Įsivaizduokite daržą, kuris dovanoja derlių kiekvieną sezoną be kasmetinės sėjos - tai įmanoma su daugiamečiais augalais. Šie puikiai prisitaiko prie Lietuvos klimato, taupo jūsų laiką ir suteikia nuolatinį šviežių gėrybių šaltinį. Daugiamečių daržovių auginimas - tai protingas sprendimas tiek laiko, tiek pastangų atžvilgiu. Vieną kartą pasodinus, jos ilgai džiugins jus šviežiu ir vertingu derliumi, padės išvengti kasmetinio sėjos rūpesčio ir praturtins jūsų virtuvę unikaliais skoniais.

Štai 18 daugiamečių daržovių, kurios puikiai tinka auginti Lietuvoje - pasodinkite vieną kartą, o derlių imkite daugelį metų. Jos idealiai tinka mūsų klimato sąlygoms, nes kai kurios iš jų auga net laukinėje gamtoje.

Augimo vietos ir sodinimo laikas

Svarstant, kur sodinti ir kada rinkti derlių, svarbu atsižvelgti į augalo poreikius ir klimato sąlygas. Daugelis daugiamečių daržovių puikiai auga lauke, prisitaikydamos prie Lietuvos sąlygų.

Daugiamečių daržovių tipai ir jų ypatybės

Yra daugybė daugiamečių daržovių, kurios gali papildyti jūsų sodą. Pavyzdžiui, aromatinga daugiametė daržovė ir prieskoninis augalas, dažnai vadinamas natūraliu „sultinio kubeliu“, pasižymi stipriu salierų primenančiu kvapu ir puikiai tinka sriuboms, troškiniams bei daržovių mišiniams gardinti.

Daugiamečiai špinatai - tvirti, šalčiui atsparūs augalai, puikiai augantys pavėsyje. Dar vadinami Kaukazo špinatais.

Aromatingi ir lengvai prižiūrimi, kai kurios veislės puikiai žiemoja Lietuvoje.

Derlius gali būti nuimamas rudenį, maždaug po 8 mėnesių nuo pasodinimo.

Daržo planavimas ir priežiūra

Norint džiaugtis gausiu derliumi, svarbu tinkamai suplanuoti daržą ir jį prižiūrėti. Pasirinkite tinkamą vietą, paruoškite derlingą dirvą ir nepamirškite retinimo.

Dirvožemio paruošimas ir priežiūra

Nuėmus daržoves, reikia pradėti ruoštis kitų metų derliui. Vienas pagrindinių darbų - sutvarkyti dirvožemį: sunaikinti stambesnes piktžoles, surinkti sausus lapus ir derliaus likučius, atnaujinti dirvą. Atlikus šiuos svarbius darbus, padidės derlingumas, sumažės žaladarių, ligų ir piktžolių plitimas bei atsiradimas.

Augalų kaimynystė ir sėjomaina

Svarstant, ar reikia pasitelkti augalų kaimynystės principą, daržininkai, praktikuojantys tokį auginimo būdą, Jums pasakys, kad kiekvienas augalas turi geriausią partnerį. Augalai kartu sodinami dėl kelių priežasčių, pavyzdžiui, pritraukia naudinguosius vabzdžius arba išskiria kvapus, atbaidančius ar sutrikdančius kenkėjus.

Dauguma daržovių nemėgsta augti toje pačioje vietoje kelerius metus. Vienos rūšies augalai per keletą metų nualina dirvą, užveisia juos mėgstančias ligas ir kenkėjus, suformuoja tik jiems būdingą, dažniausiai kitoms daržovėms netinkamą, dirvos struktūrą. Dėl vietos stokos mažame sklype sunku laikytis tinkamos sėjomainos. Bet, vis tik, rekomenduojama sklypelį suskirstyti į keletą plotelių, bent keletui metų pasidaryti planelį ir auginti daržoves nors pagal minimalią tvarką.

Neauginkite viena po kitos daug maisto reikalaujančių daržovių: kopūstinių, agurkinių šeimų, pomidorų, salierų. Vienoje lysvėje auginkite ankstyvesnes ir vėlyvąsias daržoves. Kol vėlyvos išbujos, ankstyvos jau bus nurautos ir suvalgytos.

Salotų auginimas

Salotų veislių pasirinkimas - milžiniškas, tad jei norisi ko nors naujo, verta išbandyti įvairias veisles. Geriausia dalis, kad jos gali būti sėjamos ne vieną kartą - ankstyvą pavasarį salotas galima sėti šiltnamyje, galima auginti jas lauke, pakeltose lysvėse. Salotos gražiai atrodo ne tik lauke ar šiltnamyje - jos puikiai dera ir augalų loveliuose, derinamos su prieskoniais ar net gėlėmis.

Sodinimo ypatumai

Renkantis daržo vietą salotoms, reikėtų rinktis vietą, kurioje nepiktžolėta dirva. Geriausia salotas auginti toje daržo vietoje, kur pernai metais galbūt auginote pupeles, galbūt auginote žirnius, kadangi tai nereikalaus papildomo tręšimo azotinėmis trąšomis. Ir nepamirškite agroplėvelės, agrodangų pridengti salotas - tai leis joms greičiau sudygti.

Vis tik vienas svarbiausių aspektų norint užauginti didžiausias, skaniausias salotas - sodinti jas daigeliais. Galima sėti tiesiai į dirvą, bet tada neturėsite tokių gražių, tobulų, vienodų augalų ir tokio dydžio. Kaip pavyzdį galima pateikti ledo salotas - nepavyks užauginti didelės, tvirtos gūželės pasėjus tiesiai į dirvą, o ne sodinant daigeliais.

Dekoratyvios salotų veislės

Viena salotų veislė - „Galander“. Tai romėniško tipo salota, traški ir sultinga, kurios vienas privalumų - galimybė ilgiau auginti: tai salota, kuri sužysta vėliausiai. Kitos specialistės parodytos salotos - „Red Salad Bowl“. Tai vadinamos ąžuolalapės salotos ir taip pramintos ne be reikalo - lapai primena ąžuolo. Tai dvispalvė salota, žaliai raudonos spalvos, viduje yra tokia šviesiai žalesnė spalva. Jeigu norite tokių žaismingų, dvispalvių salotų - auginkite šias ąžuolalapes salotas ir turėsite išties labai gražias salotas.

Dar viena dvispalvių salotų veislė - „Lollo Rossa“, kai kuriems jau gerai žinoma. Vėlgi dvispalvė, labai traškūs lapeliai. Labai tvirtų gūželių neformuoja, bet didžiuliai lapai, ilgai neapkarsta ir ilgai neperauga šita salota. Kaip ir visos salotos, turi būti sėjamos ankstyvą pavasarį arba antroje vasaros pusėje. „Lollo Rossa“ verta būti daržo lysvėje, o dėl savo grožio tikrai derės ir dekoratyviniuose vazonuose.

Norint dar didesnės spalvotų salotų įvairovės, galima auginti ir „Rosella“ veislę, taip pat pasižyminčią dideliais, traškiais, nelygiais lapais.

Mėgstantiems „iceberg“ tipo salotas, pasitarnaus veislė „Larsen“: tai ledinės salotos, labai traškios, dideli lapai. Tai yra vasaros ir rudens derliaus salotos. Įprastai jos auginamos atvirame lauke, pakeltose lysvėse, vieno kvadratinio metro darže, kiek rečiau - šiltnamyje. Jei norite geriausio varianto - sodinkite jas daigeliais, o ne sėkite tiesiai į dirvą.

Jei ieškote švelnesnio skonio salotų, galite auginti veislę „Humil“. Jas vadina sviestinėmis - tai gūžinės salotos, lapeliai švelnūs, it patepti aliejumi. Lapeliai dideli, į apačią šviesiai žali. Labai subtilaus skonio, labai švelnaus skonio salota. Ją gali būti kiek sunkiau nuplauti, nes lapeliai turi daug griovelių.

Naujos salotų veislės kuriamos atsižvelgiant į resursų taupymą - kuriant atkreipiamas dėmesys, kad jas būtų lengva paruošti ir plauti, neišeikvojant daug vandens.

Vis tik kiekvieno skonis - skirtingas, tad bandykite, auginkite ir sužinosite, kurios jūsų mylimiausios. Pačios skaniausios salotos yra tos salotos, kurias užsiauginote jūs, kurias nupjovėte prieš gamindami valgyti pora valandų, ne ilgiau.

Dekoratyvinių daržų kūrimas

Puošiantis savo aplinką paprastai vadovaujamasi iš senolių paveldėtomis taisyklėmis - atviroje ir visiems matomoje vietoje puoselėja gražius gėlynus, o kur nors sklypo kampelyje sodina akiai nematomus daržus. Tačiau dabar populiarėjanti tendencija kurti estetiškus ir dekoratyvius daržus turi labai daug privalumų. Išvaizdžios daržovės puošia aplinką, jas galima komponuoti su tikromis gėlėmis, o toks mišrus sodinimas išsprendžia ir daugelį problemų.

Estetiškų lysvių formavimas

Norintiems kurti dekoratyvinį daržą reikėtų atsisakyti įprastų lysvių. Jos turėtų būti kitokios formos - kvadratinės, trikampės, apvalios, spiralinės ar išsidėsčiusios zigzagu. Tokios lysvės atrodo kur kas originaliau. Kad geometrinės formos deramai išryškėtų, turi būti suformuoti tikslūs jų kraštai. Tokiuose daržuose labai gerai atrodo pakeltos lysvės, jos gražiai įrėminamos. Būtų paprasčiau įrėminti lysves neaukštais augalais, tokiais kaip serenčiai ar levandos. Tinkamų augalų lysvių apvadams rasite ir tarp daugiamečių žolinių augalų - tai rasakilos, katžolės, neaukšti snapučiai. Taip pat galima panaudoti impregnuotą medieną ar plytas.

Griežtų formų lysvių kvadratai ir stačiakampiai patrauklūs akiai, atrodo estetiškai. Tradiciškai bent jau iki mūsų iš viduramžių atėjusio dekoratyvinio daržo formos paprastai būna geometrinės figūros. Galima formuoti ir kitaip, tačiau prie širdies stačiakampiai, kvadratai ar apskritimai, taip patogiau laikytis sėjomainos - kasmet lysvėje galima auginti vis kitą kultūrą.

Įdomi ir trikampio formos lysvė, primenanti saulutę, tačiau ją pasidaryti gan sudėtinga. Tad jei daržui skirtas plotas mažas, tokios sudėtingos formos geriau vengti.

Takelių ir kompozicijų kūrimas

Svarbi dekoratyvinio daržo dalis - takeliai. Centrinius takelius geriausia daryti ne mažiau kaip 70 cm pločio, kad būtų galima pravažiuoti su karučiu, o mažesnius - apie 45 cm pločio, kad būtų laisvai galima iš visų pusių apeiti lysves. O svarbiausia - jie turi būti ryškūs, išsiskiriantys ir pabrėžiantys lysvių simetriją bei grožį. Todėl rekomenduojama juos išpilti skalda, žvyru, žievės mulčiu ar pan.

Į klausimą, kokias daržoves sodinti į tokį daržą, atsakymas - kokias tik norite. Tarkim, tų pačių burokėlių lapai labai gražūs, jie tikrai atrodo įspūdingai. Puiki kompozicija burokėlius sodinti su lobelijomis ir krapais. Vėliau nuėmus derlių į burokėlių vietą galima pasodinti ką nors kito. Taip pat gerai atrodo ir kitos daržovės: pomidorai, agurkai, kopūstai, paprikos, salotos ir kt. Galima sugalvoti begales kompozicijų, kad daržas atrodytų tarsi meno kūrinys.

Išraiškingų formų lysvėse daržovės komponuojamos grupėmis, laikantis griežtos sistemos. Iš jų galima dėlioti geometrinius raštus, tačiau čia slypi vienas „bet“: prižiūrėti tokias lysves bus sudėtinga, nes daržovės yra sezoniniai augalai ir suvalgytas gėrybes teks keisti naujomis. Todėl jei nuėmus derlių atsiranda tuščių plotelių, ten galima pasodinti vienmečių gėlių.

Daržoves tinka komponuoti laikantis tų pačių principų, kaip ir formuojant gėlynus. Pakraštyje auginami žemiausi augalai, tarkim, prieskoninės žolės - karpomos jos išsaugo dekoratyvumą visą sezoną. Toliau gali želti plotelis morkų gražiais ažūriniais lapais, paskui išryškėti sodresni burokėlių lapai ir kopūstai, kurių galvos primena didžiulius žiedpumpurius. Aukščiausius augalus - saulėgrąžas, vijoklines pupeles, kvapiuosius pelėžirnius - reikėtų sodinti centre. Vijoklinių daržovių atramos turi būti dekoratyvios - paprasti šakaliai netiks. Čia dar galima pasodinti įdomiau suformuotą vaiskrūmį.

Geriausias variantas, kurį siūlo sodininkė, daržoves derinti su gėlėmis ar kitais dekoratyviniais augalais. Vienas iš patraukliausių daržovių gėlyno bruožų - ryškiaspalvis įvairių daržovių vaizdas, paprastai sukurtas papildymo arba priešpriešos principais. Pirmąjį galima gauti greta susodinus raudonus mangoldus, kopūstus ir burokėlius, antrąjį - derinant raudonas ir žalias salotų rūšis. Šalia tokių daržovių derinių gražiai atrodys ir įvairiaspalvės gėlės.

Pasiremdami šiais spalvų komponavimo principais, galėsite sukurti pačias neprasčiausias spalvines gamas. Jei gėlynas susidės iš kelių lysvių, jas vieną nuo kitos galėsite atskirti levandų, beručių, laiškinių svogūnų, petražolių eilėmis. Kompoziciniai daržovių gėlynai dažnai yra kuriami kontrasto principu, derinamos paprastos ryškios gėlės: medetkos, nasturtės, serenčiai ir kt.

Naudinga kaimynystė ir dekoratyvios daržovės

Mišrus sodinimas gali išspręsti nemažai daržo problemų. Pavyzdžiui, jei šalia kopūstų pasėsite serenčių, amarai jų nepuls. Prie pomidorų ir paprikų geriausia pasėti bazilikų, melisos, o prie kukurūzų - ankštinių. Prie pomidorų negalima sėti krapų, pankolių, bulvių. Agurkai puikiai dera su kopūstais ir krapais.

Gėles ir daržoves pasodinus toje pačioje vietoje, augalai apsikeis maistinėmis medžiagomis ir savybėmis. Pavyzdžiui, gėlės uždengia daržovių šaknis ir apsaugo jas nuo sausros, malonus aromatas pritraukia apdulkinančius vabzdžius, o aštrus kvapas atbaido kenkėjus.

Žalios daržovės ir žalumynai, tokie kaip salotos, petražolės, krapai, yra derinami su svogūninėmis gėlėmis. Taip pat šalia morkų galite sodinti narcizus. Išrauti išblukusių gėlių svogūnėlius nėra sunku, tad šakniavaisių nepažeisite, o paviršiuje augančios morkos uždengs laisvą vietą.

Dekoratyvinių daržovių pavyzdžiai

• Mangoldai - „BrightLights“ (geltonais, oranžiniais lapkočiais), „RubyRed“ (raudonais lapkočiais).
• Burokėliai - „Bull‘sBlood“ (tamsialapis).
• Garstyčios - „RedFeather“ (labai karpyti, bordiniai, aštraus skonio lapai), „YellowFeather“ (karpyti, gelsvi lapai).
• Pankoliai - „Bronze“ (ažūrinė, rusva lapija).
• Pupelės - „Sunbright“ (geltoni lapai, raudoni žiedai), „CrimsonFlowered“ (pilkšvi lapai, raudoni žiedai).
• Salotos - „AustralianYellowleaf“ (gelsvos), „Merlot“ (ryškiai bordinės), „Revolution“ (beveik juodos).
• Lapiniai kopūstai - „Nero di Toscana“ (dėl melsvų lapų faktūros vadinamas „dinozaurų maistu“), „Redbor“ (stambi veislė stipriai garbanotais violetiniais lapais), „RedFeather“ (labai karpyti lapai, rudenį iš žalių virstantys ryškiai violetiniais).

Daržovių sodinimas ir auginimas

Dauguma augalų ir daržovių puikiai dera ir pasodintos tiesiai į dirvą. Jos greit sudygsta ir pakanka vasaros, kad subrandintų vaisius. Kai sėklos suaugs, būtina daigelius išretinti, kad vieni kitiems netrukdytų augti. Kai kurios daržovės nemėgsta persodinimų, todėl neprigyja arba skursta.

Konkretinių daržovių sodinimo rekomendacijos

• Bulvės sodinamos tiesiai į dirvą gegužės mėnesį. Iš vienos bulvytės išauga daug stiebų ir ant jų šaknų formuojasi naujos bulvės. Sodinami tiesiai į dirvą eilute.
• Burokėliams sudygus juos išretinkite 10 cm atstumu.
• Cukinijos sėjamos tiesiai į dirvą gegužės mėnesį. Cukinijoms lysvė turi būti 1 m pločio. Sodinamos viena eile, palikus 50-80 cm atstumą.
• Ridikėliai beveik nebijo šalčio, todėl šiltnamyje galima sodinti jau kovo mėnesį. Į dirvą ridikėliai sodinami gegužės mėnesį. Sodinama tiesiai į dirvą vagele.
• Pupelės sėjamos birželio mėnesio pradžioje, nes joms reikia šilumos. Sėjama 3 cm gylyje, po tris pupeles.
• Krūminėms pupelėms tinka kiekviena dirva, jei tik yra pakankamai drėgna. Sodinamos po tris pupeles. Daigams sudygus paliekamas vienas sveikiausias daigas.
• Žirniai sėjami gegužės mėnesį. Kai jie užauga iki 10-12cm aukščio jiems reikia padaryti atramą. Žirniai sėjami metro pločio dirvoje, taip patogiausia nuimti derlių.
• Agurkai sodinami daigais arba tiesiai į lysvę sėklomis. Į vieną duobutę beriama po tris sėklas.
• Kukurūzus galima daiginti nuo balandžio mėnesio arba gegužės mėnesį sodinti tiesiai į dirvą. Žemę galite pagerinti kompostu, tuomet augs geriau.
• Morkos nebijo šalčio, todėl vos žemė atšyla ir išdžiūsta, jas galima sodinti tiesiai į dirvą. Tarp eilių palikite 25 cm atstumu. Kai morkos užsiaugina tikruosius lapelius reikia retinti.
• Svogūnus užsiauginti lengviausias būdas - parduotuvėje nusipirkti sodinukus.
• Pupos atsparios šalčiams ir dera bet kokioje dirvoje. Pupas sodina daržo šonuose taip apsaugodami daržą nuo kurmių. Pupos savo maistingumu lenkia kitas ankštines daržoves.

Dirvožemio ir aplinkos sąlygų svarba

Daržo žemės vertinimas gana subjektyvus dalykas. Svarbiausios savybės, kurios nusako apie dirvos „gerumą“ ir itin veikia augalus yra dirvožemio sunkumas, rūgštingumas, drėgnumas.

Dirvožemio tipo nustatymas

Žemės sunkumą nusistato dažnas pats, jau bekasdamas kastuvu lysves. Senas geras volelio vyniojimas delnuose padeda pradedantiesiems daržininkams. Paimama sauja daržo žemės, geriau iš giliau, gal kokių 20-25 cm gylio. Sudrėkinama ir trinama tarp delnų, bandant padaryti volelį. Jei volelis gavosi tamprus, lankstus, jį sunku sutrupinti - jūsų dirva yra sunkus ar vidutinio sunkumo priemolis. Jis pavasarį lėtai įšyla, sulaiko drėgmę, bet yra derlingas. Jei suvytas volelis trūkinėja ar net trupa, vadinasi jūsų dirvožemis yra lengvas priemolis. Nuo lietaus jis nesupuola, vanduo greit susigeria, yra derlingas. Tokia dirva puiki visiems augalams. Na, o jei volelis vos tik pradėtas formuoti subyra - tai priesmėlis. Jis lengvai įšyla, lengvai įdirbamas, bet mažiau derlingas.

Dirvožemio rūgštingumo įvertinimas

Nūnai dirvožemio rūgštingumas tapo kone pagrindine priežastimi, dėl kurios dažnas padejuoja „pas mane tai prastai auga...“. Jei sklype gausiai auga asiūkliai, rūgštynės, svėrės, našlaitės, vadinasi jūsų dirva tikrai rūgšti. Jei gausu šalpusnių, geltonžiedžių liucernų, dirvinių garstukų - dirva artima neutraliai. Galima padaryti ir tokį „tyrimą“: 0,5L stiklainį pripilkite vandens, įdėkite 2 arbatinius šaukštelius sodos. Paimkite saują daržo žemės, maždaug iš 20-25cm gylio, suberkite į stiklainį, gerai išmaišykite. Jei maišant vanduo putoja, vadinasi žemė rūgšti. Na, o jei norite tikslesnių skaičių, parduotuvėje nusipirkite lakmuso juostelių. Įmerkite vieną į tą pačią stiklainy esančią žemių „pliurzą“, palaikykite keletą sekundžių. Ištraukę, nusidažiusios juostelės spalvą palyginkite su indikacine pH skale.

Net ir gan rūgščią žemę (kur pH ~5-5,5) dauguma daržovių (pomidorai, agurkai, morkos, ridikėliai, kopūstai, bulvės) pakenčia neblogai. Jei, tręšdamos netinkamomis trąšomis, dirvos dar labiau neparūgštinsite, derlius nenuvils kasmet. Tačiau būtų naudinga, kad rudenį, po derliaus nuėmimo, tvarkant daržą, kasmet įterptumėte kalkinių medžiagų. Tada galėtumėte nebesukti galvos dėl to nelemto dirvos pH.

Vandens ir šviesos poreikis

Vanduo reikalingas visai žemės gyvybei. Nors vasaros gan nepastovios, kartais būna lietingos, o kartais primena tropikus, visada reikia džiaugtis motinėlės gamtos duodamu gyvybės eliksyru. Visiškai neteisinga manyti, kad po sodinimo augalų nereikia laistyti: „o kam, juk užtenka lietaus“. Nelaistykite augalų karščiausiu dienos metu, kad ant lapų likę lašeliai nuo saulės spindulių jų neapdegintų. Laistykite rečiau, bet gausiai.

Šviesa augalams - pati svarbiausia. Fotosintezės proceso metu augalai šviesos pagalba paverčia anglies dioksido molecules į cukrų, energijos duodančią maistinę medžiagą. Lauke šviesos kiekis gali būti apibrėžiamas kaip "šešėlis", "saulėkaita" ir tarpiniai variantai - "dalinis šešėlis" ir "dalinis apšvietimas".

Daržo įrengimas ir priežiūra

Pradėkite nuo mažo. Neverta iš pat pradžių įsirengti milžiniško daržo su daugybe skirtingų daržovių. Protingiau veikti pamažu. Pradedantiesiems tinka nedidelis, 4 x 6 m daržas. Vieta - itin svarbi. Daržui vietą parinkite ten, kur didžiąją dienos dalį yra saulėta. Prieš sėjant ar sodinant augalus dirvą reikia tinkamai paruošti.

Lysvių formavimas ir paruošimas

Galimybių nemažai - galima formuoti lysves darže, statyti šiltnamį, o pastaraisiais metais itin išaugo pakeliamų lysvių paklausa. Žinovų teigimu, geriausias pasirinkimas priklauso nuo individualių galimybių ir poreikių. Pirmasis derlius būna šiltnamio daržovių. Tačiau jo įrengimui reikia skirti papildomą biudžetą. Ieškant ekonominio varianto, siūloma rinktis polietileno šiltnamius. Vis tik jų tarnavimo laikas trumpesnis - plėvelę reikia kas 2-3 metus keistis, nes dėl UV spindulių ji praranda savo savybes ir suyra. Patvaresnis variantas - polikarbonato šiltnamis, jis gali tarnauti ir daugiau nei 10 metų be papildomų investicijų, nes nereikia keisti polikarbonato lakštų. Jei prie namų turite nedidelį žemės plotą arba pritrūksta laiko didelio šiltnamio priežiūrai, galima įsirengti mažą, kad ir 1 m² šiltnamį keliems augalams ar porai gėlių vazonėlių. O pakeltas lysves verta rinktis tada, kai daržui negalite skirti daug vietos, arba jis nedera šalia šiuolaikinių namų. Augančios daržovės tokiose lysvėse atrodo tvarkingai, o ir derliaus jose galima sulaukti greičiau, nes pakeltose lysvėse žemė sušyla greičiau, tad sodinimą galima pradėti anksčiau.

Be trąšų gamta sunkiai atkuria dirvožemyje esančias maistingąsias medžiagas. Kai derlius nuimamas, iš dirvožemio pašalinamos svarbios maistinės medžiagos. Jei žemė jomis nepapildoma, laikui bėgant derlius prastėja. Kasdami arba purendami naują lysvę, ją padenkite 2-3 cm sluoksniu komposto, pūvančių lapų arba sausos nupjautos žolės bei išmaišykite. Jei nusprendėte žemės nepurenti, paberkite organinių medžiagų paviršiuje, kur jos ilgainiui suirs ir virs humusu.

Reguliari priežiūra ir mulčiavimas

Norint apsaugoti savo daržą nuo piktžolių, uždenkite dirvą keliais centimetrais mulčio - jis neleis taip greitai sudygti piktžolių sėkloms. Naudojant jį, nereikės ir taip dažnai laistyti. Ekspertai daržui ar vienmečių augalų lysvei siūlo rinktis mulčią, kuris suyra per kelis mėnesius. Daugiamečiams augalams naudokite ilgiau išliekantį mulčią, pavyzdžiui, žievės drožles. Organinis mulčias, pavyzdžiui, žievė, šiaudai, kompostas ar kakavos pupelių lukštai, skaidydamiesi pamaitina dirvožemį.

Kiekvienam daržui reikalinga ir reguliari prižiūra: ravėjimas, laistymas, kenkėjų naikinimas. Sergančius augalus teks gydyti, o aukštus augalus paremti grotelėmis ar kuolais. Prižiūrimas ir mylimas daržas atsidėkos gausiu derliumi ir estetiniu vaizdu.

Skanios ir derlingos augalų rūšys tikrai egzistuoja ir jas galima naudoti maisto gamyboje visą vasarą. Jūs skinate šviežius žalumynus, o po kelių dienų ateinate nusipjauti naujos porcijos. Tokie neįnoringi augalai - tai gražgarstės, kininiai bastučiai, kininės garstyčios. Tai grupė augalų, kuriuos verta pasodinti nedideliame darželyje. Pabandykite pasisėti lapinių burokėlių su baltais ar raudonais stiebais. Taip pat atkreipkite dėmesį į lapinių kopūstų (kale) sėklas. Salotų lapai aprūpins jus naudingais žalumynais visą vasarą. Juos galima auginti konteineriuose, terasose ar net pakabinamuose vazonuose. Verta pasisėti salotų mišinio sėklų.

Agurotis - fantastiškai derlinga daržovė. Jai reikia mažiausiai dėmesio ir priežiūros, o jus gaunate kilogramus skanaus derliaus. Ten, kur planuojate sodinti aguročius, į žemę pridėkite mėšlo ar komposto ir gerai perkaskite žemę. Tai garantuos gerą mitybą būsimam augalui ir užtikrins drėgmės sulaikymą dirvoje. Dėl to jums nereikės šios daržovės tręšti ar kasdien laistyti.

Prieskoniniai augalai taip pat nereikalauja didelės priežiūros ir dėmesio. Derlingiausios yra petražolės ir krapai. Petražolių nereikėtų sėti ten, kur prieš tai augo krapai ir morkos. Kitas prieskonis, demonstruojantis didelį derlingumą, - kalendra. Mėta, čiobrelis ir rūgštynės - prieskoniai, kuriuos pasisėjus jus nesigailėsite. Tai daugiametės kultūros, kiekvienais metais jų bus vis daugiau. Sėkite jas arti virtuvės ir palikite erdvės jų plitimui. Itin svarbu nupjauti paaugusius lapelius taip neleidžiant jiems žydėti. Be priežiūros palikti prieskoniniai žalumynai labai greitai ima žydėti, jie praranda aromatingumą ir skonines savybes.

Į viršų lipantys augalai taupo daržo erdvę bei padeda sukurti sodo struktūrą, sukurdami estetiškai gražias žalias sienas. Išbandykite mažųjų pomidoriukų veisles, taip pat agurkams galima suteikti atramines tvoreles ir jie ropšis į viršų. Jeigu į daržą ar sodybą išsiruošiate tik savaitgaliais, būtinai pasisėkite ankštinių - pupų, pupelių, ankštinių pupelių, žirnių. Šios daržovės auga savarankiškai, gal tik žirniams reikėtų iš anksto paruošti atramas, į kurias jie mėgsta įsikabinti.

Rabarbara - tobulas augalas „tingiems“ daržininkams. Iš rabarbaro galima gaminti kisielių, kompotą, pyragus ir pudingus, sriubas ir salotas. Auginant rabarbarą, svarbiausia tinkamai nuimti derlių. Kad derlius būtų didesnis, traukite rabarbaro lapą su jėga, o ne pjaukite peiliu.

Šviežios daržovės yra itin naudingos sveikatai. Tačiau kasdien lankytis turguje ar laikyti daržoves šaldytuve ar spintelėse nėra labai patogu. Mažas daržas prie namų gali išspręsti šią problemą.

Ankstyvų bulvių - pirmosios būna arba labai brangios arba labai atvežtinės ir neskanios.

Ankstyvų daržovių salotoms ir sriubai: ridikėlių, krapų, kinų ar pekino kopūstų (jei rausite nelaukdami, kol suformuos gūžes, jos bus bene ankstyviausios salotos), špinatų, gražgarsčių, kitaip vadinamų, rukolų. Gal ir salotų - nors jos jau vien dėl ilgo dygimo nėra labai ankstyvos.

Ankstyvų veislių porų, tik būtent tų, kurių baltoji dalis siekia 50-60cm, tad šeimai turbūt užteks 20-30 stiebų.

Šparaginių pupelių. Sėkite tarp salotų, ridikėlių. Kai šiuos nurausite-pupelės turės vietos kur augti. Vijoklinės-ženkliai derlingesnės.

Pastarnokų, šakninių petražolių. Juos auginkite kaip morkas, tik didesniais tarpais. Dar nusipirkite parduotuvėje šakninio saliero (nes pačiam jo užsiauginti gan sunku).

Daugiametėmis daržovėmis: žieminiais svogūnais, laiškiniais, narcizialapiais česnakais, rūgštynėmis. Deja, pastarąsias labai puola vabalai.

Cukinijas, moliūgus, patisonus patarčiau auginti ant komposto krūvos ar visiškai daržo pakraštyje. Rinkitės veisles, kurios auga krūmu, antraip derlių nuo virkščių rinksite ne tik jūs, bet ir kaimynai (kita vertus - negi gaila).

Agurkams taip pat reikėtų skirti vietos. Visgi mūsuose marinuotas agurkas-tikras žiemos stalo karalius. Nesavidulkių lauko veislių sėklos gerokai pigesnės, pakelyje būna įpilta daug, galima užsėti didesnį plotą ar pasidalinti su kaimyne. Minusas tas, kad toki agurkų užsimezgimui reikia bičių. Jei vasara lietinga arba arti nėra avilių arba agurkus auginate po agroplėvele, dėl prasto mezgimosi, derlius bus labai menkas. Rekomenduočiau pirkti savidulkius agurkus. Nesėkite daug. Auginant 15-20 daigų pilnai aprūpinsite savo šeimą.

Pomidorai ir paprika įsitvirtino mūsų šiltnamiuose jau seniai. Tik labai atidžiai rinkitės tai, ką ketinate sodinti.

Cukinija vienoje lysvėje - dešimtys vaisių per vasarą. Jei galvojate, ką sodinti gegužės viduryje, cukinijos - vienas geriausių pasirinkimų. Joms nereikia šiltnamio, o pasėtos dabar tiesiai į dirvą dažnai užauga net stipresnės nei iš daigų. Cukinijos dera gausiai ir ilgai. Vienas augalas gali užauginti dešimtis vaisių, o jeigu skinamos jaunos, derlius dar labiau intensyvėja. Svarbu: pasėkite cukinijas saulėtoje vietoje, maždaug 1 metro atstumu viena nuo kitos.

Pupų derlius džiugina visą vasarą. Ieškant, ką sodinti gegužės viduryje, pupos yra vienas patikimiausių pasirinkimų. Pupos nereikalauja daug priežiūros - pakanka reguliaraus laistymo ir apsaugos nuo vėjo. Jos ne tik užaugina sotų, baltymingą derlių, bet ir gerina dirvos būklę, nes fiksuoja azotą. Sodinant verta pasirinkti saulėtą vietą ir neperlaistyti - pupos nemėgsta stovinčios drėgmės.

Agurkų derlius prasideda dar vasaros pradžioje. Agurkai - viena laukiamiausių vasaros daržovių, o jų sėja atvirame grunte prasideda būtent dabar. Geriausia sėti agurkus į saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą. Jei dirva priesmėlinė ir lengvai įšylanti - augimas bus dar spartesnis. Nepamirškite - agurkai mėgsta šilumą ir drėgmę, bet nemėgsta šlapinti lapų. Geriausiai laistyti rytais, laistant tik prie šaknų.

Burokėliai gegužės viduryje - paprasta pradžia gausiam rudens derliui. Burokėliai nėra lepesni augalai - jie gerai auga net ir vėliau sėjami, todėl gegužės vidurys yra tinkamas metas užtikrintam rudens derliui. Svarbiausia - parinkti purią, neužmirkstančią vietą. Burokėliai nemėgsta, kai šaknys stovi vandenyje, todėl būtina užtikrinti gerą drenažą. Sėjant rekomenduojama laikytis bent 10 cm atstumo tarp augalų - taip šaknys galės laisvai vystytis.

Du moliūgai - tik pradžia to, ką gali duoti vienas daigas. Moliūgai - vieni iš tų augalų, kurie duoda tiek, kad dažnai tenka dalintis su kaimynais. Šie augalai mėgsta šilumą, todėl jiems tinka atviros, saulėtos vietos. Sėkite ne per tankiai - kiekvienam augalui reikia daug vietos plėstis. Kol pagrindiniai augalai dar tik leidžia šaknis, darže likę tarpai gali būti puikiai išnaudoti. Šie augalai tinka net mažiausioms lysvėms ar šiltnamio kampams.

Daržas gegužės viduryje jau pasiruošęs priimti viską, kas tik pasėjama. Šiluma, drėgmė ir ilgos dienos kuria idealias sąlygas augalams įsitvirtinti be streso. Pasirinkę patikimus augalus, tokius kaip cukinijos, pupos, agurkai ar moliūgai, kartu su greitai augančiomis kultūromis, galite ne tik išnaudoti kiekvieną daržo kampą, bet ir nudžiugti netikėtai gausiu, įvairiu derliumi.

tags: #miesto #laboratorija #darzas

• Dovanos naujagimiui: knygos idėjos
• Reikšmė čiulptuko
• Idėjos vaikams namuose
• Kelionė į visuomenę
• Informacija apie Šiaulių vaiko ligoninę