Nėštumo požymiai ir kaip juos atpažinti
Nėštumo požymiai ir kaip juos atpažinti
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.
Nėštumą planuojančios (arba atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių. Pagal tam tikrus savijautos pokyčius moteris gali įtarti esanti nėščia. Todėl yra išskiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai, kuriems atsiradus galima įtarti arba patvirtinti nėštumą.
Ar visoms moterims atsiranda ankstyvų nėštumo simptomų? Kiekviena moteris yra kitokia. Tai taikytina ir jos su nėštumu susijusiai patirčiai. Ne visoms moterims pasireiškia tokie patys nėštumo simptomai, net tai pačiai moteriai simptomai per vieną nėštumą gali skirtis nuo simptomų, pasireiškiančių per kitą nėštumą. Be to, kadangi ankstyvi nėštumo simptomai dažnai yra panašūs į savijautą prieš pat menstruacijas ir jų metu, šie simptomai ne visada atpažįstami. Toliau aprašomi kai kurie dažniausiai pasireiškiantys ankstyvi nėštumo simptomai. Turite žinoti, kad juos gali sukelti ir kitos priežastys, ne tik prasidėjęs nėštumas. Todėl, kad pastebėjote vieną ar kelis šiuos simptomus, nereiškia, kad jūs tikrai esate nėščia. Vienintelis būdas tuo įsitikinti yra atlikti nėštumo testą.
Pagrindiniai nėštumo požymiai
Vėluojančios mėnesinės
Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Jei savaitę po tikėtinos menstruacijų datos jų nesulaukėte, tikriausiai esate nėščia. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo. Taip pat, jei jūsų menstruacijų ciklas nėra reguliarus, tai nėra patikimas ženklas. Kai kurioms moterims menstruacijų gali nebūti, jei jos priaugo ar neteko per daug svorio, dėl hormonų sutrikimų, nuovargio ar streso. Kai kurioms moterims menstruacijos išnyksta nustojus vartoti kontraceptines tabletes. Bet jei menstruacijos vėluoja, o nėštumas yra galimas, reikėtų įsigyti nėštumo testą.
Trumpas atsakymas į klausimą, ar galima turėti mėnesines nėštumo metu, yra „Ne“. Viso ciklo metu iki mėnesinių gimdos gleivinė atsinaujina ir storėja, kad galėtų „priimti“ prie jos prisitvirtinančią apvaisintą kiaušialąstę, t.y. Jeigu apvaisinimas neįvyksta ir moteris nepastoja, prasideda mėnesinės. Jeigu nėštumo metu prasidėtų mėnesinės ir išvešėjęs gimdos audinys imtų šalintis, drauge su juo pasišalintų ir prie jo prikibęs apvaisintas kiaušinėlis. Nėštumo metu mėnesinių nebūna, tačiau pasitaiko tepimas, negausus ar gausesnis kraujavimas dėl kitų priežasčių.
Implantacinis kraujavimas
Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Tai silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje. Praėjus kelioms dienoms po pastojimo, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šis procesas gali sukelti vieną iš ankstyviausių nėštumo požymių - negausų kraujavimą (tepimą) ir kartais spazmus. Tai vadinamasis implantacijos kraujavimas. Jis atsiranda praėjus 6-12 dienų po kiaušinėlio apvaisinimo. Spazmai primena per menstruacijas atsirandančius spazmus, todėl kai kurios moterys juos ir kraujavimą klaidingai laiko menstruacijų pradžia. Tačiau kraujavimas ir spazmai yra nestiprūs. Jei pastojote - kraujo tepimas gali pasireikšti tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi gimdoje. Daugelis moterų, nežinančių, kad laukiasi, tai supainioja su menstruacijomis. Daugelis moterų net nepastebi implantacinio kraujavimo, o kitos jį supainioja su ankstyvomis mėnesinėmis. Dažniausia toks nedidelis pakraujavimas būna likus keletui dienų iki numatomų mėnesinių. Implantacijos kraujavimą nuo per anksti prasidėjusių menstruacijų atskirti galima iš kelių skirtumų: jis būna trumpesnis, dažniausiai tai ne kraujavimas, o tik tepimas. Spalva gali būti rausva arba ruda. Kartais kartu jaučiamas lengvas pilvo skausmas. Implantacinis kraujavimas būdingas apie 30 proc. nėščiųjų, jį galima supainioti su menstruacijomis. Implantacinis kraujavimas būna maždaug tokiu metu, kai turėtų būti mėnesinės (ar keliomis dienomis anksčiau), kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos sienelėje. Kaip ir per menstruacijas, būna kraujavimas, juntami nestiprūs spazmai, tačiau yra skirtumų. „Implantacinis kraujavimas yra silpnesnis ir trumpesnis nei menstruacijų kraujavimas, - aiškina H. Kim. - Gali būti tik tepimas, o ne kraujavimas.“ Implantacinio kraujavimo kraujas būna šviesiai rudas arba juodas, o ne raudonas. Neišsigąskite, jei jums nėra implantacinio kraujavimo - ir be jo galimas įprastas nėštumas. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas.
Krūtų pokyčiai
Krūtų pokyčiai yra kitas labai anksti atsirandantis nėštumo požymis. Pastojusios moters organizme labai greitai keičiasi hormonų kiekiai. Dėl šių pokyčių po savaitės ar dviejų savaičių krūtys gali patinti, tapti jautrios ar atsirasti dilgčiojimas. Moteris gali pastebėti, kad krūtys tapo sunkesnės, pilnesnės ar liečiamos skauda. Taip pat gali patamsėti oda aplink spenelius, dar vadinama areole. Kitas požymis, kuriuo daugelis pasikliauna - labai jautrios krūtys (hormonų pokyčiai vyksta iškart po apvaisinimo, todėl krūties viduje esančios liaukos pradeda didėti, kas sukelia tempimo jausmą). Hormoniniai pokyčiai, vykstantys ankstyvojo nėštumo metu, gali sukelti krūtų jautrumą, patinimą ir skausmą. Dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir jautresni. Krūtys gali tapti jautresnės prisilietimui, o speneliai - itin jautrūs. Šis požymis dažnai pasireiškia panašiai kaip PMS, tačiau nėštumo atveju krūtų jautrumas paprastai būna stipresnis ir trunka ilgiau. Kai kurioms moterims gali atsirasti venų matomumas ant krūtų. Tai pastebėti galite labai anksti, maždaug tada, kai turėtų prasidėti mėnesinės. Praėjus keletui savaičių po pastojimo, krūtinės areolė pradeda tamsėti, kartais ji padidėja. Krūtys ruošiasi labai svarbiam etapui - vaiko maitinimui, todėl galite pastebėti ir daugiau pokyčių. Vienas akivaizdžiausių - ant krūtų išryškėjusios venos ir padidėjusios Montgomerio liaukos (areolės plote yra keletas rudimentinių pieno liaukų, kurios atrodo lyg spuogeliai). Krūtų pokyčius gali sukelti ir kitos priežastys. Tačiau jie šie pokyčiai yra ankstyvi nėštumo simptomai, reikia žinoti, kad prireiks kelių savaičių, kol priprasite prie naujų hormonų kiekių organizme. Tačiau šiam laikui praėjus krūtų skausmas turi palengvėti.
Pabrinkusios ir skausmingos krūtys. Jautrūs speneliai. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę.
Nuovargis ir mieguistumas
Stiprus nuovargis yra normalus reiškinys nėštumo laikotarpiu, pradedant nuo pat nėštumo pradžios. Moteris gali pajusti labai didelį nuovargį praėjus tik savaitei nuo pastojimo. Kodėl? Nuovargis yra dažnai susijęs su dideliu hormono, vadinamo progesteronu, kiekiu, tačiau jį sustiprinti gali ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje, mažesnis kraujospūdis bei sustiprėjusi kraujo gamyba. Jeigu nuovargis yra susijęs su nėštumu, svarbu daug ilsėtis. Palengvinti nuovargį gali maisto produktai, kurių sudėtyje yra daug baltymų ir geležies. Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Daugelis moterų, patyrusių kūdikio laukimosi džiaugsmą, kaip vieną iš nėštumo simptomų įvardija silpnumą, kuris mažina darbingumą ir aktyvumą. Nėštumas reikalauja didelių energijos sąnaudų, nes organizmas dirba viršvalandžius, kad palaikytų augantį vaisių. Tai gali sukelti didelį nuovargį ir mieguistumą, ypač pirmajame trimestre. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kuris atpalaiduoja raumenis ir paruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Toks nuovargis jus gali lydėti visą pirmąjį trimestrą. Net jei gerai išsimiegate, galite jaustis nuolat pavargusi.
Nuovargis, silpnumas.
Pykinimas ir vėmimas
Rytinis šleikštulys yra žinomas nėštumo simptomas. Tačiau jis pasireiškia ne visoms nėščioms moterims. Tikslios rytinio šleikštulio priežasties nežinome, bet manoma, kad šio simptomo atsiradimui įtakos turi per nėštumą susidarantys hormonai. Pykinimas per nėštumo laikotarpį gali atsirasti bet kuriuo dienos metu, bet dažniausiai jaučiamas ryte. Taip pat kai kurios nėščios moterys jaučia potraukį tam tikriems maisto produktams arba negali jų pakęsti. Šie reiškiniai taip pat yra susiję su hormonų pokyčiais. Poveikis gali būti toks stiprus, kad net mintis apie anksčiau buvusį mėgstamą patiekalą gali moteriai sukelti vėmimą. Gali būti, kad pykinimas, potraukis ar pasibjaurėjimas tam tikru maistui gali tęstis per visą nėštumo laikotarpį. Laimei, daugeliui moterų šie simptomai maždaug 13-14-ą nėštumo savaitę susilpnėja. O iki to reikia pasirūpinti sveika mityba, kad jūs ir jūsų augantis kūdikis gautų būtinų maisto medžiagų. Galite su gydytoju pasitarti, kaip maitintis. Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Daugelis puikiai žino ir dar vieną simptomą - pykinimas. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Dažnai išgirstame, kai moterys viena kitą pašiepia: „Pykina? Gal laukiesi?”. Taip, besilaukiančios moters organizme vyksta labai dideli pokyčiai. Vienas jų - jautresnė uoslė. Dažniausiai nemalonius pojūčius sukelia net tie maisto produktai, kuriuos iki tol ji puikiai valgė. Mokslininkai net spėja, kad taip organizmas apsisaugo nuo netinkamo vartoti, sugedusio maisto. Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.
Rytinis pykinimas ar vėmimas. Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus.
Dažnas šlapinimasis
Daugelis moterų tai pajunta maždaug šeštą-aštuntą savaitę po pastojimo. Nors šį simptomą gali sukelti šlapimo takų infekcija, diabetas ar perteklinis šlapimo išskyrimą skatinančių vaistų vartojimas, nėštumo atveju taip nutinka dėl pakitusio hormonų kiekio. Ankstyvojo nėštumo metu padidėja kraujo tūris organizme, todėl inkstai turi daugiau dirbti, kad pašalintų atliekas. Nėščios moters gimda pradeda didėti, todėl visiškai natūralu, kad ji spaudžia šlapimo pūslę. Tai gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi, ypač naktį. Be to, hormonas progesteronas atpalaiduoja šlapimo pūslės raumenis, todėl šlapimo pūslė gali būti mažiau talpi. Jei pastebėjote, kad tualete lankotės daug dažniau, pagalvokite, ar nėra ir kitų nėštumo požymių. Dažnesnis noras šlapintis. Ankstyvojo nėštumo metu padidėja kraujo tūris organizme, todėl inkstai turi daugiau dirbti, kad pašalintų atliekas. Nėščios moters gimda pradeda didėti, todėl visiškai natūralu, kad ji spaudžia šlapimo pūslę. Tai gali sukelti dažnesnį šlapinimąsi, ypač naktį. Be to, hormonas progesteronas atpalaiduoja šlapimo pūslės raumenis, todėl šlapimo pūslė gali būti mažiau talpi. Jei pastebėjote, kad tualete lankotės daug dažniau, pagalvokite, ar nėra ir kitų nėštumo požymių. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu.
Dažnas šlapinimasis. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos.
Nuotaikų kaita
Hormonai taip pat veikia emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Hormonų audros nėštumo pradžioje galite tapti nepaprastai emocinga ir greit pravirkti. Nuotaikų kaita - įprastas nėštumo požymis. Tai verkiate, tai juokiatės? Vieną akimirką esate pati laimingiausia, o kitą atrodo, kad visas pasaulis prieš jus neigiamai nusiteikęs? Ašaros lyg pupos bėga pamačius nuskriaustą šuniuką, nelaimingą vaiką ar ligotą senolį? Nėščioms moterims labai būdingi tokie nuotaikų svyravimai. Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali sukelti nuotaikų kaitą, panašią į PMS. Galite jaustis laiminga ir euforiška vieną akimirką, o kitą - liūdna ir irzli. Šie pokyčiai yra normali nėštumo dalis, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į savo emocinę būklę ir, jei reikia, kreiptis pagalbos į artimuosius ar specialistus.
Irzlumas ir nuotaikų kaita.
Paštrėjusi uoslė
Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri. Dėl hormonų antplūdžio ir padidėjusio kraujo kiekio kūne nosies gleivinė paburksta, išsausėja ir greit kraujuoja. Rezultatas − sloga ar užsikimšusi nosis.
Skonio pasikeitimas
Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu. Nėštumo metu gali padidėti apetitas ir atsirasti specifinis maisto potraukis. Kūdikio besilaukiančios moterys, kalbant apie maistą, jaučia pačius keisčiausius potraukius ir labai nori saldumynų. Kai kurios moterys trokšta tam tikrų maisto produktų, o kitos jaučia pasibjaurėjimą tam tikrais kvapais ar skoniais. Tiesa, jais piktnaudžiauti ir „valgyti už du” tikrai nereikia. Šie pokyčiai susiję su hormonų įtaka ir kūno poreikiu gauti daugiau maistinių medžiagų augančiam vaisiui. Svarbu klausytis savo kūno ir rinktis sveiką maistą, kad užtikrintumėte tinkamą vaisiaus vystymąsi. Nėštumo metu estrogenų ir progesterono kiekis organizme gali turėti įtakos skonio receptorių pasikeitimams. Jūs ne tik kitaip vertinsite įvairius maisto produktus, o jūsų iki tol mėgti patiekalai gali kelti šleikštulį, tačiau kai kurios moterys burnoje jaučia nemalonų metalo skonį. Jį „nugesinti” padės dažnesnis skysčių vartojimas.
Skonio pasikeitimas.
Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas
Hormonų kaita lemia, kad jaučiatės „išsipūtusi“, panašiai kaip prieš pat menstruacijas. Dėl hormonų pokyčių sulėtėja virškinimo sistemos veikla ir užkietėja viduriai. Nėštumo laikotarpiu dėl padidėjusio progesterono kiekio gali užkietėti viduriai. Progesteronas sulėtina maisto produktų slinkimą žarnynu. Kad sumažintumėte problemą, gerkite daug vandens, mankštinkitės ir valgykite daug skaidulų turintį maistą.
Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas.
Kiti nėštumo požymiai
Nežymus bėrimas. Kartais tai būna ankstyvas nėštumo požymis, kuris pasireiškia ne visoms moterims. Mėšlungis. Kai kurioms moterims nėštumo pradžioje pasireiškia gimdos mėšlungis. Užsikimšusi nosis. Rezultatas − sloga ar užsikimšusi nosis. Galvos skausmas ir nugaros skausmas. Daug nėščių moterų skundžiasi dažnu nestipriu galvos skausmu, o kitas vargina lėtinis nugaros skausmas. Galvos svaigimas ir alpimas. Šie reiškiniai gali būti susiję su kraujagyslių išsiplėtimu, sumažėjusiu kraujospūdžiu ir cukraus kiekiu kraujyje. Jei nėštumą planuojate ir pajutote peršalimo požymius - neskubėkite gerti vaistų, pasitarkite su jus prižiūrinčiu šeimos gydytoju. Nėščios moters gimda ima didėti, o ją laikantys gimdos raiščiai - intensyviai temptis. Pastojusi moteris gali jausti pilvo dilgčiojimą ar nedidelį skausmą jo apačioje (primenantį tą, kuris būna prieš menstruacijas). Nors šie simptomai gali rodyti nėštumą, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai laukiasi, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės.
Patamsėję išoriniai lytiniai organai. Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę.
Gausios makšties išskyros. Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja.
Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta.
Kaip patvirtinti nėštumą?
Nėštumo testas
Be abejonės, nesulaukus sekančių mėnesinių pirmos dienos ir įtariant galimą pastojimą, moteris turėtų vaistinėje įsigyti nėštumo testą ir jį atlikti. Teigiamas nėštumo testas. Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai.
Kada Reikėtų Atlikti Nėštumo Testą? Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? Bet koks nėštumo testas veikia tokiu būdu: testas moters šlapime aptinka hormoną chorioninį gonadotropiną (hCG). Jis pradeda išsiskirti, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Gydytoja pabrėžia, jog geriausia atlikti testą ryte, mat rytais minėto hormono koncentracija šlapime būna didesnė, nei dienos metu. Daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą, kuriuo galima galima nustatyti nėštumą net 5-7 d. iki numatomo ciklo pradžios. Geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju - galbūt hCG lygis dar per žemas, kad būtų aptiktas.
Nėštumo Testų Tikslumas Ir Galimos Klaidos Nors nėštumo testai yra patikimas būdas patvirtinti nėštumą, jie nėra 100% tikslūs. Klaidos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip per ankstyvas testo atlikimas, netinkamas testo naudojimas, pasibaigęs galiojimo laikas ar tam tikros medicininės būklės. Todėl, jei esate susirūpinusi dėl rezultato arba turite abejonių, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju. Nėštumo testas gali būti klaidingai neigiamas, jei jis atliekamas per anksti, kai hormono hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) kiekis organizme dar nėra pakankamai aukštas. Taip pat svarbu atidžiai perskaityti ir laikytis instrukcijų, nes netinkamas testo naudojimas gali lemti netikslų rezultatą. Nėštumo testų tikslumui kaina įtakos nedaro. Jei abejojate, galite nusipirkti jautresnį testą arba atlikti kelis testus su pertrauka. Labai svarbu įvertinti nėštumo testo rezultatus taip, kaip nurodyta instrukcijoje. Rezultatas paprastai matomas po 3-5 minučių, bet ne vėliau kaip po 10 minučių. Ilgiau laukti rezultatų ir juos vertinti nereikia, nes jie gali būti netikslūs.
Negausus kraujavimas ir spazmai. Praėjus kelioms dienoms po pastojimo, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šis procesas gali sukelti vieną iš ankstyviausių nėštumo požymių - negausų kraujavimą (tepimą) ir kartais spazmus. Tai vadinamasis implantacijos kraujavimas. Jis atsiranda praėjus 6-12 dienų po kiaušinėlio apvaisinimo. Spazmai primena per menstruacijas atsirandančius spazmus, todėl kai kurios moterys juos ir kraujavimą klaidingai laiko menstruacijų pradžia. Tačiau kraujavimas ir spazmai yra nestiprūs.
Ginekologinė apžiūra
Ginekologinės apžiūros metu, gydytojas akušeris-ginekologas pagal gimdos formos, dydžio ir konsistencijos pokyčius gali įtarti, kad moteris yra nėščia - nėštumo pradžioje gimda suminkštėja, būna netaisyklingos formos (nes išsigaubia kiaušinėlio implantacijos vieta), didėja (t.y. Pilvo apimties didėjimas - nuo 14 nėštumo savaitės, kuomet gimdos dugnas perauga gaktinės sąvaržos viršutinį kraštą. Pilvo apimties ryškėjimas yra pakankamai individualus požymis - vienai nėščiajai jis gali išryškėti anksčiau, kitai - vėliau.
Kraujo tyrimai ir echoskopija
Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją, t.y. Tiesa, ankstyvoji echoskopija retai atliekama siekiant tiesiog patvirtinti nėštumą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė. Jei atlikote nėštumo testą, ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją, kad nėštumas būtų patvirtintas ultragarsu ir būtų suplanuoti tolimesni tyrimai. O jei testas neigiamas, tačiau nėštumo simptomai išlieka, verta pakartoti testą po kelių dienų arba pasikonsultuoti su gydytoju. Jeigu patiriate kraujavimą arba nėštumo testo rezultatas yra teigiamas, susisiekite su gydytoju, kuris patvirtins, ar Jūs iš tiesų nėščia. Taip pat, jei jaučiate stiprų pilvo skausmą, kuris gali būti susijęs su implantacija (apvaisinto kiaušinėlio įsitvirtinimas gimdos sienelėje), svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų atmesta negimdinis nėštumas.
Pirmasis Vizitas Pas Gydytoją Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu: Patvirtinamas nėštumas ultragarsu. Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai. Nustatoma numatoma gimdymo data. Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.
Kada Būtina Nedelsiant Kreiptis Į Gydytoją? Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas: Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą. Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui. Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų. Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.
Folio rūgšties svarba
Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę. Dar geriau, jeigu šiai ypatingai būsenai, nėštumui, moteris ruoštųsi iš anksto.
Kada Papildus Naudinga Vartoti Nėštumo Metu? Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Vienas svarbiausių - folio rūgštis (vitaminas B9), kuri būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų. Kitas itin svarbus papildas - geležis, kurios poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams. Be geležies, svarbus ir kalcis, nes jis būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo. Dar vienas svarbus papildas - omega-3 riebalų rūgštys, ypač DHR (dokozaheksaeno rūgš...
