Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologinės pagalbos poreikio nustatymo metodai, apimantys platų spektrą sričių nuo psichologinės pagalbos teikimo iki organizacinės psichologijos. Straipsnyje siekiama apibrėžti psichologinės pagalbos ir psichologinės paslaugos sampratas, aptarti įvairias psichologines paslaugas įmonėms ir jų vadovams, kalbėti apie psichologinės paslaugos poreikį bei nagrinėti paklausos psichologo paslaugoms aspektus. Taip pat gilinamasi į vadovo asmenybės bruožų ir savęs vertinimo svarbą, siekiant efektyvių organizacijos rezultatų.

Psichologinės Pagalbos ir Paslaugų Samprata

Psichologinė pagalba dažniausiai apibrėžiama kaip sąlyginai neilgos trukmės, tarpasmeniniu bendravimu ir teorinėmis žiniomis pagrįsta pagalba asmenims, turintiems psichologinių problemų. Psichologinės problemos iškyla esant žmogaus individualaus požiūrio ar asmenybės konfliktui su situacija ir neturėtų būti painiojamos su psichikos sutrikimais. Psichologinės pagalbos samprata yra plati ir gali reikšti tiek draugišką patarimą, paguodą, išklausymą, tiek pakartotines konsultacijas su profesionaliais psichologais. Pastaruoju atveju psichologinė pagalba gali būti traktuojama kaip paslauga, už kurią imamas mokestis.

Pasak autorių Ivanausko ir Dapkaus (2007), psichologinė pagalba tai veikla, atliekama profesionalių psichologų ir nukreipta komercinių ir nekomercinių įmonių (nepriklausomai nuo dydžio, organizacinės struktūros bei nuosavybės formos) bei fizinių asmenų poreikių aptarnavimui teikiant psichologines paslaugas (pvz., konsultacijas, mokymus, tyrimus ir kt.) siekiant išspręsti jų funkcionavimo bei plėtros problemas.

Psichologinė paslauga - tai tokia paslauga, kurią teikia profesionalus psichologas, panaudodamas dabartinės mokslinės psichologijos žinias. Paslaugos samprata, anot Kindurio (1998), tai - santykiai tarp tiekėjo ir paslaugos gavėjo (pvz., psichologo ir verslininko) bei jų bendradarbiavimas. Poreikio patenkinimas yra esminis paslaugos bruožas. Tam, kad paslaugos kokybė būtų galima įvertinti, reikalingi tikslūs kriterijai, pagal kuriuos ji gali būti matuojama.

Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai psichologinė pagalba suvokiama kaip paslauga, kuria siekiama patarti, kokie būdai ir (ar) metodai galimi problemai spręsti, o paslaugos teikėjas - profesionalus specialistas (psichologas), turintis specifinių žinių kliento (verslininko) problemos sprendimo būdams parinkti.

Psichologinių Paslaugų Poreikis Versle

Versle veikia įmonės, o ten, kur veikia įmonės, pasireiškia ir žmonių psichologiniai ypatumai. Psichologiniai ypatumai vienaip ar kitaip veikia vadovo veiklą. Kartais - trukdo, mažina verslo efektyvumą ir pelningumą.

Lietuvos specializuota spauda įmonių vadovams formuoja poreikius, kad įmonėse yra būtina valdyti šiuos procesus: darbuotojų motyvavimą, streso įveikimą, darbuotojų adaptaciją, psichologinį klimatą, konfliktų sprendimą ir komandos formavimą.

Atkreipiant dėmesį į psichologinių paslaugų verslui rinką, turime omeny ne tik pasiūlą, bet ir paklausą, t.y. turime atsižvelgti ir į organizacijų psichologinių paslaugų poreikius, kuriuos formuoja įmonių vadovai. Būtent paklausa turi formuoti teikiamų paslaugų spektrą. Kadangi psichologinių paslaugų poreikio aspektas tampa svarbus siekiant efektyvios organizacijos rezultatų, tad įdomu, kiek mūsų organizacijų vadovai šiandien naudojasi psichologinėmis paslaugomis ir kokiais ryšiais su šia problema yra susiję vadovų asmenybės bruožai bei vadovų savęs vertinimas.

Pagrindinės Psichologo Darbo Sritys Organizacijose

Psichologo darbas organizacijoje yra įvairiapusis ir apima daugybę sričių. Štai keletas pagrindinių:

Psichologinis konsultavimas

Psichologinio konsultavimo poreikis organizacijose didėja dėl didesnio dėmesio visuomenės, taigi ir darbuotojų, sveikatai ir didesnės organizacijų atsakomybės už darbuotojų gerovę. Tai apima konsultavimą pasirenkant karjerą, išėjimo iš darbo atvejais, konsultavimą stresinėse, krizinėse ir konfliktinėse situacijose.

Darbinio streso auditas

Stresas darbe labai kenkia verslui - lemia darbuotojų klaidas, mažina darbo kokybę, produkcijos kiekį. Darbo aplinkoje stresoriais gali būti dideli darbo krūviai, reikalavimai greitai dirbti, prieštaraujantys reikalavimai, trukdžiai. Verslo psichologo darbas - ištirti būdus, kaip žmonės galėtų susidoroti su stresu, gali leisti geriau suprasti procesus ir mechanizmus, kuriais streso įveikos strategijos sąveikauja su neigiamu streso poveikiu sveikatai ir žmonių gerovei. Taip pat verslo psichologai organizacijoje gali vesti mokymus apie stresą, jo kilmę, požymius, pasekmes, supažindinama su būdais, kaip jį galima įveikti ar sumažinti.

Emocinio intelekto lavinimas

Slepiant jausmus, ypatingai neigiamus, eikvojamas vadovo darbo laikas, mažėja kūrybiškumas, didina baimę rizikuoti. Emocinio intelekto lavinimas svarbu įmonių vadovams, nes jiems tenka nuolat bendrauti su žmonėmis - pavaldiniais, klientais, todėl labai svarbu teisingai suprasti kitus, mokėti tinkamai perteikti savo mintis, įtikinamai pateikti savo sprendimus ir daryti įtaką kitų žmonių veiksmams. Tinkamai suprastos ir išreikštos emocijos padeda skatinti ir įkvėpti pavaldinius: vadovui yra kur kas lengviau suprasti pavaldinių motyvus, dalykus, kurie skatina juos gerai dirbti, todėl vadovas pritaiko savo veiksmus prie pavaldinių vertybių ir motyvų. Be to, vadovo tolerancija, pagarba kitų žmonių jausmams, nuoširdūs santykiai taip pat padės pavaldiniams jaustis saugiau, atviriau bendrauti tarpusavyje ir su vadovu.

Darbuotojų veiklos vertinimas

Siekiant tinkamai vertinti darbuotojo veiklą bei darbuotojų pastangas darbe, tikslinga organizuoti metinius darbuotojų veiklos įmonėje aptarimus. Darbuotojų veiklos įvertinimas yra labai svarbus ir reikalingas kiekvieno vadovo darbo įrankis, padedantis darbuotojams tobulėti ir naudotinas pageidautinai veiklai stimuliuoti bei prastam darbui gerinti (Mullins, 2004). Psichologiniai metodai leidžia visapusiškai ir tiksliau įvertinti darbuotojo veiklą. Svarbus psichologinių metodų panaudojimas įvertinant socialinius, psichologinius, organizacinius veiklos aspektus (Aliašauskas, 2004).

Darbuotojų motyvavimas

Įmonės, kurios vadovai žvelgia į tolesnę perspektyvą, kurios puoselėja ilgalaikio verslo planus ir kurios administracija nemenkai stengiasi mažinti veiklos riziką, stiprinti konkurencingumą, gali bei turėtų svarstyti planus apie stabilius, ilgalaikius darbo santykius, grindžiamus abipusiu - ir įmonės, ir darbuotojo - interesu, kūrimą. Verslo psichologas turėtų sukurti tokią motyvavimo sistemą, kuri apibrėžtų principus, pagal kuriuos įmonėje būtų rengiami darbuotojų poreikio planai bei parengiamos priemonės minėtiems planams įgyvendinti. Sudarant šiuos dokumentus turi būti atsižvelgta ir į verslui keliamus ilgalaikius ekonominius komercinius tikslus, o personalo išteklių strategijoje numatytos to laikotarpio personalo vadybos užduotys (personalo vadybos rodikliai). Be to, turėtų veikti darbuotojų paieškos, atrankos, darbuotojų priėmimo bei jų prisitaikymo aplinkoje sistemos.

Vidinio mikroklimato analizė

Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad organizacijos klimatas ir jos veiklos rezultatai yra susiję.

Mokymų organizavimas

Mokymų planavimas ir organizavimas - tai mokymų poreikio ir turinio nustatymas; seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas.

Vadovo Asmenybės Bruožų ir Savęs Vertinimo Svarba

Asmenybės bruožų ir savęs vertinimo srityje daugelis autorių atliko išsamius tyrinėjimus. Ši problematika aktuali užsienio autoriams: Watson (1997), Clark (1997), Costa (1992), McCrae (1992), Goldberg (1990), Costa (1992), McCrae (1992), Mount (1995), Barrick (1995), Hurtz (2000), Donovan (2000), Cable (2003), Judge (2003), Peeters (2006), Van Tuijl (2006), Jackson (1996), Gerard (1996), Keller (1999), Rolland (1998), Pullmann (2000), Allik (2000) ir kt. Šių autorių tyrimai atskleidžia, kad asmenybės bruožai tokie kaip ekstraversija, neurotiškumas, atvirumas patyrimui, sutariamumas, sąmoningumas yra būdingi vadovams. Šiandien racionalumo mitas vis dar gyvuoja organizacijose. Daugelis vadovų mano, kad svarbu tik tai, ką mes matome ir žinome (kitaip tariant, tai, kas suvokiama), o elgesys organizacijose susijęs tik su sąmoningais, mechanikais, prognozuojamais ir nesunkiai suprantamais reiškiniais. Vadovai daugiausia dėmesio skiria organizacijos tikslams, formaliems organizacijos struktūros aspektams, o ne asmenybės prioritetams. Tačiau jau daug kartų įrodyta, kad esamo racionalumo neužtenka sprendžiant iš tiesų painias organizacijos problemas (Kets, 2007). Yra nemažai verslo veiklos situacijų bei problemų, kurios galėtų būti daug geriau sprendžiamos, atsižvelgiant į vadovo asmenybės ypatumus (Sterns, Subich, 2005).

Individualios Pagalbos Poreikio Nustatymo Tvarka

Individualios pagalbos kompensacijos poreikis nustatomas kompleksiškai vertinant asmens bazinį funkcionavimo lygmenį ir individualios pagalbos poreikį, t. y. vertinama kiekviena situacija individualiai. Nustatant individualios pagalbos poreikį, užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas pagal vertinamo asmens amžių (4-6 metų, 7-13 metų, 14-17 metų vaikams ir suaugusiems asmenims), kuriame įvertinamas asmens individualios pagalbos poreikis įvairiose asmens gyvenimo srityse bei aplinkos veiksnių įtaka asmens savarankiškumui ir nustatomas individualios pagalbos poreikio mastas balais (išskyrus senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims).

I poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis yra visiškai nesavarankiškas, negeba orientuotis ar judėti ir jam reikalinga nuolatinė kito asmens pagalba ar slauga.

II poreikių lygis nustatomas žmogui, kai jis turi didelių savarankiškumo, galimybės orientuotis ar judėti sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ar slauga nuo 6 iki 10 valandų per parą.

III poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi vidutinių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba nuo 4 iki 6 valandų per parą.

IV poreikių lygis nustatomas žmogui, kuris turi nedidelių savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumų, dėl kurių jam reikalinga kito asmens pagalba ne ilgiau kaip 4 valandas per parą.

Individualios pagalbos poreikio lygiai

Poreikio lygis	Pagalbos trukmė (val./parą)	Apibūdinimas
I	Nuolatinė	Visiškai nesavarankiškas, negeba orientuotis ar judėti, reikalinga nuolatinė pagalba ar slauga.
II	6-10	Dideli savarankiškumo, orientavimosi ar judėjimo sunkumai.
III	4-6	Vidutiniai savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumai.
IV	iki 4	Nedideli savarankiškumo ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime sunkumai.

Psichologinė Pagalba Globos Namuose

Globos namai atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint ir globojant žmones, kurie dėl įvairių priežasčių negali gyventi savarankiškai. Šiose įstaigose gyvenantys asmenys dažnai susiduria su specifiniais psichologiniais iššūkiais, todėl psichologinės pagalbos poreikis čia yra itin didelis.

Psichologinių Iššūkių Pobūdis

Globos namų gyventojai gali patirti įvairių emocinių sunkumų, tokių kaip:

• Vienišumas ir socialinė izoliacija.
• Depresija ir nerimas.
• Praradimų gedėjimas (artimųjų, sveikatos, savarankiškumo).
• Adaptacijos sunkumai prisitaikant prie naujos aplinkos.
• Trauminės patirtys.

Psichologinės Pagalbos Metodai

Siekiant užtikrinti globos namų gyventojų psichologinę gerovę, taikomi įvairūs metodai:

• Individualios konsultacijos: Leidžia asmeniui atvirai kalbėtis apie savo jausmus ir išgyvenimus su specialistu.
• Grupės terapija: Suteikia galimybę dalintis patirtimi su kitais gyventojais, jaustis mažiau vienišam ir gauti palaikymą.
• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda identifikuoti ir keisti neigiamas mintis bei elgesio modelius.
• Meno terapija: Leidžia išreikšti emocijas kūrybine forma.
• Relaksacijos technikos: Padeda sumažinti stresą ir nerimą (pvz., meditacija, kvėpavimo pratimai).
• Socialinių įgūdžių ugdymas: Skatina bendravimą ir tarpusavio santykius.

Personalizuotas Požiūris

Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas asmuo yra unikalus, todėl psichologinės pagalbos metodai turi būti pritaikyti individualiems poreikiams. Siekiant užtikrinti efektyvumą, būtina atsižvelgti į:

• Asmens amžių ir sveikatos būklę.
• Patirtas traumas ir praradimus.
• Socialinę ir kultūrinę aplinką.
• Asmeninius pageidavimus ir vertybes.

Tarpdisciplininis Bendradarbiavimas

Psichologinės pagalbos teikimas globos namuose reikalauja glaudaus bendradarbiavimo tarp įvairių specialistų: psichologų, socialinių darbuotojų, slaugytojų ir kitų darbuotojų. Reguliarios konsultacijos ir komandos susirinkimai padeda užtikrinti koordinuotą ir efektyvų pagalbą.

Aplinkos Svarba

Fizinė ir socialinė aplinka globos namuose taip pat daro didelę įtaką gyventojų psichologinei gerovei. Svarbu sukurti jaukią ir saugią aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi gerbiami ir vertinami. Tai apima:

• Patogias gyvenamąsias patalpas.
• Galimybes užsiimti mėgstama veikla.
• Skatinti socialinę sąveiką ir bendravimą.
• Užtikrinti privatumą ir orumą.

Mokymų Svarba Personalui

Globos namų personalas turi būti apmokytas atpažinti psichologinius sunkumus ir tinkamai reaguoti į gyventojų poreikius.

tags: #psichologines #pagalbos #poreikio #nustatymas #suaugusiu #asmenu

• Kūrybiškumas per popieriaus lankstymą
• Nike kuprinės vaikams
• Tavegyl ir nėštumas: ką reikia žinoti
• Kaip įveikti pykinimą pirmą nėštumo savaitę
• Išmokos auginant vaikus Norvegijoje