Nėštumas - tai ypatingas ir labai individualus moters gyvenimo laikotarpis, kupinas įvairiausių jausmų ir pokyčių. Šeimos pagausėjimo laukiančios poros išgyvena tiek džiaugsmą, tiek nerimą. Sužinojusi, kad laukiasi, moteris dažniausiai patiria prieštaringus jausmus: vienu metu gali džiaugtis ir liūdėti, jaustis mylima, bet tuo pačiu ir susierzinti ar pykti. Nėštumas - didelis gyvenimo pokytis, kurio metu keičiasi moters identitetas, turimi socialiniai vaidmenys, moteris turi priprasti prie minties, kad bus ne tik žmona, partnerė, dukra ar sesuo, bet taip pat taps ir mama. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias blogos savijautos priežastis nėštumo metu, kada kreiptis į gydytoją ir kaip pagerinti savijautą laukiantis kūdikio.

Fizinės savijautos pokyčiai nėštumo metu

Nėštumas - tai ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Svarbu padėti savo kūnui prie jų prisitaikyti. Hormonai prisideda prie moters nuotaikų svyravimų nėštumo metu. Estrogenas ir progesteronas gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Dėl padidėjusio streso hormono (kortizolio) moteris gali jausti daugiau nerimo, o adrenalinas gali sukelti didesnį pykčio ar susierzinimo jausmą. Tačiau reikia nepamiršti, kad hormonų pokyčiai gali turėti įtakos ir malonesnių jausmų raiškai. Kiekvieną moterį hormonai gali veikti skirtingai.

Dažniausios blogos savijautos priežastys nėštumo metu

Nėštumo metu moteris gali patirti įvairių negalavimų. Štai keletas dažniausių blogos savijautos priežasčių:

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV)

Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas - vienas dažniausių būsimų mamyčių negalavimų. Jis kamuoja apie 75% nėščiųjų, o net trečdalis nėštukių kenčia nuo vėmimo. Naujas tyrimas atskleidė, kad pykinimą ir vėmimą nėštumo metu sukelia hormonas GDF15. „Žiniasklaidoje vyrauja nuomonė, kad rytinis nėščiųjų pykinimas tėra tik bloga savijauta ryte, tačiau tai nėra tiesa. 70-80 proc.“, - sakė R. Ch. Howden. „Sunki nėščiųjų pykinimo forma yra dažniausia hospitalizavimo priežastis pirmąjį nėštumo trimestrą. Tačiau nėščiųjų pykinimo sunkumas taip pat priklauso ir nuo GDF15 lygio kraujyje prieš nėštumą. Tyrimas atveria galimybę gydyti nėščiųjų pykinimą. Viena iš tokių galimybių būtų padidinti GDF15 kiekį moterims, kurių kraujyje šio hormono lygis prieš nėštumą buvo žemas. Kita galimybė - išanalizuoti būdus saugiai sumažinti GDF15 kiekį nuo nėščiųjų pykinimo kenčiančioms moterims“, - dėstė R. Ch. Howden tikisi, kad šis tyrimas padės atkreipti daugiau dėmesio į moterų sveikatą nėštumo metu. „Hyperemesis gravidarum yra ne visada diagnozuojama ir nepakankamai valdoma būklė. Žmonės dažnai nesupranta, koks sudėtingas ir sunkus gali būti nėščiųjų pykinimas“, - sakė Ch. „Apie menstruacijas ir menopauzę žinome labai daug, suprantame ir kaip palengvinti jų simptomus. Dabar šiek tiek daugiau sužinojome ir apie nėščiųjų pykinimą bei hyperemesis gravidarum, ir tai teikia vilties.

NPV skirstomas į:

• Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 k.
• Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 k. per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc. kūno masės).
• Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 k. per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (gali netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė. Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temperatūra padidėja iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei NPV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).

Kai kurios moterys, vartodamos vitaminus nėščiosioms, jaučia pykinimą (pagrindinė priežastis - folio rūgštis).

Preeklampsija

Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertenzija (po 20 nėštumo savaičių du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo savaičių, ilgiau kaip 6 savaites).

Preeklampsija - tai liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo metu ir kuriai būdingas padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime. Eklampsija - vienas ar daugiau traukulių priepuolių, esant preeklampsijai prieš gimdymą, gimdymo metu ar po gimdymo.

Preeklampsija gali būti:

• Lengva preeklampsija.
• Sunki preeklampsija (užtenka vieno kriterijaus).
• Eklampsija.

Negimdinis nėštumas

Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje). Jeigu per savaitę nėštumo gimdoje nematyti, vadinasi, kiaušinėlis kažkur pakeliui „pakibo”, nebegali toliau ristis ir tai gali būti pavojinga moters sveikatai. Dažniausiai kiaušinėliui, nepatekusiam į gimdą, nebūna kuo maitintis ir jis žūsta.

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)

Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).

Kiti galimi simptomai

Nėštumo metu moteris gali patirti ir kitų negalavimų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį:

• Meteorizmas. Dirgliosios žarnos sindromas. Pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta), sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
• Gastritas. Apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas.
• Nugaros skausmas nėštumo metu yra vienas dažniausiai pasitaikančių negalavimų.
• Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų.
• Parageuzija - nemalonus, nenormalus ar pakitęs skonio pojūtis burnoje, dar gali būti apibūdinamas kaip metalo skonis. Šis nemalonus, pakitęs skonio pojūtis burnoje gali būti ilgalaikis ir/ar trumpalaikis, priklausomai nuo etiologijos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nėštumo metu svarbu stebėti savo savijautą ir laiku kreiptis į gydytoją, jei jaučiate nerimą keliančius simptomus:

• Pasirodė kraujo. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją. Kraujavimas nėštumo pradžioje (iki 14 nėštumo savaitės) - tai priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, ar nėštumas vystosi normaliai. Jei kraujavimas nėra gausus, ne gausesnis nei per mėnesines, jei išskyros rudos ir tepančios, neverta išsigąsti, galima laukti kitos dienos ir nueiti pas savo ginekologą. Moteriai tuomet rekomenduojama daugiau poilsio, nėštumą palaikantis režimas. Jei kraujingos išskyros pasirodo nuo antro trimestro (nuo 14 savaičių), tai yra priežastis nedelsiant vykti į gydymo stacionarą nelaukiant ryto ar kitos dienos.
• Susilpnėjo vaisiaus judesiai. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
• Stiprus pilvo skausmas. Pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje.
• Jei nevirškina maisto ir silpna, patartina kreiptis pas gydytoją.
• Jeigu nėštumo testas teigiamas, reikia kuo greičiau eiti pas gydytoją ir pasitikrinti, ar vaisius gerai, taisyklingai prisitvirtino.
• Padidėjęs kraujospūdis - būtina atkreipti dėmesį. Nėštumo metu pati pavojingiausia būsena yra preeklampsija, kuri gali prasidėti jau nuo 20 nėštumo savaitės. Ši būklė kartais labai greitai progresuoja. Taigi, jei skauda galvą, nėščia moteris turi pasimatuoti spaudimą. Jei nėščioji neturi namie kraujospūdžio aparato, tokie stacionarūs aparatai yra kai kuriose vaistinėse.
• Tinimai, pabrinkimai (edemos) - jei kraujospūdis normalus, šlapime nėra baltymo, tinimai nelaikomi pavojinga būkle, jie pasitaiko net 70 proc. nėščiųjų. O jei kojų tinimai iš vakaro būna akivaizdžiai pastebimi ir nepraeina ryte, jei pradėjo tinti rankos, veidas - galima įtarti, kad tai dėl preeklampsijos. Tuomet moteris pas ginekologą turėtų ateiti anksčiau, nelaukdama jai skirto laiko.
• Staigus svorio padidėjimas dėl susikaupusių organizme skysčių - situacija gali būti pavojinga.
• Preeklampsijai būdingas ir skausmas duobutės, skrandžio srityje, po dešiniuoju šonkaulių lanku (kepenų srityje), pykinimas, kartais net vėmimas.
• Nėščiųjų cholestazė - sutrikus tulžies nutekėjimui, pažeidžiama kepenų funkcija, didėja kepenų fermentų kiekis kraujyje. Požymis - jau minėtas niežulys. Naktį vykti į ligoninę nebūtina, bet skubos tvarka kreiptis į savo ginekologą reikia.
• Jeigu moteriai skauda dešinio inksto vietoje (nugaros dešinėje pusėje), strėnose, vėliau atsiranda karščiavimas, tai rimtas požymis ir reikia nedelsiant kreiptis į medikus.

Kaip pagerinti savijautą nėštumo metu?

Yra daug būdų, kaip pagerinti savijautą nėštumo metu.

Mityba

Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.

„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.

Pirmame nėštumo trimestre rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame trimestre - papildomai dar 340 kcal per dieną, o trečiuoju nėštumo laikotarpiu - šiek tiek daugiau nei antruoju - papildomai apie 450 kcal per dieną.

Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.

Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.

Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Vegetariškas maistas gali būti toleruojamas nėštumo metu, jei laikomasi profesionalaus dietologo rekomendacijų.

Vitaminai

Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Didesnės folio rūgšties dozės (1000-5000 μg per parą) skiriamos, jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.

Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.

Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.

Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas.

Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.

Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.

Vaistai

Gan dažnai nėščiasias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali smarkiai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija.

Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.

1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Jų išvados parodė, kad vartojusios bent vieną iš penkių skausmą malšinančių vaistų moterys dažniau patyrė komplikacijų, sukeliančių riziką, kad jų kūdikis turės mažą gimimo svorį, apsigimimą arba gims per anksti.

Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.

Žalingi įpročiai

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.

„Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami. Ji priduria, kad nėščiosioms taip pat svarbu nepersidirbti, nes būsimos mamos nuovargis tiesiogiai veikia vaisiaus emocijas, taip pat pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti.

Fizinis aktyvumas

S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.

Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).

Sveika nėščioji per savaitę turėtų 2,5 val. aktyviai judėti. Geriausia yra tą laiką išskirstyti per visą savaitę. Mažo-vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai yra patogūs ir malonūs daugumai nėščiųjų: vaikščiojimas, plaukimas, šokiai, važiavimas dviračiu, lengva aerobika. Šie užsiėmimai tinka, net jei iki nėštumo visai nesportavote.

Psichologinė savijauta ir poilsis

Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai. Jie taip pat sumažina kraujospūdį, prisideda prie sklandesnio ir mažiau skausmingo gimdymo. Patariama stebėti savo kvėpavimą, nes per greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali kelti panikos jausmą. Nėštumo metu taip pat galima išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas. Taip pat rekomenduojama nepamiršti, jog mūsų psichologinei savijautai įtakos turi ir kokybiškas poilsis, subalansuota mityba bei fizinis aktyvumas.

Aplankius niūrioms mintims, labai svarbu jomis pasidalinti su artimais žmonėmis. Pajutus, kad pokalbis su artimaisiais nepadeda, reikėtų nebijoti kreiptis profesionalios pagalbos. Visi jausmai yra normalūs. Reikia suprasti, kad pirmos savaitės po gimdymo gali atnešti daugiau nežinomybės, o moteris dėl fiziologinių ir emocinių pokyčių gali tapti jautresnė. Pasireiškiantis emocinis jautrumas yra visiškai natūralus reiškinys, rodantis sveiką moters adaptaciją po gimdymo.

Kada kreiptis pagalbos dėl psichologinės savijautos?

Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo yra susijęs su dideliais hormonų pokyčiais, fiziniais ir emociniais iššūkiais. Svarbu atpažinti, kada reikalinga profesionali pagalba.

Pogimdyminė melancholija

Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo gali pasireikšti itin padidėjęs jautrumas, nerimastingumas - tai normalu. Ši būsena vadinama motinystės melancholija (angl. baby blues), kuri pasireiškia dėl staigių hormonų pokyčių organizme. Simptomai panašūs į pogimdyminės depresijos, tačiau jie mažiau išreikšti, prasideda pirmosiomis dienomis po gimdymo ir trunka iki poros savaičių. Jie nesukelia bejėgiškumo jausmo ar didžiulės kaltės pojūčio. Dažnai padeda maloni veikla, ramus buvimas su mažyliu, pagalba, galimybė atsitraukti, pabūti vienai. Labai svarbu pasirūpinti ir savimi: skaniai pavalgyti, išsimiegoti.

Pogimdyminė depresija

Pogimdyminė depresija pasireiškia per pirmuosius metus po gimdymo, įprastai per pirmąsias 8 savaites. Manoma, kad 1 moteris iš 7 (vyrai taip pat gali susidurti su šiuo sutrikimu; statistiškai tokių atvejų yra 1 iš 10) patiria šį sutrikimą. Teigiama, jog apie pusę moterų net pačios neįtaria, kad jos patiria depresiją po gimdymo. Depresija tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo gali pasireikšti kiekvienai moteriai. Šis sutrikimas pasižymi bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, dėmesio koncentracijos ir atminties sutrikimais, miego, apetito pokyčiais. Gali atsirasti nuovargis, motyvacijos stoka, galvos skausmai ar kiti fiziniai nusiskundimai.

Pogimdyminė depresija gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl hormonų svyravimo, socialinės pagalbos stokos, finansinių sunkumų ar netgi vaikystėje patirtų traumų. Didinant savo psichologinį atsparumą, pogimdyminės depresijos galima išvengti. Tai galima padaryti daugiau ir atviriau kalbant apie savo jausmus bei patiriamus sunkumus. Nereikia užgniaužti, slopinti ar kitaip slėpti nemalonių ar sunkių patyrimų. Sveikas gyvenimas taip pat prisideda prie psichikos sveikatos išsaugojimo. Jei pogimdyminės depresijos nepavyko išvengti, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į specialistus. Psichikos sutrikimų gydymui svarbi profesionali specialistų pagalba ir individualizuotas gydymas.

Lietuvoje yra daug organizacijų, teikiančių pagalbą nėščioms moterims ir mamoms:

• Visuomenės sveikatos biurai: psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
• Psichikos sveikatos centrai: medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
• Bendruomeniniai šeimos namai: kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
• Būtinoji pagalba: Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. 8 800 60003 (visą parą), 116 123 (24/7), tevulinija.lt. Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. 8 800 60003 (visą parą).
• Pogimdyvinės depresijos centras: www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
• Krizinio nėštumo centras: kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
• Asociacija „Gandras“: kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
• „Tu esi“: informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai: nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
• „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai: savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.

Kaip sau padėti?

Svarbu suvokti, kad bloga savijauta nėštumo metu ar po gimdymo nėra jūsų kaltė. Štai keletas patarimų, kaip sau padėti:

• Nenustokite kalbėti: Kalbėkite su žmonėmis, kuriems galite papasakoti apie savo savijautą ir sulaukti pagalbos, palaikymo.
• Judėkite: Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą.
• Kvėpuokite: Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“.
• Maitinkitės sveikai: Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens.
• Turėkite adekvačius lūkesčius: Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
• Priimkite kitų pagalbą: Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“.

tags: #nestumo #metu #bloga #savijauta #ar #galima

• Straipsnis apie vaikų skaičių
• Vežimėliai 2-in-1
• Atsisakymas tuštintis į tualetą: ką daryti?
• Nėštumo ir tymų sąsaja
• Naudinga kiaulpienė