Martynas Mažvydas: gimimo vietos paieškos Žemaitijoje ir jo palikimas
Martynas Mažvydas: gimimo vietos paieškos Žemaitijoje ir jo palikimas
Martynas Mažvydas - išskirtinė asmenybė Lietuvos istorijoje, pirmosios lietuviškos knygos autorius, evangelikų liuteronų kunigas ir vienas lietuvių raštijos pradininkų. Jo veikla padėjo pagrindus visų kanonizuotų senosios lietuvių literatūros žanrų tolesniam vystymuisi Lietuvoje. Tačiau, nepaisant jo reikšmės, tiksli Martyno Mažvydo gimimo data ir vieta tebėra paslaptis, gaubiama spėlionėmis ir mokslinių tyrinėjimų. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką žinome apie Martyno Mažvydo kilmę, kokių versijų laikosi istorikai ir kokie paminklai bei atminimo ženklai primena mums šią iškilią asmenybę.
Martyno Mažvydo Biografijos Faktai
Martyno Mažvydo gimimo data ir vieta nėra žinomos. Spėjama, kad jis gimė po 1510 m. paprūsėje - Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio ruože. Tai rodo, kad jo gimtinės reikėtų ieškoti trikampyje Viduklė - Kražiai - Tytuvėnai.
Žinoma, kad iki 1546 m. Martynas Mažvydas gyveno ir dirbo Vilniuje. Manoma, kad 1539-1542 m. jis galėjo mokytojauti Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje kolegijoje. Dėl Reformacijos idėjų skleidimo Vilniuje buvo persekiojamas, galbūt netgi kalintas.
1546 m. birželio 8 d. Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis pakvietė Martyną Mažvydą į Karaliaučių, ir tų pačių metų rugpjūtį kunigaikščio lėšomis šis pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete, kurį bakalauro laipsniu baigė 1548 m. balandžio 5 d. Nuo 1549 m. kovo 18 d. Martynas Mažvydas tarnavo Ragainės evangelikų liuteronų lietuvių parapijos klebonu, čia vedė ankstesnio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern. 1554 m. Martynas Mažvydas buvo paskirtas vyskupo vietininku - arkidiakonu Ragainės apskrityje. Taip pat dirbo apskrities valdytojo raštininku ir vertėju, vadovavo parapijos mokyklai, rūpinosi bažnytiniu giedojimu. Susirašinėjo su kunigaikščiu Albrechtu Brandenburgiečiu, laiškuose išsamiai aprašė Ragainės parapijos būklę.
Martynas Mažvydas mirė 1563 m.
Gimimo Vietos Hipotezės
Kadangi tiksli gimimo vieta nežinoma, istorikai ir tyrinėtojai pateikia įvairias hipotezes, bandydami nustatyti, kur galėjo gimti Martynas Mažvydas.
Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio Ruožas
Tai viena labiausiai paplitusių versijų. Spėjama, kad Martynas Mažvydas galėjo gimti kažkur tarp šių gyvenviečių, dabartiniame Šilutės rajone. Šiose apylinkėse apie 1510 m. gimė pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas.
Viduklė - Kražiai - Tytuvėnai
Kai kurie tyrinėtojai mano, kad Mažvydo gimimo vietos vertėtų ieškoti šiame trikampyje. Šią versiją paremia Katekizmo tekstų kalbos analizė, kurią kai kurie tyrinėtojai prilygina Kauno, kai kurie - Gardamo apylinkių šnektai.
Laukstėnai
2001 m. Laukstėnų kaime, prie kelio Žemaičių Naumiestis-Gardamas-Švėkšna, numanomoje Martyno Mažvydo gimtinėje, atidengtas paminklinis akmuo. Tai rodo, kad ši vieta taip pat laikoma viena iš galimų Mažvydo gimtinių.
Martyno Mažvydo Veikla Vilniuje
Iki 1546 m. Martynas Mažvydas gyveno ir dirbo Vilniuje, kur įsitraukė į reformacijos judėjimą. Manoma, kad jis mokėsi Abraomo Kulviečio įsteigtoje Vilniaus aukštesniojoje evangelikų mokykloje, o 1541-1542 m. joje mokytojavo. Už liuteronybės skleidimą buvo persekiojamas katalikų bažnyčios ir galimai kalintas.
Apie Martyno Mažvydo veiklą Lietuvoje beveik nėra duomenų. Į Prūsijos Kunigaikštystę jis išvyko 1546 m. Nieko negalima pasakyti konkrečiai apie M. Mažvydo išsilavinimą ir darbą Lietuvoje. Jei žinotume atsakymus į šiuos klausimus, būtų aišku, kodėl kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis, netekęs dviejų profesorių lietuvių - Abraomo Kulviečio ir Stanislovo Rapolionio, pasikvietė būtent jį. Taip pat galėtume bent spėti, kokį lietuviškų rankraščių pluoštą galėjo M. Mažvydas 1546 m. Realiausia būtų manyti, kad XVI a. pirmoje pusėje, kai katalikiška pasaulietinė ir bažnytinė valdžia ėmė rūpintis lietuvių kalbos vartojimu bažnyčiose, o ypač XVI a. antrajame ketvirtyje, kai Lietuvoje ėmė plisti protestantizmas (kalvinizmas), skleidžiantis bažnyčiose lietuvių kalbą, ir prasidėjo M. Mažvydo veikla. Pirma turėjo būti studijos, tik po jų darbas. Mokytis galėjo maždaug 1535-1540 m., o dirbti Lietuvoje, suprantama, iki 1546 m. Atvykęs į Prūsijos kunigaikštystę, M. Mažvydas labiausiai rūpinosi bažnytiniu giedojimu. Todėl reikia pritarti Konstantino Jablonskio teiginiui, kad Lietuvoje M. Mažvydas yra buvęs bažnyčioje kantoriumi, bažnytinių bernelių (mokinių) chorvedžiu.
Martyno Mažvydo Raštija
Martynas Mažvydas parengė pirmąsias šešias lietuviškas knygas, iš kurių svarbiausia - „Katekizmas“ (1547 m.), originalių ir verstinių tekstų rinkinys. Tai pirmoji lietuviška knyga, išspausdinta Karaliaučiuje.
Knygą sudaro:
- Lotyniškas ketureilis Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei.
- Karaliaučiaus universiteto rektoriaus Friedricho Staphylo lotyniška pratarmė.
- Martyno Mažvydo eiliuota lietuviška prakalba „Knygelės pačios byla lietuvinikump ir žemaičiump“.
- Trumpas elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“.
- 5 dalių evangelikų liuteronų katekizmas.
- 11 giesmių su gaidomis rinkinėlis „Pradestyse giesmes šventas“.
Kitos Martyno Mažvydo parengtos knygos: „Giesmė šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino“ (1549 m.) ir pirmoji lietuviška bažnyčios agendą „Forma krikštymo“ (1559 m.). Didžiausias kun. Martyno Mažvydo darbas - giesmynas „Giesmės krikščioniškos“, kurį po jo mirties baigė rengti ir dviem knygomis (I dalis - 1566 m., II dalis - 1570 m.) išleido Martyno Mažvydo pusbrolis, Karaliaučiaus lietuvių evangelikų liuteronų parapijos kunigas Baltramiejus Vilentas.
Katekizmas rengtas derinant du lenkiškų šaltinių vertimus: pirmuosius lenkų evangelikų liuteronų katekizmus, Karaliaučiuje parengtus J. Seklucjano (1545) ir J. Maleckio (1546); juose nebuvo Urėdų dalies, kurią M. Mažvydas išvertė iš lotyniško J. Willicho katekizmo (1542). Katekizmas yra vadinamojo mažojo katekizmo tipo, skirtas menkesnio išsilavinimo žmonėms ir vaikams, bet jo lietuviška prakalba turėjo universalių užmojų kreiptis į visus Lietuvos žmones ne tik Prūsijoje, bet ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Elementorius rengtas pagal G. Sauromanno lotynišką elementorių (1529), Giesmės (tarp jų dvi biblinės psalmės) verstos iš lenkų (J. Seklucjano giesmyno, 1547), lotynų ir vokiečių kalbų, viena jų, spėjama, originali. Giesmių melodijos užrašytos viduramžių tradicijos menzūrinėmis natomis.
Catechismvsa prasty szadei galėjo būti išleistas 200-300 egzempliorių tiražu (2 egzemplioriai saugomi Vilniaus ir Torunės universitetų bibliotekose, vienas - privačioje kolekcijoje).
Martyno Mažvydo Atminimo Įamžinimas
Martyno Mažvydo atminimas įamžintas įvairiuose paminkluose ir atminimo ženkluose Lietuvoje ir už jos ribų.
- 1947 m. Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčiai suteiktas Martyno Mažvydo vardas.
- 1979 m. prie Birštono bibliotekos pastatytas Martyno Mažvydo paminklas (skulptorius Vladas Žuklys).
- 1988 m. Martyno Mažvydo vardu Vilniuje pavadinta Nacionalinė biblioteka, kurioje 1997 m. atidengtas Martyno Mažvydo paminklas (skulptorius Gediminas Jokūbonis).
- 1997 m. paminklas atidengtas Klaipėdoje (skulptorius Regimantas Midvikis).
- 1998 m. Ragainėje (dab. Nemanas, Kaliningrado sritis) prie buvusios bažnyčios bokšto sienos pritvirtinta memorialinė Martyno Mažvydo lenta.
- 2001 m. Laukstėnų kaime, numanomoje Martyno Mažvydo gimtinėje, atidengtas paminklinis akmuo.
- 2007 m. Gardame ir Žemaičių Naumiestyje iškilo Martynui Mažvydui skirti ąžuoliniai stogastulpiai (skulptorius Vytautas Bliūdžius).
Antano Seikalio Gulago istorija
Taip pat svarbu paminėti, kad M. Mažvydo vardu pavadinta viena iš Tian Šanio kalnų (Kirgizijoje) viršukalnių.
tags: #martynas #mazvydas #gime #vakaru #zemaitijoje