Kūdikio galvos sutrenkimas ir sukrėsto vaiko sindromas: priežastys, požymiai ir pasekmės

Kūdikio galvos sutrenkimas ir sukrėsto vaiko sindromas: priežastys, požymiai ir pasekmės

Kūdikio galvos dydis, lyginant su kūnu, yra labai didelis ir sunkus (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti. Tai daro kūdikius ypač pažeidžiamus galvos traumų atveju. Viena iš pavojingiausių tokių traumų yra sukrėsto vaiko sindromas.

Kas yra sukrėsto vaiko sindromas?

Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Tai smurtas prieš vaiką, kurį sukelia suaugusieji, paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikas supurtomas. Trauma būna sunkesnė, kai papurtytas vaikas staiga metamas į lovytę ar į kitą daiktą (dėl stiprios stabdymo jėgos veikimo). Tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo.

kūdikio galvos dydis lyginant su kūnu

Ką atsitinka vaiko galvytėje, jei jį stipriai supurtome?

Stipriai kratant vaiką, galva atlieka „botaninį“ judesį. Pažeidimų atsiranda todėl, kad kūdikių galva santykinai didelė, o kaklo raumenys silpni, didelis skysčio kiekis smegenyse, platesnis povoratinklinis tarpas. Botaninio judesio metu smegenys tiesiog sukrečiamos - sumušamos į vidinį kaukolės paviršių, o vėliau smegenys dar kartą sumušamos metant kūdikį į lovytę, tada ir plyšta kūdikių trapios smegenų kraujagyslės. Tokio purtymo metu gali išsilieti kraujas ir į akių tinklainę. Nuo purtymo gali lūžti ar išnirti kaklo ir ilgieji galūnių kaulai, kurie dar yra silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugotų. Gali būti pažeisti ir pilvo organai - jie plyšta ar kraujuoja.

Šį sindromą sudaro:

  • Subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu).
  • Smegenų sumušimas (pažeidimas - hematomos).
  • Kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą.
  • Kaulų lūžiai.

Vaikai paprastai neturi išorinių galvos traumai būdingų požymių. Pirmą kartą apie tokias traumas 1972 metais rašė G. Caffey, kai kūdikiams buvo nustatyti sunkūs trauminiai galvos smegenų pakenkimai, kraujo išsiliejimai į galvą ir į akis bei ilgųjų kaulų lūžiai, nesant išorinių galvos traumos požymių.

schematinis kūdikio galvos smegenų pažeidimo vaizdas

Kaip suprasti, kad vaikas yra supurtytas? Kokie požymiai išduoda, kad galima įtarti supurtyto vaiko sindromą?

Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, atsisakyti valgyti. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvyksta be sąmonės, gali mirti. Vėliau vaikai atsilieka psichomotoriškai: vėliau pradeda sėdėti, kalbėti, gali prarasti klausą.

Tokių traumų atvejais tėvai dažniausiai slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausiai sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Dėl to gydytojas įtaria ir tiria vaikutį dėl visai kitų ligų ir jų priežasčių, o išryškėjus sunkiems sutrikimams vaikui padėti gali būti jau neįmanoma - per vėlu. Blogiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Sunkesniais atvejais išsivysto traukuliai, sąmonės netekimas, alpimas, gali sutrikti kalba, judesiai, o sunkiausiu atveju gali trikti kvėpavimas, širdies veikla ir vaikutis gali mirti.

Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas.

Kaip gydytojai diagnozuoja šį sindromą?

Apie šį sindromą reikia pagalvoti tada, kai nėra aiškios traumos priežastys, o pasireiškia galvos traumai būdingi neurologiniai simptomai. Labai svarbu tirti vaikų akis. Akies tinklainėje kraujosruvų pasitaiko iki 80 proc., po to gali susilpnėti rega, vaikutis gali ir visai apakti. Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtinama kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegenų pažeidimą ir subdurinę hematomą galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Diagnozuoti kaulų lūžimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogramą. Dažnai pasitaiko sulaužytų šonkaulių, spiralinės stuburo slankstelių ataugų, būna sulūžęs krūtinkaulis, mentės.

Ką turėtų žinoti tėvai, įtarę, kad jų vaikas supurtytas, sukrėstas?

Sukrėsto vaiko sindromas - viena iš fizinio smurto prieš vaikus pasekmių, kai dėl tėvų ar kitų aplinkinių nesusivaldymo, nekantrumo, suaugusiųjų tarpusavio problemų ar alkoholizmo nukenčia vaikas. Bet iš tiesų - kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti jų atžalai. Vaiko lavinimas, ugdymas, grūdinimas turi atitikti jo amžių ir būti saugus, švelnus ir palaipsnis.

Jeigu Jūsų vaikas patyrė aprašytą traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami supurtymo galimybės, kadangi Jūsų delsimas ar priežasties slėpimas gali tapti net vaiko mirties priežastis. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą arba Jus nuraminti, jei Jūsų įtarimai nepasitvirtintų. Nebūkite abejingi, jei matote ar įtariate smurtą prieš vaiką savo kaimynystėje - galbūt Jūs esate vieninteliai, galintys padėti šalia gyvenančiam ir savų tėvų ar globėjų smurtą patiriančiam vaikui.

Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus. Supurtytas vaikas gali imti vemti, tada jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Svarbu vaiką ant šono versti iškart visu kūnu, kad galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje. Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jei vaikas prarado sąmonę, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti. Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes. Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas!

simbolinis paveikslas, rodantis, kad kūdikio neverta purtyti

Kūdikio galvos sutrenkimas: ką daryti ir ko vengti?

Nors sukrėsto vaiko sindromas yra itin pavojingas, svarbu atskirti jį nuo įprasto galvos sutrenkimo, kuris gali nutikti dėl kritimo ar smūgio. Daugelis vaikų neužauga nepatyrę mažesnių ar didesnių galvos traumų. Nors šios traumos sukelia nemažą nerimą tėvams, svarbu žinoti, kad daugelis jų yra lengvos ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Tačiau vis tik reikia elgtis apdairiai.

Įvertinkite vaiko būklę:

  • Uždėkite šaltą kompresą. Jei ant galvos po smūgio atsirado gumbas, paraudimas pirmiausia ant sumuštos vietos kuo greičiau reikia uždėti šaltą kompresą (pavydžiui, į rankšluostį suvyniotą ledą ar šaldytų maisto produktų pakelį). Jį laikyti reikėtų bent apie 20 minučių.
  • Duokite vaistų nuo skausmo.
  • Pasikonsultuokite su gydytoju. Galite paskambinti vaiką prižiūrinčiam šeimos gydytojui arba pasikonsultuoti telefonu, paskambinę 113.
  • Užtikrinkite ramybę. Stebėkite 24 val. Bent 24 val. po traumos atidžiai stebėkite vaiką. Po to dar kelias dienas fiksuokite, ar nepasireiškė kokie nors simptomai ar netipinis elgesys.

Mitas: Galvą susimušusiam vaikui negalima leisti miegoti. Atvirkščiai, pirmąsias 24 val. miegas yra rekomenduojamas.

Jeigu vaikas nestipriai susižalojo, ir norite pasitarti su gydytoju, tačiau poliklinika nedirba, važiuokite į ligoninės priėmimo skyrių. Ar į smegenis tikrai prikraujavo, pirmomis valandomis gydytojai negali pasakyti, nes požymiai kartais išryškėja po pusės ar net visos paros. Jei kūdikiui dar neužsivėręs momenėlis, dėl galimos kraujosruvos smegenyse tenka atlikti echoskopinį tyrimą, tačiau nedidelės kraujosruvos pro momenėlį echoskopu galima ir nepamatyti. Tokiais atvejai sprendžiama, ar nereikia atlikti galvos kompiuterinės tomografijos tyrimo. Jei vaikutis mažas ir ramiai pagulėti negalės, jį gali reikėti trumpam primigdyti (skirti trumpą bendrąją nejautrą). Tam reikia mažylį guldyti į ligoninę.

Jei po traumos skauda galvą, vaikas daug vemia arba yra kitokių požymių, jis turi būti stebimas ir gydomas ligoninėje, kol savijauta pagerės. Tėveliai dažniausiai nerimauja, ar galvos trauma atsilieps vaiko raidai ir sveikatai. Anot neurologės, jei vaikutis tik šiek tiek užsigavo galvytę ir nepatyrė galvos smegenų sutrenkimo, nebuvo praradęs sąmonės, žymesnių pasekmių jo sveikatai neturėtų būti. O žaizdelė galvoje neturėtų labai baiminti. Juk nė vienas vaikas neužaugo be gumbo.

Berniukai dažniau už mergaites patiria galvos traumas. Jeigu vaikas susitrenkė galvą, bet niekuo nesiskundžia ir vėl žaidžia, veikiausiai jis nepatyrė rimtos traumos. Galvoje pasirodęs kraujas - dar nėra rimtos traumos požymis. Galvos odos kraujotaka intensyvi. Todėl net nedidelės įpjovos sukelia gausų kraujavimą. Sustabdykite kraujavimą, išvalykite ir apžiūrėkite žaizdą.

Kūdikio saugumas namuose

Tėveliai turi būti labai akyli ir rūpintis, kad kūdikio ir mažo vaiko aplinka būtų saugi. Laiptų apačioje ir viršuje įrenkite apsauginius vartelius, ant atveriamų langų sumontuokite apsaugas. Lovytė: kai jos dugnas nuleistas žemai, vaikučiui nieko nenutinka, net jei iškrenta. Todėl, kai kūdikis pradeda sėdėti ir yra jau gana stiprus atsistoti, lovytės dugną būtinai nuleiskite žemiau. Dviaukštė lova irgi kelia galvos traumų riziką. Vežimėlis: neleiskite mažyliui vežimėlyje klūpoti ar stovėti, nes jis gali persiversti per atbrailą ir iškristi. Pirkinių vežimėlis: šį vežimėlį geriausia būtų naudoti tik pagal paskirtį. Maitinimo kėdutė: nepamirškite mažylio prisegti. Vaikas auga, pavojai - taip pat, tad tėveliams nėra kada atsikvėpti.

saugi aplinka kūdikiui namuose

tags: #kudikio #galvos #sutrenkimas