Liutauro Čepracko vaikai ir šeimos istorija
Liutauro Čepracko vaikai ir šeimos istorija
Liutauras Čeprackas, žinomas virtuvės šefas ir kulinaras, ne kartą yra atvirai kalbėjęs apie savo šeimą, santykius su tėvais ir vaikais. Jo gyvenimo kelias nebuvo tiesus, bet kupinas išbandymų, kurie suformavo jo asmenybę ir požiūrį į šeimą.
Vaikystė ir santykiai su tėvais
Maisto ruošimas ir virtuvė Liutaurą traukė nuo vaikystės. Galbūt todėl, kad jį augino moterys - močiutė ir motina. Kai Liutaurui buvo vos treji, jo tėvai išsiskyrė. Tik paaugęs jis suprato, kodėl sugriuvo šeima - tuo metu jo tėvas buvo garsus dainininkas ir mėgavosi daugybės moterų dėmesiu. „Mano mama apsisprendė palikti tėvą, - prisiminė L. Čeprackas. - Aš jo nesmerkiu, jis turi savo gyvenimą. Bet kadangi tame gyvenime jis ilgai nerado man vietos, vieną dieną nusprendžiau, kad maniškiame jam taip pat nėra vietos.“
Garsus kulinaras sakė iki šiol negalintis apie tai kalbėti ramiai. Jam skaudu, kad išsiskyręs su motina tėvas juo nesirūpino, vengė išlaikyti. „Mes nebendraujame. Jis išvyko į Ameriką ir neskyrė man dėmesio. Aš savo tėvui esu suteikęs milijoną progų. Pas jį vykdavau, labai norėjau bendrauti. Dažnai skambindavau. Kai paklausdavau, kodėl manęs nepasveikino gimtadienio proga, jis visuomet turėjo tą patį pasiteisinimą - buvo užsiėmęs“, - su apmaudu pasakojo virtuvės meistras.
Liutauras teigė daugybę kartų bandęs rimtai pasikalbėti su tėvu, tačiau pokalbiai baigdavosi barniais. Pastarąjį kartą jie šnekėjosi maždaug prieš dešimtmetį. „Tuomet tėvas buvo grįžęs į Lietuvą. Nuvykau jo aplankyti. Jis sėdėjo su draugais ir jų akivaizdoje ėmė mane mokyti, kaip turėčiau su juo kalbėtis. Atšoviau: „Kas jūs toks, kad mane auklėjate?“ Jis paklausė: „Ką aš tau blogo padariau?“ Aš - atgal: „O ką gero?“
Biologinio tėvo pavardė kadaise Liutaurui atvėrė ne vienas duris. „Visada jaučiau, kad esu žinomo muzikanto sūnus, - pasakojo kulinaras, vaikystėje svajojęs tapti muzikantu. - Kai kokioje nors įstaigoje reikdavo sutvarkyti dokumentus, ten dirbančios moterys visuomet puldavo man padėti.“ Kad sūnus ateitį susietų su muzika, troško ir motina - buvo jį nuvedusi į M.K.Čiurlionio menų gimnaziją. Liutauras buvo įstojęs į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, tačiau mokslų nebaigė. Vilniaus Gedimino technikos universitete vaikinas įgijo vadybininko diplomą.
Patėvio vaidmuo ir netektis
Kai Liutaurui suėjo 18-a, jo motinos gyvenime atsirado kitas vyras - verslininkas ir diplomatas Nerijus Žukas. L. Čeprackas sakė tuomet pirmą kartą pajutęs, ką reiškia turėti tėvą. „Kai per mamos vestuves sakiau kalbą, visos moterys verkė. Sakiau, kad iki tol nebuvo vyro, kuris manimi ir mama taip nuoširdžiai rūpintųsi, klausinėtų, kaip sekasi, rastų laiko paskambinti“, - prisiminė L. Čeprackas. Jis prisipažino nepritariąs nuomonei, esą po skyrybų motina vaikus privalo auginti viena. „Turėti tėtį svarbu kiekvienam vaikui“, - nuleidęs galvą ir graudindamasis kalbėjo vyras.
Liutauras labai krimtosi, kai patėvis netikėtai mirė nuo kempinligės. Paskutinėmis savo gyvenimo savaitėmis jis apako ir apkurto. Apie tai Liutauras pasakojo su ašaromis akyse. „Jei mirtų mano biologinis tėvas, ašaros turbūt net norėdamas neišspausčiau“, - prisipažino L. Čeprackas. O štai patėviui jis negaili gražių žodžių. „Liepos mėnesį dar visi kartu stebėjome 1000 km lenktynes, o rugpjūčio viduryje jį išvežė į ligoninę. Liga jį pasiglemžė per tris savaites. Turiu biologinį tėvą, bet netekau tėvo, kuriam iš tiesų rūpėjau“, - sunkiai rinkdamas žodžius pasakojo L. Čeprackas ir pridėjo, kad patėvis jam buvo tikro vyro pavyzdys.
Prieš keletą mėnesių mirė L. Čepracko jaunesniojo patėvis verslininkas ir diplomatas Nerijus Žukas, kurį jis vadina tikruoju tėvu. Prisimindamas patėvį kulinaras pravirko. „Turiu biologinį tėvą, bet aš netekau žmogaus, kuriam rūpėjau kaip tikras sūnus“, - sunkiai rinkdamas žodžius kalbėjo L. Čeprackas.
Šeima ir vaikai
Liutauras ir jo žmona Laura Čepukaitė-Čeprackienė džiaugiasi didele šeima. Prieš porą mėnesių porą aplankė gandrai, atnešdami trečią dukrą. „Pavėluotai sveikinate, dukra gimė sausio mėnesį“, - šypsodamasis sakė L. Čeprackas. Pasak virtuvės šefo, visi laikosi puikiai ir džiaugiasi trečia mergaite šeimoje. „Augame lengvai“, - sakė jis. L. Čepukaitei šis kūdikis - jau trečias vaikas. 2016 metais jai ir Liutaurui gimė dukra Liepa Adelė, o iš pirmosios santuokos ji augina dukrą Patriciją. Liutauras sakė, kad dukrai jiedu su žmona nusprendė suteikti dvigubą vardą - mažylę pavadino Liucija Ieva.
Žinia, kad pora laukiasi dar vieno vaiko, pasklido spalio pabaigoje. L. Čepukaitė ir L. Čeprackas į save dėmesį atkreipė 2015 metų liepą, kai drauge atėjo į Prancūzijos rezidencijoje vykusią Bastilijos paėmimo dienos šventę. Pora visuomet savo asmeninį gyvenimą saugojo nuo viešumos. Šeimos gyvenimo detalių sutuoktiniai nekomentavo ir tuomet, kai Laura ėmė lauktis vaiko. Nekomentavo ir tuomet, kai pora slapta susituokė 2015-ųjų rugsėjį. Santuokos ceremonija vyko Palangos civilinės metrikacijos skyriuje.
Palanga - sentimentaliai brangus kraštas Liutaurui. Čia jis praleisdavo kone visas savo vaikystės vasaras, svečiuodamasis senelio namuose. „Mūsų santykių pradžia buvo paklota čia, Palangoje, kur darėme vienas vestuves, po kurių tapome draugais. O ir mūsų pačių vestuvės įvyko Palangos metrikacijos biure. Šiandien matant antraštes apie kieno nors slaptas vestuves, tačiau su visa galerija nuotraukų - kyla juokas. Raskite mūsų vestuvių nuotraukas. Turėjom planą: jei kas iš žurnalistų būtų atvažiavę, tai mano bičiulis išeitų su mano žmona, kaip ką tik vedę, o aš iš paskos - kaip liudininkas.
Palangoje šiandien laiką leisti mėgsta ir Liutauro vaikai - septynerių bei devynerių metų dukros. „Kai vaikai prisigimdo vaikų, juos auklėja seneliai, o mūsų atveju, mes turime laiko savo vaikams. Su tuo susigyveni ir jautiesi labai puikiai, gyvendamas su mažais egocentriškumo įsikūnijimais. Bet taip turi būti. Kai dukros dar buvo mažesnės, turėjau tikslą jas išmokyti, kad klausytų pasakyto žodžio „ne“ ir nevirstų tais vaikais, kurie parduotuvėje isterikuodami krenta ant grindų.
Liutauras Čeprackas atvirai kalba apie vienatę ir šeimos svarbą, apie tai, kaip žmona ir vaikai pakeitė jo gyvenimą. „Anksčiau mano gyvenime buvo daug vienatės - tai buvo gniuždanti būsena, nemanau, kad gyventi vienam yra gerai. Atsiradus šeimai, pradėjo tvarkytis ir mano santykiai su aplinka. Su tėvu tvarkingai atstačiau santykius tik vėliau. Reikia nepamiršti, kad šeimoje vykstant skyryboms, vaikai tampa nematomomis aukomis, kurioms tenka aiškintis patiems su savimi. Sunku išsiskirti taip, kad vaikai nejaustų neapykantos vienam ar kitam tėvui.“
Apie darbą ir asmenybę
Televizijos laidose L. Čeprackas - arogantiškas, įnoringas ir įžūlus. Jam nesunku aprėkti nepatikusį žmogų ar supykus trenkti į sieną brangią lėkštę. Toks jis žiūrovams pasirodė prieš kelerius metus BTV rodytame realybės šou „Pragaro virtuvė“. Ne švelniau jis elgėsi ir pernai LNK rodytame šou „Skonis“, kuriame buvo vienas pagrindinių teisėjų, vertinančių dalyvių gebėjimus ruošti valgį. L. Čeprackas tvirtina, kad dirbdamas virtuvėje elgiasi visai kitaip - ten jis susikaupęs ir kruopštus, o svaidytis indais buvo konkurso prodiuserių sumanymas.
„Niekada nešveisčiau nei puodo, nei lėkštės, nes man būtų gaila pinigų. Aš juk žinau, kiek tai kainuoja“, - šypsojosi L. Čeprackas, baigęs kulinarijos ir konditerijos mokslus pasaulinio garso mokykloje „Le Cordon Blue“. Kulinaras aiškino, kad virtuvėje net balso kelti negalima. Esą maistą reikia ruošti ramioje aplinkoje, šis darbas turi teikti malonumą. „Jeigu imsi pykti, nukentės visi: kolegos nenorės kartu dirbti, klientai nesidžiaugs gavę produktą, sukurtą be meilės“, - aiškino kulinaras.
Liutauras Čeprackas sulaukė klausimo apie tai, ką, dukros manymu, jis norėtų nuo visų nuslėpti. Beskaitant atsakymo variantus, laidos vedėjas negalėjo patikėti, kad L. Čeprackas nevalgo nei vaisių, nei daržovių. „Nei vaisių, nei daržovių nevalgau. Gaminu aš su, bet asmeniškai nevartoju šiuo metu“, - sakė virtuvės šefas. Jis paaiškino, kad tai jo paties susiformuoti mitybos ypatumai. Jis minta tik mėsa ir žuvimi, kiaušiniais, sūriu, sviestu. „Aš esu priešingybė veganui šiai dienai. <...> Neįsivaizduokit manęs kaip pernykščio žmogaus su žalios mėsos gabalu vienoj rankoj ir kuoka kitoje - taip nėra. Ji su prieskoniais, termiškai apdorota“, - pabrėžė L. Čeprackas.
Tiesa, nustojus valgyti vaisius ir daržoves, L. Čeprackui sumažėjo ir svoris. „Nustojau valgyti vaisius ir daržoves, nusimetė ir pilvas“, - pabrėžė L. Čeprackas.