moterimi apie tai, koks bus jo vaidmuo gimdymo metu, kaip jis galės padėti, palengvinti skausmus, kokį gimdymo planą jie įsivaizduoja. A. teigia: „Tėčiai geriausiai ruošiasi tuomet, kai kartu su moterimi dalyvauja visuose nėštumo etapuose: vyksta į ultragarso tyrimus, kartu lanko pasiruošimo tėvystei kursus, paskaitas, nuolat bendrauja ir kalba su savo antrąja puse bei aptaria, kas jį neramina, kokie jausmai, mintys užplūsta, kai galvoja apie vaikelį, jo gimimą, priežiūrą po gimimo."
Natūralūs gimdymo skatinimo būdai
Liaudyje yra daugybė būdų, kurie neva sužadina gimdymą - nuo ananaso valgymo iki mylėjimosi. Iš tiesų dauguma tų būdų ir lieka liaudiškais būdais - vienoms padės, kitoms - ne. Mokslinių įrodymų nėra. Šiek tiek gali padėti lytiniai santykiai, nes spermoje esančios medžiagos - prostaglandinai, tarsi galėtų paspartinti gimdos kaklelio atsivėrimą, bet tai irgi nėra moksliškai įrodyta. O medicininis sužadinimas labai priklauso nuo gimdos kaklelio būklės. Jei jis yra visiškai nepasiruošęs, reikia paruošti, brandinti ir tai atliekama tam tikrais vaistais, kol jis atsiveria ar nuteka vandenys. Jei nutekėjus vandenims gimdymas vis dar neprasideda, skiriami papildomai intraveniniai vaistai. Jei gimdos kaklelis atsivėręs, bet gimdymas neprasideda, kartais užtenka vaisiaus vandenų dangalų atidalinimo, jei tai nepadeda - galima nuleisti vaisiaus vandenis mechaniškai ir laukti kuomet prasidės gimdymas arba jį sužadinti medikamentais.
Judėjimas. Lengvas pasivaikščiojimas, plaukimas ar tempimo pratimai nėščiosioms padeda pagerinti kraujotaką ir atsipalaiduoti. Judėjimas padeda kūdikiui nusileisti žemyn ir spausti gimdos kaklelį, kas natūraliai gali paskatinti sąrėmius.
Krūtų masažas. Švelni spenelių stimuliacija skatina oksitocino išsiskyrimą - šio hormono dėka prasideda gimdos susitraukimai.
Lytiniai santykiai. Spermoje yra prostaglandinų - medžiagų, padedančių suminkštinti ir pasiruošti gimdos kakleliui. Be to, orgazmo metu išsiskiria oksitocinas, kuris gali sukelti natūralius sąrėmius.
Atsipalaidavimas. Stresas ir įtampa gali slopinti gimdymo hormonus. Todėl labai svarbu nusiraminti, atsipalaiduoti ir leisti organizmui veikti natūraliai.
Tam tikri produktai. Kai kurie produktai, pasak liaudies medicinos, gali švelniai skatinti gimdos veiklą.
Svarbu atsiminti, kad ne visi natūralūs būdai yra veiksmingi ir saugūs. Prieš bandant bet kokį metodą, būtina pasitarti su gydytoju. Ypač atsargiai reikėtų elgtis, jei nėščioji turi nėštumo komplikacijų, padidėjusį kraujospūdį, kraujavimą, placentos pirmeigą ar daugiavaisį nėštumą. Taip pat nereikėtų bandyti jokių žolelių ar papildų, kurių saugumas nėštumo metu nėra įrodytas.
Ko nedaryti, jei gimdymas vėluoja?
Saviveikla. Negalima savarankiškai vartoti jokių vaistų ar žolelių, skirtų gimdymui skatinti.
Sunkus fizinis krūvis. Venkite sunkių darbų, nes tai gali sukelti placentos atsisluoksniavimą ir kitas komplikacijas.
Panika. Stresas ir baimė gali tik sulėtinti gimdymo procesą. Pasistenkite atsipalaiduoti ir pasitikėti savo kūnu bei gydytojais.
